Kaip taupyti pinigus

Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma 😉

Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.

Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.

Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.

Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t.  Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… 🙁 Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais 😉

Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.

Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Kaip taupyti pinigus 2 dalis.

Share

33 Atsakymų/ai į “Kaip taupyti pinigus”

  1. Vanga parašė:

    Bir 07, 12 at 12:56

    Yra dar toks Zeigarnik efektas (iš angl. Zeigarnik Effect) – dar vadinamas nebaigto veiksmo efektu, tai psichologinis efektas, teigiantis, kad nebaigtas veiksmas yra geriau įsimenamas negu baigtas. Šį efektą atrado ir aprašė Bluma Zeigarnik 1927 m.
    Su pirkimu pritaikoma taip: kai nori nusipirkti koki daikta, vyrauja teigiamos emocijos, kai ji isigyji – jos sumazeja. Todel taupant daiktui nuolat palaikoma ta smagi busena galvojant apie busima daikta, o antra – laikui begant is tikro supranti, ar tas daiktas tikrai reikalingas. Asmeniskai man taip daug daiktu atkrinta. Ir pasilieka tie patys patys reikalingiausi. Gal del tos busenos ir nukelineju pirkima :))) kaip narkotikas koks 🙂

  2. Povilas Panavas parašė:

    Bir 07, 12 at 21:15

    Labas, Vanga 🙂 Buvo smagu sužinoti apie Zaigarnik efektą. Tiesa, paskaitęs internete apie jį, taip tiesiogiai prie nudedamo pirkinio įsigijimo neprisiečiau. Nors panašumų yra.

    Jei visi narkomanai būtų tik tokie… 😀

  3. Justinas parašė:

    Sau 06, 13 at 10:10

    Norime to ar ne visi turime reikalų su pinigais. Vieni juos planuoja ir skaičiuoja, norėdami, kad jų nepritruktų, kiti gi supranta, kad nebeturi pinigų tik pamatę, kad jų iš tikrųjų neturi. Taupymo/išlaidavimo įpročiai susiformuoja jaunystėje – viską daugiau mažiau nukopijuojame nuo tėvų. http://www.investologija.lt/LT/vaikai-ir-pinigai/374/vaiku-finansinis-ugdymas/

    Pats pradėjau taupyti dar būdamas gal kokių 8 metų. Ir vis dar taupau, pripažinsiu gal porą metų vedžiausi išlaidų apskaitą excel lentelėje, kažkas panašaus kaip http://www.investologija.lt/LT/finansu-planavimas/358/3/asmeniniu-finansu-planavimas-ir-valdymas/pinigu-srautai/ čia jau tą excel lentelę kiekvienas gali pasidaryti pagal save. Tačiau nustojau ją vesti, nes tapo aiškios mėnesio išlaidos, o daugiau ji man negalėjo padėti, nes aš ir taip esu taupus. Aišku tas taupumas keičiasi su laiku ir sau leidžiu vis daugiau . Seniau kaip ir D. Damalauskas galėdavau sutaupyti 65 proc. atlyginimo ir viską suinvestuodavau dar tą patį mėnesį. Dabar taip nebesiplėšau. Ir nors leidžiu sau beveik viską ko noriu, toliau galvoju ką perku ir už kiek. Tokį taupymą aš vadinu racionaliu išlaidavimu (http://www.investologija.lt/LT/finansu-planavimas/411/racionalus-islaidavimas/ ) Ir natūraliai sutaupau 50 proc. atlyginimo. O kadangi viską, ką sutaupydavau investuodavau, tai dabar faktiškai visos mano išlaidos yra lygios pajamoms iš investicijų. Na tai buvo mano pagrindinis finansinis tikslas, kurį sugebėjau įgyvendinti gan greitai. Tad jeigu klausiate ar taupyti verta – atsakymas vienareikšmiškai yra taip – verta. Ar taupyti yra sunku? Viskas priklauso nuo gaunamų pajamų ir įpročių leisti pinigus.

  4. Albertas parašė:

    Kov 16, 13 at 21:09

    Sveiki, man patiko jūsų straipsnis, esu mėgėjas paišlaidauti, bet taip pat mėginu taupyti. Galvoju gal susirasti papildoma darbą, kad daugiau uždirbčiau, bet manau, kad pirmiau reikia išmokti taupyti, nes jei uždirbsiu daugiau, tai ir išleisiu daugiau.

    Vedu jau mėnesį savo išlaidų sąrašą, turiu telefone programa All Buget. Nebloga programa, panaši kaip ir tinklapyje, tik tu ją turi visad su savimi, tik reik nepamiršti įvesti duomenis.

    Na dėl transporto, kasdien į darbą važiuoju 8km, galvoju gal motoroleris būtų geriau, ar tik papildomos išlaidos. O dėl mašinos gedimu, jie visiems ir visokie pasitaiko, aš turiu Lancia Lybra, esu labai patenkintas šia mašina, sąnaudos 6l/100km dyzelio. Aišku kaip važinėjo, nes variklis 2.4l. O dėl remonto, kaip kam kas pasitaiko, na teko jau įdėti pinigų, bet tai normalu, jeigu turi mašina kuri daugiau nei 10metų senumo.

    Na o dėl dalies atlyginimo atidėjimo gera idėja, tik kartais ją išleidžiu, tad kitą atlyginimą gavęs padėsiu indėlį į banką.

    Aš dar naudoju tokį dalyką. Atlyginimo gavimo diena, neišleistus pinigus sudedu į taupyklę, tai pradėjau daryti metęs r0kyti.

  5. sergejus parašė:

    Bal 02, 13 at 16:42

    turedamas grynuosius juos labiau skaiciuji ir galvoji kaip tinkamai apsiprekinti tada ir uz preke sumokitiek kiek ji kainuoja o su kortele pirkdamas tai uz pvm ir bvp sumoki dvigubai

  6. Povilas Panavas parašė:

    Bal 02, 13 at 23:14

    Sergėjau, dėl didesnio sąmoningo perkant grynais pritariu 100%. Bet tikrai nėra mokamas dvigubas PVM atsiskaitant kortele. O ką reiškia bvp? Bendras vidaus produktas? Vėl gi, kažkaip nematau ryšio. Gal galėtum patikslinti, ką turėjai omeny, kokiu nors konkrečiu pavyzdžiu.

  7. Aurelija parašė:

    Rgs 24, 14 at 21:51

    Mes gal giminaičiai, kad turime panašumų mastyme?:)

  8. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 24, 14 at 22:27

    Priimsiu kaip komplimentą 🙂 Ačiū.

  9. Aurelija parašė:

    Rgs 26, 14 at 15:24

    Tai parašydama aš turėjau omenyje, kad mano ir Tavo požiūris daug kur yra panašus. Tokį požiūrį aš laikau naudingu dalyku, tad gali priimti kaip komplimentą.

  10. Kaip taupyti pinigus (2 dalis) | Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija parašė:

    Lap 06, 14 at 03:31

    […] jau perskaitėte mano straipsnį pirmą dalį apie pinigų taupymą? Čia nekartosiu ten esančių patarimų, bet pridėsiu naujus, kuriuos pats […]

  11. Vygintas parašė:

    Rgs 18, 15 at 19:32

    Na taupydamas tikrai nesutaupysi, ypač kai pajamos mažos. Reikia tiesiog daugiau uždirbti arba imti paskolą kokiai nors aferai, jei duoda

  12. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 18, 15 at 23:00

    Sveiki, Vygintai 🙂

    Jei nesugebate sutaupyti, kol turite mažai pinigų, tuomet tikrai jų nesutaupysite, kai turėsite daugiau. Todėl daugybė žmonių uždirba krūvą pinigų, bet yra vargšai.

    Afera, vien pats žodis sako, kad tai didelė rizika. Imti paskolą rizikingiems dalykams beprasmiška. Juk niekas loterijos bilietų neperka, kas realiai tikisi laimėti. Tikri žmonės, visad patys tai nusikala.

  13. mobtechpd parašė:

    Bal 03, 16 at 16:42

    Taip išlaidų/pajamų apskaita labai padeda, naudoju gnucash android telefone. Technologijų labai brangių geriau nepirkti, pavyzdžiui išmanusis telefonas, jei perkam samsung arba iphone tai nemažą dalį sumokate už firmos vardą, be to reikia turėti omeny, kad technologijos keičiasi labai greitai, taigi išmaniąjam telefonui duodama 2 m. garantija tiek ir reikėtų planuoti turėti, o po 2m jei prie prietaiso pripratę dar naudoti toliau iki pirmo gedimo, o jei norite naują pirkt iškart po garantijos tai senąjį iškart pardavinėt nors ir už labai pigiai, kol visiškai nenuvertėjo. Tačiau jei visgi nusipirkote iphone tai verta labai prižiūrėti ir jei dar veikia, bet nebenorite jau naudoti išimti bateriją ir supakuotą dėžutėj laikyti (po kokių 10 metų parduosite kaip antikvarą galbūt brangiau nei pirkote).
    Dėl batų galima pasakyti jog maksimoje pirkti dažai išlaiko tiek pat kaip trigubai brangesni kokiame NS King salone (irgi kainos prideda salono vardas) ir tik gerokai brangesni batai išlaiko daug ilgiau.
    Ir pritariu jog geriau mokėti grynais nei kortele (jau vien dėl privatumo sumetimų – kodėl bankas turėtų žinoti kur, kada ir ką pirkote).
    Ačiū už įdomų postą


Palikite komentarą