Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2017-10-01)

Motociklai autobusų stotelėj

Motociklais aplink Lietuvą 2016


Finansinis turtas

Mano turtas 2017-10-01 dienai yra 149 218,73£ (-1 213,03) arba 584 571,36Lt (+17 307,29) arba 169 303,57€ (+5 012,54). Praeitas mėnuo.

Turto grafikas 2017-10-01

iWeb portfelis

Viso investuota 89 350£ (19,10 grynaisiais). Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 109 215,93£ (+19 865,93£ 22,2%) (lentelėje matoma procentinė išraiška nėra teisinga).

iWeb portfelis grafikas 2017-10-01

Statistika
iWeb portfelis 2017-10-01 part 1

iWeb portfelis 2017-10-01 part 2
Swedbank portfelis

Swedbank portfelis 2017-10-01

Viso investuota 27 792,98€, dabartinė vertė 33 873,13€ (+6 080,15 +21,9%), grynaisiais 151,98€.

RateSetter (peer to peer skolinimas)

Investuota 4 001£, vertė 4 293,88 £. Pradžia 2016-06-14.

Taupymas

Išleista pragyvenimui 20,7% pajamų, t.y., sutaupyta 79,3% (iškrito penki penktadieniai šį mėnesį, todėl gavau papildomą savaitinę algą).

Share

8 Atsakymų/ai į “Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2017-10-01)”

  1. Arūnas parašė:

    Spa 08, 17 at 12:51

    Ačiū! Povilai, už straipsnius už pasidalinimus, esu naujokas investavimo srityje visa informacija labai naudinga,Povilai noriu paklausti ar negalvoji kokius seminarus vesti apie investavimą?

  2. Povilas Panavas parašė:

    Spa 08, 17 at 13:25

    Labas, Arūnai,

    rimtai apie tai negalvojau.

    Tačiau, kad metas pradėti pateikti daugiau ir detalesnės informacijos – taip. Pradedu gauti vis daugiau klausimų ir emailų su įvairiausiais klausimais.

    Ne tik, pats atsakau, bet sužinojau iš skaitytojų tai, ko prieš tai nežinojau. Tuomet tas žinias galiu skleisti tolyn.

  3. Mindaugas parašė:

    Spa 10, 17 at 10:14

    Sveikas,

    Jau kuris laikas permetu akimis Tavo portfeli, neskaiciau visu straipsniu (galbut minejai), bet ar turi Exit strategy kokia?

    M.B

  4. Povilas Panavas parašė:

    Spa 10, 17 at 19:21

    Labas, Mindaugai,

    mano tikslas yra finansinė nepriklausomybė. Taigi, exit strategy yra nusiimti 4% arba mažiau kiekvienais metais.

    Tokiu būdų, mano pinigai visad išlaikytų perkamąją galią ir jų užtektų iki grabo lentos. Tada jie būtų paveldėti arba perleisti labdarai.

  5. Investicijos parašė:

    Spa 12, 17 at 16:27

    Sveiki, Povilai,

    Įdomus tinklaraštis. Turiu tokį klausimą, pagal ką nusprendžiate kur investuoti? Naudojates finansų brokerių paslaugomis, gal pats tuo užsiimate? Ką manote apie pradinę 1000 eur. investiciją? Ar verta pradėti „žaisti“ su kripto valiutomis? Etherium, Litecoin? Dėkoju.

  6. Povilas Panavas parašė:

    Spa 18, 17 at 19:43

    Labas, Investicijos 🙂

    Pagal finansinius tikslus pasirenku investavimo priemones. Skamba banaliai, bet tiesiog nėra kito kelio. Pirma reikia žinoti tikslą, tada priemones bus žymiai lengviau surasti.

    Naudojuosi online brokeriais, tiesiogiai su jokiais asmenimis nebendrauju, kai noriu atlikti sandėrį/gauti konsultaciją.

    Kripto valiutos ne mano sritis. Mano nuomone, galima skirti 5-10% portfelio pažaidimui. Taigi, jei domina tokios valiutos, tai galima būtų surizikuoti. Esmė ta, kad praradus 5-10% niekas gyvenime nepasikeis.

    1000€ gera pradžia. Tačiau vėl, priklauso nuo ten kur norima investuoti bei kokia platforma bus pasirinkta. Pvz., jei norima pasiekti pasaulio indeksą ir daroma tai per Swedbank tai mokestis minimalus sandėrio bus ~23€. Mano taisyklė tokia, kad mokestis negali būti > 0,5%. Vadinasi sandėrį atlikčiau tik tada, jei turėčiau 4600€ investuoti.

    Kita vertus, jei pasirinktas geresnis brokeris, arba norima investuoti kažkur kitur 1000€ gali būti panaudotas atlikti keliems atskiriems sandėriams.

    Taigi, vėl grįžtame prie to, kad reikia turėti finansinius tikslus, tada viskas bus aiškiau 🙂

  7. Project2035 parašė:

    Spa 29, 17 at 20:42

    Sveikas, Povilai. Superinis mėnesis. Sutaupyti 80% savo algo. Wow, va čia yra esmė, o ne investicijos ar jų pokytis 🙂

    Kiek pradedu pastebėti dabar yra dvi naujos matos – kriptovaliutos ir p2p lending. Pirmas variantas yra elementarios finansinės piramidės, t.y. žmonės prekiauja oru ir iki tol kol yra kas tą orą perka visi laimingi 🙂 Antras p2p skolinimas alternatyva greitimies kreditams Lietuvoje ir kredito kortelėms JAV. Gal ir geresnis variantas, bet principe ekonomikai nelabai gerai, nes skolina žmonėms kuriems iš principo nelabai galima būtų skolinti ir taip stumia ekonomiką link perkaitimo. Jau matau kur bus sekančios krizės (perkaitimo) šaknys – kriptovaliutos ir p2p skolinimo platformos.

  8. Povilas Panavas parašė:

    Lap 03, 17 at 21:18

    Labas, Project2035 🙂

    Na, kaip rašiau. Iškrito 5 penktadieniai, tad algos gavau 25% daugiau. Plius išlaidos buvo mažesnės nei vidurkis.

    Tikrai taip. Kriptovaliutos ir p2p labai populiaru.

    Manau, kad kriptovaliutos yra labai svarbu pasaulio vystymuisi. Pagrindinis dalykas, kad jos leidžia apeiti bankus. Mokėti tiesiogiai. Čia yra labai didelis privalumas. Pvz., UK turi gerą bankinę sistemą – viskas nemokamai ir vyksta realiu laiku.
    Tačiau paimkime Lietuvą. Kai turėjome classifiedsrunner.com tai buvo amžina bėda, kad mokėjimai neaišku, kada įkrenta. Neina lengvai ir nemokamai padaryti, kad eitų apmokėti vienu paspaudimu. Taip, yra paslaugos už kurias reikia pakloti nemažai pinigų, ir tuomet visa tai gaunama.
    Tuo tarpu kriptovaliutos leidžia visa tai apeiti.

    Antras svarbus niuansas, kad bent tos apie kurias žinau, turi baigtinį skaičių. T.y., jos privalės tik brangti. Pvz., mes gyvename laikais kai pinigai spausdinami, bet kriptovaliutos prispausdinti negalima. Tad realiai pinigai nuvertėti nebegali.

    P2p Lietuvoje gal operatuoja tavo minėtu modeliu. Bet pvz., RateSetter skolina ir verslams, ir privatiems. Pvz., buvo ten viena įmonė prisidirbusi, tai nupirko visą įmonę, niekas žalos nepatyrė. Bet juk ir bankuose default’ai įvyksta. Esmė ta, kad palūkanos čia daug mažesnės ir manau, kad besiskolintieji neneša didelės rizikos. Juk daug metų veikia šitas modelis ir viskas normaliai.

    O nauda visiems ta, kad investuotojai gali uždirbti daugiau nei banke, o besiskolintieji moka mažesnes palūkanas. Win win.

    Jo kriptovaliutų burbulas tikrai yra. P2p burbulo nematau. Tiesiog palūkanos palaipsniui krenta. Kriterijai gauti paskolai griežtėja. Fondai skirti padengti default’ams irgi didėja.


Palikite komentarą