* You are viewing the archive for the ‘Finansai’ Category

Portfelio alokacijos pokyčiai

Prisiskaitęs protingų internetinių puslapių su komentatorių pagalba, pvz., „Thinking beyond stocks can fortify your accumulation plan“, nusprendžiau, kad pats metas pradėti įgyvendinti portfelio diversifikavimo planus.

Planas nr. 1 (2014)

Akcijų pasiskirstymas tarp ETF fondų

  • Kadangi ~50% viso VWRL sudaro JAV rinka, norint sumažinti priklausomybę bei iš lošti ant fondo mokesčių, papildomai investuojama į VEUR (Europa).
  • Viską darau svarais, super pigus fondas bei akcijos nuvertintos prieš nežinomybę dėl Brexit’o, tai tiesiai jamam geriausią UK akcijų šimtuką (VUKE).
  • Noriu iš pajamų gyventi, todėl įmaišau didelių dividendų akcijų, kurios mažiau krenta, mažiau kyla, bet generuoja pajamas. Kitaip tariant, nereikia parduoti akcijų, norint išgryninti lėšas.

Šitas planas seniai žlugęs, bet pasidalinu, kad matytųsi, kaip keičiasi strategija.

Planas nr. x (2016)

Šįkart ne apie skirtingus investavimo regionus, bet apie skirtingus verslo sektorius. Tokiu būdu portfelis tampa atsparesnis specifinės rinkos pokyčiams.

Ūkiškai šnekant, šio portfelio 80% galėtų būti dalinami, pagal planą nr. 1, bet likę 20% garantuoja ramybę. Pirmasis planas apėmė tik akcijų diversifikaciją, šis – portfelio.

Atsisakius 100% akcijų sprendimo, portfelio vertė svyruos mažiau. Prispaudus krizei, bus lengviau išlaukti, kol akcijos atsistatys. Tuo tarpu uždarbis nepasikeis, kaip rodo įvairios portfelių simuliacijos.

Akcijų alokacija pagal turto klases

Naudojamos vertybinių popierių grupės

REIT užsiima tuo, kad investuoja į įmones, kurios iš esmės valdo/nuomoja patalpas siekiant pajamų. Įprastai jų akcijos kyla menkai, bet dividendai riebūs ir pastovūs. Įsivaizduoti būtų galima taip, kaip investavimą į asmenis, kurie turi po kelis butus nuomai.

P2P (tarpusavio skolinimas) iš esmės laikymas grynais, bet dar šiek tiek įkrenta palūkanų. Kartais tas truputis gali būti visai didelis, jei investuojama neįsivysčiusiose rinkose kaip Lietuva.

Jau rašiau, kad pradėjau investuoti per RateSetter. Dabar ten kabo 5 000£, kas yra siekiami 5%.

Taip pat, įsigijau REIT fondų IUSP ir IPRP vienetų už 4 000£.

Obligacijom teks dar palaukti 🙂

Kodėl 5% x 4?

Tokie skaičiai mano atveju yra parankūs:

  1. 5% yra grynais bus būtent tokia suma, kurios man nesunkiai užtektų pragyventi metus.
  2. Krizei prispyrus, parduodamos obligacijos (kurios beje pabrangtų teoriškai), dar vieni metai.
  3. Tada galima nugręžti P2P.
    Tad jau pragyvenau tris metus.
  4. REIT neturėtų nuvertėti per daug, tad vėl galima parduoti.
  5. Per penkis metus vien iš dividendų pragyvenčiau dar vienerius.
  6. Po 5 metų, krizė pasibaigusi arba bent akcijos nuvertėjusios ne katastrofiškai.

Kertinis akmuo turėti diversifikaciją. Kiek ir kur tie procentai nuguls nėra taip svarbu, kol tikslas yra prisiimti didelę riziką siekiant didelio uždarbio, t.y., laikant didžiąją dalį akcijose.

Share

Gyvenimas yra daugybė pavienių lošimų

Pokerio chipsKasdien priimame daugybę sprendimų. Norėdami maksimaliai išnaudoti savo dieną, turime žinoti, kaip nustatyti, kuris sprendimas mums naudingiausias. Tą puikiai atlieka tikėtina vertė (angl. expected value).

Kas per daiktas ta tikėtina vertė

Trumpai tariant, tai yra matematiškai užtikrintas rezultatas atsižvelgiant į kiekvieno rezultato tikimybę ir vertę.

Imkime ir panagrinėkime pavyzdį, kuriame jums pasiūloma žaisti tokį lošimą: tikimybė laimėti 100 € yra 50%. Pralošti 50€ yra 50%.

Tikėtinas „vidutinis“ rezultatas yra 100 * 50% – 50 * 50% = 25 €. Reikšmė didesnė už nulį reiškia, kad tokiam lošimui visad reikia „pasirašyti“.

Galime skaičiuoti tikėtiną vertę ne tik pinigams. Pavyzdžiui, paskaičiuokime tikėtiną lošimo kauliuko vertę (1/6 * 6 + 1/6 *5 + 1/6 * 4 + 1/6 * 3 + 1/6 * 2 + 1/6 * 1) = 3,5

Dabar galime apibrėžti formule, kaip skaičiuojama tikėtina vertė. Ji lygi kiekvieno baigties rezultato padauginto iš jo tikimybės sumai.

Jei x yra laimėjimo dydis, o p jo tikimybė, tuomet mus domina ši suma:

Tikėtinos vertės formulė (angl. expected value formula)

Tikėtinos vertės apskaičiavimas

Praktinis taikymas gyvenime

Matematiškai teisingas sprendimas yra tas, kai „išlošiama“ tikėtina vertė yra didesnė nei nulis. Taigi, jei norime maksimizuoti savo gyvenimo pasiekimus, visad turime priimti sprendimus, kurių vertė yra teigiama. Jei visi variantai būtų su neigiama verte, tuomet rinktis geriausią iš blogiausių.

Žinoma, sunku pereiti mentalinį barjerą, kuris verčia vengti rizikos. Taip pat, dažnas atsakymas būna: „Jei galėčiau lošti šį žaidimą daug kartų, tuomet, žinoma, kad sutikčiau.“

Tačiau mes gyvenime priimame daugybę tokio tipo sprendimų. Dažnai jie nė neturi nieko bendro su pinigais ar lošimais, tačiau nulemia mūsų bendrą gyvenimo gerovę. Pvz., keisti darbą, pradėti verslą, keisti kvalifikaciją, nutraukti santykius, pradėti naujus su tam tikru žmogumi.

Štai keletas paprastesnių pavyzdžių, kur reikia rinktis mažiausią neigiamą vertę: kuriam servise taisyti automobilį, kur eiti pavalgyti.

Galima net laimės rodiklį panaudoti aukščiau pateiktiems pavyzdžiams skaičiuoti bei taip pasirinkti geriausią variantą.

Kaip susimauti gyvenime

lego žmogeliukai žaidžia pokerįLabai paprasta, tereikia priimti sprendimus, kurių tikėtina vertė nėra didžiausia. Žmonės tai atlieka labai dažnai, nes paprastai priima sprendimus atskirai nuo vienas kito. Metas nustoti tai daryti ir pradėti stengtis iš visų jėgų vadovautis tik logika!

Tai puikiai iliustruoja pavyzdys iš Daniel Kahneman knygos. Turime atlikti du pasirinkimus.

A. Gauti 240€
B. 25% tikimybė išlošti 1000€ ir 75% išlošti nieko

Kitas scenarijus:
C. Prarasti 750€
D. 75 % tikimybė prarasti 1000€ ir 25% šansas nieko neprarasti

Labiausiai tikėtina, kad pirmu atveju rinkotės A (EV 240€). Esame biologiškai užprogramuoti vengti rizikos, todėl pasirenkame mažiau rizikingesnę variantą, kuris turi mažesnę tikėtiną vertę (B varianto EV 250€). Kuo dažniau taip gyvenime renkamės, tuo dažniau prarandame dalį pinigų/laimės/pasitenkinimo.

Antru atveju, dažniausiai renkasi žmonės D (EV -750€). Nors esame užprogramuoti vengti rizikos, tačiau egzistuoja išimtis: jei šneka pasisuko apie lošimo praradimus, tuomet, staiga, tampame linkę rizikuoti. Mąstymas pasikeičia į „jei jau prarasime, tai geriau rizikuokime dar didesne suma ir gal mums nuskils“. Tai dar blogiau nei pirma situacija. Šitoks pasirinkimas garantuoja, kad pastoviai prarasime pinigus (C atvejo EV -750€, taip, šiame scenarijų abiejų įvykių EV vienoda).

Dabar trumpas eureka momentas. Abi problemas nagrinėjome atskirai. Apjunkime abu pasirinkimus, t.y., AD prieš BC. Gyvenime visi mūsų pasirinkimai apsijungia. Rezultatas jus nustebins.

AD. 25% tikimybė išlošti 240€ ir 75% šansas pralošti 760€
BC. 25% šansas išlošti 250€ ir 75% šansas pralošti 750€

Būtent apie tai sukasi kalba! Kai renkamės sprendimus gyvenime izoliuotai, apsimetame, kad tas mažas skirtumas tikėtinoj vertėj mums tarsi „negalioja“. Arba pradedame sakyti, jei tai daryčiau bent 100 kartų, tuomet, žinoma, kad rinkčiausi statistiškai geriausią variantą. Tačiau, juk darau tai tik vieną kartą, todėl pasirinksiu mažesnę tikėtiną vertę.

Tačiau užtenka apjungti vos du sprendimus ir dabar mums akis bado tai, kokias nesąmones išdarinėjame gyvenime.

Tikiuosi, kad tai privertė susimąstyti.

Kaip kazino uždirba pinigus

Kai turime supratimą apie tikėtiną vertę, galime labai lengvai paaiškinti, kaip operuoja kazino. Pats kazino lošimo namuose esu buvęs tik kartą, kai šventėme kažką su grupiokais, ir buvo pasiūlyta eiti į kazino, nes ten geri kokteiliai. Tad niekad nesu lošęs kazino.

Wheel of fortuneNuo mažų dienų turiu intuityvų supratimą, kad lošti reikia tik tada, kai galutinis rezultatas teigiamas. Niekad dar nebuvau girdėjęs sąvokos tikėtina vertė, bet jau supratau, kad kazino jos nerasime įprastuose lošimuose, t.y., tokiuose, kai lošiame prieš kazino. Lošimo namai privalo išlaikyti neigiamą tikėtiną vertę savo klientams. Kitu atveju, jie tiesiog bankrutuotų.

Vienas iš populiarių azartinių lošimų yra ruletė, kuri, beje, skiriasi Europoje ir JAV. Imkime europietišką, kuri turi 37 skaičius. Išlošis skaičiuojamas taip, jei statom 1€:

Kazino rulėtės išlošio apskaičiavimo formulė

Kazino rulėtės išlošio apskaičiavimo formulė

N yra kiekis ant kurio lošėjas stato. Išlošis neapima pačio statymo sumos, kuri taip pat grįžtų žaidėjui. Jei statoma ant vieno skaičiaus, tuomet žaidėjo išlošis būtų 35€.

Turėdami šią informaciją, apskaičiuokime tikėtiną vertę: 35€ * 1/36 – 1€ * 36/27 = -0,027€.

Taigi, kazino vidutiniškai išlošia labai mažai. Tačiau to užtenka, kad susikrautų turtus! Dabar prisiminkime anksčiau nagrinėtus pavyzdžius, kuriuose žmonės bando pateisinti 10€ skirtumus kaip mažareikšmius ir neatspindinčius gyvenimo. Tuo tarpu čia vos 0,027€ ir rezultatas milijonai kišenėje!

Pabaiga

Tikėtina vertė yra svarbus įrankis gyvenime, kuris nuo šiol kasdien jums padės geriau pasirinkti. Turėdami šias žinias, galite šiandien pradėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi geriau jau rytoj.

Taip pat, galite paskaityti apie kitokias mąstymo klaidas čia: „Vertinimo paklaida: kaip meluojame sau, kitiems ir apie kitus (angl. hindsight bias)“ ir „Knyga. Thinking, Fast and Slow – Daniel Kahneman.

Share

Mano investavimo istorija, klaidos, naujausia strategija

Autorius: thinkpanamaPinigai visada man buvo tik priemonė, pasitikėjimo savimi pakako, tad 2009 drąsiai griebiau jautį už ragų ir pradėjau investuoti. Pradžioje perskaičiau keletą knygų. Tačiau mintys galvoje sukosi paprastos: dauguma akcijų yra žymiai pigesnės nei buvo, krizė ne amžina, grįš į savo pradines kainas. Kartu buvau ir teisus, ir klydau.

Pirmoji akcija

Pirmoji akcija iš tiesų buvo ne akcija, bet Swedbank rytų Europos obligacijų fondas. Buvo labai lengva investuoti, nes galima padaryti pavedimą kas mėnesį 100 litui. Įsigijus fondo vienetų, galima atšaukti periodinį pavedimą, vėliau vėl sukurti. Tuo metu atrodė, kad tai gera idėja. Taigi, 2009-05-15 įsigijau pirmuosius vertybinius popierius už šimtą litų. Tada 2009-05-26 dar už šimtą litų. Fondas buvo panaikintas 2009-09-03 ir uždirbau apie 19,25 Lt nuo 200 Lt, kas yra beveik 10%.

Sekanti akcija buvo Estijos telekomas, kurį priverstinai supirko. Tačiau buvo išmokėti dvigubi dividendai. Kaip bebūtų, suma buvo vis dar mažytė, bet į pliusą.

Pradėjau pirkti daugiau Swedbank fondų, nustatydamas, kad pirktų keturių rūšių fondų po šimtą litų, kas mėnesį. Tai buvo Rytų Europos nekilnojamojo turto fondas, Rytų Europos akcijų fondas, Centrinės Azijos akcijų fondas ir Rusijos akcijų fondas.

Sekantis aktyvus žingsnis įvyko 2009-07-15, draugo patartas, patikrinęs istorines kainas, nusipirkau FAS (Direxion Daily Financial Bull 3X ETF) už 2844,9 USD (7,072 Lt tuometiniu kursu). Pardaviau greičiau nei už mėnesio (2009-08-11) už 4 176,58 USD. Pelnas litais po mokesčių 2 407 Lt. Reikia pripažinti, kad buvo drąsu pulti prie tokių sumų, kai prieš tai vos po kelis šimtus investuota. Nuskilo.

Antrasis investavimo etapas

Buvau pakylėtas ir naiviai tikėjau, kad viskas taip „atšoks“, kaip FAS. Pradėjau pirkti rizikingas akcijas kaip Arco Vara, Utenos trikotažas. Žinoma, primaišiau ir gerų dalykų: Invalda, Apranga, Teo. Nemažą sumą investavau į anksčiau minėtus Swedbank fondus. Pradirbau pinigų, bet ir uždirbau.

Turėjau ir Snoro – nuplaukė mano pinigėliai.

Greitai supratau, kad investavimas į fondus duoda blogą rezultatą bei negali sužinoti, kodėl taip yra, nes ne tu valdai akcijas ir kiekvienos nepatikrinsi. Tuo metu blogai sekėsi Swedbank’o fondams. Tiesa, jiems vis dar blogai sekasi.

Todėl maždaug 2011 pabaigoje nustojau pirkti fondus. Supratau, kad reikia pirkti tik „patikimas“ akcijas. Tačiau net tokiu atveju, kai rodikliai tarsi geri, kaina nebūtinai privalo kilti. Pvz., City Service, kuri pateko į politines pinkles.

Galų gale, pasiekiau antrą investavimo etapą, kai nusprendžiau, kad investuoti reikia tik į tas akcijas, kurios moka dividendus: tuomet nesvarbu, kaina kyla ar krenta, vis tiek uždirbi. Kartu jau tada brendo mano planas, kaip nors užsitikrinti po 1000 Lt/mėn. ir nustoti dirbti. Pradėjau pildytis Teo, Vilniaus baldų ir šiek tiek Aprangos.

Be to, istoriškai dividendinės akcijos šiek tiek aplenkia grąžą iš indekso.

Trečiasis investavimo etapas

Dabar nepirkčiau jokios akcijos „spekuliavimui“. Turi mokėti dividendus, arba reikia pirkti akcijų indekso fondų vienetus. Tokiu atveju istoriškai esi garantuotas ~7-8% grąža per ilgą laikotarpį. Gal tai atrodo mažai, bet per 10 metų pinigai padvigubės. Tuo tarpu spekuliavimui neturiu nei noro, nei laiko – atsikandau to reikalo. Buvo ir sėkmių, ir nesėkmių, bet supratau, kad tai ne man.

Detalūs skaičiai

Gana sunku buvo tiksliai viską paskaičiuoti, nes Swedbank’as to automatiškai nesugeba. Be to, dar įvyksta akcijų skaičių keitimai, anuliavimai, priverstiniai supirkimai ir t.t. Tad net pačiam sunku susivokti. Bet šiaip ne taip pabaigiau surašyti viską į excelį ir pateikiu jūsų teismui.

Akcijų žurnalas

Kiekvienas mano sandoris, gauti dividendai, išlaidos teismui ir t.t. Excelio formato versija čia.

Pagrindiniai faktai

Viskas, ką pardaviau ar praradau (pvz., Snoras) nuo 2009-05-15 telpa skaičiuje 9533,52 Lt pelno. Sunku pasakyti, kokia tiksli suma buvo suinvestuota. Bet galima sakyti, kad tiek gavosi pinigų per maždaug 5 metus nuo 20 000 – 30 000.

Dabartinė portfelio vertė atmetus indeksų fondus yra 41 735,78, įsigyti kainavo 40 613,32, pelnas 2,76%. Vien dividendų gaunu 1900 Lt per metus, kas yra 4,7% per metus.

Indeksų fondus pirkti pradėjau šiemet. Išleidau 16 109,28 + 66 518,91 = 82 628,19 Lt, dabar jie verti 16 923,55 + 69 092,75 = 86 016,3 Lt. Pelnas per kelis mėnesius 3 388,11 Lt.

Viso mano portfelio vertė 86 016,3 + 41 735,78 = 127 752,08 lt.

Swedbank portfelis

Detalus mano portfelis, kurį įsigijau Lietuvoje per Swedbank internetinę bankininkystę.

Swedbank portfelis 2015-01-19

IWeb portfelis

Mano portfelis nuo mokesčių apsaugotoje Jungtinės Karalystės ISA sąskaitoje. Viskas svarais. Per vienus finansinius metus, galima investuoti 15 000 £ (66,577.5 Lt).

IWeb portfelis 2015-01-19

Pabaigai patarimai, kaip žengti pirmą žingsnį

Tiems, kas nežino, nuo ko pradėti, siūlau perskaityti vieną kitą knygą apie akcijų prekybą, jų vertės įvertinimą bei nusipirkti pirmųjų akcijų už bent 500 litų.

Tuomet perskaityti dar daugiau protingų straipsnių ir knygų. Patirti savo kailiu praradimo ir pelno skonį. Kas vyksta psichologiškai, kai akcijų kaina kinta ir jūsų pelnas kinta.

Po šito, būsite praėję „pirmąjį“ investavimo etapą.

Nesu profesionalus investuotojas, mano patarimai tiesiog yra mano paties patirtis. Neprisiimu jokios atsakomybės už jų praktinį panaudojimą.

P.S. Visi mano sandoriai ir dabartiniai portfeliai kaip ant delno. Tikiuosi, kad mokesčių inspekcija nesusidomės 🙂

Share

Investavimo progresas – finansinė nepriklausomybė (4 dalis)

Šįkart pradėsime nuo praktikos, kitame straipsnyje pereisime prie teorijos.

Praeitą savaitę įvyko du puikūs dalykai.

Angliška ISA akcijų sąskaita pilnai užpildyta

Limitas per finansinius metus yra 15 000 £ (~65 383.50 Lt). Šioje sąskaitoje sukauptiems pinigams nereikia mokėti mokesčių, išskyrus įprastus mokesčius dividendams (net tuo atveju, jei pagal gaunamas pajamas turėtumėte mokėti didesnius). Verta paminėti, kad finansiniai metai pas britus baigiasi balandį.

Pirmoji investicija buvo atlikta 2014-10-02 įsigyjant VWRL (Vanguard FTSE All-World Index etf). Vaizdas atrodo taip:

iWeb ISA UK account

Vienintelis neigiamas rezultatas yra VHYL, kuri iš esmės ir neturi per daug augti, nes jos paskirtis išmokėti dividendus. Paprastai tokios akcijos auga mažiau. Be to, tai akcija nupirkta 2014-11-21, tad net komisinis mokestis dar nespėtas kompensuoti.

Pirmasis indeksą sekančio etf fondo pirkinys Lietuvoje

Mano supratimu, Lietuvoje yra tik toks pasirinkimas eurais: IWDA.AS, IWRD.MI ir XMWO.DE. Pasirinkau IWDA.AS (fondo mokestis 0,2% (TER/ARM)), kuri registruota Amsterdame, todėl minimalus įsigijimo mokestis yra 80 Lt. Paprastai perkama už 1000 Lt ir mokamas 5 Lt komisinis, kas yra 5 / 1000 = 0,5%. Norint pasiekti tokį pat santykį, reikėjo investuoti bent 16 000 Lt. Taip ir padariau. Dabartinis vaizdelis toks:

Swedbank sąskaita

 

Uždengtos akcijos yra praeities investicijos, kurios nesusijusios su finansinės nepriklausomybės siekimu.

Swedbank’o bėda ta, kad neina suprasti, koks prieaugis/pelnas, nes matoma tik dabartinė vertė, bet nėra įsigijimo sumos.

Progresas siekiant tikslo

Lapkričio pirmai dienai duomenys tokie: 31 037,62 £ arba 136 565,528 Lt.

Vadinasi, jau turiu 34-39% man reikiamos sumos („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

P.S. manau, kad atsiras manančių, kad negalima skelbti, kiek kas turi pinigų, ypač viešai. Pirmiausia, skaidrumas yra svarbu. Man patinka, kai visi įmonėje žino visų algas (taip būna retai) ir, kodėl vienas gauna daugiau, o kitas mažiau. Tik nepasitinkintis žmogus savimi negali pasakoti, kiek uždirba, arba jį darbo sutartis taip įpareigoja. Vien pagalvojus apie pasaulį, kur visi žino, kas kiek uždirba… Net kvapą užgniaužia, kaip gerai būtų gyventi. Pinigai viso labo išraiška, kiek galite sukurti vertės arba, kiek įmonė gali pasinaudoti jūsų sukuriama verte.

Antra, jei žmogus pakankamai protingas, kad atklystų į šį puslapį, tai turėtų suprasti, kad tų pinigų gauti yra neįmanoma. Swedbank leidžia nuimti vos 4 tūstančius vienu kartu, taigi, tiek pat, kiek iš bet kurio kito eitų pavogti. Akcijas parduoti ir gauti pinigus galima tik biržos darbo valandomis. Tad pinigų daug, o jų gauti nepavyktų, nes sąskaitos tuščios.

Share

Kaip taupyti pinigus (3 dalis) – finansinė nepriklausomybė (4 dalis)

Praeitos savaitės taupymo idėjų pratęsimas, nes viskas netilpo į vieną įrašą.

Pinigų taupymo būdai

Pinigų taupymo būdai

Nepirkti naujausių daiktų

Išėjo Samsung Galaxy S5, tai reiškia, kad S3 ir S4 atpigo. O juk dar visai neseniai tai buvo patys geriausi telefonai. Iš esmės, naujesni modeliai mažai ką naujo pridėjo: nei batarkė ilgiau laiko, nei telefonas turi programų, kurios neveiktų senesniuose modeliuose. Tuo tarpu sutaupymas žvėriškas, bet vis tiek daiktas gaunamas naujas su garantija. Kam nepatinka Samsung’ai, esu tikras, kad su IPhone galioja ta pati istorija, berods 6tas pasirodė neseniai.

Tai nėra siūlymas bergždžiai taupyti. Jei nusipirksi telefoną už 100£, tai tikrai pajusi skirtumą nuo brangesnių modelių. Gyvenimo išmintis, suprasti, kada reikia taupyti, kada nepagailėti pinigų. Su patirtim ateina 🙂

Apžaisti sistemą

Sunku tiksliai apibūdinti, ką turiu omeny, tačiau dažnai galima gauti pigiau arba geriau tą patį daiktą. Pvz., galima nuolaidų kuponų ieškoti internete prieš perkant kažkokį daiktą. Pirkti motociklą šaltuoju metų laiku. Pirkti transporto priemonę kitoje šalyje, pvz., motociklai Vokietijoje kažkodėl keliais tūkstančiais pigiau kainuoja nei UK. Žodžiu, būdų daug ir įvairiausių, o sutaupomos sumos didžiulės.

Kitas metodas yra tiesiog pirkti kitaip. Jei esate vyras, kuris daugiau ar mažiau sportuoja, tai nuėjęs į McDonalds ir užsisakęs didelį Big Mac’ą maistą lieki alkanas. Tačiau kartą pamačiau, kaip reikia valgyti protingai. Nusipirko vaikinas 4 sūrbargerius (angl. cheeseburger) ir valgo. Pirma, jis liks sotus, antra tai kainuoja pigiau nei pilnas maisto rinkinys. Trečia, manau, kad net sveikiau tiek kalorijų, tiek cukraus suvartojimo prasme. Beje, su drauge pirkdavome dar protingiau. Jei neturi atsigerti su savimi, tai tiesiog perki vieną rinkinį, kurio gėrimą ir bulvytes pasidalini (vienam to gėrimo visad juk per daug). O, kad būtum sotus prisiperki viršaus sūrainių arba Mayan Chicken (nžn, kaip lietuviškai) 🙂

Vengti bereikalingų abonentų

Esu mokėjęs vieną kartą gyvenime už sportavimą, kai užsisakiau paketą iš https://www.freeletics.com Negavau žadėtų rezultatų, nors dirbau daugiau ir dažniau nei programa nurodė (galbūt bėda buvo per mažas poilsis raumenims). Kaip bebūtų, įsisavinau keletą mankštų programų, kurias darau savaitgaliais po šiai dienai. Dar subėgioju trečiadieniais 10 km. Kiekvieną rytą, atsispaudimai, atsilenkimai, kojų pakėlimai. Darbe šiek tiek atsispaudimų. Esu sveikas, geros formos ir jokių mokesčių už sporto salę, jokių kelionių ir laiko švaistymo iki sporto salės.

Lietuvoje telefonų konkurencija gana arši, tad sekantis patarimas ne visad pritaikomas, bet esu tikras, kad bent 50% atvejų galioja. Taigi, nusipirkau telefoną prieš vykstant į Angliją už 670 Lt (Nokia Lumia 620). Dabar moku už telefono planą 7,5£ (GiffGaff). Aplink žmonės moka po 25-40£. Žinoma, į tą sumą įeina jų telefono mokestis. Tarkime, kad jų planas kiek geresnis ir kainuoja 10£, tai telefonui lieka 15-30£. Paskaičiuojame tai dviems metams ir gausime 360-720£. Mano telefonas tekainavo 150£. Naujutėlis S3 išeina už 190, IPhone 4 už 250. Tai už ką ten jie tuos pinigus moka? 🙂 Be to, kai varau atostogų į Lietuvą, tai nebūtina man ir tų 7,5£ mokėt, juk ne abonentas, nenaudoju ir nemoku, o sutaupytiu 33 litai (7,5£ * 4,40 Lt/£) dar niekam nepakenkė.

Turtingas litas po lito

Nė vienas šių patarimų nepadarys jūsų turtingu iškart. Bet litas po lito ir tokiu tapsite. Gana to mito, kad turtingu galima tapti tik loterijoj laimėjus.

Išlaidoss 2014-10 733,07 £Štai, rugsėjį pragyvenau už rekordišką sumą 814£. Atmeskime 540£ nuomą ir lieka 274£. Dabartiniu kursu 1 205 Lt. Tada spalį žinojau, kad galiu dar geriau, bei pragyvenau už 733,07£. Tokiu atveju išlaidos be nuomos 849,51 Lt. Lietuvoje gyvendamas išleisdavau daugiau (irgi atmetus nuomą). Žinoma, kiekvieną mėnesį taip nepavyktų, nes yra kelionės, kažkokios progos, dviračio pirkimas, laptopas ar dar kas nors. Bet tai puikiai parodo, kad sutaupyti galima daug daugiau, kai pagaliau atsiveria akys.

Prieš tai, maniau, kad realiai neįmanoma gyventi mažiau nei už 1 000£, pasirodo, kad tikrai galima ir net nebūtina gyventi name su daug keistų žmonių, kad tik nuoma pigesnė būtų 🙂

Baigiamoji gaida

Visi šie patarimai jums padės padidinti sutaupomą algos dalį kiekvieną mėnesį, kas iš esmės yra svarbiausia, norint anksti išeiti į pensiją. Kadangi taupymo idėjų tiek daug, kitą savaitę praleisime, bet bus dar bent vienas straipsnis apie tai.

P.S. knieti dviračiu pavažinėt per sniegą, turėtų būti nerealiai smagu.

Share

Kaip taupyti pinigus (2 dalis) – finansinė nepriklausomybė (3 dalis)

Taupom taupom piliai ant uolos krašto :)

Taupom taupom piliai ant uolos krašto :)

Praeitame straipsnyje paskaičiavome, kiek tų pinigų reikia bei padarėme išvadą, kad svarbiausia yra ne kiek uždirbame, bet kokią dalį algos sugebame pasilikti sau. Todėl šįkart pasidalinsiu, kaip tai padaryti.

Turbūt teko girdėti apie http://www.getrichslowly.org/? Jo, įkūrėjas pardavė savo kūrinį dar 2006 metais bei ne per seniausiai atsivertė į „ūsuotumą“ (angl. mustachianism). Štai jo pasakojimas apie mąstymo pasikeitimą: http://www.mrmoneymustache.com/2014/06/19/j-d-roth-how-i-learned-to-stop-worrying-and-love-mustachianism/

Esmė ta, kad buvo suprasta, kad 10 ar 20 procentų atlygio taupymas yra per mažai. Su 10% reikia net 9 mėnesių, kad sutaupyti sumą mėnesio pragyvenimui, su 20, reikia 4. Tuo tarpu su 50% vos vieno, su 75%, per mėnesį sutaupoma trims mėnesiams!

Pirma, tikrai neteigiu, kad kiekvienas taip gali padaryti. Jei dirbate už minimumą, tai tiesiog neįmanoma. Tačiau, jei gaunate bent 2500-3000 į rankas, tuomet 50% taupymas pasiekiamas net be didesnių valios pastangų.

Antra, dauguma dalykų atrodo nesąmonė iš pirmo žvilgsnio, kai žmonės daro kažką kitaip. Bet, kai pradedi vadovautis logika vietoj emocijų, supranti, kad taip turėtų elgtis kiekvienas sveiko proto žmogus. Pvz., važinėti dviračiu net šaltu metu ir per lietų.

Ilgoka ta įžangą, bet kaip be jos? 🙂

Pagrindinės taupymo gairės

Tikiuosi jau perskaitėte mano straipsnį pirmą dalį apie pinigų taupymą? Čia nekartosiu ten esančių patarimų, bet pridėsiu naujus, kuriuos pats taikau.

Važinėti dviračiu į darbą.

Dar nė dienos nevažiavau kitaip. Jei būtų didžiulė liūtis, tai tiesiog ilgiau pasėdėčiau darbe, o kitą dieną vėliau nueičiau, kad išlyginti valandas. Tas pats galioja, jei lyja iš ryto. Tačiau kasdienis lietus nėra priežastis nevažiuoti. Iš patirties galiu pasakyti, kad per lietų daug smagiau!

Žmonės kartas nuo karto vis paklausia, kodėl neturiu automobilio, nes kažkaip žmonės už minimumą dirbantys toj pat įmonėj sugeba jį turėti, o „vargšas“ programuotojas šaltu oru dviratį mina. Tiesa ta, kad minant dviratį nebūna šalta. Kol dviratį nusinešu į apačią ryte iš trečio aukšto, kūnas šiek tiek įšyla, tad atidarius lauko duris nebūna vėsu. Vos pamynus, jau šilta visai kelionei. Tad šalčio faktorių galima pamiršti.

O kur dar sveikatos privalumai važinėjant dviračiu, užsigrūdinimas. Apie pinigus kalbėti irgi neverta, tūkstančius sutaupau neturėdamas Londone mašinos.

Maistą gamintis patiems bei pirkti jį keliose parduotuvėse

Į darbą maistą nešdavausi visad, daug greičiau gaunasi papietauti nei keliauti iki kažkokios kavinės, laukti kol tave aptarnaus, kol pagamins, kol atneš, tada grįžti atgal. Vien dėl laiko visad rinkdavausi savo atsineštą maistą, net, jei tai nebūdavo pigiau. Taip pat, yra nerašyta taisyklė, kad kiekvieną penktadienį darbe einame pietauti kažkur arba užsisakom.

Be to, išmokau šį bei tą apie dietas, kalorijas, maisto naudingumą ir pan. Sakyčiau, kad maitinuosi kaip niekad sveikai. Pusryčiams pjaustyti švieži vaisiai ir įvairūs riešutai ant viršaus. Pietums namuose paruoštas maistas. Svarbiausia, kad išmokau, kur ką pigiausiai pirkti. Vaisius visad perku turgelyje, mėsą ir pan. dalykus Asda parduotuvėj, riešutus, dribsnius ir pan. Lidl, smulkmenas 99p ir t.t.

Skamba turbūt kaip sunki užduotis apeiti visas? Iš tiesų tai ne. Kiekviena iš jų yra maždaug 1-3 min. kelio nuo manęs pėsčiomis. Kadangi apsiperku tik vieną vienintelį kartą per savaitę – šeštadienį, tai vis tiek vienu ypu yra sunku viską panešti, tad vienu kartu aplankau 1-2 parduotuves.

Pats maisto gaminimas man patinka. Nepasakyčiau, kad teikia malonumą, bet patinka – raminanti veikla, kurios metu daug visko apgalvoti ir sugalvoti galima.

Išmokti pasidaryti pačiam

Čia yra dar vienas mitas, kad, jei jau uždirbama 50 Lt/val., tai neturėtumėm daryti darbo, kuris moka tik 20 Lt/mėn. Nebent iš tiesų sėdite šeštadienį darbe, kad atidirbtumėte tas valandas, kurias sunaudojote padengti tas papildomas išlaidas. Tokiu atveju, galite praleist šitą dalį.

Nusipirkau dėvėtą dviratį, už serviso darbą sumokėjau 50£. Greitai išmokau minimaliai reguliuotis bėgius (naujiems dviračiams būna nemokamas servisas po 6 savaičių, būtent tokio man prireikė, nes visi trosai buvo pakeisti, kurie prasitampo šiek tiek panaudojus), nes nenorėjau, mokėti tokias milžiniškas sumas… už važinėjimą dviračiu. Kiek iš jūsų Lietuvoj už dviračio remontą, neskaitant detalių, išleido 220 Lt vos tam, kad sureguliuoti bėgius, stabdžius, pakeisti galines žvaigždes su grandine? Tai va, daugiau neišleisiu 😉

Turėjau kitą bėdą, kad žvaigždžių du dantukai užsilenkė, tai vietoj patarimo pirkti naujas, kas kainuotų vėl daug pinigų, tiesiog atlenkiau su replėm. Atvažinėjau keletą savaičių, džiaugiausi, kaip čia viskas išsisprendė paprastai. Tačiau vakar ploviau grandinę ir žvaigždes, tad pamačiau, kad vėl vieną reikia šiek tiek atlenkti. Tad vis dėlto, tai ne atsitiktinumas, tikrai reikia keisti, bet tik tada, kai tie dantukai nulūš galutinai. Iki tol, replės mano draugas.

Kad nebūčiau klaidingai suprastas, yra dalykų, kuriems taupyti neverta. Pvz., būtina užsidėti apšvietimo lempas, atšvaitus ir t.t.

Automobilio tepalus su filtrais keisdavau pats. Ratus persukdavau pats prieš žiemą ir pavasarį. Jei neturite dar 8 ratlankių su padangomis, tai metas juos įsigyti. Paskaičiuokite, kiek jie kainuoja bei, kiek kainuoja mokėti už padangų permontavimą ant kitų ratlankių, balansavimą ir persukimą dukart per metus.

Ketinu įsigyti motociklą, vos įveiksiu UK biurokratijos pinkles ir gausiu pagaliau leidimą teises laikytis. Tuomet irgi ketinu, kiek galėdamas daugiau visko darytis pagal youtube video., t.y., dar daugiau nei automobilio atveju. Pradžiai vožtuvų gal nesusireguliuosiu, bet manau, kad sugebėsiu pamatuoti tarpelius ir nustatyti, ar tai apskritai reikia daryti. Tikėtina, kad pirmą kartą viskas bus normos ribose, tad turėtų būti sutaupytas koks 80-100£ 🙂

Žinoma, nesakau, kad tai visad įmanoma ar tam yra laiko. Bet dažniausiai tikrai taip.

O kur dar malonumas, kad didėja supratimas kaip viskas veikia.

Pabaiga

Kitą savaitę aprašysiu daugiau būdų didinti sutaupomą algos dalį, tuo tarpu svarstau, kaip turėtų būti smagu dviračiu žiemą važinėtis per sniegą. Kaip paaiškinti, kad to dar nesu bandęs?.. 😉

Share

Kiek reikia pinigų? Finansinė nepriklausomybė (2 dalis)

Išsilaisvink arba mirk bemėgindamas

Išsilaisvink arba mirk bemėgindamas

Pirma dalį galite rasti čia.

Jei reguliariai sekate šį blogą, tuomet žinote savo mėnesines išlaidas bei pajamas. Kelyje į finansinę nepriklausomybę daug svarbiau jūsų išlaidos nei pajamos. Tarkime, kad asmuo A uždirba 2000 Lt/mėn bei išleidžia 1000 Lt/mėn. Tuomet kas mėnesį jis sutaupo sumą, kuri leistų jam pragyventi vieną mėnesį, taigi sutaupo 50% atlyginimo. Dabar turime B asmenį, kuris gyvena už 10 000 Lt per mėnesį, bei uždirba 15 000. Jam reikia dvigubai daugiau laiko, dviejų mėnesių, kad sutaupytų sumą reikalingą išgyventi vieną mėnesį. Tai reiškia, kad asmuo A išeiti į ankstyvą pensiją gali dvigubai anksčiau nei asmuo B, kuris uždirba beveik 8 kartus daugiau.

Teigiama, kad norint išeiti į ankstyvą pensiją, reikia sukaupti pinigų sumą, kurios pakaktų pragyventi 25 metus. A asmens atveju tai būtų 1000 * 12 * 25 = 300 000 Lt. Ši suma leistų kasmet nusiimti 4% (300 000 * 4% = 12 000 Lt) bei palikti 3% (9000 Lt) toliau kauptis ir kompensuoti infliaciją.

Šie skaičiavimai paremti tuo, kad vidutinė investicijų grąža iš indekso yra 7-8%. Beje, ilguoju laikotarpiu neįmanoma pralošti, visad gausite tiek pajamų. Jei bus pasaulio pabaiga, tai jokio skirtumo turit ar neturit pinigų 🙂 Tad bent pasidžiaugsite, kad galėjote daugiau pagyventi nei kiti lindėdami darbuose.

Taip pat, yra dar viena problema, kad reikia sveikatos draudimo. Nesu ištyręs padėties Lietuvoje, bet spėju, kad ji daug prastesnė nei Jav. Vien tie 96 Lt/mėn. už nieką. Kol kas tai ignoruosiu, nes esu tikras, kad yra būdų apžaisti.

Pajamos nedirbant

Realybė yra tokia, kad žmogus yra laimingas tik tada, kai kažką daro, siekia, įveikia iššūkius, tada ilsisi. Tada kartoja ciklą. Taigi, mano atveju yra 100% garantija, kad kažkiek pinigų gausiu neturėdamas darbo. Kas dar labiau mažina man reikalingą sumą. Be to, ar buvo kada taip, jog pavyko pragyventi taip, kad vienintelis pajamų šaltinis būtų alga? Man kažkaip atrodo, kad tai misija neįmanoma. Žinoma, dauguma papildomo uždarbio paprastai būna mažos sumos. Bet gyvenant taupiai, jos praverčia.

Kita vertus, jei darbo neturi, tai tuomet sumos gali būti daug didesnės, nes yra laiko, o svarbiausia noro padaryti kažką gero.

Tai kiek tau reikia pinigų, Povilai?

Gyvendamas Lietuvoje vidutiniškai išleisdavau 1000 Lt/mėn. Į tai įeina pilnas mašinos išlaikymas, maistas, komunaliniai mokesčiai, drabužiai. Žodžiu, viskas išskyrus automobilio pirkimą – 12 000 Lt. Mašina kažkur 10čiai metų, tad tai prideda 100 Lt/mėn. Kita vertus, dabartinę mašiną dar galėsiu eksploatuoti kurį laiką.

Kitas mokestis yra butas. Mokėt komunalinius mokėjau, bet už butą nebe. Kadangi man į darbą nereikia, tai galėčiau gyventi Vilniaus krašte arba net kitame mieste. Permetus skelbimus, manau, kad 500-600 Lt vieno kambario butas gautųsi pakankamai geras. Tai viso gauname 1700 Lt/mėn. Iš esmės, čia blogiausias scenarijus. Juk galėčiau nuomotis butą per pusę su draugu ar mergina. Kurį laiką gyvensiu pas tėvus, kai grįšiu iš Londono ir t.t.

Taigi, man reikia 1700 * 12 * 25 = 510 000 Lt. Pakankamai maža suma, palyginus, ką už ją galima gauti.

Kaip minėjau, čia tuo atveju, jei nėra visiškai jokių pajamų po to, kai nustojama dirbti. Mano atveju turėtų būti taip, kad gausiu 800 Lt pasyvių pajamų. Tai šitą sumą numuša iki 900 * 12 * 25 = 270 000 Lt. Viso labo dviejų kambarių buto kaina su paprastu įrengimu. Pasyvios pajamos nėra garantuotos bei labai svyruoja. Vieną mėnesį gali būti 300, kitą 1300.

Todėl mano tikslas iki 2017.03.26 susitaupyti 80-100 000 £. Prie tokių sumų, kursas jau turi didelę įtaką, bet litais tai turėtų būti 328 – 430 000. Taigi, tai žymiai daugiau nei minimali 270 000 suma.

Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.

P.S. dar kartą primenu, kad visi skaičiavimai remiasi tuo, kad negausiu jokių papildomų pajamų. Bet iš tiesų juk gausiu 😉

Ankstyvos pensijos skaičiuotuvas

Svarbu yra suprasti, kaip gaunami skaičiai. Kai yra supratimas, galime naudotis automatizuotais sprendimais. Štai nuoroda į skaičiuotuvą su mano skaičiais. Tie skaičiai yra svarai ir pakeisti taip, kad atitiktų mano 1000 Lt/mėn. išlaidas gyvenant Lietuvoje.

Taigi, A asmens atveju gautume 16,6 metų. Pradėjus dirbti 22, į pensiją galima išeiti 38,6 metų. B asmens atvejis – 25,2 metų. Tai išeiti galėtų 47,2. Tai kur kas geriau nei 70ties! Abiem atvejais laikome, kad dabar jie neturi nė vieno lito susitaupę.

Įveskite savo skaičius ir pamąstykite, ar norite dirbti iki 70 ir ilgiau, nes pensija bus nukeliam ne kartą ir ne du.

Share

Sekantis mano tiklas – finansinė nepriklausomybė (I dalis)

Motyvacija

Ar jūsų pirmadieniai ir penktadieniai bent kartais panašūs į šiuos?

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turėjo daug tokių pirmadienių bei penktadienių. Dažniausias sprendimas savipagalboje būtų rasti tai ką myli esame darbe ir stengtis koncentruotis ten arba ieškoti naujos profesijos. Jau tos tikrosios, kuri yra jūsų gyvenimo pašaukimas.
Abu šie pasiūlymai yra sąlyginai geri, bet nė vienas neišsprendžia problemos. Esmė ta, kad esame žmonės, kurie pagrįsti emocijomis, hormonais ir kitokia chemija. Jei man šią savaitę darbinė nuotaika, galiu eiti pirmadienį penktadienine video nuotaika. Bet po savaitės, galiu kasdien eiti su pirmadienine. Žmonės ne robotai – jiems reikia laisvės, pasirinkimo. Savo verslas vargiai čia padės, nes tada atsakysime ne bosui, o klientams.

Antrame ir trečiame kurse rimtai svarsčiau mesti programų sistemų studijas bei perstoti į psichologiją (laikas, kai pradėjau dirbti). Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nejaučiau priburto malonumo savo profesijoje t.y., tokio, kuris turi būti, kai „myli“ savo darbą.
Tuomet atsakymas į klausimą, ką veiktum, jei turėtum neribotus finansus būdavo labai greitas: mesčiau visus darbus, univėrus ir nieko neveikčiau.

Finansinė nepriklausomybė - motyvacija

Finansinė nepriklausomybė – motyvacija. Nuotrauka James Willamor

Bet po truputį augau, supratimas, kad nieko neveikti yra gerai, buvo pakeistas supratimu, kad tada nesijauti laimingas. Iš esmės, reikia kažką veikti, po to ilsėtis, vėl veikti. Gyvenime būtini iššūkiai.

Galiausiai užsidegė lemputė virš mano galvos, supratau, kad programavimas man labai patinka. Tada atsakymas patapo toks: dirbčiau puse etato, gal kiek daugiau. Kitas variantas, savaitę dirbu, savaitę ne. Dirbdamas pasirinkčiau darbus, kurie duoda malonumo. T.y., jei esu pakankamai nusidirbęs, tai imčiau lengvus darbus, kurie suteikia pasitenkinimą, nes be didelių pastangų gali išbraukti iš darbų sąrašo. Jei esu gerai pailsėjęs, imčiau iššūkį metančius darbus. T.y., būčiau galėjęs net nekeisti darbovietės, jei šios sąlygos būtų patenkinamos. Iš tiesų, tikėtina, kad puse etato būčiau sukūręs beveik tiek pat vertės, kiek padarydavau dirbdamas 0,8 etato.

Taigi, jei turėčiau pinigų, kad nebereiktų apie juos galvoti, tikrai nedirbčiau programuotoju. Tačiau mielai tai veikčiau laisvalaikiu. Rašytoju irgi nedirbčiau, bet mielai bloginčiau. Po truputį ryškėja tobulo gyvenimo kontūrai.

Finansinės nepriklausomybės vizija

Ar esate sau uždavę klausimą: kiek pinigų reikia gyvenime? Skaičius bus gerokai mažesnis nei manote, bet kartu pakankamai didelis.
Jau nuo jaunų studento dienų, vos susidomėjęs investavimu, pradėjau galvoti, kaip būtų puiku turėti kokius 300 000 litų bei gauti metinių 10%. Per metus už 30 000 Lt tikrai nesunkiai pragyvenčiau – nebūčiau ponas, bet kaip vienam asmeniui, kuris tada net už butą nemokėjo, tai tikrai per akis.

Tada buvo idėjų apie verslus, generuojančius pasyvias pajamas. Beje, vieno tokio pusę turiu. Blogą rašyti pradėjau taip pat, galvodamas, kad kažkuriuo momentu, pavyks jį monetizuoti. Visad siekiau prasimanyti pasyvių pinigų šaltinį.

Tikslas

Iki trisdešimto gimtadienio išeiti į „pensiją“ (2017.03.26).  Būti pensijoje reiškia, kad nebeturėsiu jokio oficialaus darbo tik tam, kad uždirbčiau pinigų. Esminis pragyvenimo šaltinis galės būti tik tai, kas generuoja pasyvias pajamas. Daugiausia akcijos, kita dalis iš jau minėto verslo, kuriuo stipriai kliautis negaliu. Gali netikėtai pasibaigti. Net jei gyvuos toliau, tai vis tiek po 10-20 metų jo neliks (o gal transformuosis). Viskas keičiasi. Todėl didžiausias ramstis bus tiesiog finansinės priemonės, kitaip liaudyje žinomos kaip vertybiniai popieriai.

Kiek man reikia pinigų? Ar tai įmanoma? Nuo ko priklauso? Kaip tai padaryti? Atsakymai į šiuos klausimus kituose straipsniuose.

Antra dalis.

Share