Tobulas sprendimas, ar toks egzistuoja?
Žymos: atidėliojimas, atidėlioti, kaip apsispręsti, nuspręsti, Paretas, Pareto dėsnis, Pareto principas, Pareto taisyklė, rezultatas, sprendimai, sprendimas, sprendimų kokybė
Man nuolat tenka kovoti su perfekcionizmu. Jei perku kažkam kompiuterį, tai jis privalo būti geriausias pagal mano nustatytus parametrus. O tai užima daug laiko, bet neša maža naudos. Juk iš tiesų tų 10% greičio skirtumo niekas nepajaus…
Ar jums tai panašu į Pareto taisyklę? Juk geriausia būtų tam paskirti ribotą laiko kiekį ir pasirinkti geriausią variantą, kurį pavyko rasti. Vietoj to, kad ieškoti iš tiesų paties geriausio.
Visada atsiras geresnis variantas
Tarkime, kad galų gale nusprendėte/pasirinkote. Visos abejonės lieka praeityje. Tačiau būtent tada, kažkas pasiūlo dar geresnę išeitį. Arba net gi pareiškia, kad apskritai padarėte nesąmonę.
Net pats nustebau, kaip nepažįstamo žmogaus kritika forume vos kraujo neužvirino, kai jis parašė, kad mano pasirinkimas absoliučiai klaidingas. Galbūt todėl, kad rinkausi taip ilgai ir kruopščiai bei žinau, kad padariau tam tikrų klaidų. Kita vertus, net turėdamas naujos informacijos, pasirinkčiau labai panašiai.
Taigi, esmė tokia, kad žmonės turėdami tuos pačius poreikius ir galimybes vis tiek renkasi skirtingai. Jei būtų kitaip, tuomet būtų daug monopolijos, mažai skirtingų gamintojų. Net patys žmonės turėtų tarpusavyje būti daug panašesni. Žinoma, tai labai padėtų visiems surasti bendrą kalbą, išgelbėti pasaulį, sustabdyti globalinį atšilimą, pasiekti pasaulinę taiką… Na, bet grįžkime į realybę, kur žmonės labai skirtingi 😉
Geriau suklysti nei atidėlioti
Nėra greitesnio būdo, pasirinkimo patikrinimui, kaip apsisprendimas. Priimtas sprendimas, net jei klaidingas, visada geriau nei jokio.
Primenu, kad mokomės tik iš klaidų, o sėkmė – tai išmoktų pamokų ženklas. Jei mums puikiai sekasi, vadinasi, kad nieko nesimokome, o taikome jau anksčiau įgytas žinias.
Svarbu rezultatas
Norėčiau pakreipti problemą kitu kampu. Pavyzdį situacijos iliustravimui radau čia.
Įsivaizduokite, kad vykdote projektą. Norite, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai. Dėl to darbai pradeda vėluoti, o rezultato kaip nėra, taip nėra. Jei pasakosite, kad norite viską padaryti kaip pridera, daugelis žmonių jus puikiai supras. Bet kuo ilgiau tempsite gumą, tuo visi žiūrės įtariau.
Viską sudėlioti į savo vietas padeda paprastas klausimas: kas geriau, ar kažkokių trūkumų turintis, tačiau įgyvendintas projektas, ar jokio galutinio produkto, tačiau su kai kuriomis puikiai išdailintomis dalimis?
Kol nėra projekto, tol nėra rezultato. Tuo tarpu visada svarbus būtent pastarasis. Nesvarbu, kaip puikiai jūs kažką išmanote, ar darote. Kol tai nebaigta, tol tai neturi jokios vertės.
Eilinis atidėliojimas
Kai kitą kartą mėginsite atlikti kažką nepriekaištingai, lauksite gerų aplinkybių ir pan., gerai pagalvokite, ar iš tiesų puikiai darote darbą, ar tiesiog atidėliojate projekto užbaigimą?
Baimių galima prisikurti visokių, kad kažkas sukritikuos, kad kažkam nepatiks, kad tai ne tai, ko tikėjotės ir pan.
Visada atsiras priešiškai nusiteikusių žmonių, kaip ir tokių, kuriems jūsų darbas patiks, net jei pats būsite priešingos nuomonės. Tačiau esmė paprasta – nėra rezultato, vadinasi, kad nieko nenuveikėt. O ar norite, kad jūsų rezultatas būtų nulinis? Jei ne, tuomet sukluskite.
Pakankamai dažnai dvejoju, ar straipsnis pakankamai geras, kad būtų vertas publikuoti. Tačiau dar nebuvo taip, kad kažkurio įrašo nepaskelbčiau. Juodraštis kažkur giliame užkambaryje vertas nieko, tačiau paskelbtas, kad ir prastesnės kokybės tekstas, kažkam suteiks žinių ir/ar motyvacijos. Galbūt tik keletui, bet kažkam pravers. Tuo tarpu kam nepatiks, galės neskaityti iki galo. Juk kiekvienas straipsnis negali būti auksinis.
P.S. yra vienas straipsnis, kuris nepaskelbtas, tačiau jį sudaro tik 6 eilutės, tad jis iš tiesų yra nebaigtas.
Informacija sensta ne dienom o valandom, tuo tarpu tu vis dar ganėtinai daug daugžodžiauji(atsižvelgiant į tavo straipsnius), taip eikvodamas laiką. Tiesiog kartais galima pasakyti daugiau sakant mažiau, bet čia tik šiaip apsvarstymui, gal turi savo priežasčių tam daryt, vien žo esmę supratai, jaučiu, kad pats čia per daug parašiau. Ką manai?
Sveikas, Povilai.
O man kaip tik tavo straipsniai patinka. Nebijok jų publikuoti, visada įdomu perskaityti. Kritikos visada sulauksi, kad ir koks puikus straipsnis bebūtų. Svarbu, kad aiškiai ir suprantamai sudėlioji mintis bei pateiki pavyzdžių, kaip praktiškai yra pritaikomos pateiktos idėjos.
Sėkmės ir įkvėpimo rašant toliau.
Sveikas, Vladai 🙂 Sunkiai sekasi trumpai, bet rišliai išreikšti idėjas. Kad ir šis straipsnis. Pagrindiniai sakiniai sudarė kokias 15 eilučių, tačiau, kad būtų tolydus ir sklandus perėjimas tarp minčių, teko pridėti dar tiek pat. Kitu atveju, skaityti būtų nei šis nei tas.
Taip pat manau, kad ne visa informacija taip greit sensta. Laiko valdymo esmė ar prieš 5 metus, ar po 5 metų bus tokia pati. Žinoma, kaip rašiau, tai irgi keičiasi, tačiau tikrai ne valandomis.
Labas, Georgij 😉 Labai ačiū! Malonaus skaitymo! 🙂
Sveikas,
Manau, susiduri su šiuolaikinio pasaulio viena iš blogybių, dėl kurios žmonės tampa mažiau laimingi – galimybe rinktis. Taigi niekada nesame tikri, ar įsigijome geriausią galimą variantą, kas mažiną pasitenkinimą savo sprendimais. Ši idėja puikiai perteikta pranešime: http://blog.ted.com/2006/09/26/paradox_of_choi/
Perfekcionizmas žlugdo, kartias taip prisiriši prie „kaip gėriau”, kad net užmiršti „kodėl”, tobulumo siekimas užtemdo protą link savo tikslo eini užmerktomis akimis viską šluodamas, užmiršęs lankstumą. Tobulumas primena priklausomybę, gal kiek kitokią nei tradicinės (alkoholis, rūkalai), bet kad ši priklausomybė labai pavojinga tai jau tikrai. Kas keičiausia vaduodamasis nuo kitų priklausomybių „užsirauni” ant beprotiško tobulumo siekimo, nes kaipgi čia pagalvoji juk daryti viską „tobulai” tai juk kažkoks stiprumas ar panašiai. Bet tai yra lyg trojos arklys, kuris labai gadina santykius ir šiap veda viską šuniui ant uodegos. Labai naudingas ir laiku parašytas sraipsnis- juk apie tradicines priklausomybes visur pilna. Galų gale begalinis tobulumo siekimas net humoro jausmą gali atimti, pradedi sureikšminti visokias smulkmenas, kai reikėtų tik pasijuokt iš to.
Vytautai, puikus pastebėjimas, netapsim mes tobuli. Tobulėjimas dėl tobulėjimo – blogis. Ačiū už mintį.
Mindaugai, dėkui už nuorodą. Buvo įdomu pasižiūrėti, kaip reaguojame į daugybę galimybių pasirinkti. Tikra tiesa.
Vytautai, įdomi formuluotė, kad perfekcionizmas yra priklausomybė. Labai tinka visi simptomai. O kartu su Mindaugo pateiktu video, paaiškina daugybę problemų ir nepasitenkinimo esančio visuomenėje. Ant to „tobulai siekimo“ buvau užsirovęs ir ne kartą. Tikra tiesa, kad savo keliamus reikalavimus reikia nuleisti iki protingo lygio, pamirštant visas smulkmenas.
[…] Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi. […]
Jei svarbiausia rezultatas, tai rezultatus ir turime:griūna Maximų, Londono baleto teatro stogai. Manau, kad kartais geriau viską paryti taip kaip reikia, gal jei tai kokios gyvenimo smulkmenos, tai galima ir kažkiek pro piršus pažiūrėti, bet jei nuo to priklauso žmonių gyvenimai, gerovė, buitis…
Dėkui už nuomonę. Manau, kad dalykams nuo kurių priklauso gyvybė turi būti kontrolė. Todėl ir „suras“ kaltus: arba kažkas nevykdė kontrolės, arba blogai tai darė.
Visa kitai, tai kaip straipsnyje 😉