Kaip investuoti siekiant finansinės laisvės

pinigai ir kiausiniai

Pasyvus indeksų fondas, kaip žąsis dedanti po vieną kitą kiaušinį, bet užtikrintai.

 Rinktis pasyviai valdomus fondai

Jei fondai valdomi aktyviai, t.y., egzistuoja kažkokia komanda, kuri stengiasi išrinkti kuo geresnes akcijas, jas laiku parduoti ir nupirkti, tuomet atsiranda papildomos išlaidos darbuotojams. Taip pat, padidėja rizika pradirbti pinigus. Žinoma, kartu atsiranda mažas šansas išlošti daugiau nei visi (indeksas).

Skaičiau „Investuok“ žurnale, kad tik 20% aktyviai valdomų fondų, sugeba aplenkti indeksų fondus, t.y., 4 atvejais iš 5 pasyvus fondas laimi. Turima omeny, kad tie fondai investuoja į tas pačias įmones, pvz., į S&P 500. Pasyviai valdomas fondas pirks visko atitinkamom proporcijom, aktyviai – mėgins atrasti geriausias akcijas.

Statistika svyruoja nuo vos 7 iki 40%. Kaip bebūtų, net jei tai yra vidurkis 23,5% – tai maža tikimybė, kad pasirinksite tinkamą fondą. Tiesiog, taip darydami prisiimate papildomą riziką. Puikus šaltinis dar mažesniems skaičiams pagrįsti: http://www.investologija.lt/LT/pirkimopardavimo-gaires/13/6/aktyvus-ir-pasyvus-investavimas/kuri-investavimo-strategija-geresne-moksliniai-tyrimai/

Dar kartą verta paminėti, kad aktyvų fondą pasirenkantys žmonės, padidina savo riziką uždirbti mažiau 4 kartus. Be to, net jei pasirinks tinkamą fondą, tinkamam laikotarpiui, gali pasiekti techniškai didesnę grąžą, kuri tarkime bus 0,25%, kuri visiškai nepasijaus, tad kam rizikuoti, sukti galvą ir naktimis nemiegoti?

Indeksų fondai, tokie kaip viso pasaulio, investuoja į daugybę akcijų iš karto. Todėl diversifikacija yra didžiulė. Galima investuoti vos į vieną fondą ir jums nebereikia rūpintis niekuo daugiau, nes rizika jau išskaidyta.

Kodėl Vanguard fondai ir ETF

Vanguard fondai buvo įkurti kaip pelno nesiekianti organizacija. Jų struktūra yra patentuota ir fondas priklauso patiems fondo vienetų savininkams. T.y., kai perkate jų fondus ir etf, tuomet tampate ir pačio Vanguard akcininkais (šaltinis http://en.wikipedia.org/wiki/The_Vanguard_Group). Todėl jų esmė ne uždirbti sau, bet jums.

Labiausiai tai pasimato mažose fondo išlaidose. Jos vienos mažiausių rinkoje. Kadangi taikome į 7-8% metinį pelningumą ilgame laikotarpyje, tai mokesčių skirtumas tarp 0,25% ir 0,75% sudarys didžiulį skirtumą tarp to, kiek jums liks pinigų ir, kiek fondas pasiims. Štai lentelė, kas bus su įvairiais mokesčiais ir jūsų pinigais, jei investavimo suma yra 100 000 Lt, pelnas 7%.

Mokestis % 0.2 0.75 1
10 metų 180 776.21 172 568.07 168 947.90
20 metų 349 022.80 316 409.73 302 559.95
30 metų 673 854.80 580 148.57 541 838.79

Matome, kad vos po 10 metų skirtumas jau bus apie 10 000 Lt, vėliau jau dešimtys tūkstančių. Beje, ši lentelė puikiai iliustruoja ir sudėtinių palūkanų galę. Viso labo 100 000 Lt, papildomai neinvestuojama, o išauga į tokias sumas!

Pabaigai pridursiu, kad Vanguard yra populiariausia įmonė ir šiuo metu valdo apie 17,75% visų fondų (angl. mutual funds) ir ETF, kurių vertė 2,3 trilijono dolerių. Ši dalis tokia didelė, kad ji lygi dviejų artimiausių konkurentų dalių sumai.

Kur Lietuvoje investuoti Eurais į indekso fondus

Problema Lietuvoje yra ta, kad į Vanguard galima investuoti tik doleriais. Mano atveju, jau egzistuoja svaro valiutos rizika, nes daugiau nei pusė investicijų atliekama šia valiuta. Norėjau išvengti valiutos rizikos didinimo, todėl nusprendžiau surasti fondą, kuris darytų tą patį, ką Vanguard, bet būtų pasiekiamas Lietuvos investuotojams.

Peržiūrinėdamas fondus ir ETF per Swedbank platformą, atrinkau šiuos tris fondus (tikslas mažas mokestis ir plati diversifikacija, t.y., investuoti iškart į viso pasaulio akcijas):

Pavadinimas Trumpinys Išlaidos % (angl. ter) Perinvestuoja dividendus Minimalus mokestis
ISHARES CORE MSCI WORLD UCITS ETF IWDA.AS 0.2 Taip 80 Lt
ISHS WORLD ETF IWRD.MI 0.5 Ne 100 Lt
DB X-TR MSCI WORLD TRN INDEX XMWO.DE 0.4 Taip 70 Lt

Jau vien pagal išlaidų dydį, galime matyti, kad rinktis reikia IWDA.AS, kuriuo prekiaujama Amsterdamo biržoje. Taip pat, minimalūs mokesčiai yra labai dideli Lietuvoje, todėl svarbu, kad fondas pats perinvestuotų dividendus (dividendų politika keičiasi priklausomai nuo to, kurioj turto kaupimo stadijoj esate ir kaip dažnai galėsite investuoti vėl, plačiau apie tai kituose straipsniuose).

Minimalią sumą, kurią verta investuoti apskaičiuoju taip, kad įsigijimo mokestis turi būti ne didesnis nei 0,5%. Taigi, jei mimalus mokestis yra 80 Lt, tuomet reikia įsigyti fondo vienetų bent už 16 000 Lt. Taip būtent ir padariau.

Share

10 Atsakymų/ai į “Kaip investuoti siekiant finansinės laisvės”

  1. Aš parašė:

    Bal 11, 15 at 23:11

    Kadangi šitie fondai investuoja į viso pasaulio akcijas, tai vis tiek jos visos perkamos vietinėmis valiutomis. Jokios valiutos rizikos čia nesuvaldai, sukonvertavęs vertę į kitą valiutą turėtum gauti tą patį skaičiuką.

    Riziką valdo euro-hedged ir pan. fondai, bet už tai susimoki 1-3,5%. Suvalgo visą privalumą. Deja, Lietuvoj jie gan populiarūs tarp prastesnius rezultatus rodančių pensijų fondų. 🙂

    Ir atsargiai, jeigu nuspręsi investuoti į USA ETFus. Visos JAV akcijos (ir tuo pačiu ETF) visiems fiziniams asmenims, kad ir non-resident non-citizen, gali būti IRS apmokestintos estate tax, jeigu viršija 60k USD. Čia paveldėjimo mokestis mirties atveju.

  2. Povilas Panavas parašė:

    Bal 13, 15 at 16:09

    Sveikas, Aš 🙂

    Prieštarauju dėl valiutos rizikos nebuvimo. Pradžiai yra du įvykiai, kurių laikas automatiškai suteikia valiutos riziką: pirma, kokiu kursu konvertuosime valiutą prieš perkant. Antra, kada konvertuosime atgal. Pvz., vos mėnuo uždelsimo gali duoti 5-15% uždarbio skirtumą. Šneku iš patirties, kai dolerio kursas pakilo ir uždirbau ne tik iš ETF kainų skirtumo, tačiau ir kurso pokyčio.

    Kitas niuansas, kad JAV rinka yra didžiulė, tad dažnai fonde ji sudaro 50% viso turto. Vadinasi, keičiantis Euro ir dolerio kursui įvyksta įdomus dalykas. Pirma, JAV akcijų rinkoje kažkiek kaina keistis turi, nes europiečiams ji brangsta arba pinga. Tačiau juk investuoja ne vien europiečiai, todėl tie pokyčiai nėra 1 prie 1. Taigi, rizika valiutos išlieka.

    1% yra didžiuliai pinigai fondui! 🙂 Niekad nepirkčiau fondo su tokio dydžio mokesčiais. Vien 0,5% jau reiškia dešimtis tūkstančių per 40 metų vos nuo 100 Lt kas mėnesį. Ką reiškia 3,5% baisu ir pagalvoti.

    Gera pastaba dėl nuosavybių teisių. Kiekvienoj šaly savi niuansai. Panašu, kad gerai pasirinkau straipsnyje, kur investuoti Lietuvoje – nebus problemų. Tuo tarpu UK būtina investuoti ten, kur „kilmės šalis (democile)“ yra Airija arba Jungtinė Karalystė. Tokiu atveju dividendai nebūna apmokestinami dvigubai.

  3. Aš parašė:

    Bal 13, 15 at 18:02

    Hmm, kaip čia išdėsčius. Tarkim, perki už 100 EUR S&P500 fondą, kuri yra listinguotas USD. Gaunasi, tarkim, 90 USD. Per mėnesį akcija išauga 10%, o USD pakyla 20%. Taigi sumoje kitą mėnesį gauni 90*1,1=99 USD, arba 100*1,1*1,2=132 EUR.

    Jeigu tas pats fondas būtų listinguotas EUR, tai fondo vertė būtų 132. Taigi lygiai tas pats, kadangi visos akcijos „down under“ yra doleriais. Taigi čia nėra jokio rizikos valdymo, sumos identiškos. Valiuta vis tiek konvertuojama kur nors, ar tai vyktų fondo viduje, ar tavo banko sąskaitoje. Tai tiesiog reportingo valiuta, o ne asset’ų valiuta.

    Aišku, dėl valiutos kurso „spread“ gali pralošti su USD listinguotu Europos fondu, jeigu tu pats esi Lietuvoj ir investuoji eurais. Bet dėl pačios valiutos – ne, visos kainos turi būti lygios.

  4. Povilas Panavas parašė:

    Bal 16, 15 at 12:41

    Būtų man smagu iki galo tai perprasti.

    Nesu tikras, ką būtent turi omeny tekstu: „Aišku, dėl valiutos kurso „spread“ gali pralošti su USD listinguotu Europos fondu, jeigu tu pats esi Lietuvoj ir investuoji eurais. Bet dėl pačios valiutos – ne, visos kainos turi būti lygios.“

    Manau, kad kai įvardinu valiutos riziką, tai būtent apie tai šneku.

    Tavo pavyzdyje viskas labai paprasta. Sutinku, kad jei tas pats fondas listinguojamas abiem valiutom, tuomet nusipirkus akcijų tuo pat metu už tą pat sumą nėra valiutos rizikos. Pvz, 100 Eur ir 106 USD (nes kursas 1 Eur = 1,06 USD). Jei eurais pirksime eurais listinguotą fondą, doleriais tą patį fondą listinguotą USD, tuomet bus, kaip sakai. Visad vertė pakonvertavus į bet kurią valiutą bus vienoda.

    Tačiau, jei verčiame tuos 100 Eurų į dolerius ir tada perkame fondo vienetus, kurie listinguojami doleriais, situacija pasikeičia. Pavyzdžiui, akcija pakilo 10%, bet valiuta krito 20%. Staiga mes uždirbame tik 100*1,1*0,8 = 88Eur. T.y., nors akcijos kilo, mes praradome 12% nuo investuotos sumos.

    Tuo tarpu, kam galutinės sumos reikia dolerių, tų pelnas ir yra 10%.

    Ar klystu?

  5. Aš parašė:

    Bal 20, 15 at 20:09

    Neklysti. Bet vis tiek valiutos rizika yra. Jeigu po to gautus dolerius susikonvertuotum pats į eurus, vis tiek gautum tuos pačius 88 EUR.

    Jeigu tu perki eurais, ir tau galutinės sumos reikia eurais, tai jokio skirtumo, ar tu pats konvertuoji į USD ir tada atgal, ar fondas savo viduje konvertuoja taip pat.

    Valiutos rizika yra, kai tavo išlaidos (ar valiutos poreikis) yra viena valiuta, o investicijos yra kita valiuta. Nuo šitos rizikos apsaugo tik currency hedge.

  6. Mykolas parašė:

    Rgp 09, 18 at 12:25

    Sveikas, Povilai,
    Neseniai susidomėjau investavimu, atradau Tavo blogą, labai naudinga informacija daliniesi, ačiū už tai.

    Noriu paklaust, per kokias platformas rekomenduotum investuoti į Index fondus Lietuvos gyventojams, turint omeny, kad dauguma respektabiliausių fondų leidžia prekiauti tik US / UK ir kitų didžiųjų šalių gyventojams?

  7. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 10, 18 at 15:50

    Labas, Mykolai 🙂

    Mr. Baltic Mustache išleido puikų straipsnį ta tema: https://balticmustache.lt/geriausias-brokeris-investavimui-i-etf-lietuvoje/

    Pats, atsidariu N26 banko sąskaitą, ir ketinu pradėti investuoti per Degiro.

    Šiaip leidžia lietuviškos platformos pirkti pasaulio indeksus listinguojamus eurais (juk pats turiu Swedbank’e). Tačiau komisiniai dideli, tad reikia didelėm sumom pirkti. Pačio portfelio išlaikymo mokestis irgi didelis.

  8. Darius Vitkauskas parašė:

    Lap 18, 18 at 15:32

    sveikas Povilai, gyvenu uk noreciau pasiteirauti nuo ko pradeti investuoti i indeksus ir t.t…na gan manau prasmingos investicijos, gal gali pasidalinti informacija, dekoju…

  9. Darius Vitkauskas parašė:

    Lap 18, 18 at 15:35

    uj…susimaisiau uzrasydamas , na manau suprasit

  10. Povilas Panavas parašė:

    Lap 27, 18 at 23:37

    Labas, Dariau 🙂

    Visi principai galioja tie patys, kaip investuojant bet kur kitur. UK specifika ta, kad galima daug pinigų atgauti investuojant į pensija. Panašiai, kaip pas mus su 3čia pakopa. Tik, jei esi higher tax payer, tai net 40% procentų. Bet tas veikia taip, kad jei įmoki 60£. Tai valstybė perveda dar 40£. Tai viso gaunasi 100£, kas realiai yra 67% uždarbis!!!

    Tai kitais metais, kai vėl grįšiu į higher tax payer, reiks daugiau įmokėti.

    Bet čia viskas priklauso, kada pinigų reiks. Jei norima anksčiau nei pensijinis amžius (man regis 55 metai anksčiausiai, kada galima pasiekti pinigus), tuomet yra ISA sąskaita. Ten patenka pinigai po mokesčių (ta prasme tie, kurie jau būna tau pervesti, kai mokama alga). Tačiau niekad nereikia mokėti mokesčių nuo akcijų prieaugio ar dividendų, jei pinigai yra ISA sąskaitoje.

    Tai priklausomai nuo plano, tikriausiai reikia atsidaryti ISA. Brokerių palyginimas: https://monevator.com/compare-uk-cheapest-online-brokers/


Palikite komentarą