Kiek mes turime laiko II (praktika)

Taigi, kaip rašiau praeitame straipsnyje, pritrūkau laiko, tad nusprendžiau išsiaiškinti, kiek vis gi jo turiu kiekvieną dieną. Šįkart apie tai, kaip sekiau laiko panaudojimą minučių tikslumu.

Laiko fiksavimo procesas

Tam panaudojau labai „primityvų“ įrankį, kurį galite pamatyti žemiau. Žinoma, dar reikėjo rankinio laikrodžio.

CIMG1546_resize

Toks būdas padėjo labai greitai ir patogiai viską fiksuoti, tačiau išgauti duomenis užtrukau velniškai ilgai.

Stropiai žymėjausi dvi dienas ką veikiu, nuo pabudimo akimirkos iki atsigulimo į lovą.

Ilgiausiai užtruko duomenų įkėlimas į kompiuterį, kurio tikslas buvo suskaičiuoti, kiek praleidau laiko kiekvienoje srityje.

Kaskart susivedus duomenis į excelį, trūkdavo maždaug poros valandų per parą. Tad galų gale pradėjau viską daryti po vieną puslapį (viena para užima 3,5 puslapio). Todėl prie kiekvienos eilutės dešinėje surašyti skaičiai, reiškiantys tos veiklos trukmę minutėmis, o apačioje galutinė puslapio trukmė. Tad šiaip ne taip, per kokias 2-3 valandas pavyko viską susisteminti ir apskaityti visas 24 valandas per parą.

Savistabos privalumai

Šitas eksperimentas leido pamatyti, kad gyvenime galioja kvantinės fizikos dėsniai – nuo stebėtojo veiksmų priklauso stebimas reiškinys.

Kadangi fiksavau kiekvienos veiklos pasikeitimą, tai kaskart norint pakeisti veiklą, pvz., užeiti į facebooką, turėdavau tai pažymėti užrašų knygutėje. Tačiau vos suvokdavau, kad noriu užsiimti niekais, toliau tęsdavau produktyvią veiklą.

Tai mane gerokai nustebino. Juk paprastai mes ir taip suvokiame, kad, kai dirbame, turėtume dirbti, kai pramogaujam, turime nedirbti. Tačiau lygiai tas pats veiksmas atliekamas, kruopščiai fiksuojant laiko sąnaudas (minutės tikslumu), savistabą padidino keleriopai. Kartu padidėjo produktyvumas. Taigi, nors laiko sekimas užima kažkiek laiko, tačiau produktyvumą padidina gerokai daugiau nei jo sueikvoja.

Šitas faktas mane apstulbino, nes visad buvau įsitikinęs, kad laiko sekimas yra laiko švaistymas, kuris būtinas, norint tinkamai išrašyti sąskaitas klientams bei žinoti įmonės galimybes.

Stebėjimo rezultatai

Abi stebėjimo dienos parodė beveik tokius pačius rezultatus. Įdomumo dėlei žemiau pateikiu vienos dienos laiko „išlaidas“.

Pavadinimas Trukmė (min.)
Apsirengimas/pasiruošimas 25
Blogas 5
Darbas 475
Email 3
Higiena 30
Investavimas 1
IT domėjimasis 168
Keliavimas/transportas 23
Kita 2
Maistas 109
Mankšta 11
Miegas 510
Naujienos 6
Poilsis 5
Pramogos 53
Skaitymas 5
SMS 6
Tobulėjimas 3
Viso 1440

Teorijos ir praktikos skirtumai

Taigi, praktika parodė, kad per dieną galiu išnaudoti apie 4,5 valandos, nors teoriškai spėjau, kad tik apie 3,5. Per savaitę susidaro ženklus skirtumas.

Tiesa, reikia prisiminti, kad savistaba leido veikti produktyviau ir kartu turbūt leido atrasti šiek tiek daugiau laiko nei jo būtų su tipišku kasdieniu nusiteikimu.

Atlikęs šį eksperimentą, esu patenkintas jo rezultatais bei siūlau patiems išmėginti tai daryti porą dienų. Esu įsitikinęs, kad tai leis sužinoti kažką naujo apie save. Blogiausiu atveju turėsite porą produktyvesnių dienų 😉

Share

9 Atsakymų/ai į “Kiek mes turime laiko II (praktika)”

  1. Aurelijus parašė:

    Gru 08, 11 at 23:07

    As manau, kad efektyviau padejo daryti dalykus ir tai, kad tu pasizymedamas ka dabar darysi, tiksliai tai ivardindavai, tai nebudavo, kad tarkim atsidarai meila ir kazko ten spoksai iir reikia laiko susivokti, ka nori padaryti 🙂 Right?

  2. vyriskiapatiniai parašė:

    Gru 09, 11 at 09:38

    nu geras eksperimentas 🙂

  3. Povilas Panavas parašė:

    Gru 09, 11 at 10:53

    Aurelijau, žymėdavausi tai ką atlikau, o ne ką atliksiu. Pvz., 10:20 pertrauka; 10:50 darbas; 10:52 pertrauka. Reiškia dirbau 30 min, ilsėjausi 2 min, o dabar darau kažką, ką pasižymėsiu, kai baigsiu.

    Tačiau idėja teisinga, gebėjimas išlaikyti galvoje, ką darai ir nepersimesti ant kitų užduočių padeda viską atlikti efektyviau. Pamenu, kai ieškojau programos, sekti laikui praleidžiamam prie kompiuterio. Tai viena iš jų turėjo tokį mažą always on top langą, kur rodė, ką dabar darau. Iš pradžių visaip mėginau išjungti, o po kurio laiko pastebėjau, kad tai iš tiesų privalumas, o ne įkyrumas.

    vyriskiapatiniai, dėkui. Pats gal išmėginsi? 😉

  4. vyriskiapatiniai parašė:

    Gru 10, 11 at 14:46

    gal ir idomu butu isbandyt, bet reikia pradziai prisiverst viska rasytis :)))

  5. Vytautas parašė:

    Gru 23, 11 at 15:41

    Gana sunku įprast žymėtis, bet taip čia galinga priemonė stebėt save. Kartą bandžiau stebėt kiek daug laiko praleidžiu internete darydmas viską paprastai: pavyzdžiui eini į gmail paštą rašai per google gmail toliau spaudi ant nuorodos loginiesi žodžiu išsitempia laikas ar ne paprasčiau pašto programą turėti,pavyzdžiui thunderbird,bet taip pasidaryt, kad ji nebūtu „tray“, o taip kad tik pasijungus galėtum tikrint paštą (nes pašto tikrinimas tai čia manau pasaulinė visų žmonių katastrofa- mažiausiai 10 kartų per dieną :D) Dar gana efektyvu naršykleje susimest bookmarku aplankalus pagal kategorijas: pavyzdžiui vienam aplanke skaitomų tinklaraščių rss bookmarkai, kitame nuorodos į įvairiausių sąkaitų loginimosi tinklapius ir t.t.- tai sutaupo labai daug laiko nors neatrodo iš pradžių. Dar kai kurie kad dėmesio neblaškytų pasidaro kelis naršyklės profilius (paspaudus viena naršyklės nuorodą- vieni bookmarkai, kitą tos pačios naršyklės nuorodą- dar kiti bookmarkai). Laiką stebėt tikrai reikia nes kiekvienoj srity jis labai jau švaistosi. Netgi taip būna jog ryte eini dantų plaut, po to grįžti neaišku ko po to vėl į tą pačią vonią dar veido praust. O valgymas tai išvis, būna net toks įprotis daugiau valgyt, kad tik užtemptum laiką ir reikėtų mažiau dirbt.

  6. Povilas Panavas parašė:

    Gru 23, 11 at 17:33

    Labas, Vytautai 😉

    Nelabai supratau pavyzdžio su paštu. Juk naršyklė visad atsimena tave, niekad nereikia prisiloginti iš naujo.

    Dėl dažno tikrinimo pritariu. Nors čia labai nuo darbo priklauso, juk dauguma firmų nori, kad jų darbuotojai į klientų laiškus atrašytų kuo greičiau, taip įpranta prie darbinio pašto ir daro tą patį su asmeniniu.

    Dėl skirtingų naršyklių profilių visiškai pritariu – turiu du. Vienas su darbinėmis nuorodomis kitas su „naminėmis“ 😉

  7. Denisas parašė:

    Geg 28, 13 at 10:52

    Kaip sakoma – kuo daugiau darai – tuo daugiau suspėji. Tik reikia laiką suplanuoti. Labai naudinga šį postą visiems pasiskaityti būtų.

  8. Leo parašė:

    Geg 28, 14 at 16:35

    Įdomus eksperimentas, Povilai. Tikrai įdomu būtų išbandyti pačiam

  9. Asta parašė:

    Bir 24, 14 at 10:52

    Labas, mes sita iranki naudojame darbe – „skaitliuka“, vadiname darbo apskaita. Pradedi darbą – spusteli rutuliuką, sekundes kapsi, pradedi kita darba – vel spusteli. Jeigu uzsimirsai ir pradejai anksciau – spaudi rodiklyte „Pradejau anksciau“, nurodai tikslu laika ‘kada’. Per diena turi buti sufiksuotos 8 valandos minuciu tikslumu, deja sudetinga (pvz. daraisi arbatos, paziuri pro langa). Paskui tuos darbus suregistruoji prie projektu, uz ka klientai susimoka.


Palikite komentarą