Kodėl televizija yra blogis

Manau, kad daugelis žmonių tą supranta, tačiau vis tiek neišmeta televizoriaus lauk. Todėl šiame straipsnyje noriu priminti, kokią žalą sau darome jo neatsisakydami.

Kaip kenkia televizija

  1. Didžiulis stresas smegenims. Paprastai manoma, kad televizorius alina akis. Taip, tai tiesa, tačiau jis daro ir kai ką blogesnio. Matyti akimis televizorių nėra sunku, tačiau smegenys ne tik mato vaizdą, tačiau iš tų piešinių sukuria gyvenimo realybę. Tai sudėtingas ir varginantis procesas. Teiginys, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis, yra viso labo mitas. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja.

    Kita problema yra tame, kad žmogus suvokia, kad mato netikrą vaizdą, tačiau kitos smegenų dalys, deja, elgiasi lyg tai būtų tikrovė. Kaip tai įrodyti? Žmonės sapnuoja košmarus, žiūrėdami siaubo filmus išsigąsta, pasilenkia, kad išvengtų į juos lekiančių daiktų ir pan. Dažnas žmogus yra apsiašarojęs dėl liūdnos filmo pabaigos. Vadinasi, žmogus patiria ir psichologinį stresą. Kita vertus, komedijos ir humoro laidos gali prajuokinti.

    Taigi, žmogus žiūrintis televiziją tam, kad pailsėtų, tik dar labiau pavargsta protiškai

  2. Prarandama daug laiko. Abejoju, kad vidutinis lietuvio laikas praleistas prie TV labai skiriasi nuo amerikiečių, tad pasitelksiu jų turimus duomenis. Vidutinis amerikietis į TV dėžę spokso daugiau nei 4 valandas per parą. Tai yra 28 valandos per savaitę – mažai tetrūksta iki standartinės darbo savaites. Per metus žmogus televizijai sunaudoja 2 mėnesius laiko!

    Kaip manote, ką galima nuveikti per 2 kiekvienų metų mėnesius? Tapti laimingesniu? Turtingesniu? Geresniu? Išmokti užsienio kalbą? Galima nuveikti daugybę dalykų!

    Žmogus, pasiekęs 65 metų amžių, bus praleidęs prie televizoriaus 9 savo gyvenimo metus! Turėkite omeny, kad dauguma žmonių gyvens net ilgiau nei 65 metus. Tokia statistika tikrai verčia mane susimąstyti, o jus? Ką iš tiesų norite nuveikti su taip beatodairiškai švaistomu gyvenimo laiku? Jūs galite rinktis.

  3. Reklamos poveikis. Ar kada susimąstėte, kodėl ta pati reklama kartojama ir kartojama? Dažnas pagalvoja: „kas iš tos reklamos, jei vis tą patį per tą patį? Jau seniai nekreipiu į tai dėmesio”. Bet tiesa yra priešinga. Smegenys galvoja taip: šitą informaciją girdžiu ir matau nuolat, matyt, ji ypatingai svarbi. Būtinai ją įsirašysiu – ne tik į sąmonę, bet ir pasąmonę. Taip žmonės ir tampa reklamos aukomis.

    Kita problema yra ta, kad televizijos žiūrėjimas verčia mus norėti daiktų, kurie iš tiesų mums nereikalingi. Ar pastebėjote kaip reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis ir visaip kitaip „esnis”?

    Be to, jei žiūrėjote televizorių 1 valandą, tuomet reklama iš jų sueikvojo mažiausiai 10 minučių. Per dieną mažiausiai 40 minučių reklamai – praktiškai viena akademinė valanda, o per savaitę beveik 5 valandos. Tikra galybė laiko, tikiuosi nesate iš tų žmonių, kurie nuolat sako, kad jiems trūksta laiko?

  4. Blogas informacijos šaltinis. Atsiras žmonių, kurie sakys: „bet juk žiūriu tik žinias”. Tokiam žmogui užduosiu paprastą klausimą: ką rodė per vakarykščias žinias? Na, jei šį klausimą įveiksi, tai pamėgink prisiminti, ką rodė užvakar.

    Antra, informacija, kuri nėra panaudojama yra visiškai bevertė. Kokią naudą duoda tai, jog sužinoma, kad buvo nužudytas kažkoks žmogus? Kas iš to futbolo rezultato, jei jūs net nemėgstate šios sporto šakos?

    Trečia, informacija yra faktai, bet dažniausiai rodomos nuomonės. Man neįdomios jų nuomonės. Nepažįstu tų žmonių, tai kaip galiu tikėti jų žodžiais ir pasakojamomis įvykių interpretacijomis? Manau, kad praeitas mano straipsnis puikiai iliustruoja, kaip žmonės painioja faktus su jų interpretacijomis.

  5. Televizija mus programuoja (Ruvi komentaras). Visa žiniasklaida – mūsų pasaulėžiūros ir nuomonės formavimo priemonė. Į žmones, lyg į piltuvėlius, pilamas didžiulis kiekis informacijos – ilgainiui tai tampa mūsų pačių mintimis. Žmonės atbunka, atpranta mąstyti, analizuoti. Tai gali atrodyti nekalta, bet iš tiesų yra galinga programavimo priemonė.

Išvada
Yra tiek mažai priežasčių žiūrėti televiziją, kad verčiau sutaupyti pinigų ir vietos bute bei neturėti televizoriaus.

Jei žinote ir daugiau priežasčių, palikite komentaruose – atsižvelgsiu į juos ir atitinkamai papildysiu straipsnį.

Share

14 Atsakymų/ai į “Kodėl televizija yra blogis”

  1. Ruvi parašė:

    Gru 03, 09 at 09:29

    Labas rytas, Povilai. Pritariu viskam, ką parašei.
    Dar pridursiu, kad visa žiniasklaida – mūsų pasaulėžiūros ir nuomonės formavimo priemonė. Į žmonės, lyg į piltuvėlius, pilamas didžiulis kiekis informacijos – ilgainiui tai tampa mūsų pačių mintimis. Žmonės atbunka, atpranta mąstyti, analizuoti.
    Tai gali atrodyti nekalta, bet iš tiesų yra galinga programavimo priemonė.
    Sprendžia kiekvienas – reikia jam to ar ne..

  2. Povilas Panavas parašė:

    Gru 03, 09 at 12:41

    Labas, Ruvi 😉
    Dėkui už taiklų komentarą. Papildžiau straipsnį dar vienu punktu. Iš tiesų, būtent tai ir turėjau omeny (4 punktas), bet tu kur kas taikliau tai pasakei.

  3. Aurelijus parašė:

    Gru 03, 09 at 12:57

    Na aš jau seniai seniai nebežiūriu tv. Svarbiausia priežastis – reklama, per daug jau smegenis išplaunamos. Kita vertus žiūriu mėgiamus serialus per savo kompiuterį. Jų yra penki, taigi per savaitę iššvaistau apytiksliai(50+43+43+22+20) 178min kas yra trys valandos. Na palyginus visai neblogai, nes kaip paminėjai vidutiniškai amerikiečiai žiūri 4h per dieną 🙂 Na bet jei dar vieną kitą filmą pažiūriu… Mąstau, kad laikas ne svarbiausias dalykas, svarbiausia, kad smegenys apkraunamos, jos turi mąstyti apie visus tuos įvykius, kurie net nėra gyvenimo dalis. Todėl ko gero reikia rinktis gerus filmus vietoj serialų (ir veiksmo filmų), nes jie padeda praplėsti akiratį.
    Manau reikės kaip nors sumažinti savo poreikius iki vieno-dviejų serialų 🙂

  4. Ruvi parašė:

    Gru 03, 09 at 16:05

    Aurelijau, filmai nėra absoliutus blogis. Blogis (jei taip galima pasakyti) yra tame, kad žiūrima viskas iš eilės, nemąstant.
    Yra daug gerų filmų ir kartais juos žiūrėdamas, gali išgirsti naudingą frazę, pamatyti panašią į savo gyvenimo situaciją, kuri padeda rasti optimalų sprendimą, tiesiog gali suteikti gerų emocijų.
    Nereikia kraštutinumų 🙂 , tereikia sąmoningai atsirinkti, ką ir kaip darome 🙂 .

  5. required parašė:

    Lap 21, 10 at 13:17

    Ir internetas yra blogis, laikas praleidžiamas prie kompo. Dar galima ginčytis, kuris yra didesnis blogis.

  6. Povilas Panavas parašė:

    Lap 23, 10 at 14:29

    Sveikas, required 🙂 Visiškai su jumis sutinku, kad beprasmis naršymas internete yra toks pats blogis, kaip televizijos žiūrėjimas be tikslo.

    Juk visos laidos ir filmai nėra blogi, lygiai kaip ir internete: yra daug šlamšto, bet daugybė ir naudingų žinių.

    Svarbu atsirinkti, ko kiekvienam iš mūsų reikia bei per daug nenuklysti į lankas 😉

  7. Klebonas parašė:

    Lie 15, 11 at 10:01

    Stumti ant televizoriaus tapo mada. Bet mano požiūriu, televizija tebeturi puikią ateitį. Pvz., mokslininkas parašo knygą, tai joks pokalbis internete, laikraštyje, per radiją neatstos tv laidos savo spalvingumu. Koncertas per tv, futbolas per tv, kelionių laida per tv ir internetas. Niekaip nelaimės internetas kokybės prasme!

  8. Povilas Panavas parašė:

    Lie 15, 11 at 11:34

    Sveikas, Klebonai. Koks slapyvardis! 😉 Na, man labiau patinka laidas žiūrėti per kompiuterį, kai nėra jokios reklamos. Nesvarbu, ar tai įkelta į youtube, ar į torrent, ar pvz., kaip tv3 paleido savo svetainę. Tad mokslininkų pokalbius ir interviu mieliau žiūrėčiau per PC. Lieka tik tiesioginės laidos, varžybos ir pan.

    O dėl kokybės, tai mano kompiuteris rodo kokybiškesnį vaizdą nei dauguma televizorių – žinoma, arti sėdint lengviau tai išgauti. Taip greit spartėjant internetui tuoj kiekvienam nebereiks laukti nė sekundės, kol užsikraus aukščiausios kokybės video iš youtubės.

    Taip pat, sutinku, kad madinga stumti ant TV. Čia sutapo taip, kad tai yra ir logiška, ir praktiška, ir tiesa.

  9. Klebonas parašė:

    Lie 15, 11 at 21:59

    Šiandien situacija kiek keista. Viena vertus, galima turėti daug kanalų, bet bėda, kad tv mums pritrūksta laiko per visokius darbus, šeimas, ir tą patį internetą. O apie itin gerą kompą kaip ponas turi, dauguma lietuvių gali tik pasvajoti. Čia pensininkams ir kitiems skurdžiams (mokytojams, gydytojams, mokslininkams) lieka vienas iš retų malonumų ir nevisada tv yra laiko ėdikas, greičiau retai pasiekiamas malonumas.

  10. Povilas Panavas parašė:

    Lie 16, 11 at 12:00

    Televizijai gero kompo nereikia, saviškį jau prirašyčiau prie pakankamai artimo “senukams“. Dabar jie tokie pigūs, kad man regis kainuoja tik truputį brangiau nei televizorius. Tiesa, ekranas būtų mažokas, kad žiūrėti su visa visa šeima.

    Dėl laiko stokos sutinku, dėl to, kad tai gali būti malonumas irgi. Tačiau kartu dar puikiai atsimenu, kad reklama užmuša visą malonumą arba tiesiog užmiegama dar jai nepasibaigus. Ir taip, senyvi žmonės dažniausiai turi tik televizorių, bet manau po 10-20 metų taip nebebus (seniausieji numirs, o dabartiniai dirbantys žmonės (40-60 metų) turi kompiuterius).

    Manau, svarbiausia čia yra tinkamas programų pasirinkimas ir saikas. Juk ir vitaminai sveika, bet jei jų bus per daug…

  11. Varztelis parašė:

    Rgp 01, 12 at 19:42

    Klebonai, man labai idomu kodel mokytojus, gydytojus ir mokslininkus priskyrei prie skurdziu ? noreciau isgirst tavo nuomone. Kiti irgi gali pasireikst 🙂 gal cia is patirties ar turit kokiu pazystamu skurdziu su viena is isvardintu profesiju, bet drisciau paneigti!

  12. Povilas Panavas parašė:

    Rgp 04, 12 at 10:53

    Tenka priarti, Varžteliui. Kažkaip man gygytojai į skurdžius nepanašūs – įdomu, kodėl toks stereotipas? Gal todėl, kad jų darbas atsakingas ir palyginus su užsieniu alga labiau atitolusi nei kitų profesijų? Asmeniškai jų nepažįstu, bet kai pažiūri, kokį telefoną išsitraukia, ar į kokią mašiną atsisėda tave apžiūrėjęs gydytojas, tai labai dažnai nepasiturinčiu žmogumi pavadinti neapsiverčia liežuvis.

    Mokytojai miestuose, jei turi normalų pamokų skaičių tai uždirba ne ką mažiau nei kai kurie programuotojai, o kartais ir daugiau. (čia apie mane asmeninius pažįstamus; ir per pastaruosius 1,5metų jiems žymiai sumažino algas).

    Tik apie mokslininkus nieko pasakyti negaliu 🙂

  13. Ec parašė:

    Bir 22, 14 at 21:51

    Televizija yra kanalas valdyti tuos kas yra prie jo prisijungę. Tai tiesiog „reikiamos“ nuomonės transliavimas su „reikiamais“ argumentais, nutylint nepatogią informaciją, kartojant tai daug kartų be galimybės pasitikrinti. Internetas leidžia pasirinkti informaciją pagal poreikį ir, svarbiausia, – pasitikrinti ją!
    Pavyzdys propagandos, kuri sklido tame tarpe ir per televiziją:
    Turbūt visi žinome apie asbesto kenksmingumą. Tai va, Rusijoje, Sverdlovsko srityje yra miestas Asbest, šalia kurio yra asbesto telkinys ir gavybos karjeras. Ten vasarą dulkės yra asbestas, rudenį, pavasarį purvas po kojomis – asbestas, o žmonių sergamumas mieste kaip vidutinis Rusijoje, nesiskiria nuo tų vietovių kur asbesto nėra.
    Asbesto „kenksmingumą“, manau, paaiškina tai, kad jis yra išgaunamas tik Rusijoje ir kažkur pietų Amerikoje ar Australijoje. Jei pas tėvus ar senelius šiferinis stogas, manau, galite nesibaiminti

  14. Povilas Panavas parašė:

    Bir 22, 14 at 22:07

    Sveikas, Ec 🙂

    Dėkui už komentarą. Taiklus palyginimas tarp televizijos ir interneto.


Palikite komentarą