Kaip taupyti pinigus

Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma 😉

Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.

Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.

Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.

Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t.  Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… 🙁 Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais 😉

Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.

Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Kaip taupyti pinigus 2 dalis.

Share

33 Atsakymų/ai į “Kaip taupyti pinigus”

  1. Darius Damalakas parašė:

    Lie 22, 10 at 11:04

    >> šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

    Man čia jau į matricą panašu. Po programuotojo darbo dienos neįkvepi dvejetainio Vilniaus apylinkių kodo (ala kvapo) 😀 😀 😀

  2. Povilas Panavas parašė:

    Lie 22, 10 at 13:04

    Nesupratau, ką tuo pasakyti norėjai, Dariau. Nebent galima manyti, kad tas šokoladas iš natūralesnių produktų ir pan., kuo labai abejoju, o sudėties šalia neturiu. Tuo tarpu skonis toks pat.

  3. tinginius parašė:

    Lie 22, 10 at 20:36

    Mažytė pastaba dėl išlaidų vedimo. Senais, senais laikas bandžiau vesti išlaidas excelyje. Po savaitės supratau – nepavyko. Buvo baisiai nepatogu. Po kelių mėnesių atradau http://www.kurdingopinigai.lt. Fantastišką svetainė. Vedu nuo sausio mėnesio ir vargo nematau.

    Kita mažytė pastaba dėl taupymo. Mano atveju labiausiai pasiteisinęs dalykas:
    1. Sugalvoti kiek nori sutaupyti kiekvieną mėnesį. (10% malgos turėtų būti minimali suma, 20%+ rekomenduojama). Mano atveju buvo tiesiog apvalus skaičius ~17%.
    2. Tą sumą kiekvieną mėnesį algos dieną neši į banką ir dedi į terminuotą kaupiamąjį indėlį. Bankas turi būti toks kuriame neturi intenetinės bankininkystės, kad sutarties nutraukimas būtų tik nuėjus į banką.

    Žinodamas, kad neturi pinigų išmoksti mažiau leisti, o ir šiaip malonu stebėti, augančias santaupas.

  4. Vytas parašė:

    Lie 22, 10 at 21:44

    Sveiki 🙂 su viskuo sutinku, ypač dėl pigių daiktų brangumo (turiu omenyje problemas po to), ir pinigus ryjančių daiktų, žinoma matyti kur nuteka pinigai būtina, bet yra vienas dalykas, kai fiksuojame save į tai kad turime mažai pinigų ir reikia taupyti- tai jau negerai turėsime jų dar mažiau, bet jei fiksuojame save į tai, kad sutaupius atsiras laisvų pinigų- manau toks požiūris turtina mus. Tokia tad mano nuomonė

  5. Povilas Panavas parašė:

    Lie 23, 10 at 10:24

    tinginius: užsiregistravau svetainėje, suvedžiau porą dalykų. Iš pirmo žvilgsnio tikrai paprasčiau nei pačiam excelyje! Nuo kito mėnesio išmėginsiu 🙂 Tiesa, eksportas ir importas per Excelį neveikia – paspaudus tiesiog esu grąžinamas į tą patį puslapį 🙁

    Geras patarimas iškart atsidėti sumą ir turėti mažiau pinigų, užskaitau 😉

    Vytas: pritariu, kad reikia sutelkti dėmesį į tai, ko siekiam ir norim. Nes bus kaip su automobilį avarijom, jei slydimo metu koncentruojiesi į medį, tai būtent ten ir atsitrenksi.

  6. Tautvydas parašė:

    Lie 24, 10 at 00:43

    Na su batais (tiksliau kedais) man gavosi taip, kad 2 turginės poros (25+35Lt) atlaikė kelis kart ilgiau, nei anksčiau turėti normalūs už 140Lt. Deja, trečiais turginiais (45Lt) likau truputi nusivylęs. Tai kainos ir naudojimo laiko prasme turginis pataupymas vis tik pavyko.

    O dėl išlaidų žurnalo – tai labai geras dalykas, kurį jau seniai naudoju 🙂 Tik ne taip, kad visiškai visas išlaidas rašau, o tik konkrečių sričių, kaip automobilis (kuras, detalės, draudimas ir visa kita),
    mano internetiniai dalykai (hostingas, serveriai, domenai). Tada pilnai pakanka ir OpenOffice Calc (Excelio). Ir, manau, greit reikia pradėt dviračiui vest, nes per šį ir surankiojus visus kvitus šį ir tikriausiai kitą mėnesį neįprastai daug gausis 🙂

  7. Povilas Panavas parašė:

    Lie 24, 10 at 13:19

    Tautvydai: visad maniau, kad excelio per akis, bet pabandžius trumpai tą puslapį, pasirodė, kad taip paprasčiau. Nes dabar kaskart viską turi perkopijuoti, išvalyti reikšmės. Pridėti papildomus laukus į pajamų bei išlaidų galutines sumas ir pan. Tuo tarpu puslapis leidžia tik vesti, vesti ir iškart matyti rezultatus. Na, bet prieš taip giriant reikia išbandyti ilgesnį laiką 😉

  8. Darius Damalakas parašė:

    Lie 26, 10 at 11:46

    Atlyginimo sutaupymas yra geras dalykas. Šiuo metu man rodos apie 65% atlyginimo sutaupau kas mėnesį.

    Dėl matricos tai aš turėjau omeny, kad tu ragauji šokoladą ir jauti tirpstančio lito skonį, o aš ragaudamas šokoladą jaučiu tirpstančio šokolado skonį.

    Sėkmės taupant, įdomūs straipsniai, man patinka 🙂

  9. Povilas Panavas parašė:

    Lie 26, 10 at 12:40

    Dariau, aukštas sutaupymo rodiklis 🙂

    Ačiū, stengiuosi 😉

  10. Darius Damalakas parašė:

    Lie 29, 10 at 11:37

    Žmonos neturiu, vaikų ne, su mašina važiuoju tik savaitgaliais prie ežero, tai ir tauposi po kažkiek.

  11. Kur dingo jūsų pinigai? parašė:

    Sau 27, 11 at 22:06

    […] rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur […]

  12. N. parašė:

    Bal 06, 11 at 15:49

    Sutinku 100%, itin dėl Alfos 😀 aš kaip tik šiuo metu pardavinėju ją, bet taip gaila, vis svarstau gal dar truputi investuosiu ir ji važiuos dar ilgai ilgai 😀 tačiau … kiek pačiai jau teko įsitikinti … o dar ir šis straipsnis galutinai padėjo apsispręsti 🙂 Nieko nebus, didžiausios išlaidos – ALFA ROMEO …

    Jei neturit bėdų ar turit per daug pinigų – pirkit Alfa 156 🙂

  13. Povilas Panavas parašė:

    Bal 06, 11 at 19:06

    Labas, N. 😉 Bet užtat kaip smagiai jos važiuoja 😀 kol važiuoja…

  14. mintas parašė:

    Bal 23, 11 at 18:31

    Sveiki,

    Kazkada irgi vedziau islaidu zurnala. Tada buvau surades nemokama lietuvio sukurta programa biudzetas 2000. Gal po metu vedimo nustojau vesti nes jau ir taip puikiai susivokiau kur kiek pinigu palieku ir jei isleisiu sendien daugiau, kaip tai paveiks mano menesines islaidas. Situacja pasikeite kai siek tiek pasikeite islaidu rusys. Taigi norejau surasti patogesni budo vesti islaidu zurnala nei anksciau. Patogiausias budas mano manymu butu islaidu fiksavimo programele mobiliame telefone, antroj vietoj laikyciau islaidu fiksavima internetineje svetaineje ir maziausiai patogus budas – tik viename kompiuteryje idiegta programa (mano anksciau naudotas budas). Kadangi telefonui tinkamos programos taip ir neradau, internetines finansu svetaines paieskos atvede i si bloga. Dekui uz nuoroda i kur dingsta pinigai svetaine, ismeginsiu.

    Norejau atkreipti jusu demesi, jog nebutina fiksuoti visu islaidu, kartai idomu suzinoti tik vienos kurios nors srities islaidas. Toks islaidu fiksavimas yra paprastesnis.

  15. Povilas Panavas parašė:

    Bal 26, 11 at 18:59

    Sveikas, Mintai 🙂 Taip, visiškai sutinku, kad 3 mėnesius pavedus žurnalą, paaiškėja, kur iškeliauna pinigai ir, kiek jų reikia, bei, kad tolimesnis vedimas nebeduoda tiek daug naudos 😉 Bet kai viską vedi, kaskart matai, kur pinigai panaudojami, tada kitaip ir išlaidauji.

    Svarbu pats išlaidų dydis ir kiekvienos atskiros rūšies suma.

  16. Ausra parašė:

    Bir 16, 11 at 23:55

    Na,jeigu jau sokolada i burna isidejus reikia skaiciuoti litus,tai geriau tiesiai eiti i psichiatrine…

  17. Povilas Panavas parašė:

    Bir 17, 11 at 09:16

    Labas, Ausra 😉 Malonu sulaukti priešingos nuomonės. Tačiau galiu tik patvirtinti savo žodžius: šokoladas menkavertis dalykas už kurį mokėti didelius pinigus, o vėliau tai ignoruoti, yra finansiškai kvaila – nebent pasiekta tokia stadija, kai pinigų skaičiuoti išvis nebereikia, nes jų gerokai daugiau nei reikia.

  18. Inga parašė:

    Sau 25, 12 at 13:09

    Sveiki, mielieji , negi nežinote kad yra programa diske „namų buhalterija“ tai fantastiškas reikalas tik susirenki čekius ir susivedi i kompą ir viskas kaip ant delno kiek per mėnesi kiek per metus kirk tik už tą ar kitą daiktą buvo mokama

  19. Povilas Panavas parašė:

    Sau 25, 12 at 13:43

    Labas, Inga 😉 Kažkada seniai seniai esu ją bandęs. Dabar naudoju šitą http://povilas.panavas.lt/blogas/2011/01/27/kur-dingo-jusu-pinigai/

    Online sprendimas turi savo privalumų, kaip ir sąsajos patogumas, kai programa įdiegta tiesiai į kompiuterį.

  20. Inga parašė:

    Bal 26, 12 at 23:20

    Užmečiau akį į http://povilas.panavas.lt/blogas/2011/01/27/kur-dingo-jusu-pinigai/, tik man atrodo, kad aš jau ir pasiliksiu prie saviškės namų buh, ten gal ir įdomiau bei geriau būtų, bet įtariu, kad jau darausi senamaddiškų pažiūrų ir persirentuoti sunkoka :)))

  21. Vanga parašė:

    Bir 07, 12 at 12:56

    Yra dar toks Zeigarnik efektas (iš angl. Zeigarnik Effect) – dar vadinamas nebaigto veiksmo efektu, tai psichologinis efektas, teigiantis, kad nebaigtas veiksmas yra geriau įsimenamas negu baigtas. Šį efektą atrado ir aprašė Bluma Zeigarnik 1927 m.
    Su pirkimu pritaikoma taip: kai nori nusipirkti koki daikta, vyrauja teigiamos emocijos, kai ji isigyji – jos sumazeja. Todel taupant daiktui nuolat palaikoma ta smagi busena galvojant apie busima daikta, o antra – laikui begant is tikro supranti, ar tas daiktas tikrai reikalingas. Asmeniskai man taip daug daiktu atkrinta. Ir pasilieka tie patys patys reikalingiausi. Gal del tos busenos ir nukelineju pirkima :))) kaip narkotikas koks 🙂

  22. Povilas Panavas parašė:

    Bir 07, 12 at 21:15

    Labas, Vanga 🙂 Buvo smagu sužinoti apie Zaigarnik efektą. Tiesa, paskaitęs internete apie jį, taip tiesiogiai prie nudedamo pirkinio įsigijimo neprisiečiau. Nors panašumų yra.

    Jei visi narkomanai būtų tik tokie… 😀

  23. Justinas parašė:

    Sau 06, 13 at 10:10

    Norime to ar ne visi turime reikalų su pinigais. Vieni juos planuoja ir skaičiuoja, norėdami, kad jų nepritruktų, kiti gi supranta, kad nebeturi pinigų tik pamatę, kad jų iš tikrųjų neturi. Taupymo/išlaidavimo įpročiai susiformuoja jaunystėje – viską daugiau mažiau nukopijuojame nuo tėvų. http://www.investologija.lt/LT/vaikai-ir-pinigai/374/vaiku-finansinis-ugdymas/

    Pats pradėjau taupyti dar būdamas gal kokių 8 metų. Ir vis dar taupau, pripažinsiu gal porą metų vedžiausi išlaidų apskaitą excel lentelėje, kažkas panašaus kaip http://www.investologija.lt/LT/finansu-planavimas/358/3/asmeniniu-finansu-planavimas-ir-valdymas/pinigu-srautai/ čia jau tą excel lentelę kiekvienas gali pasidaryti pagal save. Tačiau nustojau ją vesti, nes tapo aiškios mėnesio išlaidos, o daugiau ji man negalėjo padėti, nes aš ir taip esu taupus. Aišku tas taupumas keičiasi su laiku ir sau leidžiu vis daugiau . Seniau kaip ir D. Damalauskas galėdavau sutaupyti 65 proc. atlyginimo ir viską suinvestuodavau dar tą patį mėnesį. Dabar taip nebesiplėšau. Ir nors leidžiu sau beveik viską ko noriu, toliau galvoju ką perku ir už kiek. Tokį taupymą aš vadinu racionaliu išlaidavimu (http://www.investologija.lt/LT/finansu-planavimas/411/racionalus-islaidavimas/ ) Ir natūraliai sutaupau 50 proc. atlyginimo. O kadangi viską, ką sutaupydavau investuodavau, tai dabar faktiškai visos mano išlaidos yra lygios pajamoms iš investicijų. Na tai buvo mano pagrindinis finansinis tikslas, kurį sugebėjau įgyvendinti gan greitai. Tad jeigu klausiate ar taupyti verta – atsakymas vienareikšmiškai yra taip – verta. Ar taupyti yra sunku? Viskas priklauso nuo gaunamų pajamų ir įpročių leisti pinigus.

  24. Albertas parašė:

    Kov 16, 13 at 21:09

    Sveiki, man patiko jūsų straipsnis, esu mėgėjas paišlaidauti, bet taip pat mėginu taupyti. Galvoju gal susirasti papildoma darbą, kad daugiau uždirbčiau, bet manau, kad pirmiau reikia išmokti taupyti, nes jei uždirbsiu daugiau, tai ir išleisiu daugiau.

    Vedu jau mėnesį savo išlaidų sąrašą, turiu telefone programa All Buget. Nebloga programa, panaši kaip ir tinklapyje, tik tu ją turi visad su savimi, tik reik nepamiršti įvesti duomenis.

    Na dėl transporto, kasdien į darbą važiuoju 8km, galvoju gal motoroleris būtų geriau, ar tik papildomos išlaidos. O dėl mašinos gedimu, jie visiems ir visokie pasitaiko, aš turiu Lancia Lybra, esu labai patenkintas šia mašina, sąnaudos 6l/100km dyzelio. Aišku kaip važinėjo, nes variklis 2.4l. O dėl remonto, kaip kam kas pasitaiko, na teko jau įdėti pinigų, bet tai normalu, jeigu turi mašina kuri daugiau nei 10metų senumo.

    Na o dėl dalies atlyginimo atidėjimo gera idėja, tik kartais ją išleidžiu, tad kitą atlyginimą gavęs padėsiu indėlį į banką.

    Aš dar naudoju tokį dalyką. Atlyginimo gavimo diena, neišleistus pinigus sudedu į taupyklę, tai pradėjau daryti metęs r0kyti.

  25. sergejus parašė:

    Bal 02, 13 at 16:42

    turedamas grynuosius juos labiau skaiciuji ir galvoji kaip tinkamai apsiprekinti tada ir uz preke sumokitiek kiek ji kainuoja o su kortele pirkdamas tai uz pvm ir bvp sumoki dvigubai


Palikite komentarą