Eiti į pensiją ar neiti? Štai kur klausimas!

betoniniai laiptai apsupti lapųArtėja liepa, mėnuo, kuris turėjo būti paskutinis mano karjeroje.

Deja, kvepia dar pora metų darbo.

Kodėl?

Atsisakėme classifiedsrunner.com, kas mano prognozuojamas pajamas sumažina per pusę. To pasekoje, man reikia dvigubo kapitalo. Vietoj 80 000£, reikia apie 150 000£.

Projektas tapo dar vienu darbu. Džiaugsmo neteikė. Galiausiai, kokia čia finansinė nepriklausomybė, jei reikia kažkiek dirbti, tikrinti emailą, teikti palaikymą klientams?

Taip pat, dabartinė infliacija Lietuvoje labai didelė. Net skaičiuojant vos 3%, o kaupiau ir kaupsiu 4 metus, papildoma suma 150 000 * (1 + 0,03)^4 = 18 826£.

Taigi, man reikia maždaug 170 000£. Deja, tam reikia dar 2-3 metų, priklausomai nuo to, kaip akcijos elgsis.

Panašu, kad data nusikelia į 2018 vidurį. Dar du papildomi metai.

Sekmadieniai ir pirmadieniai užknisa

Manau, kad tiesiog vieną dieną pasakysiu gana, susirinksiu pinigėlius ir eisiu ilgų ilgų atostogų. Jei po jų bus maža pinigų, reiks galvot. Darbo juk visad yra 🙂 Nebent UK nubalsuos eiti iš EU ateinančią savaitę, tada viskas komplikuotųsi. Bet tokiu atveju, gal viskas atpigtų bent kuriam laikui, ir jų mažiau reiktų.

Esmė, kad kiek gi galima dirbti?.. Noriu laiko sau, jau seniai seniai svajojau, kaip eičiau atostogų metams, kad atsigauti, tiesiog pailsėti ir iš naujo atrasti save.

P.S. dar būdamas studentas kurpiau planus, kiek čia tų pinigų reiktų, kad galėčiau nedirbti ir būti laisvas.

Share

11 komentarų į “Eiti į pensiją ar neiti? Štai kur klausimas!”

  1. Edmundas Grigonis parašė:

    Bir 21, 16 at 18:31

    Grįžęs nepamiršti uzsukt į svečius 🙂

  2. Asmeninio tobulėjimo blogas parašė:

    Bir 21, 16 at 20:20

    Būtinai 🙂

  3. Edmundas Grigonis parašė:

    Bir 21, 16 at 18:50

    Edmundas Grigonis liked this on Facebook.

  4. Georgij Lesnikov parašė:

    Bir 21, 16 at 21:05

    Georgij Lesnikov liked this on Facebook.

  5. Mantas Sakaitis parašė:

    Bir 21, 16 at 23:19

    Mantas Sakaitis liked this on Facebook.

  6. Skaitau parašė:

    Bir 22, 16 at 07:34

    sveikas. as irgi siekiu finansines laisves. tik mano situacija kitokia: turi upaskola bustui, šeimą. Gyvenu LT. Man 25m. Tau siulau mesti darba ir pagyventi kokius vienus metus ilsintis, pasivazinek dviraciu ,pakeliauk pesciomis, pasidziauk gamta. Pamedituok miske vienas. Gal atsiras nauju minciu, padarysi gera galvos restarta. Darbas yra iteisinta vergavimo budas. Nesuprantu zmoniu, kurie dziaugiasi darbu, nori i darba 😀 matyt jiems tevai ir seneliai yra tai nuo seno ikale i galvas. Man darbas tik priemone sukaupti pinigams, uz kuriuos perku dividendines akcjas ir kurios man po truputi uzdirba pinigus,kuriuos reinvestuoju. Sekmes tau bendraminti!

  7. Povilas Panavas parašė:

    Bir 23, 16 at 23:47

    Labas, Skaitau 🙂

    Vat ir galvoju apie tas metų atostogas… Bus matyt.

    Kuo einu senyn (žmonės sakytų brandyn), tuo labiau atrodo, kad darbas yra būtinas dalykas. Pvz., negaliu nieko neveikti. Atsiranda nerimas, depresija.

    Galima būtų sakyti, kad esu išimtis, bet statistiškai ilgiausiai gyvena tautos, kurios ilgiausiai išlieka aktyvios ir darbingos. Žmogui būtina judėti, krutinti smegeninę.

    Žinoma, kai darbas tik dėl pinigų, tai nieko gero. O jei darbas ir patinka, pvz., iš esmės man patinka programuoti, bet kažkaip dirbti programuotoju tai užknisa!

    Tad tikrai yra tiesos su tuo vergavimu, bet esu tikras, kad, kai pasieksi savo tikslą, vis tiek ką nors veiksi. Galbūt už tai negausi atlygio, bet nesėdėsi ant sofos. Taip pat, visą laiką nekeliausi.

    Sėkmės siekiant tikslų. Pradėjai jaunas, tad nors našta sunki šeima ir būstas, manau, kad pavyks pasiekti.

  8. Indigo parašė:

    Bir 28, 16 at 13:42

    Pinigų niekada nebus per daug. Pradžioje skaičiavot 100k e, dabar 200k e, po svaro kritimo bus 250k, sukūrus šeimą 350k ir t.t. Pasaka be galo. Esmė yra tenkintis tuo, kiek yra. Kadangi nusistatėt tikslus, automatiškai jie keisis. Pvz. kita krizė nuplaus pusę sukauptos sumos ir vėl teks 5-7 metus atidirbinėti prarastą kapitalą. Pats supratot – gyvenime negali nieko neveikti. Kadangi esate savo srities specialistas, galite dirbti kad ir Lietuvoje laisvalaikiu. Prisidursit atsipūtęs 1000e prie pajamų ir užteks esamų. 🙂

  9. Povilas Panavas parašė:

    Bir 29, 16 at 11:49

    Sveiki, Indigo,

    pastebėjimas labai taiklus ir pats turėjau lygiai tas pačias mintis.

    Tačiau šiuo metu skirtumas yra tikras. Mano originaliuose skaičiavimuose buvo įtrauktos pajamos iš classifiedsrunner.com, kurių neliko. Tad šįkart privalo būti didinama suma, arba iškart reikia darbo ieškotis. Būtent to noriu išvengti.

    Jei pasiekus 150 000£, dar bandysiu nukelti, tai būtinai priminkit šį komentarą.

    Tačiau, jei svaras kris per pusę. Situacija bus lygiai ta pati, kažkiek pinigų daugiau reiks. Nes esmė, kiek jie gali nupirkti, o ne kokia konkreti suma sukaupta.

    Tačiau, kas nėra tiesa, kad pinigai, kurie investuoti nuvertės. Akcijos kyla ant tiek, kiek svaro kursas krenta (konkretus pavyzdys VWRL pakilo 4% svarais, kai reali akcijų vertė krito 4%. Taip nutiko, nes kursas krito 8%).

    Tai problema bus tik ta, kad visi nauji svarai gauti nuo dabar nuvertės. Pusę sumos jau turiu, tad tas nuvertėjimas nepaveiks manęs taip drąstiškai. Be to, panašu, kad mano pajamos ateinančiais metais dar gerokai padidės, kas visiškai kompensuos svaro nuvertėjimą.

  10. w parašė:

    Lie 05, 16 at 11:14

    O man įdomu, ar neatsiranda draugų, giminių, kurie paskaitę tinklaraštį prašo paskolinti? Nes gana drąsu skelbti sumas internete. Ar tik man taip atrodo? 🙂

  11. Povilas Panavas parašė:

    Lie 15, 16 at 01:24

    Labas,

    aš vienas iš tų, kurie mano, kad algos įmonės viduje turėtų būtų viešos. Minimaliu atveju, bent kiekvienam skyriuje būtų viešos (nes suprantu, kad žmonės dirbantys už beveik minimumą, nesupras kvalifikuotų žmonių darbo užmokesčio).

    Kas kiek uždirba nėra nieko ypatingas dalykas. Tai tas pats kaip pasakymas, kokią mašiną turi, ar kiek vaikų.

    Per savo patirtį išmokau, kad skolinti pinigų draugams/giminėms negalima. Arba neduodi visai, arba atiduodi. Yra viena draugystė, kuri pasibaigė būtent dėl to. Žinoma, problema ne tame, kad negrąžino pinigų. Jų juk turiu. Bėda ta, kad melavo, pažadus laužė. Neatrodė, kad stengiasi grąžinti. Nebekalbu su tuo žmogumi.

    Labiau neramu buvo, kad koks pašalinis idiotas sugalvotų apiplėšti, ar ką panašaus daryti. Jei bent kiek proto turi, tai suprastų, kad nieko nepeš: daiktų brangių neturiu, pinigai už parduotas akcijas ateina už kelių dienų, yra limitai, kiek galima nuimti jų. Taigi, jei žmogus bent kiek protauja, tai jam paprasčiau bet ką kitą apiplėšti nei mane.

    Galiausiai, manau, kad reikia gyventi drąsiai, o ne po lapu pasislėpus.

    Šiaip tokių žmonių internete yra daug. Lietuvoje tik kiek mažiau jų.


Palikite komentarą