Asmeninio tobulėjimo blogas

Skaičiau straipsnį „Svajonių darbas arba veikla pagal asmenybės prigimtį“, nusprendžiau padaryti kelis asmenybės testus. Rezultatai maloniai nudžiugino. O tuomet supratau, kad tai labai primena zodiako ženklų aprašymus…

Horoskopai, vardo bei gimimo datos įtaka, rytų astrologija ir t.t.

Tema „Ar tikite horoskopais?“ nuolat sutinkama gyvenime. Nesugebu prisiminti dienos, kad būčiau kada pasakęs, jog jais tikiu. Tačiau skaitydavau dvylikos ženklų apibūdinimus su malonumu. Darydavau tai tyčia, tuomet, kai pristigdavau motyvacijos. Kas geriau gali pakelti nuotaiką nei daugybė komplimentų vienoje krūvoje, kai daugelį iš jų atpažįsti savyje?

Visai kitas klausimas, ar jie taip parašyti, kad visiems tinka, ar iš tiesų žvaigždės kažką lemia. Juk mėnulis labai įtakoja vandenį, tuo tarpu ir žmonių elgesį bei miegą, nes pastarieji daugiausia sudaryti iš vandens. Todėl galbūt ir žvaigždės gali turėti įtakos. Man priimtiniau manyti, jog valdau padėtį, užuot tai perdavus išorinėms jėgoms. Todėl mano pasaulio suvokimo paradigmoje žvaigždės neturi įtakos.

Taigi, tai dar vienas būdas pakrauti baterijas.

Asmenybių tipai

Tai moksliškai pagrįsti faktai, besiremiantys ilgalaikiais tyrimais ir stebėjimais. Todėl tai kur kas korektiškesnis žmogaus apibūdinimas. Bent jau teoriškai

Įdomu tai, kad žmogus skaitydamas apie save, tam tikrus dalykus laikys privalumais. Tuo tarpu kitas žmogus, bent kai kuriuos jų surašytų į trūkumų skiltį.

Trumpai tariant, rezultatas panašus kaip ir horoskopų atveju – asmuo paskaitęs apie save, gauna žybsnį, o galbūt ir visą pliūpsnį, motyvacijos.

Be to, tai tikra informacija, todėl būdas pažinti save. Būtent tokia idėją rėmėsi įrašo pradžioje paminėtas Sauliaus straipsnis. Pridurti galiu tik tai, kad mano dirbamas darbas iš tiesų yra tarp man rekomenduojamų.

Gali būti nemalonu, bet trūkumų skiltis taip pat svarbi. Juk „ant savęs“ nesimato, o kiti viską lengvai pastebi. Todėl tai puiki proga pažinti kitą medalio pusę.

Verslas, verslas ir dar kartą verslas

Turbūt pastebėjote, kad visi šie dalykėliai puikiai pritaikomi versle? Norite pamatyti savo zodiako ženklo apibūdinimą? Išsiųsk sms žinutę už 2 litus. Norite savaitinio horoskopo? Išsiųskite 10 litų.

Manau esmė aiški, kur yra noras parduoti, ten bus ir noras padaryti taip, kad klientas grįžtų dar ir dar kartą. Todėl apie kokią tiesą galima kalbėti?..

Esu linkęs manyti, kad situacija su asmenybių tipais yra kitokia dėl dviejų priežasčių: pirma, žmonės ieškantys horoskopų labiau pasiduoda įtakai ir lengviau paveikiami. Antra, besidomintieji savo asmenybe siekia tikros informacijos, o ne prognozių. Todėl aprašo abstraktumas tampa trūkumu, o tikslumas privalumu.

Asmenybės testų nuorodos

Šios nuorodos paimtos iš Sauliaus straipsnio: čia, čia, čia ir čia. Paskutinė anglų kalba. Atlikau visus. Kaskart gavau tą patį rezultatą bei pastebėjau, kad žmonės vieni kitus kopijuota nė nepalikdami nuorodos į originalų šaltinį.

Siūlau atlikti, jei ne dėl informacijos, kurią gausite, tai dėl smagumo ir motyvacijos, kurią suteiks rezultatas.

O čia galite atlikti IQ testą, irgi malonumas. Padėka Sauliui

Pabaiga

Pagrindinė mintis yra ta, kad aukščiau minėti dalykai yra ir pramoga, ir žinių šaltiniai. Tiesiog puiku gauti abu dalykus iškart, todėl dar kartelį siūlau atlikti testus ir smagiai bei informatyviai praleisti laiką.

Teko pastebėti, kad skaitydami žmonės nori ne tik informacijos, bet ir autoriaus asmeninės patirties bei žinių apdorojimo. Todėl štai nuoroda į mano asmenybės tipą INTJ.

Beveik kiekvienas iš mūsų norime kažko pasiekti. Dažniausiai pasiekimas yra kažko darymas, turėjimas ar išmanymas gerokai geriau nei tai geba vidutinybė. Štai čia atsiskleidžia viena svarbi gyvenimo tiesa.

Be to, šioji tiesa galioja į dvi puses. Pirma, jei jūs kažkurioje (gal daugumoje) gyvenimo sričių rodote vidutinius gebėjimus, tuomet tokie ir jūsų rezultatai: vidutinis atlyginimas, vidutinio gerumo poilsis, pramogos ir t.t. Antra, jei kažkurioje srityje esate išskirtinis, tuomet galite jos padedamas gauti ypatingas pajamas ar tiesiog pasitenkinimą dėl aukšto gebėjimo (pvz., mokėjimas puikiai žaisti poolą).

Išvada peršasi savaime: kol viską darai kaip visi, tol turi tiek kaip visi. Vadinasi, pirmasis žingsnis norint kažko pasiekti gyvenime, pradėti viską daryti kitaip nei jūsų kaimynas Petras. Kaimyno klaidos visada matosi geriau nei savosios

Tačiau kaip tai pasiekti? Pastarąją savaitę sirgau ir užsikabliavau (o taip, žinau, kad toks žodis neegzistuoja ) ant visų laikų geriausio strateginio žaidimo (Age of Empires II: The Conqueros Expansion). Kaip jau rašiau viename straipsnyje, net atrodo beprasmiškai leidžiant laiką, galima pamatyti tobulėjimo rezultatus. O štai dabar dar supratau, kad net peržengti tam tikras gyvenimo ribas.

Prieš pereinant toliau, verta paminėti, kad kompiuteriniai žaidimai oficialiai yra sporto šaka. Egzistuoja įvairūs turnyrai, lygos ir t.t. Geriausieji žaidėjai gali pragyventi vien iš to, kad „žaidžia“, tad čia rimtas dalykas, o ne vaikų pramogos.

Konkretumą paliksiu paslaptyje, tačiau duodu štai tokį pavyzdį. Yra žaidėjas A ir žaidėjas B. Abu jie prie kompiuterio praleidžia po 6 valandas per dieną. A žaidėjas yra maniakiškai įnikęs į žaidimus ir nuolat pliekia tikėdamasis kažkada tapti vienu geriausių pasaulyje. Tiek daug tam skiriamo laiko, leidžia jam suformuoti tokius įgūdžius, kad visus draugus ir pažįstamus įveikia be problemų, tačiau Lietuvos mąstu ar pasaulio yra tik šiek tiek aukščiau nei vidurkis.

Tuo tarpu žaidėjas B, praleidžia prie žaidimo tiek pat laiko. Tačiau jį išnaudoja visiškai kitaip. Pirma, visad ieško stipresnių žaidėjų už save, nes tik taip tobulėjama. Jis taip elgiasi nepaisant to, kad pralaimėjimo jausmas pasiekiamas daug dažniau. Tačiau lengva pergalė dar niekam neleido nieko išmokti ar tuo labiau pajusti pasitenkinimą. Antra, jis žaidimus analizuoja, ypač tuos, kuriuose pralaimėjo. Trečia, išsiaiškina visus žaidimo niuansus, pvz., ar labiau apsimoka išrasti kažkokį patobulinimą ar pagaminti daugiau darbininkų ir t.t. Tokių dalykų yra begalės, kuriuos daro B, bet ne A.

Realiai abu žaidėjai dėl praleidžiamo laiko turi tokį patį greitį, skiriasi tik jų mąstymas. Pirmasis viską daro bukai, tuo tarpu antrasis numato priešininką, sutaupo laiko ten, kur A net nežino, kad tai įmanoma. Būtent visi šitie pirmaeiliai dalykai ir atskiria pelus nuo grūdų.

Taigi, A daro kaip visi – tiesiog žaidžia, tad čempionu niekada nebus. B imasi konkrečių veiksmų savo sugebėjimams gerinti.

Grįžtant prie gyvenimo: jei žaidi teisininką, bet nesiaiškini, kur sutaupyti laiko, kokie šio žaidimo niuansai, tuomet būsi vidutinis teisininkas, kas garantuos vidutinį rezultatą – atlyginimą. Jei žaidi stalių ir viskas, ką darai yra darymas darymas ir darymas. Tuomet pasiekus tam tikrą lygį taip pat įstringi. Reikia domėtis naujais metodais ir technologijom. Jei programuoji ir tuo nesidomi, tuomet gali tikėtis tik vidutinės algos. Visas gyvenimas kaip žaidimas…

Pradėti norėčiau kinų patarle: „3 dienas neskaičius, kalba tampa beskonė“ („After three days without reading, talk becomes flavorless“). Pamenu, kad esu matęs, kur kas įtaigesnį patarlės vertimą į lietuvių kalbą. Galbūt turit geresnių variantų?

Naujos idėjos

Žmogus užsiimdamas įprasta veikla, bendraudamas su tais pačiais žmonėmis „malasi“ tose pačiose sultyse. Žinoma, yra brainstormingas, tačiau jo generuojamos mintys bus apribotos informacija, kuri jau yra gauta ir apdorota daugybę kartų.

Tai galioja ne tik idėjoms, bet ir mąstymui. Skaitymas gerokai padidina vadinamųjų „aaaa!“ momentų kiekį, t.y., kai staiga viskas susidėlioja tarsi į lentynėles ir suprantame kažkokią naują tiesą apie gyvenimą, darbą ar ką kitą.

Tai primena filosofijos dėstytojo žodžius: žmogus su turima informacija negali sugalvoti nieko naujo, ko jau ir taip nežino. Taip, tau gali kilti nauja mintis, tačiau iš tiesų ji yra sena, bet į pavirčių iškelta tik dabar.

To paties skaitymas

Ar manote, kad perskaitę knygą iš naujo, kurią paskutinį kartą matėte prieš 5 ar daugiau metų, suteiktumėte jai tą pačią prasmę ir įžvalgas? Akivaizdu, kad ne. O ką, jei nuolat skaitote knygas ta pačia tematika, pvz., asmeninio tobulėjimo? Juk daug turinio kartojasi ir pateikiama viso labo kitu kampu?

Jei aktyviai dirbama toje srityje, tuomet gims nauji pastebėjimai. Antra, bus nuolat priminamos senos geros tiesos. Kaip mano matematikos mokytojas sakydavo: „Kartojimas yra visų mokslų motina“. Ir trečia, tai įdomu ir motyvuoja.

Proto ir minčių lavinimas

Tarp filmo, pastatyto pagal knygą, žiūrėjimo ir knygos skaitymo yra didžiulis skirtumas. Ar kas nors esate matę nutikimą, kuomet filmas buvo geresnis už knygą? Tuomet prašau pasidalinti komentaruose.

Filmas mums pateikia iš anksto apdorotą informaciją, kaip kas atrodo, kur vyksta veiksmas ir t.t. Kas vyksta mūsų galvoje, kai skaitome? Visų pirma, visus veikėjus ir aplinkas tenka susikurti mintyse – darbas mūsų vaizduotei, antra, įsijautimas kur kas didesnis, juk viskas vyksta galvoje, o ne ekrane.

Perskaičius knygą, kartais pasikeičia nuomonė tam tikrais klausimais arba tiesiog tampi nebe toks kategoriškas, nes aiškiai pamatai ir antrąją pusę. Esu įsitikinęs, kad atitinkamai pasikeistų ir reali reakcija į gyvenimišką situaciją.

Tad verta ar ne?

Manau, kad kiekvienam, kuris skaito, atrodo, jog tai verta savo tam skiriamo laiko ir pinigų. Tam, kuris to nedaro, atrodo priešingai.

Kaip bebūtų, visuomet egzistuoja alternatyvieji kaštai. Tą laiką galėtumėt panaudoti ne skaitymui apie tuos pačius dalykus kitu kampu, bet jų darymui. Ne informacijos rinkimui apie verslą, bet jo kūrimui ir t.t.

Lygiai taip pat, veltui švaistomą laiką prie TV ar kompo būtų galima panaudoti proto lavinimui ir pramogai skaitant knygas.

Skaitydamas autoriaus Paul Myers kūrinį „Need To Know“, radau įdomią koncepciją apie tikslų siekimą, kuria norėčiau pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai.

Perpildyta kantrybės taurė

Kaip jau rašiau anksčiau, paprastai žmonės stengiasi išlaikyti įprastą komforto zoną, t.y., viską palikti taip, kaip yra dabar. Jei kažkas blogai, jie tai kenčia. Tačiau tik iki tol, kol tai pasidaro nepakeliama. Kitaip tariant, imamės keisti padėtį tada, kai nieko nedarymas kainuoja tiek daug, kad esame motyvuoti veikti.

Žinoma, įvairūs aspektai skirtingus žmones veikia įvairiai. Kai ką išjudinti gali menkniekis, o kitus tik gresianti „katastrofa“. Pavyzdžiui, asmuo mėgsta tvarką ir net vienas nešvarus puodelis ant stalo, gali jį priversti susitvarkyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali krauti tuščius indus ant stalo tol, kol nebeliks švarių ir bus priverstas eiti plauti.

Vieną asmenį ieškoti naujos darbo vietos privers 20% algos sumažinimas, tuo tarpu kitas, net sumažinus uždarbį per pus, liks dirbti ten pat ir skųsis, koks gyvenimas neteisingas.

Norėjimas prieš valią

Žmonės visad kažko nori: užkalbinti patinkančią merginą, numesti svorio, pradėti savo verslą ir t.t. Klausimas, kodėl asmuo to nepasiekė, turi du pagrindinius atsakymus: norima per silpnai, arba, kad tam tereikia šiek tiek valios, kurią galima nuolat stiprinti.

Valia leidžia padaryti mums tai, ko mes nenorime. Tuo tarpu gyvenime siekiame dalykų, kurių norime. Taigi, jei žmogus remiasi valios pastangomis, tuomet jis kovoja prieš dalykus, kurių iš tiesų nori, pakeisdamas juos dalykais, kurių turėtų trokšti.

Matome, kad žmoguje vyksta kova tarp dalykų, kurie skatina tai daryti, bei dalykų, kurie mus stabdo. Tuo turėtume pasinaudoti.

Tikslų siekimas

Tikslo pasiekimą nulemia tai, kiek malonumo gausime (už), ir, kiek skausmo išvengsime (prieš), suma. Jei suma neigiama, tuomet einame atgal, jei teigiama – stumiamės į priekį. Kuo balansas didesnis, tuo greičiau pasieksime tikslą.

Įdomu, kad žmonės dažnai nė nesusirašo už ir prieš argumentų, tuomet tai už juos padaro pasąmonė. Iš tiesų, mes galime jais manipuliuoti. Tarkime, kad turime tikslą praleisti daugiau laiko su sporto draugais.

Gali būti, kad jūs tik manote, kad turite praleisti laiką su jais, nors iš tiesų to nelabai norite. Tuomet už grafoje atsirastų: atstūmimo išvengimas. Tačiau prieš grafoje galima parašyti atkirtį: neleisiu kitiems nuspręsti, ką turiu daryti.

Norint pridėti daugiau prieš, galima šį laiką lyginti su kitomis socialinėmis gyvenimo dalimis. Pvz., bus nuvilta mergina, dėl mažiau su ja praleidžiamo laiko.

Taip pat, galima pasinaudoti mažiau tiesiogiai susijusiais dalykais. Juk rūpinatės sveikata, tuomet jums nepatiks tai, jog draugai leidžia laiką bare, kur daug dūmų ir nesveikas maistas. Dar vienas punktas į išvengtino skausmo (prieš) grafą: tai kainuos pinigus, kuriuos galėtumėte išleisti labiau maloniems dalykams.

Tokiu būdu galima ženkliai paspartinti tikslo pasiekimą arba suvokti, kad jis mums menkavertis, ir išstumti jį iš dienotvarkės.

Ką apie tai manote? Ar valia iš tiesų mus tolina nuo mūsų tikslų? Ar pagrindinis siekis yra kuo didesnė norimų dalykų suma gyvenime?

Ar esate save pagavę situacijoje, kai mėginate padaryti kažką sudėtingo, o tuomet pašalinis žmogus vienu sakiniu braukte nubraukia visą problematiškumą?

Supaprastinimas

Pvz., dirbi dirbi išsijuosęs, turi planą, pirma darai A, tada B, tada C, tada D. Po viso šito gauni rezultatą X. Ateina žmogus iš šalies ir sako, bet tam juk pakanka padaryti E ir šis veiksmas labai paprastas. Tokiu būdu greitai ir lengvai gausi X. Trumpam pasijunti nejaukiai, kad pats apie tai nepagalvojai ir netrukus jau turi išsvajotąjį X.

Ši problema gali kilti dėl daugybės priežasčių:

1. „Užstrigimas“ vienoje vietoje, t.y., matymas sau po nosimi, nesidairant kitų galimybių;
2. Informacijos stoka, žmogus gali tiesiog nežinoti apie tokio sprendimo egzistavimą
3. Beprasmis greitesnis užduoties įvykdymas. Jei nėra iš to naudos, tai kam sukti galvą – juk sunkųjį būdą jau turime.
<…>
100. Žmonės mėgsta sudėtingus dalykus. Pagal straipsnio pavadinimą akivaizdu, kad šis punktas pats įdomiausias.

Kas genialu, tas paprasta

Yra toks posakis: „Kas genialu, tas paprasta. Tačiau tai kas paprasta nebūtinai genialu.“ O kaip kasdieniniame gyvenime?

Eilinis žmogus perskaito daugybę knygų, kaskart ieškodamas stebuklingo metodo praturtėti ar pasiekti kitokią sėkmę. Įvairūs būdai pastoviai kartojami skirtingose knygose. Tačiau tipiškas skaitytojas iki galo neišbando ir nepritaiko nė vieno sau. Iš tiesų, jis ieško kažko sudėtingo, kažko tokio, ką pamatęs galėtų pasakyti, jog dabar pasikeis visas jo gyvenimas.

Bet ką jis randa asmeninio tobulėjimo knygose? Pradėk nuo tikslų, paimk popieriaus lapą ir išsikelk juos. Pirmą kartą žmogus pagalvoja: „šaunu, čiumpam rašiklį ir dirbam“. Žinoma, iš karto niekas sėkmės nesusilaukė, todėl laikui bėgant asmuo pamiršta tikslus ir nustoja jų siekti.

Tačiau ateina laikas, kai jis vėl susimąsto apie gyvenimo gerovę ir ieško naujo įkvėpimo šaltinio. Dabar jis supranta, kad reikia išsikelti tikslus ir jų laikytis, tačiau mano, kad pirmoji knyga buvo bloga ir neatsakė į klausimą, kaip nuolat siekti tikslų ir nepamesti jų iš akių.

Bet antroji knyga rašo praktiškai tą patį. Po kiek laiko žmogus randa knygą, kuri žada kažką naujo: metodas skiriasi per nago juodymą, tačiau asmuo įtiki jo stebuklingumu. Vėliau eilinį sykį nusivilia, mat, po kiek laiko tikslai vėl būna pamesti. Tokia pasaka tęsiasi be galo.

Kaip manote toks žmogus reaguos, jei jam pasakysime, kad geriausias darbų planavimo įrankis yra popierius ir rašiklis? Jis atrėš, kad toks paprastas metodas neveikia. O dabar tam pačiam žmogui užsiminkite apie super/duper/mega programą skirtą darbų susirašymui, kuri tiesiog už jį nudirbs darbus. Tuomet žmogelis čiups jautį už ragų ir ims ją naudoti. Tačiau rezultatas bus toks pat.

Sėkmė yra paprasta

Dažnai būna taip: kai paklausiate žmogaus, kaip jis kažką padarė, sulaukiate maždaug tokio atsakymo: dariau, dariau ir padariau. Nepasitelkiau nei ypatingų žinių nei metodų, tiesiog po truputį triūsiau, kol pabaigiau. Tuomet numojate ranka ir pagalvojate: „Ot melagis – neišduoda savo paslapties.“ Tačiau mes abu žinom, kad paslapties nėra…

Paprastumą dažnai lydi nuobodulys

Įsivaizduokite, kad norite būti pasaulinio garso pianistas, tuomet viskas paprasta: kasdien groji nustatytą valandų skaičių ir po kokių 10-15 metų toks ir būsi. Žinoma, jei pradėsi nuo 4-8 metų. Man toks gyvenimo būdas atrodo velniškai nuobodus, nes grojimas instrumentu manęs visiškai netraukia. Turbūt numirčiau, jei tektų tiek daug groti.

Tačiau paklauskime, koks skirtumas tarp žymaus muzikanto ir sėkmingo žmogaus? Vienas savo laiką aukoja muzikai, kitas gyvenimo harmonijai. Tad tampa akivaizdu, kad, pavyzdžiui, norint tapti turtingu, reikia pastoviai tam skirti savo laiko. Nuolat daryti tą patį: peržiūrėti investicijas, skaityti verslo leidinius, ieškoti naujų idėjų pasipelnymui. Juk nuobodu kasdien daryti tą patį? Todėl žmonės ir susimąsto visokiausių vingrybių ir aplinkkelių, kad tik būtų įdomu tuo keliu eiti. Kitaip tariant dažnai meta takelį dėl šunkelio, kurį iš pradžių palaiko greitkeliu.

Taigi, kol ieškosite sudėtingų ir įmantrių gyvenimo problemų sprendimų, tol tiesiog atidėliosite paprasčiausių veiksmų darymą ir kartu savo laimės valandas. Juk viskas yra paprasta.