Kaip pasirinkau II pakopos pensijų fondą
Žymos: bankas, II pakopos pensijų fondai, investavimas, pasirinkimas, pensijų fondai, pinigai, vertinimas
Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad norėjau tokio, kuris didžiąją dalį investuoja į akcijas su galimybe krizių laikotarpiais pasirinkti konservatyvesnį fondą. Pasirodo, kad dabar kiekviena įmonė tai leidžia ir nuo šių arba praeitų metų neima už tai jokio mokesčio. Štai dar viena priežastis, kodėl krizės yra gerai – viską sustato į savo vietas.
Visą laiką naudojausi „Swedbank“ (buvęs „Hansa“) paslaugomis, tad jų fondo pasirinkimas leistų visus savo finansus ir toliau tvarkyti vienoje vietoje. Taip pat, pensijų fondų pririšimas prie banko pavadinimo, suteikia patikimumo. O kur dar tai, kad jie valdo didžiausią rinkos dalį ir varžosi dėl jos dydžio tik su „Seb“.
Buvau susitikęs su MP Baltic fondų ir Swedbank konsultantais. Pirmas susitikimas vyko pavasario pradžioje, kitas prieš 1-2 mėnesius. Tuo tarpu sutartį pasirašiau tik šiandien (2010.06.21).
Kas svarbu renkantis fondą?
Manau, kad įvairūs mokesčiai, užimama rinkos dalis bei fondo rezultatai parodo 80% svarbių kriterijų. Likę 20% galėtų būti tokie, kaip jau minėtas bankų vardų siejimas su pensijų fondų įmonėmis. Tačiau vardas kainuoja, kaip ir įprastų prekių rinkose.
Atmetimo metodas
„Seb“ atmečiau, nes nesugebėjau rasti normalios informacijos apie jų fondų mokesčius. Ar paprastas žmogus turi nagrinėti taisykles, norėdamas susižinoti paprasčiausius dalykus? Draugiškumas patenka į minėtuosius 20%. Pradėjau rinkti apie jį duomenis ir supratau, kad tai per sudėtinga. Dar pridėjau prielaidą, kad vargu, ar kuo skiriasi nuo „Swedbank“, nes užimamos rinkos dalys panašios kaip ir pati darbo specifika.
„Aviva“ – ta pati problema kaip „Seb“, bet bent rodiklius patogiai pateikia. Pažiūrėjau fondų rezultatus – geri, bet neypatingi, tad neverta lyginti.
Atmetam, atmetam, atmetam.
Kas liko?
„Swedbank“, „Finasta“, „MP“.
Fondų lyginimas
Kopijuota tiesiai iš MS Excelio, orginalų failą galima rasti čia. Įvertinimas daugiausia susideda iš fondų rezultatų ir jų renkamų mokesčių palyginimo. Kodėl svarbūs rezultatai turbūt akivaizdu – kuo didesni rezultatai, tuo daugiau pensijos gausime.
Dabar apie mokesčių svarbą. Tarkim, Sodra perveda į „Swedbank“ 100lt, tai šis pasiima sau 3% = 3 litus. Tuo tarpu „Finasta“ tik 1,49 lito. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno šimto lito, investuodamas į Finastą iškart uždirbu 1,51% – manau, tai ženklus procentas.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra dabar taikomi ir maksimalūs mokesčiai.
Dabartiniai – mokesčiai, kuriuos bankas nuskaičiuoja dabar.
Maksimalūs – tai riba iki kurios pensijų fondo įmonė turi teisę kelti dabartinį mokestį.
Šiuo metu „krizė“ ir visi bet kokiais būdais bando pritraukti klientus, todėl einamuosius mokesčius mažina. Tačiau, kai krizė baigsis, jie ramia sąžine galės mokesčius didinti – sutartis jiems suteikia tokią teisę. Turėkite omenyje, kad sutartį nutraukti galima tik po 3 metų, o pensiją kaupti reikės dešimtis metų, todėl remtis vien einamuoju mokesčiu būtų kvailas sprendimas.
Įmonė | Swedbank | MP | Finasta | Koeficientai | Geriausias |
Fondas | Pensija 4 | extremo III | Racionalios rizikos | ||
Uždarbis | |||||
Šie metai | 3,85% | 4,34% | 7,10% | 0,4 | F |
Metai | 16,77% | 12,82% | 25,97% | 0,6 | F |
3 mėn | 0,57% | 2,06% | -1,41% | 0,25 | M |
Nuo veiklos pradžios | -6,26% | 15,63% | 31,77% | 1,2 | F |
Nuo veiklos pradžios vidutiniškai | -1,39% | 5,68% | 4,95% | 1 | M |
Mokesčiai | |||||
Perėjimo į kitą fondą | 0,20% | 0,00% | 0,00% | 0,2 | M ir F |
Maksimalus perėjimo į kitą fondą | 0,20% | 0,20% | 0,00% | 0,5 | F |
Perėjimo tarp savų fondų | 0,00% | 0,00% | 0,00% | 0,5 | =Lygybė= |
Įmokos mokesčiai | 3,00% | 2,00% | 1,49% | 1 | F |
Maksimalūs nuo vienos įmokos | 3,00% | 3,00% | 1,49% | 1,5 | F |
Valdymo (nuo vidutinės metinės vertės) | 1,00% | 0,99% | 0,99% | 0,75 | MP ir F |
Maksimalūs valdymo mokesčiai | 1,00% | 1,00% | 0,99% | 0,75 | F |
Kitka | |||||
Rinko dalis (visi valdomi fondai) | 38,95% | 1,46% | 3,48% | 0,5 | Swed |
Išgyveno krizę | Taip | Ne | Taip | 0,75 | F ir Swed |
Fondų internetinė platforma | Yra | Yra | Yra | 1 | =Lygybė= |
Visi finansai kartu (kol kas Swedbanke) | Taip | Ne | Ne | 0,3 | Swed |
Įkūrimo data | 2005.12.19 | 2007.09.24 | 2004.01.01 | — | — |
Galutinis įvertinimas | 2,75 | 3,700 | 6,15 |
Rezultatai ir nugalėtojas
Į aukščiau esančią lentelę neįeina 20%, kuriuos turi „Swedbank“. Taip pat nesu susipažinęs su „Finasta“, todėl per didelio pasitikėjimo ji man nekelia. Įvyko dviprasmybė, norėjau rinktis pagal skaičius, bet kartu ir pagal emocijas. Todėl galų gale mečiau monetą su mintimi – „tegu laimi Finasta“. Laimėjo! 🙂 O gyvenime atsitiktinumų nebūna.
Šiandien buvau Finastoje ir pasirašiau sutartį, pasirinkdamas Racionalios rizikos fondą. Labai patiko konsultantas. Ačiū tau! 😉
Išvados
Nesu finansų ekspertas. Be to, esu optimistas linkęs rizikuoti, todėl į pateiktą informaciją žiūrėkite itin atsargiai.
Tačiau manau, kad informacija pravers tiems, kurie aktyviai vairuoja savo finansinį gyvenimą. O ypatingai tiems, kurie negali išsirinkti konkretaus pensijų fondo. Manau, kad turite keletą variantų, kuriems galite panaudoti čia taikytą vertinimo metodą ir galų gale apsispręsti. O taip, žinau, kad tai sunkus ir alinantis darbas 😉
Labai įdomus sprendimas rinktis pagal užimamą rinkos dalį, gi nebūtinai seniausias ir labiau išsiplėtęs bankas siūlo geriausias paslaugas 😉 Taipogi, „draugiškumą” šioje vietoje dėčiau į šalį, nes kaip ir pats sakei, pensijų fondą renkiesi dešimtmečiui, vadinasi galima vienąkart pavargti ir surinkti visus reikiamus duomenis palyginimui (pvz. keista, kad neradai mokesčių SEB’e, kurie greitai prieinami per „Fondai >> SEB Pensija >> Mokesčiai)
Bet kuriuo atveju, sveikinu su priimtu sprendimu!
P.S. neina parsisiųsti minėtojo failo su palyginimais.
Tikrai geras palyginimas!
Esu pasirašęs sutartį su Swedbank ir tuo nusivyliau… (neaišku, ar nusivilčiau ir kitomis bendrovėmis jei būčiau su jomis sudaręs sutartį).
Mano nuomone, uždarbį reikia lyginti pagal kelerių metų laikotarpį, jei tiek fondas egzistuoja.
Dėl Finastos žiūrėčiau atsargiai, nes dabar ją visą valdo Snoras, todėl neaiški ateitis: gali būti, kad šios bendrovės bus sujungtos.
Dėl sutarčių nutraukimo – šiuo metu LR įstatymai neleidžia grįžti prie senos Sodrinės sistemos… o po 3 metų galima tik pereiti į kitą bendrovę.
Šiaip įdomus buvo tavo sprendimas, viską gerai lyginai, o galų gale metei monetą. Ar abi monetos pusės buvo už Finastą? 🙂
Sveikas, Justai 🙂 Žinok, net su clf+f ieškau ir nerando to žingsnio „Mokesčiai“. Tačiau radau SEB -> SEB pensija -> Kiek tai kainuoja? Kažkaip žodžių „kiek kainuoja“ akys nepastebėdavo, nes ieškodavo žodžio „Mokesčiai“. Todėl neradau 🙁
Ačiū už pastabą, nelabai suprantu, kodėl nėjo parsisiųsti. Iš naujo įdėjau lygiai tą patį failą iš galerijos ir dabar viskas tvarkoje.
Labas, Georgij 😉 Kad negalima grįžti prie senosios sistemos, šitą žinau. Tačiau žvelgiant į pasaulio patirtį, kito kelio kol kas nėra. Ne, mečiau du litus, ten yra ir herbas, tačiau vyliausi, kad bus Finasta 😉
Na, manau, kad kas pasirinko fondą prieš krizę, tie visi nusivylė, išskyrus pasirinkusius MP fondus arba kitų įmonių konservatyvius.
As turiu klausima, tu lyginai tik tokius stambius bankus 🙂 o kaip su DND Nord, kodel nera palyginimu? Ir kaip as zinau, tai ten yra III pakopos pensija, kuri verta demesio 🙂
Labas, Kęstai 🙂 Prisipažinsiu, DnB Nord man nekelia pasitikėjimo, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Tiesiog, turėtame rezultatų lape, kurie atspindi laikotarpį iki pat 2010.01.01, jų rezultatai niekuo neišsiskyrė, tad į lyginimą ir neįtraukiau.
Dėl 3 pakopos pensijų fondų: paprastai atskirų pakopų fondai yra visiškai atskirti. Šiuo atveju rinkausi 2 pakopos fondą. Tačiau turėdamas omeny jūsų žodžiu, jei rinksiuosi ir 3 pakopą, tuomet tikrai peržiūrėsiu DnB Nord rezultatus.
Gal pavėluotai truputį, bet noriu pasitikslit. Straipsnis/tyrimas vadinasi „“Kaip pasirinkau II pakopos pensijų fondą”, tačiau lyginant Swedbank, Finastą ir MP, pastarojo skiltyje parašyta „extremo III” t.y. 3 pakopos papildomo savanoriško pensijos kaupimo fondas ir jo rezultatai. Gal galėtumėt pakomentuot trumpai kaip čia kas 🙂
Sveika, Jurga 🙂 Kaip suprantu, padariau klaidą. Kartą klausiau pardavėjo siūliusio šį fondą, ką reiškia tas II ir III? Tačiau jis man taip ir nepaaiškino. Puslapyje lengvai informacijos nerandu. Tuo tarpu jūs teigiate, kad tai 3čioji pakopa. Labai tikėtina. Nes nėra tik „Stabilo III“, kas reiškia, kad iš savo lėšų niekas nekauptų pinigų, tikėdamiesi mažo uždarbio.
Kaip ten bebūtų, palyginau Extremo II ir Extremo III rezultatus: labai panašūs. Spėju, kad investuoja naudodamiesi identiška strategija. Tiesiog pinigus ima iš skirtingų šaltinių. Pirmasis iš Sodros, antrasis tiesiai iš gyventojų.
Ačiū už pastebėjimą. Bet palyginimas išlieka teisingas 🙂
Labas Povilai,
Gerai, kad renkiesi lygindamas fondus, o ne pirmoje pasitaikiusioje bendrovėje sudarai sutartį 🙂 Tik palyginimas nevisai tikslus. Kaip matau lyginai pagal fondo vienetų pokyčius. Jie teisingi ir būtų viskas gerai jei investicijos į fondus būtų vienkartinės, o kaip žinom į pensijų fondus jos patenka periodiška, o fonduose yra didesni ar mažesni svyravimai. Tam yra IRR rodiklis, kuris parodo kiek vidutiniškai kiekviena įmoka į fondą paauga per metus, įvertinama ir mokesčiai ir laikas. Tai yra reali grąža, IRR skelbia vertybinių popierių komisija.
Turiu paruošęs palyginimą pagal naujausius duomenis:
http://laisvas.weebly.com/kaip-palyginti-fondus.html
Sveikas, Mindaugai 🙂 O ką reiškia, kad paauga per metus? Kaip tie metai imami? Nuo kažkurių metų sausio 1 dienos, iki gruodžio 31? Ar apimamas visas laikotarpis, ir tuomet parodomas vidurkis metams?
Trumpai tariant, IRR įvertina mokesčių įskaičiavimą (kiek jūsų pinigų lieka) ir fondų prieaugį iš to likučio. Ar teisingai? Tokiu atveju šie rodikliai pas mane palyginti atskirai, nesustumiant į IRR.
IRR skaičiuojamas nuo veiklos pradžios.
Paprastai tariant parodo vidutinį grynąjį pelną, kiek realiai padidėja ar sumažėja per metus į fondą patekusi įmoka.
Fondo vienetų vertė pastoviai svyruoja, jei įmoka patenka kai būna pakilimas tai ta investicija gali būti nuostolinga, jei patenka kai būna nuosmukis tada pelninga.
Jei lygint pagal fondo vienetų vertę, tai turi imti visą veiklos laikotarpį, pasižiūrėti kokiu metu į fondą patenka įmokos, atimti mokesčius, pasižiūrėti kiek tuo metu kainavo fondo vienetai ir kiek jų išėjo ir taip su kiekviena įmoka, dar metinius mokesčius nuo kapitalo įtraukti.
Tai, kad to daryti nereiktų, nes tikrai ne kiekvienas klientas tai gali ir turi laiko padaryti ir tuo labiau su visais fondais, yra IRR, pasižiūrėjai lentelę ir aišku kas kiek pelno uždirba savo klientams. Tą IRR skelbia vertybinių popierių komisija prižiūrinti visus fondus, vpk.lt
Dar yra standartinis nuokrypis, kuo jis mažesnis tuo mažiau svyruoja fondai ir ta grąža yra pastovesnė.
Labai keista, kad nei Finastos, nei MP atstovai nepaaiškino tokių paprastų dalykų, gal dėl savų interesų gal dėl kitų priežasčių. Bet šiaip pasirinkimas neblogas, nes antros krizės bangos jau tikriausiai nebus, bus kilimas ekonomikos tai Finastos fondas irgi paaugs neblogai, tik ateityje reikia stebėti situaciją ir galbūt pereiti į kitą fondą, kad apsaugoti lėšas.
Mindaugai, regis pagaliau supratau to IRR reikšmę. Jis atsižvelgia į įmokų išskaičiavimus, į fondo vieneto vertės pokyčius ir į tai kokiu metu ta suma investuota. Taip gaunamas realus vidutinis metų įmokų pokytis. Gera įvertinimo technika.
Ačiū, kad paaiškinai 🙂
Taip, tikiuosi būtent to, kad stipriai paaugs, o po kokių 5-10 metų pereiti į kitą fondą su mažesniu standartiniu nuokrypiu bei mažesne rizika 🙂
Na, o antroji krizės banga gal net pagelbėtų, nes pirmosios lėšos iš Sodros pas juos pateks tik balandį…
Smagu jei galėjau, kažką naujo pasakyti 🙂
Sveikas. Perskaičiau tavo PF pasirinkimo kriterijus ir truputėli nesupratau kelių vertinimo kriterijų:
a)Išgyveno krizę. kaip supranti tą išgyvenimą?
b)Kaip ir sakė Mindaugas, reikia žiūrėi ir į IRR rodiklį, kurio tu išvis neminėjai.
c)Iš kur gavai vieneto vertės pokyčio rezultatus? ar jū ieškojai PF svetainėse.
d)Įkurimo data? reikėtu stebėti kiek aplamai tas PF turi patirties vykdant veiklą Lietuvoje ir pasaulyje.
Šiap apie visus Pf rezultatus (vieneto vertės pokytį, IRR, migraciją tarp PF ir mokesčius visų PF) galėjai nesunkai surasti http://www.vpk.lt 🙂
Kas liečia tavo pasirinkimą, tai suabejočiau. Pirma dėl to, kad Finasta AM yra atsiradės tada, kai PZU kompanijos pensijiniai fonadai žlugo juos perėmė Finasta, vėliau Finasta perėmė Snoras ir pavadino Finasta AM. tai jau trečios rankos, todėl neaiškų kaip jiems seksis ateityje. Jei žiūrėsime iš vieneto vert. pok. tai pastebėėtum, kad pas juos buna dideli šuoliai (smarkiai pakyla, krenta ir t.t.) kurie irgi mano nuomone nėra labai geras PF veiklos ženklas. Manau sutiksi su manimi, kad geriau rinktis PF kurio veiklos rezultatai turi proporcingą augimo tempą. Jeigu žiūrėsi pagal IRR tai matysi, kad jie veikia nuostolingai.
P.S.
Dirbu finasų konsultantu, asmeniškai aš savo klientams rekoenduoju MP PF dėl to, kad :
a) Tai specializuota bendrovė kuri užsiima tik PF, todėl jų visas dėmesys sutelktas į PF ir gerus jo rezultatus.
b) Nors Lt veiklą vykdo tik ę metus, tačiau jau pora metų yra PF lyderiai.
c) Informacijos gausa, rūpinasi kientais.
d) Lanksčiausia investavimo sistema ir t.t..
Sveikas, Andriau 🙂 Tu jau esi xsasis žmogus, pasakojantis man apie IRR. Taip, tu ir jie teisūs, tai visuotinai priimtas vertinimo kriterijus, bet kaip sakoma gal jo vieno neužtenka? Ir taip, jam turėjau suteikti didesnį koeficientą vertinime.
Taip, puikiai susipažinęs su Finastos Racionalios rizikos fondo šokinėjimais. Kol jaunas – linkęs prisiimti riziką.
Jau senokai rašiau straipsnį, tad galiu truputį ir sumeluoti.
a) Reiškia, kad neturėjo progos smagiai pasipelnyti iš krizės ar įeiti tokiu metu, kad be jokių sprendimų neprarado pinigų.
b) Atsakiau iškart
c) Taip, kiekvieno svetainėje radau vertes.
d) Ir taip, ir ne. Matai, kiekvienas fondas turi savo kryptį, todėl vien įmonės patirties veikloje neužtenka. Čia ne ledus daryti, jei moki braškinius, tai ir bananinius pagaminsi. Jei moki su maža rizika gauti pinigų, visai nereiškia, kad su didele susidorosi. Bet tiesos šitame argumente yra.
Dėkui už informaciją 🙂
Aš šiuo metu planuoju bėgti iš Finastos, bet niekaip neapsisprendžiu kur. Kažkaip vis pasižiūriu Ergo pensijos fondus. Gal kas turit kokią nuomonę apie jų fondus?
Apie Ergo pensijų fondus nieko neatsimenu ir neturiu jokio įspūdžio. Jei sieki stabilumo ir gero pelno, tai bent per paskutinę analizę tikrai gerai pasirodė MP fondai. Ketinu nuo kitų metų pasirašyti ir 3 pakopos pensijų fondus, tai kol kas manau, kad rinkčiausi būtent juos, bet prieš tai reiks atlikti naują analizę.
Sveiki,
Labai reikia pagalbos..
Magistriniam darbui atliekamas tyrimas apie pensijų fondų pasirinkimo kriterijus, todėl būčiau dėkinga, jei galėtumėte skirti truputį savo brangaus laiko ir atsakytumėte į klausimus.Taip pat gal galėtumėte paraginti sudalyvauti apklausoje ir kitus. Iš anksto dėkoju už sugaištą laiką.
http://apklausa.lt/f/pensiju-fondu-pasirinkimo-kriteriju-tyrimas-pac6ndt.fullpage
Labas, swan 🙂 Raginti neraginsiu, bet patvirtinau komentarą su nurodyta nuoroda. Be to, reikėjo prieš tai patikrinti, ar ten gera nuoroda, o dar ir tas smalsumas, tai užpildžiau anketą. Sėkmės su rašomu darbu.
Dabar kai snoras nacionalizuotas, o kadangi finasta priklause snorui ir yra ties bankroto riba gausi pereiti su savo pensiju fonu i MP pensiju fondus, kadangi jie antri pagal patikimuma tavo skaiciavimuose :)))) lol
Labas, Rita 🙂 Mano žiniomis nieko panašaus nebus. Tiesiog Finastos akcijų savininkai pasikeis. Vietoj Snoro priklausys kažkam kitam, tačiau nei strategija, nei darbuotojai nepasikeis.
Yra du pagrindiniai kriterijai renkantis fondus ir visai nesvarbu ar tai gyvybės draudimas ar pensijų fondas ar investicinis fondas:
Pirma, žinoti fondo mokesčius. Iš patirties pasakysiu, kad fondo prospektas būna taip painiai surašytas, kad sunku paprastam žmogui apskaičiuoti kiek jis mokesčių sumokės per metus. Aišku galima sakyti, kad paprastas žmogus nebaigęs ekonomikos mokslų. Bet tada paklauskite pačio fondo pardavėjo, kiek sumokėsiu mokesčių fondui per metus? Juk jis pardavinėja tuos pensijų ar dar kažkokius fondus yra baigęs rimtus ekonomikos mokslus, tad turėtų žinoti. Investicijų konsultantas jums greičiausiai padainuos dainele „tiek proc. mokate už tai, čia dar tiek proc. mokate už tai ir t.t.“ ir lieka galiausiai neaišku kiek už ką tu moki… Bet jums juk neįdomu, kiek procentų Jūs sumokate, jums įdomu, kiek pinigų jūs paliekate. Mano klausimas skamba taip: „Jeigu kiekvieną mėnesį į fondą pervedama po 100 Lt., fondo vertė per metus išaugs 10 proc., tai kiek pelno atiteks man, o kiek pelno atiteks fondo valdytojui? Iš pažiūros atrodo, kad visi kintamieji kaip ir aiškus ir viską galima suskaičiuoti, tačiau į šį klausimą atsakyti gali tik retas investicijų konsultantas. Ir nors apskaičiuoti nėra sunku, kad bendras pelnas sieks 63 Lt (dėl sudėtinių palūkanų http://www.investologija.lt/LT/investavimo-pagrindai/35/4/investavimo-pradziamokslis/sudetines-palukanos/ ), tačiau dėl painių mokesčių patys konsultantai sunkiai suskaičiuos kiek pinigų jums lieka. Taip yra todėl, kad konsultantai nėra skirti jus mokinti investuoti, konsultantams rūpi kaip jums parduoti investicinį produktą ir iš to uždirbti. Jie netgi neturi laiko, atsakinėti į tokius klausimus. Tikėtina, kad jie nežino kaip tai padaryti.
Taigi tik žinodami ne kiek procentų, o kiek pinigų jūs sumokėsite už pensijų fondo valdymo paslaugas, Jūs galite įvertinti kuris fondas yra pigesnis, o kuris brangesnis.
Antras dalykas, kuris turi rūpėti renkantis investicinį fondą, tai rizikos tolerancija. Žinau, kad tai nuobodus dalykas ir niekas nenori apie tai nei žinoti, nei skaityti, tačiau būtent dėl nesuvokimo, kas yra rizika, žmonės praranda pinigus, Tuomet per visokias TV laidas ir girdi, kad žmonės kaltinta investicinius fondus ir gyvybės draudimą, kad juos „apiplėšė“, investicijų vertė smuko ir pan. Investicinės kompanijos padarė tai ko iš jų tikėjotės – jos investavo jūsų pinigus pagal nustatytą valdymo strategiją. Už šią paslaugą fondų valdytojams žmonės dosniai atsidėkojo. O kad žmonės pasitikėjo tais fondo valdytojais, kad tikėjo jog akcijų kainos augs amžinai tik dar kartą parodo finansinį neišprusimą. Tad prieš investuojant turite šį tą žinoti apie riziką, o ne pasitikėti kitų patarimais. Daugiau apie riziką investuojant galite pasiskaityti http://www.investologija.lt/LT/akcijos/418/akciju-nekilnojamo-turto-ir-kiti-finansiniai-burbulai/
http://www.investologija.lt/LT/investavimo-pagrindai/414/8/investicine-rizika/rizikos-valdymo-priemones/
Atsiminkite Jūsų pinigai labiausiai rūpi Jums patiems, o norint tinkamai tvarkytis su pinigais ir investuoti reikia turėti daug žinių.
Sveikas, Justinai 🙂
Dėkui už išsamų komentarą, kuriame puikiai išskirti du pagrindiniai fondo pasirinkimo kriterijai: mokesčiai ir prisiimtina rizika. Straipsnyje dėmesys buvo sutelktas į mokesčius, o rizikos prisiėmimas aprašytas tarsi savaime suprantamas dalykas.
[…] Dėl įdomumo pateikiu nuorodą į seną straipsnį, kuriame rinkausi į kurį konkretų II pakopos fondą investuoti savo lėšas. […]
Sveikas, Povilai,
Kaip įvertintum Finanstos pokyčius nuo straipnsio parašymo datos? T.y. ar asmeniškai nepralošei pasirinkdamas šią įmonę ir ar toliau planuoji likti ar bandysi pereiti į kitą banką?
Ačiū už atsakymą 🙂
Sveiki, Vytautai! Labai geras klausimas, pats susimąsčiau kaip čia yra. Tada prisiminiau, kad pirminis planas buvo palaukti bent 5 metus, nes kitaip galima paskaičiuoti, kad apsimoka arba neapsimoka trumpuoju laikotarpiu, nes būtent tada bus pasmukę ar pakilę.
Ką tik patikrinau, praėjo jau 3,5 metų nuo įrašo talpinimo. Tiesa, realiai pinigai kauptis pradėjo tik nuo 2011.04. Nes nuo pasirašymo sutarties, praeidavo ilgas laikas, kol Sodra pagaliau pradėdavo vesti pinigus į fondą. Taigi, nė trys metai nepraėjo. Bet vien dėl smalsumo reiktų paskaičiuoti. Tik dabar tam nelabai laiko yra, šiandien 10ta diena į darbą be išeiginės. Gruodis yra ypatingas darbymetis įmonei, nes tai spaustuvė. Gruodį gauna užsakymų, kaip už pusę metų. O programuotojai nuolat turi budėti ir užtikrinti, kad viskas veikia. O kai tokie krūviai serveriams ir programiniai įrangai, tai milijonas mistinių problemų atsiranda, kurias reikia nuolat spręsti.
Įsidedu užduotį į „Later” darbų sąrašą. Paskaičiavęs, paskelbsiu rezultatą savo bloge. Bet tai turbūt įvyks tik po Kalėdų, kai spaustuvės krūvis nukris.
Dėkui už klausimą, Vytautai.