* You are viewing the archive for kovo, 2010

Šeštadienio nuorodos

Labai trumpai apie tikslų skirtumus – trumpai: koks tikslas? Autorė skaitė Warren Buffett biografiją ir rado štai tokią mintį: „Kartais problema slypi tiksle. Vieni nori uždirbti, o kiti neprarasti.“

Dar vienas straipsnis iš tos pat svetainės: laimės kaušas. Priverčia susimąstyti. Suprasti, ko norime. Kada mums gana?.. Kad tik mes patys artiname arba toliname savo laimę. Kad būtina veikti.

Esu numatęs parašyti trečiąją dalį straipsnių ciklo „Kaip efektyviau išnaudoti smegenis – mokytis ir dirbti”. Vienas iš punktų priklausomai nuo paros meto, daryti atitinkamus dalykus. Tai tikrai veikia. Apie biologinius ritmus ir ne tik – Ritmai, ciklai, fazės..

Pabaigai motyvacijos pliūpsnis: pora video iš Andriaus Čepkaus blogo – Vaikai, kurie įkvepia.

Share

Pamokančios ir įkvepiančios istorijos

Kaip daryti tai, ką nori
Kartą verslininkai keliavo per Afriką ir pamatė po bananų medžiu gulinti juodaodį, valganti medžio vaisius. Jie jam ir sako:
-Žinai, jei nuneštum į turgų šitų medžių bananus, gautum pinigų.
-O kas iš to? – paklausė afrikietis.
-Po kiek laiko galėtum nusipirkti sunkvežimį ir juo vežti vaisius, tada gautum dar daugiau pinigų.
-O kas iš to?
-Na, po dar šiek tiek laiko, galėtum samdyti kitus, kad jie tavo pirktais sunkvežimiais vežtų prekes į turgų, o tu uždirbtum daugybę pinigų.
-Vis tiek nesuprantu, kokia man iš to nauda?
-Na, turėdamas daug pinigų galėtum veikti ką tik nori.
-Norite pasakyti, kad dirbdamas kaip arklys 10 metų, po to užsitarnaučiau veikti ką noriu? Kad ir taip veikiu, ką noriu. Guliu čia sau po medžiu, valgau bananus…

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti asmeninio tobulėjimo treneris. Susirado vieną tokį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Na.. Jau žinau! Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Broliai dvyniai – pasirinkimo teisė
Gyveno kartą du identiški dvyniai. Bet kaip žinia, jokie du žmonės pasaulyje nėra vienodi. Jų mama mirė anksti, o tėvas buvo alkoholikas. Per daug metų vaikai užaugo. Vienas tapo labai sėkmingu ir turtingu verslininku. Tuo tarpu kitas tapo alkoholiku, kaip ir jo tėvas.

Žurnalistas sužinojęs apie šiuos dvynius, nusprendė juos iškvosti, kas gi nulėmė jų abiejų gyvenimų skirtingumą. Pirmiausia jis paklausė dvynio alkoholiko:
-Kas lėmė tai, kuo dabar esi?
-Na, mano tėvas buvo alkoholikas. Tai ko dar galima buvo tikėtis iš manęs?.. Sėkmingojo dvynio atsakymas į tą patį klausimą buvo toks:
-Juk mano tėvas buvo alkoholikas, ko dar galima buvo tikėtis iš manęs?..

Manau, kad dvynių istoriją perskaičiau Zig Ziglar knygoje „Sėkmė žaliems”.

Share

Mano klaidų sąrašas

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

  1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
  2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
    Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
    Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
  3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
    Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
  4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
    Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
  5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
  6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
    Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
    Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
  7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”
Share

Kaip labiau pasitikėti savimi II

Egzistuoja du pagrindiniai dalykai lemiantys, kaip mes gyvename, tai elgesys ir mąstymas. Jei pakeisime vieną iš jų, tuomet pokyčiai atsispindės ir kitame. Todėl yra du pagrindiniai būdai pasitikėjimui savimi padidinti. Keletas kitų būdų yra aprašyti pirmojoje dalyje – Kaip labiau pasitikėti savimi I.

Nuotrauka Kiran FosterMąstymas

Išankstinis nusistatymas

Kaip pakeisti mąstymą? Į savo darbą reikia įpinti kuo daugiau pozityvumo. Kaip tai padaryti? Prisiminti savo pasiekimus, pradėti dieną su teigiamumo užtaisu, pvz., skaityti motyvuojančią medžiagą, perskaityti savo tikslus ar gyvenimo konstituciją.

Paprastai žmonės susikoncentruoja ties dalykais, kurie jiems nepatinka ar trukdo. Vietoj to, kas vakarą prieš užmigdami ir ryte prieš atsikeldami, pagalvokite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, kad jie yra.

Tokiu būdu mąstymas pasikeičia, pripažįstame tai, ką turime. O už tai esame atsakingi būtent mes, t.y., tai mūsų nuopelnas, mūsų pasiekimas. Vadinasi, mes daug sugebame.

Būkite pasiruošę

Jei ateini į egzaminą prastai pasiruošęs, tuomet kaip galima tikėtis pasitikėjimo savimi? Jei eini į pasimatymą nesiruošęs, kaip gali tikėtis, kad atrodysi puikiai ir šnekėsite įdomiomis temomis? Jei atsisėdi už vairo, niekad nevairavęs automobilio, kaip gali tikėtis, kad jausiesi užtikrintai, tai darydamas pirmą kartą?

Taigi, ateičiai reikia pasiruošti: egzamino medžiagą išmokti, pasipuošti ir sugalvoti kelias temas apie, ką galėtumėte šnekėtis pasimatymo metu, automobilį vairuoti pradėti nuošaliose aikštelėse. Kai atlikti „namų darbai”, tuomet ir pasitikėjimo yra daugiau.

Mėgaukitės veiksmu, o ne tik rezultatu

Jei sieksite tik galutinio tikslo, dažnai nusivilsite. Paprastai kelias esti kur kas svarbesnis nei galutinė kelionės vieta. Kelias mus moko, taip įgyjame išminties. Tuo tarpu tikslas, jau patvirtinta, kad šios pamokos išmoktos.

Taigi, kai mokotės kažko naujo ar darote kažką kitaip, prisiminkite, kad gyvenimu ir dabartimi reikia mėgautis. O svarbiausia, kad kiekviena nesėkmė yra kur kas didesnis žingsnis į priekį nei sėkmė. Sėkmė – išmoktos pamokos. Nesėkmė – naujos žinios, nauji sugebėjimai, naujas iššūkis. Tad atsipalaiduokite – gyvenimas gražus. Kam taip save spausti?

Nenuvertinkite savęs, jei nepavyko pasiekti tikslo. Bus kitas laikas, kita vieta ir naujos žinios jam pasiekti. O kur dar tai, kad dažnai suprantama, kad tas neįgyvendintas rezultatas yra visai ne tai, ko trokštama.

Adekvatus savęs vertinimas

„Dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti 🙂  ) ..“  (Viltės komentaras)

Elgesys

Imituokite pasitikinčią laikyseną

Jeigu imituojame pasitikintį savimi elgesį, tuomet tokie atrodome ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, prieš lipdami ant scenos jaučiate jaudulį. Atkreipkite dėmesį į kūno poziciją, kvėpavimą. Rankos užima keistą padėtį, kūnas įsitempęs, kvėpavimas negilus ir greitas.
Norint įgauti daugiau pasitikėjimo, jums reikia atsistoti tokia pozicija, kurią užimate, kai būnate patenkinti savimi. Pradėti priverstinai kvėpuoti giliai ir lėtai. Žinoma, tai nepanaikins visos baimės, bet garantuoju savo patirtimi, kad ją sumažins.

Elkitės kaip jūsų idealas

Kaip jaustumėtės, jei žinotumėte, kad jūsų sprendimai teisingi. Atliekami veiksmai yra geriausia, ką galite padaryti? Akimirką sustokite ir pamėginkite tai įsivaizduoti. Įsivaizduoti save tokį, koks geriausias galite būti. Juk tai suteiktų pasitikėjimo savimi? Esu tuo visiškai įsitikinęs. Plačiau apie tai šiame straipsnyje – tapk savo paties idealu.

Pasitelkite į pagalbą išorinius dalykus

Jei žmogus apsivelka kostiumą, jis jaučiasi kitaip. Jei žmogus vairuoja, jo manymu, nuostabų automobilį, tuomet jis jaučiasi kitaip. O kaip jaučiasi žmogus, kuris nenusiskuto? Kurio plaukai riebaluoti ar pilni pleiskanų, kelnės suplyšusios, o marškiniai purvini? Manau, kad jo pasitikėjimas savimi kur kas menkesnis.

Taigi, dalykai esantys mūsų išorėje daro mums įtaką. Todėl tam tikrą dalį pasitikėjimo galima gauti, pasinaudojant tiesiog patinkančiais materialiais dalykais: rūbais, automobiliu, laikrodžiu, tvarkingu apsirengimu ir pan.

Situacijos kartojimas

Manau, kad žmogus ant scenos lipantis 50-tąjį kartą, kur kas mažiau baiminasi. Be to, jaučiasi labiau užtikrintas savo jėgomis. Tai galioja bet kuriai kitai situacijai. Todėl norėdami padidinti savo pasitikėjimą atliekant kažkokią užduotį, galime ją nuolat kartoti. Įgūdžiai auga, o su jais ir pasitikėjimas savimi.

Be to, galime studijuoti konkretų dalyką, kad padidintume supratimą. Tarkime, kad susirandame informaciją, kaip sudominti klausytojus, kaip kalbėti ir pan. Jei mūsų kalba bus parengta pasinaudojant minėtais patarimais, tuomet jausimės tvirtesni, prieš žengdami į sceną.

dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti :) ) ..
Share

Kaip labiau pasitikėti savimi I

Juk visi žinom, kas tai? Tai balso intonacija, užsidegimas, laikysena, tikėjimas savo jėgomis. Tai dalykas, kuris stipriai lemia, kiek mes esame sėkmingi. Ignoruoti pasitikėjimą savimi būtų tas pats, kas išsiruošti į ilgą kelionę su pustuščiu baku benzino. Ar toli nuvažiuosit?

Jau seniai vyrauja įsitikinimas, kad „tikrieji” gebėjimai apsprendžia mūsų gyvenimo sėkmingumą tik ~20%, t.y., mūsų IK (angl. IQ) lemia tik 20%. Ironiška? Juk iš tiesų tik nuo jo priklauso, kaip greit mes galime atlikti užduotį, paruošti ataskaitą, sumodeliuoti gyvenimišką situaciją kompiuteryje. Visi sutiks, kad programuotojas su aukštesniu IK, geba suprogramuoti greičiau ir kokybiškiau. Tačiau jis nebūtinai yra laimingiausias ir uždirbantis daugiausiai.

Likę 80% tenka vadinamajam EI (angl. EQ). Jis apima žmogaus gebėjimą bendrauti, įsijausti į kitų asmenų būsenas, pasitikėjimą savimi. Taigi, viską, kas susiję su emocijų supratimu ir valdymu plačiąja prasme. Iš tiesų, intelekto rūšių galima išskirti kur kas daugiau, bet apsiribokim šįkart šiomis 🙂

Manau, kad didžiąją dalį EI užima būtent pasitikėjimas savimi. Nuo jo priklauso kaip mes bendraujam, kaip vertiname savo sugebėjimą padėti kitiems, ką manome stresinių ir kritinių situacijų metu, kaip reaguojame į problemas. Kas jums labiau patinka? Žmogus, kuris pamatęs problemą pradeda verkšlenti, ar tas, kuris objektyviai išanalizuoja ir ją išsprendžia?

Tai kas vis dėl to tas pasitikėjimas savimi?

Tai mūsų teigiamo mąstymo atspindys išorėje. Jei tikime savo jėgomis, tuomet tai atspindima mūsų pakilioje nuotaikoje, mūsų eisenoje, net mūsų akyse. Tai leidžia mums objektyviai pažvelgti problemai į akis ir tučtuojau jos imtis.

Kas mažina mūsų pasitikėjimą savimi?

Norint labiau pasitikėti savimi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas mums trukdo tai daryti. Kai žinai, kur tavo priešas, tuomet jau galima pulti.

  1. Tobulybės siekimas. Net dievas nesukūrė tobulo pasaulio. Juk vyksta karai, teroristiniai išpuoliai, žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai – žūsta daugybė žmonių. Nori pralenkti dievą? Tai neturi nieko bendro su tikėjimu. Nesvarbu, ar manote, kad žmogus kilo iš bakterijų ar buvo sukurtas dievo. Tačiau turite pripažinti, kad taip elgdamiesi bandote tapti dievu.
  2. Ankstesnės klaidos. Komentaras trumpas ir aiškus: sėkmės – išmoktos pamokos, nesėkmė – pamoka, kuri mus priartina prie sėkmės. Taigi, be nesėkmių nebus ir sėkmės. Žinoma, maloniau mokytis iš kitų klaidų, bet dažniausiai tenka kapstytis po savo purvą. Atminkite, kad kiekviena nesėkmė mus dar labiau priartina prie mūsų galutinio tikslo. Kiekviena klaida mus prie svajonių išsipildymo priartina labiau nei laikina sėkmė.
  3. Kitų žmonių tikslų siekimas. Dažnai žmonės jaučiasi blogai vien todėl, kad jie neturi prabangaus automobilio, tviskančio laikrodžio, naujausio modelio telefono ar kitų materialių dalykų. Be to, yra įsitikinę, kad tai yra būtina pilnaverčiam gyvenimui. Toks įsitikinimas sumenkina pasitikėjimą savimi. Kodėl tai yra kitų žmonių tikslų siekimas? Na, todėl, kad ne jūs pats sugalvojote, kad jums reikia automobilio, naujo telefono, namo ar kažko kito. Tai jums įteigė pirmiausia televizija, tada jūsų draugai, tada visuomenė. Bet leiskite jūsų paklausti, ar jūs gyvenate savo gyvenimą? Ar siekiate savo tikslų? Ar tikrai?..
  4. Patirties stoka. Jei žmogus kažką daro pirmą kartą, tuomet labai tikėtina, jog jis nesijaus užtikrintai. Tai juk normalu. Norite iš pirmo karto viską padaryti teisingai? Taip nebūna. Prisiminkite pirmąjį punktą – apie tobulybės siekimą ir nebijokite suklysti, juk taip mes mokomės.
  5. Pesimizmas. Neigiamai nusiteikę žmonės visada padarys iš musės dramblį. Tokiems žmonėms yra terminas – „musiadrambliai”. Jiems kiekviena kliūtis yra gyvenimo pabaiga, o kaimyno sėkmė visiškas atsitiktinumas. Tai visiškai nesąmoningi žmonės. Todėl noriu priminti, kad visi iki vieno mes galime rinktis. Tarp veiksmo ir mūsų atsako į jį yra tarpas. Jūs galite tą tarpą plėsti iki begalybės, tokiu būdu pasirinkdami patį tinkamiausią atsaką į bet kokią situaciją. Grafiškai tai atrodo taip:
    Dirgiklis_atsakas

Išvados
Dabar žinome, kas yra pasitikėjimas bei kas jį mažina. Atsikratykite aukščiau aprašytų mąstymo trūkumų, taip sutvirtindami tikėjimą savo jėgomis.

Sekantis straipsnis apie pasitikėjimo savimi didinimą – Kaip labiau pasitikėti savimi II.

Share