Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba Kaip efektyviau mokytis ir dirbti II

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

  • Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
  • Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
  • Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
  • Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
  • Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
  • Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
  • Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

  • Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
  • Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
  • Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
  • Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
  • Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
  • Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

  • Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
  • Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
  • Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
  • Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
  • Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
  • Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.
Share

45 Atsakymų/ai į “Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba Kaip efektyviau mokytis ir dirbti II”

  1. Ruvi parašė:

    Sau 14, 10 at 22:37

    Ačiū, Povilai. Labai įdomu. O atminties lavinimo būdai tikrai labai pravers tiems, kuriems reikia įsiminti tekstus ar kam tai net darbo ar mokymosi būtinybė.
    Motyvacija – labai svarbus dalykas gyvenime, būtent vidinė – čia taip pat pritariu.
    O su atminties lavinimu tai ma yra taip: kas tikrai reikalinga ar net būtina, tai įsimenu greitai, o ko nelabai reikia, tai tekdavo mokytis ilgai ir.. kažkaip neužsilaikydavo atminty.. Galiu daryti iš to išvadą, kad isimenama gerai tik tai, ko tikrai reikia gyvenime ar kam turiu motyvuotą poreikį 🙂 . Bet tai tik mano išvada 😉

  2. Sportlich parašė:

    Sau 14, 10 at 23:44

    Ačiū už straipsnį!

    Jei negaila, gal galėtum pasidalinti kaip visą mėnesį lavinai atmintį? Kokiais būdais?

    O Tony Buzan knygos tikrai vertos dėmesio.

  3. Povilas Panavas parašė:

    Sau 15, 10 at 15:49

    Vilte, tikra tiesa, kad labiau įsimename svarbius dalykus 😉 Bet kaip ir sakai, jei mokaisi, tai čia geras dalykas. Be to, smagus ir patogus. Tikrai nėra svarbu prisiminti tuos telefono numerius, juk viską turim susivedę, bet būna, kad išsikrauna telefonas ar dar kas… o tada praverčia atmintis 🙂

    Sportlich, anksčiau visada bandydavau daryti visko po truputį, ir gaudavosi šnipštas. Tad nusprendžiau vieną mėnesį skirti vieniems dalykams, o kitą kitiems. Vieną mėnesį skyriau atminčiai. Ką per jį nuveikiau?
    1. Išmokau 36 kortelės slaptažodžius
    2. 10 telefono numerių
    3. 10 artimų žmonių gimimo datų
    4. Išmokau pagrindinės sistemos žodžius nuo 105 iki 200
    5. Tuos žodžius suvedžiau į programą Anki (http://ichi2.net/anki/), kuri tam tikrais intervalais tavęs jų paklausia, kad nepamirštum. Vis dėl to, pagrindinės sistemos žodžius atsiminti daug sunkiau, nei kažkokį numerį, ar prekės bar kodą. Na, bent man 🙂
    6. Įsiminiau vieną ar du atminties žemėlapius. Bet kaip minėjau, su jais man nesiseka, tad dabar jau vargiai beatsimenu 🙁

  4. Sportlich parašė:

    Sau 16, 10 at 10:00

    Su minčių žemėlapiais ir man nelabai sekasi ir po savaitės jau kartojuosi ir prisimenu tik sausus žodžius.

    Su pagrindinės sistemos žodžiais daug problemų nėra. Tik su taikymu.

    Ir ačiū, kad pasidalinai šiomis paslaptimis. 🙂

  5. Povilas Panavas parašė:

    Sau 16, 10 at 13:29

    Man atvirkščiai: juos prisiminti gana sunku, bet su taikymu jokių problemų. Žinoma, norėtųsi gebėti tai daryti greičiau 😉

    O dalintis tikras malonumas 🙂

  6. “MOKYTIS, MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS!” - O KAIP?! parašė:

    Sau 24, 10 at 14:53

    […] paskaityti Povilo Panavo straipsnį apie atminties lavinimą, o čia […]

  7. alm.. parašė:

    Kov 15, 10 at 01:24

    Čia viskas labai gerai susakyta.
    Bet pagrindinis dalykas, manau, yra nuolat dirbti su atmintimi, ją lavinti. Nori turėti gražius raumenis, reikia sportuoti, nori atmintį turėti – reikia ją naudoti. Jei nieko neįsimeni, tai ji tiesiog atrofuojasi, o treniruojantis –
    Jau seniai natūraliai mokausi draugų telefono numerius, naujai sutiktųjų vardus, užsienio kalbos žodžius (kalbos dėžutėmis) – viską be spec. technikų, tiesiog įsimenam, ir kuo toliau, tuo geriau sekasi 🙂
    Aišku, treniruojantis geriausia mokytis tai, kas naudinga, pvz tel.numerius, kurie reikalingi, užsienio kalbas, kurias naudoji, vardus, kuriais dar kreipsiesi.
    Yra dar pora šiame straipsnyje nepaminėtų dalykų. Apie tai rašiau:
    http://kalbosdezutes.lt/patarimas >> Patarimai atminčiai.
    Tai Fiziniai dalykai ir kocentracija, apie vaizdingumą čia puikiai parašyta, tik pridurčiau, kad nereikia prisirišti prie konkrečių sistemų. Turiu patirties, kaip galima išmokti tobulai įsiminti sunkius mokslus kuriant beprotiškas istorijas, labai emocionalias, ir be jokių taisyklių. Tiesiog stipri multisensorinė vizualizacija.
    Nereikia kažkokių labai spec. kursų, super. maisto papildų, atmintis – natūralus dalykas, ją reikia naudoti ir ji atsikurs, o jos galimybės – begalinės.

  8. Povilas Panavas parašė:

    Kov 15, 10 at 09:58

    alm.., ačiū už papildymą 😉

    Dėl fizinių dalykų, tai apie juos rašiau I šio straipsnio dalyje.

  9. Kemblys parašė:

    Rgs 24, 10 at 18:20

    Atsimenu tai, kas domina. Jei pamirštu ar nusiploviau abi kojas, ar vieną du kartus, tai nusiplaunu dar kartą – jokia čia bėda, juokinga ir tiek. Turbūt kiekvienas įsimena dominančius dalykus. Ar atminties treniruotės nesugadins mąstymo? Gal geriau mokėti išrinkti esminius dalykus iškart praleidžiant daug neesminių. Iš 100 šiaudelių lengviau nupinti krepšelį, nei iš 10000, o įgijus patirties galima imtis sudėtingesnių darbų.
    Beje, įdomu, ar teisingai MOTYVACIJĄ versčiau į lietuvišką žodį PASKATA?

  10. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 27, 10 at 23:48

    Na, bet dažnai reikia atsiminti tai, kas visai nedomina ar bent nežavi. Pvz., visai malonu žinoti, kada Kolumbas atrado Ameriką, nors realiai tai nėra toks dalykas, kuris būtinai įstrigs į atmintį.

    O kita plati kategorija: artimiausių žmonių tel.nr., gimtadieniai ir pan. Buvo ne kartą, kad tel.sugenda, išsikrauna ir pan. Žinoma, taip nutinka tada, kai būtinai reikia susisiekti. Juk kitu atveju pasikrautum tel.ir paskambintum. O ar galima žavėtis telefono numeriais?

    Esu įsitikinęs, kad atminties lavinimas gali tik padėti. Žmogus sprendžiantis matematiką, tampa nuolat geresniu sprendėju, todėl su atmintimi tas pats.

    Mano akimis paskata reiškia tik motyvą, kuris suteikia jėgų/noro kažką daryti. Bet sinonimo motyvacijai negaliu pasiūlyti.

  11. Kemblys parašė:

    Rgs 28, 10 at 12:12

    Sveikas, Povilai,

    Žodyne: ‘motyvacija’-…veiklos skatinimas…
    ‘motyvas’- …skatinamoji priežastis…
    Manau PASKATA tinka abejais atvejais. MOTYVACIJA yra svetimžodis; atitinkantys žodžiai gali būti ir zulusų kalboje.

    Atmintis, kiek žinau, gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Lavindami atmintį gauname tam tikrą žinių kiekį, kuris yra nereikalingas ilgalaikei atminčiai, o užkrauti trumpalaikę atmintį tokiomis nesąmonėmis irgi nėra prasmės. Telefono numeriai, datos.. gali būti kažkur surašytos. To, ko reikia kasdieninėje veikloje, mes atsiminsime. Skaičiavime naudojami sprendiniai, yra savotiška smegenų mankšta, kuri turi prasmę, jei sprendžiami gyvenimo uždaviniai.

  12. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 28, 10 at 13:29

    Na, logikos tame tikrai yra daug, ką teigi: kam veltui laikyti tai galvoje, jei galima užsirašyti? Bet anot Tony Buzan – realiai viskas yra priešingai, kuo daugiau žinai, tuo lengviau kažką naujo išmokti, nes smegenys gali lengviau sudaryti įvairias asociacijas. Galiu tam pritarti iš patirties bei pridėti tai, kad tiesiog palavinus atmintį, kur kas lengviau viską prisiminti ir tai neverčia „perkaisti“ galvos. Pvz., žmogus mokantis kelias kalbas, kitą išmoks daug lengviau. Sunkiausia yra pirmoji.

    Beje, telefono numeriai, datos ir padedantys atsiminti simboliai turi būti ilgalaikėje atmintyje, tad trumpalaikė nėra apkraunama.

    Tuomet vėl lieka klausimas, kodėl matematinė mankštą skiriasi nuo atminties? Viena gerai, kita blogai.

    Tarkime programuotojui bet kokia matematinė mankšta gerai, nes juk mąstome šablonais ir tai padės programuoti. Kitam žmogui tai padės geriau susiskaičiuoti gautinas palūkanas ir investavimo grąžą. Manau, kad atminčiai galioja lygiai tas pats.

  13. Kemblys parašė:

    Rgs 28, 10 at 14:41

    Dvi ištraukos, kurias radau Jūsų svetainėje:
    „Miegas
    Miego metu SMEGENYS APDOROJA dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.“
    „Bet anot Tony Buzan – realiai viskas yra priešingai, kuo daugiau žinai, tuo lengviau kažką naujo išmokti, nes SMEGENYS GALI lengviau SUDARYTI įvairias asociacijas.“
    Man peršasi mintis, kad Tony Buzan veda į aklavietę – smegenys užsiima „savarankiška“ veikla..? Smegenų „talpa“ ribota.

    Dėl kalbos. Manau, kad ant vienos rankos pirštų būtų galima suskaičiuosti pasaulyje mokančius 2-3 kalbas; mokančių vieną kalbą 3000-5000, ne daugiau. Kiti visi – puskalbiai. Deja, ir save prie tokių priskiriu :-[

  14. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 30, 10 at 20:12

    Kodėl smegenų talpa ribota?

    Trumpalaikė atmintis tikrai ribota. Bet jei pažiūrėtume hipnozę, ryškius sapnus apie praeitį ir kitokius tokio tipo reiškinius, padarytume išvadą, kad atmintis neribota – problema žinių atgaminime. Visos atminties technikos padeda tinkamai viską įsiminti, kad vėliau būtų lengviau viską ištraukti.

    Apskritai esu tokios nuomonės, kad žmogui pasiekti savo galimybių ribas labai sudėtinga, įskaitant ir atmintį.

    Kebly, kodėl aklavietė? Neįžvelgiu prieštaravimų. Kuo daugiau žmogus žino, tuo naudingiau informacija sudėliojama į lentinėles.

    Manau, kad puikiai mokančių kalbas yra daug daugiau. Vien kiek yra vaikų, kurie augo dvejose šalyse. Arba vienoj auga, o tėvai šneka kita. Žinoma, sunku pasakyti, kas būtent yra geras mokėjimas.

    Dėl minties, kad dauguma puskalbiai, tai pritariu. Tačiau, jei žinių užtenka tam, kad susikalbėti, suprasti informaciją užsienio kalba ir dar rašyti kita kalba taip, jog būtum suprastas – mano akimis to visiškai pakanka ir turėtų būti laikoma kitos kalbos mokėjimu nepaisant to, kad reikia kartais žvilgtelėti į gramatiką ar žodyną.

  15. Kemblys parašė:

    Spa 05, 10 at 10:50

    Gal mano kaida, kad supratote aklavietę dėl atminties talpos..? Atsiprašau. Tony Buzan, sprendžiant pagal ieštraukas, kurias radau čia, netiesiogiai išreiškia išankstinę nuomonę, kad smegenys dirba savarankiškai.
    Dėl hipnozės..? Specialistai, vystantys Miltono Eriksono kryptį, atvirai rašo, kad nežino kas yra ‘hipnozė’. Tad, abejotinas teiginys esą atmintis neribota, nes matome ryškius sapnus apie praeitį…
    Kalbą ‘mokėti’ tai dar nereiškia sugebėti ja mąstyti.

  16. Povilas Panavas parašė:

    Spa 05, 10 at 12:37

    Sutinku, kad su prielaida dėl hipnozės nebūtina padaryti išvadą, kad atmintis neribota. Turėjau omeny labiau tą faktą, kad smegenys tikrai dirba savarankiškai ir įsimena daug daugiau nei gebame atgaminti. Jei sugeba įsiminti kiekvieną smulkmeną, tai kas jai čia keletas paprastų dalykėlių? 🙂

    Beje, ne tik hipnozė tai parodo: yra tyrimų, kuomet buvo stimuliuojamos tam tikros smegenų sritys – rezultatas panašus kaip hipnozė – labai ryškūs atsiminimai, tokie vaizdūs, kokių pats negali atgaminti.

    Pats jų nedariau, autentiškumo negaliu įrodyti.

    Smegenys daug aktyvesnės miego metu (gal ne visai „išankstinė nuomonė“?), vargu ar organizmą valdyti naktį yra sunkiau, todėl spėčiau, kad vyksta kažkas kito. Dar sudedame su faktu, kad net po trumpo nusnūdimo gebėjimas įsiminti iškart sustiprėja, gauname, kad tikrai kažką jos veikia be mūsų žinios. O gal viską sunaudoja sapnų generavimui…

    Taip pat, galima sugalvoti daugybę kitų dalykų, kodėl naktį veikia aktyviau.

    Kitaip sakant, sutinku, kad mano argumentai ginčyti, tačiau nesu sutikęs informacijos, kuri prieštarautų Tony Buzan išvadoms.

  17. Kemblys parašė:

    Spa 07, 10 at 10:08

    Rankas, kojas… valdome sąmoningai, nors galimi ir nevalingi judesiai, vidaus padargų veikla mažai priklauso nuo valios. Smegenyse taip pat vyksta virsmai, kurie yra prasmingi, jei smegenimis naudo0jamasi. Pvz. šviesos atspindžiai, patekę į akį, yra perdirbami smegenyse į ‘vaizdą’, kuris bus po 0,3 sek ateityje (atsižvelgiama į patirtį). Esant nesąmoningoje būsenoje (vaikščiojant miego metu) tokia smegenų veikla mažai prasminga. Manau, Tony Buzan nepagrįstai išreiškia išankstinę nuomonę, kad smegenys dirba savarankiškai. Savęs negalima tapatinti su smegenimis.
    E.Kantas, jei teisingai prisimenu, „Grynojo proto kritika“ knygoje rašė:
    1.Ką aš galiu žinoti?
    2.Ką aš galiu daryti?
    3.Ko aš galiu tikėtis?
    4.Kas aš esu?

  18. Povilas Panavas parašė:

    Spa 07, 10 at 12:24

    Deja, neteko jos skaityti. Todėl negaliu įvertinti šio argumento, kuris pagal pateiktą ištrauką, man nieko nesako.

    Lygiai taip pat galima teigti, kad atminties veikimas nepriklauso nuo valios. Ar gali su valia liepti ką nors įsiminti? Rytoj dar prisiminsi? Kas tai nulems? Ar tai nėra savarankiškas smegenų nuosprendis informacijai?

    Kas dėl to, kad smegenys yra mes bei atsakymas į E. Kanto klausimą „Kas aš esu?“: http://www.ted.com/talks/sebastian_seung.html

    Trumpai, kad mes esame „conectome“, kas reikštų neuronų išsidėstymą bei sinapses. Beje, savo elgesiu mes visa tai galime keisti, galbūt net mintimis.

  19. Kemblys parašė:

    Spa 10, 10 at 14:48

    Svaikas,
    Peržiūrėjau Sebastian Seung įrašą. Tiesiog nuostabiai primintų, jei akmens amžiaus žmogus ardytų kompiuterį norėdamas išsiaiškinti jo veikimą. Tikiu, kad daug įdomaus rastų :-] Nežinau kokios tautybės yra Sebastian Seung, manau kiniečių. Aš nežinau kinų kalbos galimybių, bet anglų ‘kalba’ jo dėstomiems dalykasms netinka. Jis yra apribotas kalbos galimybių.

    Mūsų svarstymai dabar vyksta perskaičius raštą, kuris pavadintas „Kaip efektyviau išnaudoti smegenis…“. Pats pavadinimas sako, kad smegenys ‘įrankis’, kurį galima VEIKSMINGIAU išnaudoti.

  20. Kemblys parašė:

    Spa 10, 10 at 17:03

    atsiprašau, ne ta nuoroda, turėjo būti: http://www.delfi.lt/news/daily/Health/musu-smegenys-arteja-prie-perkaitimo-ribos.d?id=37362693

  21. Povilas Panavas parašė:

    Spa 11, 10 at 19:18

    Ačiū už nuorodą.

    Taip, stresas žymiai sumenkina smegenų veikimą ir mūsų gebėjimą sėkmingai atlikti gyvenimo užduotis. Todėl persistengti nevalia, o gerai pailsėti būtina.

    Manau, kad problema ne gausybėje informacijos ir išorinių trukdžių. Visa tai, pats žmogus paverčia stresu, todėl, kad nemoka to tvarkingai surikiuoti į savo vietą. Kodėl projektai daromi paskutinę dieną? Mokomasi paskutinę naktį? Kodėl darbai nėra planuojami ir po laiko kažką prisiminus kyla milžiniška įtampa, nes ši klaida kainuoja daugybę pinigų ir laiko. Patys žmonės susikuria stresą. Jis yra dirbtinis.

    Suprantu, kad streso visiškai išvengti yra neįmanoma, bet jį sumažinti galima iki mažo kiekio, t.y. tokio, kad smegenų užtektų visam gyvenimui 😉

    Keista diskusija su tavimi, Kembly. Turbūt esame labai skirtingi. Man dažnai sunku suprasti, ką tavo žodžiai turi bendro su diskusija ar vienas kito atsakymais.

    Lygiai taip pat sunku suprasti, kodėl tau taip kliūna kalba. Visi suprato, ką norėjo pristatantysis pasakyti. Problemos nėra. Taškas.

    Jei akmens amžiaus žmogus, „rastus įdomius dalykus“ sugebėtų pritaikyti ir išnaudoti, tuomet tai būtų puiku. Ar klystu? Manau, kad žmonija tai sugebės išnaudoti, tai tik laiko klausimas.

  22. Kemblys parašė:

    Spa 12, 10 at 10:11

    Sveikas, Povilai,
    Mūsų amžius labai skirtingas. Darai klaidas, kurias ištaisyti Tau reikės kelių metų, jei eisi toliau šiuo keliu. Svetimžodžių įterpimas labai rimta klaida. Svetimžodžiai parodo rašančiojo mąstymo lygį. Pabandyk išspręsti: 11+11+11=? Patarčiau ženklo „1“ reikšmes laisvai kaitalioti, kaip skaičiuojama dešimtainiu būdu, pirštais ir dvejetainėje 🙂
    Kita klaida būtų – rinkti žinias. Įbridai ten, kur nerasi atsakymų. Teks viską pačiam permąstyti. Tik nepamiršk atiduoti skolą Gamtai ir visuomenei, kuri Tave užaugino. Žmogus iki 21-25 metų ima, o nuo 21 ima ir jau turi pradėti atidavinėti. 45-55 metų būdamas esi laisvas, jei skolą atidavei 🙂
    Lik sveikas

  23. Povilas Panavas parašė:

    Spa 12, 10 at 18:41

    Kemly, savo klaidas pamatyti sunku. Dėkui už patarimus. Dėl žinių visiškai pritariu. Čia rašydamas informaciją pervirškinu ir permąstau.

    Kad kalba parodo mąstymo lygį sutinku, bet dėl svetimžodžių esu kitos nuomonės. Esu programuotojas, todėl dauguma mūsų terminų net nėra išversti, o kitų lietuviški atitikmenys tokie, kad niekas to nesupras, o pasakyti reiks 3 žodžius vietoj vieno. Tokiu būdu esu priverstas juos naudoti, todėl tai visiškai natūralus ir priimtinas dalykas, kuris man visiškai nieko nesako apie žmogų. Juk kitaip net neįmanoma. Tiesa, manau, kad bloge mažai tokių naudoju.

    P.S. žinau, kad blogas svetimžodis. Bet taip pat, tai nėra dienoraštis, svetainė ar portalas.

  24. Kemblys parašė:

    Spa 14, 10 at 11:15

    Povilai,
    Dar pusė bėdos vartoti svetimžodžius atskirose veiklos srityse, bet „Asmens tobulėjimo ‘bloge'“ programavimo terminai nereikalingi.

    Aš pradėjau nuo man užduoto klausimo: Kas yra LIAUDIES DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA? Tada (prieš gal 20 metų) susigaudžiau, kad tariu žodžius iš įpročio, nesuvokdamas jų reikšmės. Savo kalbą sunku taisyti 🙂 pradėjau tyrinėti kaip kiti kalba ir rašo… Ilgai netrukau suvokti, kad yra daug veiklos sričių, kur ‘specialistai’ reiškia mintis pusiau nesuprantamai.
    Grįžtant prie „Asmens tobulėjimo…“ pabandyk parašyti sąvokos apibrėžimą žodžiui ‘asmuo’.

  25. Povilas Panavas parašė:

    Spa 19, 10 at 20:00

    Tikrai pritariu, kad „liaudies demokratinė respublika“ man nieko nesako. Tai tiesiog žodžių kratinys.

    Mano galvoje žodis „Asmuo“ reiškia žmogų, turint omenyje jo vidinę pusę, t.y. charakterį, elgesį, mąstymą ir pan.

    Tuo tarpu asmeninio reiškia tai, kad žmogus pats gali tobulinti savo asmenybę.

    Taip šiuo žodžius suprantu.

  26. kemblys parašė:

    Spa 21, 10 at 11:14

    Grįžtam į mūsų ankstesnius svarstymus apie ‘smegenys’, pridėkime ‘asmuo’ ir Jūsų teiginį, kad ‘žmogus’ gali tobulinti ‘asmenybę’. Taigi, koks tarpusavio santykis tarp ‘žmogus’-‘asmuo’-‘smegenys’? Apie šias sąvokas prirašyta aibė knygų, bet atsakymo nerasite. Prie šių žodžių pridėjus dar svetimžodžius gausis visiška makalynė. Mano nuomone, nėra prasmės lavinti atmintį, kai tiek įdomių dalykų aplink – nearti dirvonai. Dirvonai reiškia, kad kažkada buvo arimas, t.y. jei turime žodžius, tai jais buvo įvardintos sąvokos apie reiškinius.

    Džiaugiuosi, kad Jūs domitės tokiais dalykais, bet priminsiu anksčiau minėtą ‘skolą’ Gamtai ir visuomenei. Tegul šie svarstymai lieka kaip Jūsų laisvalaikio pomėgis. Beje, gilinantis į šiuos dalykus reikia laikytis tam tikrų saugumo ‘taisyklių’. Dar pusė bėdos apsijuokti, bet galimi ir mąstymo sutrikimai. Svarbiausia neatitrūkti nuo tikrovės ir neprarasti ‘jumoro’ jausmo. Man geriausiai sekasi veikiant kažką nesudėtingo: einant, vairuojant, lupant bulves, lėkštes plaunant ir t.t. Kiekvieną veiklos klaidelę suvokiu, kaip įėjimą į tam tikras būsenas. Pvz., jei randu duoną šaldytuve, ar lupena neįkrenta į kibirą.


Palikite komentarą