Gyvenimas be darbo

Labai sunku pradėti šį įrašą. Bandžiau viską „protingai“ sudėlioti, kol nusprendžiau, kad paprasčiausia bus papasakoti, ką veikiau per paskutinius 5 mėnesius.

Skubu pridurti, kad gerokai kitaip įsivaizdavau, ką veiksiu, kai darbas nebetrukdys 😉

Pirmas mėnuo su puse

Smegenis išjungiau. Labai daug no-life-inau. Kitaip tariant žiūrėjau serialus, filmus, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Vienintelis dalykas ką reikėjo padaryti, tai susipakuoti daiktus ir parkristi į Lietuvą.

Paprastai tokiais dalykais užsiimu, kai esu protiškai ir emociškai išsekęs. Tik, kai nėra darbo, kažkodėl atsigavimo irgi nėra 🙁

Antras mėnuo

Grįžau į Lietuvą. Truputį pas tėvus, truputį pas sesę pagyvenau. Žvejyba. Susitikau su seniai matytais draugais.

Mano supratimu vis dar nieko neveikiau.

Trečias

Įsigijau motociklą, pradėjau važinėtis su draugais. Pradėjau gyventi Vilniuje.

Ketvirtas ir penktas mėnesiai

Pradėjau keliauti. Pora savaičių Italijoje (Sicilijos sala):

Diena motociklais į Lenkiją:

Savaitė Vokietijoje:

Dabar

Truko 5 mėnesius, kol atsirado noras ką nors produktyvaus daryti.

Dar taip ilgai nebuvau nepasiilgęs darbo ir/ar programavimo. Kiek pamenu anksčiau riba būdavo 3-4 savaitės. Gal čia jau senatvė ir trūksta kažkokios chemijos smegenyse? Galbūt viso labo norisi ką nors prasmingesnio veikti nei kurti programinę įrangą, kuri po 5 metų bus bevertė?

Vienintelis produktyvus dalykas tai, kad persikėliau savo Toastmasters narystę į Lietuvos Confident Voices Vilnius klubą, kur toliau tobulinu savo viešo kalbėjimo įgūdžius. Klubas apima, kiek daugiau, tačiau mano pagrindinis tikslas yra išmokti sklandžiau kalbėti, bei gebėti sudominti auditoriją. Dažnokai gaunu pasiūlymus sakyti kalbas, bet dėl scenos baimės ir įgūdžių trūkumo tekdavo atsisakyti.

Beje, visus kviečiu atvykti kaip svečius sudalyvauti (nieko nekainuoja, kalbama angliškai). Susitikimai būna kas antrą ketvirtadienį. Artimiausias rugpjūčio 2 dieną Martyno Mažvydo bibliotekoj (5-tam aukšte).

Ko labiausiai trūksta?

Labiausiai trūksta nusistovėjusios rutinos/grafiko/struktūros. Pvz., geriausią fizinę formą pasiekiau kovo pradžioje. Tačiau iki šiol dar nespėjau jos pasivyti per visokias pertraukas ir keliones. T.y., 4,5 mėnesius eiti į gym’ą ir ne tai, kad nesustiprėti, bet nė nepasivyti to, kas buvo kove – žiauriai demotyvuoja.

Labai mažai ką produktyvaus nuveikiu online, nes tiesiog vis kas nors atsiranda.

Panašu, kad darbas yra puiki priemonė, kuri nuolat spardo mums į užpakalį ir priverčia tinkamai išnaudoti laiką 😉

Skamba, kaip pasiteisinimai, tačiau, kai buvo darbas, tai nebuvo jokios problemos keltis 5:30 ryto kiekvieną dieną, kad nueiti į gymą. Tačiau dabar atsikelti net 08:30 yra sudėtinga…

Kai jau atrodo, kad po truputį atsiranda nustovėjęs grafikas, išvyksti savaitei kur nors, ir vėl visi įpročiai pradingsta.

P.S. apie finansinę dalį ir artimiausią ateitį kitame įraše.

Share

25 Atsakymų/ai į “Gyvenimas be darbo”

  1. Rimantas parašė:

    Lie 23, 18 at 12:41

    A galvoju, kad dar reikia laiko, kol apsiprastum su laisve. Kai visą gyvenimą turėjai mokytis-dirbt, tai dabar ir laisvę riekia prisijaukinti…
    Pamodeliavai variantus pvz. moteris gyvenime, žmona, vaikas, NT? Viskas gali labai pasikeist, nebent nusprendei likti vienišiumi 🙂

  2. Povilas Panavas parašė:

    Lie 27, 18 at 22:18

    Labas, Rimantai 🙂

    Taip, esu pamodeliavęs tokius variantus. Reiktų dar padirbėti apie porą metų už kiekvieną vaiką (+100k prie portfelio).

    NT turi omeny sau pačiam gyventi? Man nuoma priimtiniau, nebent finansiškai būtų žymiai pigiau pirkti. T.y., skirtumas būtų apčiuopiamas už tą galvos skausmą, kai ką nors turi.

  3. p2035 parašė:

    Lie 24, 18 at 08:46

    Welcome back 🙂 Na gerai kai gali gyvenimą pažint iš įvairių perspektyvu 🙂

  4. Baltic Mustache parašė:

    Lie 25, 18 at 11:14

    Na, optimizmo truputį trūksta! 🙂

    Žiūrint iš šono atrodo, kad sekasi puikiai. Tuo labiau, kad dabartinėje situacijoje, turi daug potencialo tobulėti. Jeigu iki šiol keldavaisi ryte dėl to, kad reikėdavo dirbti (t.y. kažkas kitas tave skatindavo vienaip ar kitaip elgtis), tai dabar galėsi ugdyti vidinę valią elgtis taip, kad būtum laimingas.

    Ir žinoma, teks atsakyti, ar gausi laimės iš tų dalykų, kuriuos sėmeisi dar dirbamas? Ar tikrai dabar būtina keltis anksti į sporto klubą? Ar tikrai būsi laimingesnis nuo to, gal pakaks nueiti ir 10 ryto? 🙂

  5. Citi parašė:

    Lie 25, 18 at 14:04

    Gal padėtų ribojimas socialinių tinklų ir įvairių menkaverčių tinklapių naršymams. Pvz., jokių pramoginio pobūdžio tinklapių/fb naršymo iki 6pm.

    Yra smagi knyga apie tai kaip susikaupti giliam darbui – Deep Work, Cal Newport.
    Ypač tinkama tiems, kam disciplina reikia rūpintis patiems, t.y. dirbantiems sau.

  6. Povilas Panavas parašė:

    Lie 27, 18 at 23:56

    Labas, p2035 😉

    Jo, įdomus tas dalykas yra gyvenimas. Kai kurias perspektyvas reikia pakartoti, kad pilnai suprasti.

    Čia kaip su knygom. Būna skaitai, galvoji, kad šlamštas. Tada perskaitai tą pačią knygą po n metų, supranti, apie ką ji iš tikro buvo ir galvoji, kokia gera.

    Deja, dažniausiai būna priešingai. Daug puikių knygų bandant skaityti dar kartą, yra visiškai trivialios ir neįdomios.

    Labas, Mr. Baltic Mustache 😉

    Buvo liūdnos dienos! 😀 Bus daugiau optimizmo ateityje. Juk reikia, kiek prastesnės nuotaikos pabūti, kad po to labiau gyvenimu džiaugtis.

    Tas malonus jausmas, kai skauda galvą dvi dienas, o trečią pabundi, staiga supranti, kad jautiesiai normaliai. Taip geeera būna 😀

    Čia labai ilga tema apie tai, kaip gyventi, kad būtum laimingas. Kol kas pastebėjimai būtų tokie, kad ilgiuosi turėti kažkokį gerai atidirbtą skill’ą (programavimą, darbo etiką), kurį galėčiau nuolat naudoti. Man visad įdomu, ar šitas poreikis yra įgimtas, ar įgaunamas.

    Taip pat, būtina nuolat kažką daryti. Paskutines kelias dienas praleidau daug dirbdamas, pvz., visą dieną šienauti po prakaitu, ar kilnoti akmenis su traktoriumi, ir lyginti kiemą. Tai dalykai, kurių reali vertė darbo rinkoje niekinė, bet smagu praleisti dieną ir matyti fizinę rezultatą. Ypač, dažnai programuotojai kalba, kaip smagu būna dirbti fizinį darbą (čia, žinoma, kai ne kasdien).

    Kažkaip man pradeda priminti Mr. Money Mustache, dabar planas nukasti pamatus namo, kad apšiltinti.

    Dėl kėlimosi vėlai, tai labai keistai jautiesi, jei išlendi per vėlai. Kaltas, kad nieko nepadarei bei dienos pojūtis būna toks, kad ji per greit baigėsi.

    Labas, Citi 😉

    Kartais įjungiu Focused plugin’ą naršyklėje, kuris riboja laiką tam tikruose puslapiuose. Jį visad naudojau, kai į darbą reikdavo. Diena trumpa buvo. Tikrai neblogas variantas, bei, matyt, metas vėl įjungti.

    Deep Work knygą esu perskaitęs, labai patiko. Tik pirma reikia turėti tikslą link kurio dirbant galima naudotis knygos patarimais. Dabar iš atminties nepamenu, kodėl jį būtų tinkama ypač tiems, kurie dirba sau?

  7. Darius parašė:

    Lie 28, 18 at 10:05

    Manau jei pasiilgsti programavimo, tai dirbk pvz puse etato diena. Ir portfelis greiciau augs.

    O dar geriau – programuok tai ka nori, nebutinai kitam dirbt. Juk pinigai nespaudzia dabar, tai jei nepasiseks su projektu, tai neliksi nevalges 🙂
    Na tik reik ziuret kad tas projektas netaptu darbu ir dar su virsvalandziais 🙂

  8. Povilas Panavas parašė:

    Lie 28, 18 at 10:39

    Labas, Dariau 😉

    Jo, pusę etato neblogas variantas būtų.

    Nuotraukos rodomos tų žmonių, kurie turi nusistatę globalų avatar’ą savo elektroniniam pašto adresui. Tai atlikti galima čia https://en.gravatar.com/

    Ši sistema naudojama beveik visuose puslapiuose profilio paveiksliukų rodymui, kai nėra registracijos ir/arba profilio nuotrauka nepasirinkta.

  9. Darius parašė:

    Lie 28, 18 at 10:06

    Beje kodel as nematau registracijos , prisijungimo? Bet net matau kad kiti kazkaip nuotraukeles isideda prie komentaro

  10. Citi parašė:

    Lie 28, 18 at 13:57

    Dėl Deep Work naudos.
    Deep work patarimai naudingiausi tiems, virš kurių nėra vadovaujančių asmenų.
    Net jei konkrečiu gyvenimo periodu nėra siekiamo tikslo, nauda pašalinti laiko švaistymą (tą patį pramoginių puslapių naršymą) vis tiek išlieka. Diena iš esmės tuo turiningesnė, kuo mažiau laiko išvaistai tam, ko nevertini 🙂
    Inversion – many problems can’t be solved forward, only backward. https://fs.blog/2013/10/inversion/ (čia turiu omenyje, sugalvoti ką veikt daug sunkiau, nei sugalvoti ko nenori veikt).

    Dar norėčiau pakomentuoti paties komentarą dėl NT, teikiamą pirmenybę nuomai. Pats ilgą laiką laikiausi tavo nuomonės, bet neseniai įsigijau būstą sau dėl šios (ir kitų asmeninių) priežasčių:
    Kuomet visas turtas investuotas į vertybinius popierius, yra kažkokia tikimybė, viso turto netekti finansinės krizės metu. Turint gyvenamąją vietą blogiausias scenarijus – bent jau turėt kur nemokamai gyvent. Diversifikuojant turtą tokiu būdu taip pat lengviau nedaryti elgesio klaidų finansinių krizių metų.

    Ar yra tekę domėtis kritika standartinio naratyvo – investuok pasyviai ir viskas bus gerai ? Pvz.:

    Nassim Taleb – The Black Swan ir Fooled by Randomness (apie tai, kaip vienkartiniai, neprognozuojami įvykiai būtent ir lemps įvairių socialinių, ekonominių įvykių baigtį.)
    The Misbehavior of Markets (apie tai, kad ekonominiai rodikliai kaip ir daugelis kitų, neatitinka „bell curve“ ir iš esmės neprognozuojami).
    The Missing Risk Premium by Eric Falkenstein (kritikuoja standartinį teiginį, kad yra ryšis tarp rizikos ir gaunamos grąžos. Dauguma turto klasių jis neegzistuoja)

  11. Darius parašė:

    Lie 28, 18 at 16:59

    SIaip jo, as irgi del nuomos manau kad tai yra pinigu svaistymas ir ji naudinga tik tada kai negali sau leist isigyt turto. Matau kaip kai kurie nuomojas uz 400 per menesi – tai kosmosas, per metus 4800 ismesti. Jei cia del to kad nezinai kur gyvensi ateity – tai nu parduosi, ar isnuomosi 🙂

    net nustebinai kad nuomojies. As sakyciau nusipikus buta, jau iskart pradedi uzdirbt kai nereik moket nuomai. Plius diversifikacija jei kaip sake akcijos nukristu.

  12. Algis parašė:

    Lie 29, 18 at 10:36

    Dar geriau, jei prie turimo NT, jei išsiugdai norą gerinti turto vertę – turtą prižiūrėti, pagerinti, tai gali paversti lyg ir maža investicija…

  13. Darius parašė:

    Lie 29, 18 at 14:14

    Beje ar nenori parasyt straipsniu apie konkrecias akcijas ka manai. Pvz siuo metu facwbok akcija, gal but geras metas isigyt dabar arba neuzilgo kai nustos krist kaina. Nes gerai pakrito. Jei turi, kokia portfelio dali sudaro fb akcija nos?

  14. Darius parašė:

    Lie 29, 18 at 14:16

    Kadangi siaip ar taip tuo domiesi, tai uzpildytum savo laika ir plius gal kazkiek ispopuliarines puslapi uzdorbtum. Tik gal sunku su lt rinka, reiktu angliskai rasyt

  15. Povilas Panavas parašė:

    Lie 30, 18 at 00:33

    Labas, City,

    Supratau dabar dėl Deep Work. Vertėtų turbūt dar kartą perskaityti.

    Patiko inversion metodas, reiks pamėginti. Labai dažnai būna, kad visaip galvoji sudėtingai apie problemą, o tik pasuki kitu kampu, ir atsiranda išradingų idėjų. Tad tikrai turi veikti.

    1. Na, buto nuoma vs pirkimas matematiškai galima paskaičiuoti. Ar apsimoka. Tai visad priklauso nuo esamos situacijos rinkoje. Nėra vienareikšmiško atsakymo.

    Reikia parašyti straipsnį apie tai, ar net elementariai excelį padaryti, kur įsistatai skaičius. Turbūt net yra toks internete.

    Tarkime butas 60 kvadratų, du miegamieji, kainuoja 120k, įsirengti dar 35k. Čia su sąlyga, kad pats kažkiek darysi, bei neįrengsi prabangiai. Buto vieta apie Žirmūnus, Kalvarijus ir pan. Ne centras, bet iki centro arti. Tokio buto nuoma apie 350€/mėn.

    City, Darius, Algis,
    Manote, kad tinkama skaičiai analizei (350€/mėn ir kaina 160k)?

    P.S. vien pasakymas, kad 400€ mokėti už nuomą yra išmetimas, man skamba nesuvokiamai. Kokia to buto kaina? Kur jis yra? Kiek kambarių, kvadratų? Juk yra tiek daug kriterijų, kuriuos reikia įvertinti: prarasti 7% iš investavimo. Papildomos išlaidos buto priežiūrai. Mokesčiai bankui. Buto pirkimo mokesčiai. Privalomas būsto draudimas. Būtinas kapitalinis kas 10-20 metų. Taip pat, yra ir psichologinės problemos: galvos skausmas dėl rūpesčių susijusių su nuosavybe, pvz., gedimai, blogi kaimynai, statomas naujas pastatas, kuris užstoja vaizdą ir t.t.

    2. Baimė dėl to, kad nematai elektroninių pinigų gali būti laikoma tiek adekvačia, tiek ne. Bet taip pat sutinku, kad už minčių ramybę verta susimokėti. Nors žinau, kad tai nėra racionalu, bet dažnai pats pagalvoju, kad būtų gerai turėti fizinį butą diversifikacijai. Bet pirkčiau tik tada, kai manyčiau, kad rinkos kaina yra protinga nuomai. Bei buto vertė negalėtų būti daugiau nei 30-50% mano portfelio. Nes kitaip tai nėra diversifikacija, bet priešingai.

    3. Man atrodo, kad tavo paminėti efektai/dalykai galioja bendrai finansų rinkoms, bet ne būtent pasyviam investavimui. Apie juos vienu būdu ar kitu esu girdėjęs. Kai kurie primena psichologijų atradimus.
    Kad žmonės iracionalūs, bei nėra jokių garantijų, jau seniai aišku. Skirtumo tarp turto klasių nebuvimas, kaip tik skatintų pasyviai investuoti.

    4. Šiaip dažnai sakau, kad niekad neinvestuok pinigų, kurių negali prarasti. Jei mano portfelis staiga pasidarytų vertas nulio, mano išlaidos bei pragyvenimo lygis liktų toks pat. Vienintelis dalykas, kad reiktų vėl į darbą.

  16. Povilas Panavas parašė:

    Lie 30, 18 at 00:38

    Dariau, mano strategija yra pasyviai investuoti į indeksus. Akcijomis nesidomiu. Tai sritis, kuri manęs nebedomina. Kažkada anksčiau tuo užsiimdavau.
    Tas reikalauja nuolat sekti rinką, domėtis naujienomis, kažkiek taiminti market’ą. Visa tai nėra tai, kas teiktų malonumą. Priešingai, kelia stresą ir nuobodulį.

    Turiu Facebook’o akcijų, nes jos įeina į pasaulio indeksą. Netikrinęs tai spėčiau, kad 0,25-0,6% mano portfelio jos sudaro.

    Tad, deja, bet tokių straipsnių nebus 🙁 Bet apie tai kokį indeksą iš kurios platformos pasiekti galima bei per kuriai pigiausiai, tai turbūt bus straipsnis.

    UPDATE 2018-07-30: Radau kaip tik radau straipsnį apie tai https://portfoliocharts.com/2018/07/28/should-index-investors-be-worried-about-facebook/ Tik mano atveju tai dar mažesnė įtaka, nes ne į S&P 500 investavęs, bet į visą pasaulį.

  17. Povilas Panavas parašė:

    Lie 30, 18 at 00:43

    Labas, Algis 🙂
    Tiek parašiau apie viską, bet pamiršau paminėti, kad taip, galima į NT investuoti būtent tavo metodu. Nusiperki blogos būklės butą papigiai. Savo rankomis suremontuoji. Tada gali arba nuomoti, arba parduoti. Toks investavimas/verslo modelis puikiai veikia.
    Tačiau tai neturi nieko bendro su diskusija nuoma vs pirkimas asmeniniam naudojimui.

  18. Citi parašė:

    Lie 30, 18 at 18:09

    Išsivaizduokime du žaidimus:
    Žaidimas 1. Yra urna su baltais ir juodais kamuoliukais. Iš šios urnos traukiami, tarkim 10 kamuoliukų, užrašomas juodų/baltų santykis ir jie gražinami atgal.
    Žaidimas 2. Viskas taip pat kaip Žaidimo 1 atveju, tik ta urna turi dugną ir kamuoliukai gali būti papildomi arba pašalinami, žaidėjui nežinant.
    Skirtumas tarp šių žaidimų tas, kad naudodamas praeities stebėjimus, matematinius ir statistinius metodus, Žaidime-1 gali prognozuoti juodų/baltų kamuoliukų santykį, bet Žaidime-2 – ne. Pvz. jei po 100 stebėjimų, kuomet vidutinis santykis būtų stebėtas 40 baltų kamuoliukų iš 100. Tokiu atveju, jei kas pasiūlytų lažintis, koks bus sekantis kamuoliukas ir jei atspėsi – gausi 500EUR. Protinga būtų spėti, jog tai bus juodas kamuoliukas, žaidžiant Žaidimas-1. Bet neprotinga, jei žaidžiama Žaidimas-2. Šio žaidimo atveju tam tikrai atvejais praeities stebėjimai atitiks ir ateities stebėjimus, tam tikrais ne – iš anksto negali žinoti ar santykis pasikeitė ar ne.

    Kritika, kurią turėjau omenyje aukščiau išsakytame poste nėra pačiai idėjai investuoti, tikintis grąžos iš pelningai veikiančių įmonių ir jų vertės prieaugio. Šios kritikos esmė – finansų rinkos yra kaip Žaidimas-2. T.y. praeities stebėjai bei matematiniai ir statistiniai metodai neleidžia nustatyti, kokios grąžos galėtum tikėtis.

    Aukščiau rašei: „buto nuoma vs pirkimas matematiškai galima paskaičiuoti“. Jei finansų rinkos savo esme artimos Žaidimui-2, nėra tokio modelio, pagal kurį galėtum atlikti tokius skaičiavimus, nes reiktų žinoti a) kokia bus NT rinkos kaina po tam tikro periodo b) akcijų rinkų grąžą po tam tikro periodo – jeigu alternatyva pirkimui investavimas į akcijas (ir dar krūvą kitų rodiklių). Kadangi šių duomenų negalima gauti naudojantis praeities rezultatai ir/ar kitais būdais – toks modelis, cituojant Benoit Mandelbrot (co-autorius vienos iš knygų kurias minėjau aukščiau) – „Garbage In – Garbage Out“.
    Dar kartą noriu parekomenduoti dvi minėtas knygas Black Swan by Nassim Taleb ir The Misbehavior of Markets by Benoit Mandelbrot. Jos savo esme šiek tiek persipina, o ir autoriai vienas kitą pažinojo. Tas jau minėtas Benoit Mandelbrot yra vienas žymesnių XXa. matematikų, ir būtent jis buvo doktorantūros vadovas Eugime Fama. O šis savo ruožtu laikomas Efficient Market Hypothesis autoriumi. Na o ši hipotezė ir buvo indeksų ir pasyvaus investavimo pagrindas.

    P.S. Atsakymas į klausimą ar 350eur/mėn ir 160k tinkami skaičiai analizei. Pats neseniai įsigijau NT, kuris pardavimo metu buvo nuomojamas už 4.8% per metus nuo sandorio vertės. Sakyčiau, kad tam segmente kuriame rinkausi, Vilniuje rentabilumas svyruoja 4-5%.

  19. Povilas Panavas parašė:

    Lie 31, 18 at 22:43

    Labas, Citi 🙂

    Puikūs pavyzdžiai, visiškai pritariu tam, kad tai tėra prognozė (7% grąža), kuri neprivalo pasitvirtinti. Investuodamas visad tą turiu omeny, kad ateityje akcijų grąža gali būti kitokia nei praeityje. Todėl tai, kad pasyviam investavimui pradžią davė Efficient Market Hypothesis neturi reikšmės. Juk, kai atliekama analizė, tai tikrinami istoriniai duomenys ir extrapoliuojama į ateitį. Nėra jokio skirtumo, ar market’ai buvo/yra efektyvūs ar ne. Spėjimas tas, kad jie buvo tiek pat netikslūs/tikslūs, kiek bus ateityje.

    Kita vertus, gali būti ir 3 pasaulinis karas, kuris viską pakeistų. Pasaulis toks sudėtingas, kad nuspėti tiksliai neįmanoma.

    Deja, vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad galima paskaičiuoti „pirkimas vs nuoma“. Mūsų skaičiavimų esmė yra priimti geriausią sprendimą, remiantis dabar turima informacija. Kadangi tie 7% veikia pakankamai gerai, to užtenka. Lygiai, kaip naudotume 3% infliacijai (nuomos ir turto vertei). Juk negalime tiesiog mesti monetos kiekvieną kartą, kai reikia priimt sprendimą, tik todėl, kad mūsų tikslumas nėra 100%.

    Na, 4-5% nuomos dalis tikrai didelė suma. Ką tik patikrinau nuomos kainas Žirmūnuose, tad visokių yra kainų. Gal 350€ mažokai, bet 400€ tikrai normalu už vidutiniškai įrengtą 160 000€ butą (60kvadratų). Bet kokiu atveju, tikslas būtų padaryti skaičiuotuvą, kuris leistų įvesti nuomos, buto kainas bei kitus parametrus, kad būtų galima paskaičiuoti kiekvieną atvejį. Pamatyti ribą, kada pradeda apsimokėti pirkti, kada toliau nuomoti.

    P.S. galbūt turi tas knygas savo bibliotekoje ir norėtum pasidalinti? 🙂

  20. Indre parašė:

    Lie 31, 18 at 15:12

    „Bet apie tai kokį indeksą iš kurios platformos pasiekti galima bei per kuriai pigiausiai, tai turbūt bus straipsnis“ Lauksiu! Dar butu super jei padarytum kategorijas, kas prieinama is Lietuvos, kas is UK, ir keletas variantu bendrai likusiai Europai, nes manau turi skaitytoju visur. Na bent jau man tai butu labai aktualu.(Jeigu turetum Patreon ar kazka panasaus, manau, atsirastu tikrai remeju tavo turinio! Cia galbut ideja pinigu srautui?)

    Taip pat, sveikinimai del straipsnio verslo ziniose. Sviesti visuomene gerai. Pagal komentarus matosi, kad yra panasiai mastanciu, nors daugumai finansine nepriklausomybe – tiktai su kelias milijonais.

    Del „persiorientavimo“, smegenu perjungimo nuo darbo strukturos, sakyciau verta isbandyti mindfullness meditacija. Ir siaip, jeigu nesi skaites tai dar rekomenduociau Jacob Lund Fisker „Early Retirement Extreme“ knyga/bloga – jisai daug filosofuoja apie produktyvuma vardan produktyvumo, pasikeitusi statusa isejus is darbo ir panasiai. Jis daug niuresnis negu MMM, bet galbut siuo laikotarpiu tau tiktu.

  21. Povilas Panavas parašė:

    Lie 31, 18 at 22:27

    Labas, Indre 🙂

    Pasveikinai greičiau, nei paskelbiau Facebook’e, kad straipsnį parašė 😀 Ačiū.

    Aha, man panaši nuomonė apie komentarus. Džiugu, kad yra suprantančių tą idėją žmonių.

    Esu skaitęs Early Retirement Extreme blogą. Man jau pačiam kiek per extreme, bet idėjos geros. Taip pat, mano žiniomis, jis grįžo toliau į samdomą darbą. Žinoma, pagal jo norus ir pan. Tik noriu priminti dar kartą, kad finansinė nepriklausomybė nereiškia, kad būtina nedirbti ir sėdėti paplūdimyje. Man patinka žmonės, kurie daro, ką nori 🙂

    Indre, o ne paslaptis, kokioj šaly gyveni?

    P.S. dėl kokio nors donate mygtuko ar Patreon tai vis pamąstau, bet paskui pagalvoju, kad per mažai skaitytojų ir numoju ranka 🙂 Žiūrėjau, kiek kokie youtube’eriai surenka jų. Tai, jei video view’us ir kiek Patreon surenka, tai mano blogo peržiūrų tikrai per mažai. Bet nepabandžius nesužinosi. Dėkui už idėją.

  22. Indre parašė:

    Rgp 01, 18 at 10:29

    Povilai,

    Aha, jis buvo gryzes keliems metams i samdoma darba ir del to daug kritikos susilauke, nes kaip tu ir sakai, daugelis isivaizduoja, kad jeigu jau „retire“, tai turi tik guleti papludimyje su kokteiliais.

    Bet man atrodo naturalu, kad _kazka_ veikti tai norisi, galima daugiau laiko skirti hobiams, kurie veliau gali pradeti nesti pajamas. Tuo paciu kazka dirbti, kas idomu, zinant, kad gali bet kada iseiti.

    P.S. Siuo metu dirbu Prancuzijoje, bet jau neilgam, planuoju atokvepi Lietuvoje ir po to, ko gera, pakeisiu sali (EU ribose).

  23. Povilas Panavas parašė:

    Rgp 01, 18 at 22:10

    Smagu, kai galima ne per sunkiai pakeisti šalį, kurioje dirbama. Taip pat, linkiu gerų atostogų grįžus į Lietuvą! 🙂

  24. Citi parašė:

    Rgp 01, 18 at 19:09

    Dar kartą argumentuosiu prieš teiginį: „Deja, vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad galima paskaičiuoti „pirkimas vs nuoma“.

    Vėl įsivaizduojamas žaidimas: Žaidėjas A,B ir C turi galimybę dalyvauti žaidime ir statyti kokią nori sumą, tačiau jiems niekas nepasako šio žaidimo taisyklių. Jie žino tik istorinius rezultatus.

    O taisyklės tokios – pirmus 999 kartus išmoka bus atsitiktinis skaičius-5% iki +15% , bet 1000-tąjį kartą žaidžiantieji patirs -100% nuostolį. Kitaip tariant – pirmų 999-ių kartų „expected value“ 5% grąža+randomness, 1000-tajį lošimą netenki visko.

    Tarkim Žaidėjas-A išlauks 100 lošimų ir tada pradės lošti, žaidėjas B bus atsargesnis – pradės lošti po 400 lošimų. Na o Žaidėjas-C tik po 700 lošimų įsijungs į žaidimą, nes gi tada jau ir „asilui aišku“, kad pagal istorinius duomenis čia garantuota 5% grąža.

    Įsivaizduok save šių žaidėjų vietoje. Klausimas: a) kaip žaidėjai naudodamiesi jiems turima informacija sprendimo priėmimo momentu (t.y. nežinodami ateities lošimų rezultatų) gali matematiškai paskaičiuoti, ar apsimoka dalyvauti lošime?; b) Jeigu viskas ką žinai yra pirmųjų 500 lošimų duomenys, kaip matematiškai paskaičiuoti, kas geriau, dalyvauti lošime, ar tarkim investuoti lėšas į būsto nuomą ?

    Šio fiktyvaus žaidimo pavyzdys realiame pasaulyje:
    https://www.bogleheads.org/forum/viewtopic.php?t=243470
    Nėra būtinas kažkoks juodas pabaigos scenarijus, kad matematinių ir statistinių metodų taikymas būtų mažai naudingas. Užtenka, kad aplinka, kurią rodiklis apibūdina, nuolat kistų.

    P.S. Šis klausimas, kiek „stationary/non-stationary“ yra finansinių rinkų grąža, ar rinkos linkusios grįžti prie vidurkio, ar tai tik iliuzija, kas yra „equity risk premium“, kokio dydžio ir ar „risk premium“ apskritai yra – tai itin sudėtingi klausimai, kuriems atsakyti dažnai pačiam pritrūksta ir žinių ir išsilavinimo. Iš esmės noriu pasakyti, kad suklysti savo įsitikinimuose visada lengva Į savo teiginių kritiką mielai atsižvelgsiu.

    P.S. dėl knygų. Jas turiu, bet Black Swan yra tiek Mickevičiaus tiek ir Mažvydo bibliotekose. Jei patiks, ir The Misbehavior of Markets vis dar domins, galėsiu paskolinti.

  25. Povilas Panavas parašė:

    Rgp 01, 18 at 21:56

    Labas, Citi 🙂 Labai įdomi diskusija.

    Gal ne taip išsireiškiau praeitam savo atsakyme. T.y., puikiai supratau, ką tu sakai ir, ką pavyzdžiais iliustruoja: istoriniai duomenys statistiškai negarantuoja ateities, įvykiai yra atsitiktiniai. Šis istorinio vidurkio modelis nėra matematiškai ir/ar statistiškai teisingas, kai bandoma prognozuoti ateitį. Galima kardinaliai prašauti.

    Bet ką aš teigiu, kad reikia kažkokio matematinio modelio sprendimų priėmimui gyvenime bei, kad jis kol kas visai neblogai veikia (net, jei tai yra tik atsitiktinumas). Ar yra kažkoks geresnis metodas? Tol, kol geresnis modelis neišrastas, tenka naudotis šiuo. Kadangi įvykiai atsitiktiniai, tuomet negalima paneigti, kad tikimybė, kad šis modelis gali labai ilgai veikti ir padėti tinkamai prognozuoti yra labai didelė (ne todėl, kad modelis geras, bet todėl, kad tiesiog taip įvykiai klostysis). Lygiai, kaip gali būti, kad viskas bus priešingai.

    Mano suvokimo išvada: kol nebus geresnio modelio, tol naudosimės šiuo. Ar yra koks kitas metodas būtų palyginti nuomą vs pirkimą?

    Puiku, kaip tik Toastmasters susitikimai būna Mažvydo bibliotekoj, reiks užsiregistruoti ir pasiimti knygą. Ačiū 🙂


Palikite komentarą