Metų apibendrinimas finansiškai
Šįkart keletas asmeninių detalių, kurios turbūt dar nebuvo aprašytos. Bei elementariai apžvelgsiu finansų pokyčius: kiek mano turtas paauga kiekvienais metais.
Turto pokyčio įžvalgos
Istorija
Atvykau į UK 2013 pabaigoje su 15k£ (dabartiniu kursu 20£k). Įsikurti, pragyventi, kol susirasiu naują darbą, sunaudojau apie 4-5k£. Tad galima sakyti, kad liko 10k£.
Aktyviai sekti vertę pradėjau 2015 metais. Tuo metu, jau turėjau puikius įpročius, porą algos pakėlimų, persikraustymą prie pat darbo ir t.t.
Dar kartą pabrėžiu, kad uždarbis svarbu, bet mano portfelis atsirado ne dėl paaušktinimų. Lietuvoje dirbau mažoje įmonėje šešis metus. Vienu metu man nebuvo išmokėta alga 6 mėnesius iš eilės. Tiesiog nebuvo pinigų. Maždaug ties 3 mėnesių riba, pasitarus su manimi, buvo sutikta, kad man bus išmokėta po kitų. Paprasčiausiai todėl, nes man mažiausiai reikėjo pinigų.
Žinoma, (jei gerai pamenu) buvau dar studentas. Gaudavau padidintą stipendiją (būdavo du dydžiai, tai didesnį variantą). Taip pat, gaudavau pinigų iš tėvų. Mąstymas paprastas, kurį perkelsiu į savo šeimą. Jei žmogus sugeba ir studijuoti, ir dirbti, tai kodėl dabar iš jo reikia atimti pinigus vien dėl fakto, kad gali save išsilaikyti?
Tuo metu, dar nesupratau, kad neinvestuotos lėšos praranda pinigus. Buvo pats akcijų dugnas, tačiau dar nebuvau investuotojas. Galiausiai, pinigus atgavau maždaug 3 metai po to, kai išvykau iš Lietuvos.
Kaip bebūtų, visad sutaupydavau didžiąją dalį pajamų. Man niekad nebuvo net minties, ką reiktų daryti, jei negaučiau sekančios algos. Mano emergency fondas visad buvo didelis.
Vienintelė problema buvo, kad jaunas būdamas kvailai paskui sutaupytus pinigus ištaškydavau, kaip pvz., nusiperkant devėtą Alfa Romeo automobilį… Seni geri laikai. Džiaugiausi atsikratęs po 9 mėnesių su nuostoliu vertu beveik visos automobilio kainos.
Bet pamokos buvo išmoktos. Na, gal ne visai… Visad sakiau, kad galbūt ateis diena, kai nusipirksiu Alfą tiesiai iš salono, kol ji dar nėra metalo laužas. Vis dėlto, tai buvo kitoks automobilis.
Turto metiniai pokyčiai
Nuo aukščiausio taško esu nutolęs 10 260.05£ (-5.3%, rugsėjo mėnuo). Augant portfelio vertei, kiekvieną mėnesį įnešami pinigai dažnai būna nepakankami, kad kompensuoti rinkos svyravimus.
[table]
Metai,£,€, Skirtumas £, Skirtumas €
2016-01, 59 260.80, 80 324.71,N/A,N/A
2017-01, 112 424.05,131 918.39,53 163.25, 51 593.68
2018-01, 162 259.74,182 558.43,49 835.69 ,50 640.04
2019-01,183 445.08,203 917.55,21 185.34,21 359.12
[/table]
Buvau pripratęs prie 50£k metinio augimo. Didžioji dalis augimo sutaupytas atlyginimas.
Šiemet pokytis nukrito viso labo iki ~22k. Žinoma, didžiausia priežastis korekcija akcijų rinkose. Tačiau taip pat, keletas mėnesių be pajamų, kas turbūt kainavo apie 10k.
Manau, kad ateinantys metai bus superiniai. Arba akcijos kris toliau, leisdamos užsipirkti ilgą laiką per išpardavimą. Kitas variantas, jos atšoks, bet per šį laikotarpį mano akcijų įsigijimas padidėjo (sumažėjo grynųjų rezervai), kas reiškia, kad kilimas man turės papildomą naudą.
Ateitis
Jei akcijų augimas būtų išlikęs toks pat, 2019 būtų buvę pirmi metai, kai portfelio grąža pralenktų mano atlyginimo sutaupymą. Dėl šių paprastų priežasčių:
- Šiek tiek mažesnė alga.
- Ženkliai brangesnis pragyvenimas, nes darbas centre.
- Atsipalaidavimas taupymo srityje.
- Bet svarbiausia: labai išaugęs portfelis lyginant su kitais metais.
Sveikas. Manau ir pasimatė esminis skirtumas tarp indexinio investavimo ir 4%išėmimo strategijos ir augančių dividendų investavimo 😉 Kai rinka čiuožia žemyn pirmo varianto investuotojai pradeda nervintis, o antro kaip aš džiaugiasi stabilioms ir augančiomis pajamomis 😉 Prie viso to aš galvoju kad ir mano strategija nėra 100% teisinga. Pajamų ir turto difersifikacija yra rimtas reikalas. Na ok pas mane akcijos yra difersifikuotos pas tave per fondai dar labiau bet pagal turto klases mes esame per daug suinvestavę į vieną turto klasę. Mano mintys krypsta į NT nuomą. Mažą 1-2 kambarių buto nuomą. Arba gal net kokias smulkes komercines patalpas arba dar ką. Gal net agro žemės nuoma arba pačiam investuot.
Sveiki, skaitau ne vieną blogą apie investuotojus tam, kad pačiam pradėti investuoti būtų ir lengviau ir atsirastų daugiau supratimo. Kolkas visuose bloguose matau vieną tendenciją, visi pasideda per metus apie 30- 50k pinigų viena ar kita valiuta. Aš kaip paprastas žmogus niekaip nesuprantu ką reikia dirbti, kad kas mėnesį galėtum sutaupyti 5k pinigų? aš sugebu per mėn sutaupyti 500eur. nuo 1,5k gaunamo atlyginimo.
Sveikas, Povilai,
Ką patartum norint pradėti iš naujo investuoti pagal galimybės iš Lietuvos pusės. (Rašau „pradėti iš naujo”, nes yra tekę tai daryti ir deja nesėkmingai), turiu omeny, į ką pagrindinai atsižvelgti renkantis akcijas/fondus, skolinimo žmonėms platformas. Kitas dalykas, ką manai apie kalbas dėl 2019 krizių, kiek naudingai tai galima išnaudoti? Stebiu aukso kainas, atrodo ir jos jau pranašauja nerimą.
aš turėdamas didesnį kiekį grynųjų pinigų investavimui, aplink savo gyvenamą aplinką ieškočiau statyboms tinkamų žemės sklypų,arba besiplėčiančiuose namų valdos rajonose, gretimus žemės ūkio paskirties žemę. Manau 10 metų perspektyvoje tokia investicija gali atnešti ir 10%+ metinę grąžą su mažyte rizika, likvidumas tokiems kaip Povilas, neturėtų labai rūpėti, turėdamas iš kur paimti lėšų jiems prireikus.
Tomai – manau dalis yra kurie dirba uzsienyje, kaip Povilas. Kita dalis – jei esi koks direktorius kokios geros imones, tai irgi turbut gali virint tunkstanciais 🙂
beje – susikuriau etfmatic.com accounta ir perksiaciau sutarti ir tik tam kad nusivilciau – nematau ten galimybes pasirinkt konkretaus ETF i kuri noriu investuot. O ten jie patys suinvestuos i ivairius. Is vienos puses gal ir ok, bet as ten tu kitu fondu isvis nenagrinejes, tai cia kaip loterija butu. Ir dar neaisku ar jie parodys i kuri kiek investuota.
Labas, p2035 🙂
Tai labai primena praeitą tavo komentarą. Tačiau praeitame atsakyme pamiršau paminėti vieną labai svarbų dalyką. Mokestinius skirtumus.
Pirmiausia, tai mano portfelyje visi ETF moka dividendus, išskyrus esantys Degiro ir Swedbank. Tai viso labo apie 40k€, t.y., mažiau nei 20% portfelio nemoka dividendų. „Realiai“ viskas pas mane juos moka.
Tad nors nesiekiu gyventi iš dividendų, bet tie 2.5% man puikiai padeda.
Dabar tas pamirštas dalykas. Mano asmeniniu atveju (esu UK mokestinis gyventojas) yra naudingiau turėti Capital Gains nei dividendus. Metinis neapmokestinamų dividendų limitas viso labo 2 000£. Tuo tarpu pardavimo pelnas neapmokestinamas net iki 11 000£. Tai gali sudaryti tūkstančių skirtumą per daug metų. Pvz., jei per metus sugeneruočiau 12 000£ dividendų, tai mokėčiau pelną nuo 10 000£. Dabar, jei parduočiau akcijų už 12 000, tai nemokėčiau nė cento, nebent pradinė sumokėta suma už akcijas buvo mažiau nei 1 000£ (mokama nuo pardavimo ir pirkimo skirtumo).
T.y., realiai galima amžinai išvengti mokesčių, bet su dividendais kasmet mokėti reiktų. Čia mano asmeninis atvejis. Gyvenant pagal naujausius LT įstatymus tokio skirtumo nėra. Nebent vėl pakeitė.
Taip pat, kol kas didžioji dalis mano investicijų yra nuo mokesčių apsaugotoje sąskaitoje (kur nei dividendų nei kapitalo limitai neskaičiuojami, todėl dividendai išmokami). Kitos investicijos arba nemoka dividendų, arba nesugeba sugeneruoti 2k£ per metus.
Galiausiai, pasiruošimas krizei ir 4% withdrawal juk nereiškia, kad pinigus reikia nuimti tada, kai pakritę viskas? Nuolat kartoju, kad reikia turėti grynais 2 metų išlaidas. Tai galima laikyti portfelio dalimi, kuri skirta diskvalifikacijai. Grynieji yra investicija.
__________________________
Apie fizinį nekilnojamąjį turtą pagalvoju, ypač, korekcijos metu. Mintys labai panašios, reikia turėti butą nuomai. Blogiausiu atveju bent būtų kur gyventi 😉
Kita vertus, kas čia per diversifikacija, jei tik vienas butas? Vis patraukliau pradeda atrodyti tos investavimo platformos, kur pvz., gali investuoti mažą sumą ir tau priklausys maža dalis to buto ar pastato.
Tačiau būsto kainos atrodo išpūstos šiuo metu ten, kur galėčiau tai atlikti (tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tiek UK).
Labas, Tomai 🙂
Visų pirma užlopykime matematikos spragas. Jei žmonės padeda 30-50k per metus, tai per mėnesį jie ne 5k sutaupo, o tik 2,5-4,17k. Mano paminėtas tikslas paskutinėj finansinėj ataskaitoje, kad noriu sutaupyti per mėnesį: £2 434.
Dabar pereikime prie tavo atvejo. Visų pirma, noriu pasakyti, kad 500/1500€ (33%) yra puikus rezultatas! Nors mano asmeninė vizija buvo gyventi už 700€, o ne 1000€, kai 2018 buvau be darbo 7 mėnesius ir ilsėjausi. Bet žinoma, viskas priklauso nuo asmeninės situacijos, kai esu vienas kaip pirštas, labai lengva manipuliuoti pinigais, gyvenamąja vieta ir t.t.
Kaip ten bebūtų, lyginant su vidutiniu žmogumi, tavo, Tomai, rezultatas yra geras. Net arti prie labai gero! 🙂
Dėl atlyginimų, būna kartais net liūdna pasidaro, kad ne visi gali uždirbti tiek, kaip programuotojai. Kita vertus, net programuotojai uždirba labai skirtingai. Sakyčiau, kad esu per vidurį. Beje, tas galioja Lietuvoje. Ten programuotojai paskutiniais metais uždirba nuostabius pinigus. Sakau, kad jei dar svaras pakris, tai finansiškai Lietuvoj tuoj labiau apsimokės dirbti 🙂
Bet esmė, kiek uždirbamų eina sutaupyti. Todėl būtent paminėjau, kad Lietuvoje mano tikslas buvo gyventi kukliau, bei dabar pridursiu, kad pvz., penktadienį mano vadovė sakė, kad sunku su pinigais, nes per Kalėdas per daug išleido ir laukia, kol bus nauja alga išmokėta. O liko dar 20 dienų! Man tai protu nesuvokiama, bet mintis ta, kad nesvarbu, kad žmogus uždirba daugiau – visad gali kažkaip sugebėti išleisti absoliučiai viską.
Pabaigai, visad uždirba daugiausiai tie individai, kurie turi tinkamiausią požiūrį/asmenybę bei pakankamai gerus sugebėjimus. Mano naujoji įmonė labai stengiasi samdyti tam tikro tipo žmones, tad, tokių daug daugiau būtų. Tačiau vis tiek galima surasti žmonių, kuriems darbas baigiasi tą minutę, kai laikrodis išmušė 18:00. Kurie darbo dieną iš namų mažai dirba. Kurie netobulina savo sugebėjimų po darbo. Kurie sako, kad kokia nors problema įmonėje jų neliečia ir t.t. Kitaip sakant, visad turi mentalitetą, ką įmonė gali dėl jų padaryti, o ne ką jie gali įmonei.
Visad aplenkiu tokius žmones bei uždirbu daugiau ilgajame laikotarpyje, nors nesu pats protingiausias, ar turintis geriausius techninius sugebėjimus.
Labas, Donatai 🙂
Siūlau pradėti nuo čia: http://testas.panavas.lt/pradeti-cia/
Ten bus ši nuoroda:
http://testas.panavas.lt/2015/01/20/mano-investavimo-istorija-klaidos-naujausia-strategija/
Ji atskleidžia, kad dabartinė mano strategija yra pasyvus investavimas į indeksų fondus. Dėl tam tikrų aplinkybių investuoju į juos ETF pavidalu.
Tai man leidžia labai supaprastinti pasirinkimą kur investuoti. Paprasčiausias variantas investuoti į pasaulio indeksą bei tą daryti reguliariai, kad išvidurkinti kainą.
Yra terminas market timing. Nesu tobulas, bet stengiuosi jo vengti. Ūkiškai kalbant, mėginti nuspėti, kada rinka kils, kada kris yra bergžias darbas, todėl geriau investuoti reguliariai. Tad mano manymas apie 2019 krizes yra būtent toks, kaip pačiam blogo įraše: kas benutiktų, vis tiek išlošiu.
Labas, Tryberich 🙂
Gyvenant Londone, tai tų sklypų kainos didesnės nei mano portfelis 😀 Man likvidumas labai rūpės po 1-3 metų. Galiausiai, stengiuosi, kad investicijos būtų kuo pasyvesnės, kitu atveju tai patampa papildomu darbu.
Taip pat, mano manymu NT kainos yra per didelės Vilniuje, arba labai arti to taško. Čia kaip su akcijų rinka, nuspėti tiksliai sudėtinga. Bet sklypo pirkimas nebūtų periodinis investavimas, tad labai lengva padaryti klaidą. Pvz., jei dabar esame arti aukščiausio taško, tai po 10 metų sklypo kaina galėtų būti tokia pati. Kitas pavyzdys, jei esame dabar žemame kainos taške, tuomet tokia investicija būtų puiki. Tačiau kas ten žino? Todėl periodiškumas yra būtinas investuojant.
Labas, Dariau 🙂
Programuotojai Lietuvoje irgi virina tūkstančiais 😉
Na, tai gali būti ir privalumas, automatinė diversifikacija.
Siūlau pasidomėti, kokius principu, jie paskirstytų lėšas. Man regis jos galiausiai sugultų į labai panašius fondus, kuriuos pats perku.
Nu ten kad 4000 virintu tai asmeniskai nepazistu ne vieno, tikiu kad yra, tiesiog matyt vienetai tokiu. Dauguma turbut apie 2000 su normalia patirtim ir tai skaitos gerai.
O kad kiti maziau uzdirba nei programuotojai, tai programuotojams nuo to tik geriau manau. Jei visi uzdibrtu po 2000 tai cia isvis kainos i kosmosa nulektu ir tie 2000 nebebutu nieko ypatingo.
Dariau, jei čia po mokesčių, tai pats irgi nepažįstu, kad reguliariai 4000€ virintų Lietuvoje. Kita vertus, net UK tokių mažai pažįstu.
Mano pažįstamų ratas Lietuvoje uždirba 2-3k. Labiau į viršų: 2,5-3k.
Na, nenoriu, kad būtų programuotojams geriau, noriu, kad visiems gerai būtų. Kuo algos visų panašesnės tuo geriau visiems.
Šiaip, 2k nėra ypatinga Lietuvoje, yra per akis žmonių, kurie uždirba 1-1,5k į rankas nebūdami programuotojais.
Tikiuosi Povilas nesupyks už reklamavimąsi, bet Donatui norėčiau duoti nuorodą į kelis mano straipsnius apie pasyvų investavimą. Įdėjau nemažai darbo, kad pradedantieji ir investavimo kelio ieškantys galėtų susipažinti.
Pirmasis čia: https://balticmustache.lt/investavimo-pagrindai-5-balticmustache-patarimai/
Kadangi pažįstų vieną programuotoją dirbantį Uber Lietuva, tai manau kad ten dirba ir daugiau programerių. Atlyginimų statistika: https://rekvizitai.vz.lt/imone/uber_lithuania_software_and_development/atlyginimas/
25% kvantilis yra apie 3400 eur/mėn į rankas, mediana net 4500 eur/mėn! Gal tai daugiau išimtis negu taisyklė, tačiau geri programeriai tikrai 3k neapsiriboja.
Labas, Andrius 🙂
Skamba tikrai daug. Nors lyginant su USA algom, tai vis tiek jiems turbūt pigu.
Man tik įdomu, ar 2018 duomenis nebuvo pataisyti dėl dabar naujo principo skaičiavimo? T.y., jie yra pakelti, kad tiktų 2019 mokesčių skaičiuoklei?
Jei naudoti 2019 skaičiuoklę į rankas ir 2018 duomenis, tuomet gaunasi labai realūs atlyginimai.
Duomenys nebuvo pataisyti. Uberis mano žiniomis moka didžiausius atlyginimus, tačiau kitos kompanijos neatsilieka. Geri developeriai laisvai patenka į 3k-4k į rankas rėžį. Iš kur žinau? Nes pats esu tame rėžyje, nors savęs dar nelaikau labai geru devu. Ir gana dažnai gaunu pasiūlymus keisti darbą, kurie taip pat yra tame rėžyje. O dar jei palyginti Vilniaus kainas su Londonu…
Sveikas Povilai, visu pirma ačiū, kad daliniesi tikrai vertinga informacija. Kažkaip vieno dalyko nesuprantu, dar pradžia tik mano investavimo, bet ar didelis skirtumas tarp ETF fondu ir tiesiog swedbanke esamu fondu, net nežinau kaip juos pavadinti, na pvz Franklin Technology Fund?
Labas, Andriau 🙂
Tai reikia man gal atgal į Lietuvą važiuot jau… 😐 Net Londone tokios algos ne visur mokamos. Žinoma, priklauso nuo sugebėjimų ir ambicijų.
Labas, Lapinai 🙂
Kažkaip liko neatsakytas klausimas. Taip, skirtumas yra gana didelis. Sunku būtų paaiškinti vienu komentaru. Norint atsakyti į šitą klausimą reikia paliesti labai daug taškų.
Pradėsiu nuo to, kad fondas ir ETF gali būti vienas ir tas pats, t.y., tik pačiam klientui gali būti priimtiniau pasirinkti vieną arba kitą.
Sunku spėti, su kuriais ETF bandoma lyginti Swedbank’e esančius fondus, nes juk Swedbank’e galima įsigyti lygiai tą patį ETF, kurį turėjau, bei kurį perkėliau į Degiro.
Kertinė taisyklė investuojant į fondus yra ta, kad absoliuti mažuma jų gali aplošti rinką. T.y., galima investuoti į rinką, ir būti patenkintu rinkos rezultatu. Tai vadinama pasyviu investavimu arba investavimu į indeksus.
Aktyviai valdomi fondai/ETF turi didelius metinius mokesčius. Priklausomai nuo portfelio dydžio tai kainuoja tūkstančius ar dešimtis tūkstančių per didelį laiko tarpą. Skirtumas tarp 0,2% ir 1% per kelis dešimtmečius yra didžiulis. Pvz., tarkime žmogus investavo 500 000€, vidutinis uždarbis yra 8,0%. Tai jei išlaidos yra 0,2, tai investuotojui lieka 7,8% ir po 30 tai bus €5,151,462.29.
Tačiau, jei fondas aktyviai valdomas, tuomet uždarbis bus 7%, kas yra €4,058,248.74.
Ir tai viso labo dėl 0,8% skirtumo, kuris sumokamas fondui!!! Daugiau nei milijonas eurų nuplaukė.
Tai čia buvo toks bendras požiūris į investavimą. Konkrečiai su Franklin Technology Fund nesu susipažinęs ir nežinau koks mokestis yra taikomas bei kaip fondui sekasi lyginant su rinka.
Tai kaip suprantu aktyvūs fondai tie kurie bando aplošti rinka, o pasyvus tai indeksiniai? Čia tos visos informacijos rašomos prie pačio ETF’o? nes kažkaip dar nesigaudau. Aš galvoju investuoti į ishares per swedbanką, žinau, kad ten brangiau gaunasi nei kitur, bet kiek žinau į Degiro neleidžia dabar registruotis, o planuoju pinigus dėti į fondą du kartus per metus didesnėm sumom, tai neturėtu labai jaustis, kad permoku…
Labas, Lapinai 🙂
Na, pats esu per Swedbank investavęs į iShares anksčiau. Gali pamatyti mano portfelį, jei patikrintum kokį gegužės mėnesį.
Kur kas Geriau pradėti Swedank’e, nei visai nieko nedaryti laukiant, kol pavyks gauti priėjimą prie norimos platformos. Kuo trumpesnis laikotarpis bei kuo mažesnės sumos, tuo mažiau bus prarasta pinigų laikant Swedbank’e. Tuo tarpu, kuo ilgiau bus delsiame ir neinvestuojama, tuo daugiau pinigų prarandama, nes nesame rinkoje (žinoma, tik ilguoju laikotarpiu prasminga investuoti, nes <5 metai rezultatai lengvai gali būti neigiami).
Taip, aktyviai valdomi yra tie, kur sėdi žmonės ir galvoja, kur investuoti, kad kuo daugiau uždirbti. Tiems žmonėms reikia mokėti algas, išlaikyti jų ofisus ir t.t.
Pasyviai valdomi to nereikalauja. Kai kurie net daugiau ar mažiau automatizuoti – kompiuteris gali atlikti veiksmus automatiškai.
Taip, kiekvienas ETF/fondas turi identifikacinį numerį. Įvedus į paiešką, galima surasti puslapį su fondo aprašymu. Paprastai prekiavimo platforma tokius turi duoti, bet ne visad ten būna.
Aprašymas turi nurodyti, kokie mokesčiai yra taikomi: metinis išlaikymo mokestis, kurį minėjau praeitame komentare; bei kiti mokesčiai, pvz., kai kurie fondai turi papildomus pirkimo ir įsigijimo mokesčius; taip pat, kokiu būdu fondas ivestuoja; kur fondas investuoja (pasiskirstymas pagal šalis, įmones, pramonės šakas(priklauso nuo fondo, kaip tai bus pateikta)). Galiausiai, turi nurodyti riziką. Žinoma, rizika labai subjektyvu, bet būna pateikta.
Ačiū, daug aiškiau dabar 🙂