Asmeninio tobulėjimo blogas

Taigi, kaip rašiau praeitame straipsnyje, pritrūkau laiko, tad nusprendžiau išsiaiškinti, kiek vis gi jo turiu kiekvieną dieną. Šįkart apie tai, kaip sekiau laiko panaudojimą minučių tikslumu.

Laiko fiksavimo procesas

Tam panaudojau labai „primityvų“ įrankį, kurį galite pamatyti žemiau. Žinoma, dar reikėjo rankinio laikrodžio.

Toks būdas padėjo labai greitai ir patogiai viską fiksuoti, tačiau išgauti duomenis užtrukau velniškai ilgai.

Stropiai žymėjausi dvi dienas ką veikiu, nuo pabudimo akimirkos iki atsigulimo į lovą.

Ilgiausiai užtruko duomenų įkėlimas į kompiuterį, kurio tikslas buvo suskaičiuoti, kiek praleidau laiko kiekvienoje srityje.

Kaskart susivedus duomenis į excelį, trūkdavo maždaug poros valandų per parą. Tad galų gale pradėjau viską daryti po vieną puslapį (viena para užima 3,5 puslapio). Todėl prie kiekvienos eilutės dešinėje surašyti skaičiai, reiškiantys tos veiklos trukmę minutėmis, o apačioje galutinė puslapio trukmė. Tad šiaip ne taip, per kokias 2-3 valandas pavyko viską susisteminti ir apskaityti visas 24 valandas per parą.

Savistabos privalumai

Šitas eksperimentas leido pamatyti, kad gyvenime galioja kvantinės fizikos dėsniai – nuo stebėtojo veiksmų priklauso stebimas reiškinys.

Kadangi fiksavau kiekvienos veiklos pasikeitimą, tai kaskart norint pakeisti veiklą, pvz., užeiti į facebooką, turėdavau tai pažymėti užrašų knygutėje. Tačiau vos suvokdavau, kad noriu užsiimti niekais, toliau tęsdavau produktyvią veiklą.

Tai mane gerokai nustebino. Juk paprastai mes ir taip suvokiame, kad, kai dirbame, turėtume dirbti, kai pramogaujam, turime nedirbti. Tačiau lygiai tas pats veiksmas atliekamas, kruopščiai fiksuojant laiko sąnaudas (minutės tikslumu), savistabą padidino keleriopai. Kartu padidėjo produktyvumas. Taigi, nors laiko sekimas užima kažkiek laiko, tačiau produktyvumą padidina gerokai daugiau nei jo sueikvoja.

Šitas faktas mane apstulbino, nes visad buvau įsitikinęs, kad laiko sekimas yra laiko švaistymas, kuris būtinas, norint tinkamai išrašyti sąskaitas klientams bei žinoti įmonės galimybes.

Stebėjimo rezultatai

Abi stebėjimo dienos parodė beveik tokius pačius rezultatus. Įdomumo dėlei žemiau pateikiu vienos dienos laiko „išlaidas“.

Teorijos ir praktikos skirtumai

Taigi, praktika parodė, kad per dieną galiu išnaudoti apie 4,5 valandos, nors teoriškai spėjau, kad tik apie 3,5. Per savaitę susidaro ženklus skirtumas.

Tiesa, reikia prisiminti, kad savistaba leido veikti produktyviau ir kartu turbūt leido atrasti šiek tiek daugiau laiko nei jo būtų su tipišku kasdieniu nusiteikimu.

Atlikęs šį eksperimentą, esu patenkintas jo rezultatais bei siūlau patiems išmėginti tai daryti porą dienų. Esu įsitikinęs, kad tai leis sužinoti kažką naujo apie save. Blogiausiu atveju turėsite porą produktyvesnių dienų

Pastaruoju metu pajutau ypatingą nepriteklių – laiko badą. Pagaliau radęs laiko atsipūsti, nusprendžiau, kad būtų naudinga sužinoti, kiek turiu laiko bei kaip jį panaudoju.

Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad straipsnis buvo per ilgas, tad padalinau į dvi dalis. Kam įdomu tik rezultatai ir koncentruota informacija – skubėkite į paskutinę pastraipą – išvadas.

Dvilypis laikas

Manau, visi sutiks, kad laiko panaudojimą sekti reikia dviem etapais – šiokiadieniai ir savaitgaliai. Pirmiausia pradėjau nuo darbo dienų. Taigi, paskaičiavau, kiek manau, kad užtrunku per dieną prie vienų ar kitų dalykų.

Šiokiadieniai – teorija

Norėdamas gauti kokį nors apčiuopiamą rezultatą, pirmiausia susiskaičiavau, kiek trunka neišvengiami dalykai: miegas, kelionė į darbą, maistas, trumpas atokvėpis, higiena ir pats darbas. Gavau ~20,6 valandų. Trumpai tariant, nekeisdamas įprastos dienotvarkės, galiu laviruoti tik ~3,5 valandų bloku. O tai velniškai mažai. O kitiems žmonėms kelionė į darbą dažnai užima dar bent papildomą valandą dėl didesnio atstumo ir/ar kamščių.

Kadangi tai teorinis dienos apmąstymas, tai pirmiausia įsidiegiau tokį patį laiko apskaitos įrankį į kompiuterį kaip darbo vietoje. Kai seki, kur dingsta laikas, pradedi jį labiau tausoti ir kitaip leisti. Pasinaudojęs ja vos vieną nepilną vakarą, supratau, kad su mano operacine sistema ji ne visiškai draugauja, tad dabar vėl be apskaitos. Jei kas nors žino puikią laiko apskaitos programą, pasidalinkite komentaruose, nes visi bandyti įrankiai nuvylė.

Savaitgaliai – teorija

Savaitgaliai mažiau rutiniškas laikas, todėl suskaičiavau ne vienos dienos valandų panaudojimą, bet visų laisvų. Ši dalis turėtų skirtis nuo jūsų, nes paprastai mano savaitgaliai prasideda ketvirtadienio vakarą. Be to, čia siekiau sužinoti, kiek man lieka laiko, po įprastų darbų, tad įrašiau tik tai, ką darau visada.

Šiuo metu dar savaitgaliais apie 10 valandų trunka namo šiltinimo darbai, tad kaip ir pasiekiau 68 iš 72 valandų.

Kiti darbai

Dar pridėkime šiuos dalykus, kurie atliekami nereguliariai

Išvados

1. Viso per savaitę teoriškai įmanoma savo produktyviems tikslams panaudoti ~28 valandas (72 – 58 + 3,5*4). Tačiau praktiškai tik apie ~21. Tad vidutiniškai per dieną išlieka 3 valandos net pridėjus savaitgalius. Kai į tai žiūriu kaip galutinį skaičių, tai galvoju, kad ilgas laiko tarpas, bet kai į tą patį laiką pažiūriu, kiek jo galiu panaudoti per dieną, tai matau mažulytį skaičiuką.
2. Iš aukštesniame punkte minėtų valandų dar reikia išskirti laiką, skirtą poilsiui.
3. Darbo dienomis vienintelis laiko blokas yra 3 valandos. Susitarei vakare pažaisti poolo ir viskas, nebeturi daugiau nė lašo laiko.
4. Labai padeda laiko sutaupyti dviejų dalykų darymas vienu metu, pvz., audio knygos klausymas ir ėjimas į darbą. Maisto ruošimas ir laiko leidimas su artimais žmonėmis.

Pabaigai viena citata: „Don’t say you don’t have enough time. You have exactly the same number of hours per day that were given to Helen Keller, Pasteur, Michaelangelo, Mother Teresa, Leonardo da Vinci, Thomas Jefferson, and Albert Einstein. (Nesakyk, kad turi per mažai laiko. Tu turi lygiai tiek pat valandų per dieną, kiek jų buvo duota toliau išvardintiems asmenims).”

P.S. Tai straipsnis po ilgos pertraukos, priminęs kaip smagu rašyti. Sekantį kartą, kokie tikrieji skaičiai bei koks savistabos poveikis produktyvumui.

Vakar turėjo būti paskutinė diena, kai įrašas į puslapį patenka reguliariai, t.y., pradžioje kiekvieną ketvirtadienį, vėliau kas antrą. Tačiau pamiršau paspausti mygtuką „paskelbti“, nes dar norėjau parodyti redaktorei, todėl tekstas pasirodė tik šįryt.

Pastaruoju metu jutau idėjų ir noro rašyti stygių. Nusprendžiau, kad metas atsisakyti fiksuoto straipsnių talpinimo grafiko.

Sekantis straipsnis pasirodys, kai pajusiu įkvėpimą. Tačiau įrašai ir toliau bus skelbiami tik ketvirtadieniais.

P.S. šiandien antrųjų mano atostogų išvakarės! Paskaičiavau, kad šiais metais mano atostogos užtruks 41 dieną (23 ir 18). Vėliau pradėjau skaičiuoti, kad dirbu tik 4 dienas per savaitę, tad laisvų dienų dėl savaitgalių turiu per metus 3*52 = 156, atimu į atostogas patekusius savaitgalius 156 – 12 – 9 = 135 dienos. Pridedame atostogas 135 + 41 = 176 dienos. Tada dar pridedame šventines dienas, nepatekusias į atostogas 176 + 7 = 183. Viso metuose dienų 365, tad man laisvų yra 50,1%, t.y., į darbą reikia eiti šiek tiek rečiau nei kas antrą dieną. Gal man visai nereikalingos atostogos

Sveiki, mieli skaitytojai! Vasara atostogų metas, tad ilsiuosi.

Kaip sekėsi griauti tiltus
Neturiu paruošęs jokių gilių minčių, tad tiesiog išpildysiu čia minėtą pažadą, parašyti, kaip pavyko kasdien skirti laiko vienam tikslui.

Pasisekė puikiai, nė vienos dienos nepraleidau. Pirmą kartą suklupau po kažkur 39 dienų, todėl, jog pamiršau, kad tądien buvo penktadienis. Tą padaryti man lengva, nes penktadieniai yra laisvadieniai, tad nėra įprastos veiksmų atlikimo sekos.

Šiek tiek apie atostogų metą
Apmaudu, kad orai tokie lietingi, žiūrint į prognozes net nesinori mėginti, kur tolėliau važiuoti, bet tikiuosi, kad sekmadienį pavyks susiruošti prie jūros. Kol kas labiausiai nustebino Pinigų muziejus: galvojau bus nuobodu, bet iš tiesų net pritrūko laiko viską apžiūrėti.

Pabaigai palinkėsiu gero ir turiningo poilsio bei naujų įžvalgų sugrįžus į įprastas vėžias!

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

• Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
• Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
• Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
• Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
• Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Šįkart trumpai apie viską

Vaikai mokosi iš pavyzdžio

Kai kitą kartą paklausite iš ko jie išmoko? Prisiminkite šį video ir suprasite… Nuorodą radau ruvi.lt

30 dienų gyvenimo paįvairinimas

Viskas prasidėjo čia. Pastebėjau, kad skaitytojus domina ši tema, todėl trumpai apie tai.

Puikiai pavyko kasdien ką nors padaryti, nors kartais atrodė, kad pritrūksiu laiko ar noro. Be to, papildžiau sąrašą dar keletu dalyku, pvz., bananų pyrago kepimu. Niam niam

Interviu

Kaip rašiau čia, daviau interviu vienai sumaniai moksleivei. Tikėjausi jį patalpinti svetainėje, bet deja, kokybė per prasta. Man pačiam sunku suprasti, nors pamenu, ką kalbėjau.

Pirmoji pažintis su reklama

Mano svetainėje jau nuo 2010 spalio buvo rodoma Google AdSence reklama, tačiau tik paieškoje. Lietuviškai tai vadinasi „Google tinkintos paieškos”. Jei naudotojas į paiešką po mano svetainę įveda tam tikrą raktinį žodį, tuomet būna parodoma tekstinė reklama. Žinoma, kadangi svetainės apieška naudojamasi retai, tai jos beveik niekas ir nepastebėjo. Tad per beveik pusę metų pavyko uždirbti kokius 0.10€. Solidi suma )) Žinoma, panašaus rezultato ir tikėjausi.

Kovo 12 dieną žengiau sekantį žingsnį ir įdėjau tekstinę reklamą į pagrindinį puslapį. Patalpinau po populiariausių straipsnių sąrašu, kad nekristų į akis ir nesimaišytų. Daugelis jūsų turbūt iki šiol to nė nepastebėjo. Prisipažinsiu, kad ir man buvo problemų ją pamatyti.

Viskas buvo taip: įjungiau reklamos rodymą, tačiau tai buvo ne mano pageidaujamas formatas – paveiksliukas, kuriame mergina su apatiniu trikotažu. Tuo tarpu aš norėjau tekstinės reklamos, kad mažiau kristų į akis. Paklaidžiojau po kitas svetaines – sužinojau, ko tiksliai noriu, tačiau dabar niekaip negalėjau jos pamatyti. Keista buvo tai, kad reklama pirmuoju formatu rodo (moteriškas apatinis trikotažas). Jau maniau, kad mano WordPresso tema kvailioja, o gal trikotažas užbūrė mano kompiuterį… Bet galų gale prisiminiau, kad turiu naršyklės įskiepį, kuris visas reklamas paslepia. Kažkodėl trikotažo neblokavo, bet tekstinę reklamą iškart panaikino. Tikiuosi ir jūs turite tokius įskiepius savo naršyklėse?

Per 3,5 savaitės prikapsėjo 0.46€. Pabandžius išplėsti laikotarpį metams ir sumą pavertus į litus išėjo – ~21,4 Lt. Tad įmanoma, kad domeno (panavas.lt) kaina, kuri yra 25 Lt, pati pasidengtų. Tiesa, neturiu žalio supratimo apie mokesčių mokėjimą ir kokio jie dydžio.

Be to, patalpinau ir pirmąją tiesioginę reklamą (affiliate). Gavau pasiūlymą, pranešti apie seminarą ir suteikti savo skaitytojams 10 litų nuolaidą. Nuo kiekvieno skaitytojo, kuris užsiregistruotų su man suteiktu kodu, būčiau gavęs 39 litus. Trumpai pasvarsčiau ir sutikau. Tačiau sukeičiau sąlygas vietomis. Skaitytojas gauna 39 litų nuolaidą, o aš 10 litų pelno. Paskutinis seminaras balandžio 9 dieną. Ar kas nors užsiregistravo, dar nežinau. Bet įgijau patirties kaip tai vyksta.

Skaitytojus domina ne tik pati informacija ar idėjos, bet taip pat rašančiojo gyvenimas. Jei jūsų atvejis kitoks, tuomet galite praleisti šį įrašą arba pasiimti gabalėlį motyvacijos, esantį paskutinėje pastraipoje.

Interviu moksleivei

Dar prieš atostogas su manimi susisiekė mergina egzotišku vardu. Nepavyko suderinti laiko prieš poilsį, tad interviu gerokai nusikėlė, kol galiausiai įvyko 2011.03.01.

Prisipažinsiu, pirmoji mintis perskaičius pasiūlymą buvo „Ne“, o tuomet iškart galvoje atsirado daugybė už. O štai ką manau po susitikimo:

• Susipažinau su puikia asmenybe;
• Maloniai praleidau vakarą;
• Geriau pažinau save;
• Pralaužiau ledus, pirmą kartą duodamas interviu.

Auksas

Kas reguliariai skaito mano blogą, žino, kad turėjau trumpalaikį tikslą, kuris pasiglemžė didžiąją dalį mano laiko. Bet štai, atėjo atpildo valanda! Iškovojome pergalę!

Iškart pasijuto, kiek daug laiko jis sunaudodavo. Tiesiog neįtikėtina. Jau buvo išsivystę atitinkami refleksai. Prabundi naktį, pirma mintis „reikia lipt iš lovos ir atakuoti“ Svarbiausia, kad pagaliau miego ritmas atsistato, nes žaidimas buvo jam uždėjęs daug apribojimų. Pajutau jėgų antplūdį, kurį galėsiu panaudoti sekantiems tikslams pasiekti. Tiek apie žaidimus.

Susitikimas su nepažįstamu

Pastaruoju metu gaunu vis daugiau laiškų susijusių su mano puslapiu. Pvz., kartą gavau pasiūlymą vesti mokymus laiko valdymo tema. Teko atsisakyti, nes neturiu tokios patirties ar sukurtos programos. Tačiau manau, kad noriu tai išbandyti, todėl tai tik laiko klausimas.

Bet grįžkime prie temos. Taigi, gavau dar vieną laišką su pasiūlymu susitikti ir priminimu, kad svarbiausia veikti, kažką daryti, o ne užstrigti planavimo fazėje. Pirmiausia uždėjau jam žymę „ToDo“ ir paspaudžiau „Archive“, o tai reiškia, kad laiškas pašalinamas iš „Inbox“ ir bus apdorotas vėliau. Bet jo žodžiai buvo tokie teisūs, kad susiradau tą laišką, atrašiau ir 2011.03.07 įvyko susitikimas.

Jis klostėsi kiek kitaip nei tikėjausi, tačiau bendras įspūdis teigiamas. Žmogus papasakojo daug įdomių produktų idėjų bei priminė jau realizuotąsias. Apsikeitėme Skype kontaktais ir kas ten žino, galbūt padarysime kažkada bendrą projektą.

100 reguliarių skaitytojų (RSS)

Galbūt pastebėjote, kad kairėje, virš „Nauji įrašai“ atsirado skaitiklis. Įrašo rašymo metu ten buvo apvalus 100 Ta proga prisiminiau man įstrigusius lankytojų skaičiaus apibrėžimus, rastus www.nezinau.lt:

0 – Ctrl-V bet kur?
1 – Autorius privalo pats save skaityti.
2 – Ei, tave prenumeruoja ir vienastoks!
5 – Yra šansų patekti į apžvalgas.
10 – Draugai renkasi, mama skaito.
30 – Parašei kitiems komentarų?
50 – Pagavo azartas. TopRSS – tavo namų tinklalapis.
100 – Patekai tarp elito. Laikas parašyti apie savo „bloginimo“ patirtį.
200 – Laikas parašyti, kad tu bodiesi rašymu ir darai tai nerimtai.
400 – Tavimi nustoja žavėtis žemiau sąraše esantys kolegos. Gauni pirmų skaitytojų už tinklaraščių bendruomenės ribų.
800 – Apie tave parašė Veidas arba Alfa.lt.
1600 – Supranti, kad niekad gyvai kiekvienam rankos nebepaspausi.
3200 – Dar nebuvo.

Kaip ir sufleruojama sekanti straipsnio tema…

Kas toliau?

Kadangi baigėsi „užimtasis laikotarpis“ dabar vėl grįšiu prie asmeninio tobulėjimo. Pastaruoju metu pajutau, kad naujų idėjų straipsniams sugeneruoju per mažai. Dabar grįšiu prie žmonėms labiau įprastų tikslų, tad manau, kad patarimų ir pasiūlymų atsiras gerokai daugiau.

Taip pat, pastarieji įvykiai, kasdien kažkas kitokio sąrašas bei užimtumas privertė daug kartų palikti komforto zoną. Kirsti nematomas ribas. Dabar jaučiuosi kitaip. Nežinau, kaip tai apibūdinti, bet atrodo, kad net šneku kažkiek kitaip.

Malonu kaskart padaryti kažką kitokio ar kitaip.

Gabalėlis motyvacijos

Vakar ir užvakar žiūrėjau filmą „Niekada nepasiduok“ („Never Back Down“) bei į mp3 grotuvą įsikėliau jo garso takelį. Nežinau kaip jums, bet man tai buvo puikus energijos ir motyvacijos šaltinis. Siūlau ir jums.

Dviejų metų gimtadienis!

Antradienį (2011.02.08) suėjo lygiai 2 metai nuo pirmojo straipsnio paskelbimo. Buvo paskelbti 108 įrašai, iš kurių 73 straipsniai asmeninio tobulėjimo temomis. Vidutinis įrašo ilgis 400 žodžių, tai sudaro 43200. Tarkime atsitiktinis knygos  „Mergina su drakono tatuiruote” puslapis turėjo 260 žodžių, vadinasi parašiau 166 puslapius. Neblogai

Daugiausia dėmesio skiriu žaidimui

Atėjo toks metas, kai kiekvienas pažvelgęs iš šalies, gali pasakyti, kad užsiiminėju niekais. Galbūt tai tiesa, bet gyvenimas be žaismingumo tuščias ir rutiniškas. Beje, atsižvelgiant į pavadinimą – garsiname Lietuvą

Smagu tuo, kad atneša bemieges naktis, kėlimusis 3 valandą ryto, daug įtampos, azarto ir strateginių galvosūkių. Džiugu, kad turime puikią komandą. Liko 23 iš 60 dienų, dar visko gali nutikti, bet tikiuosi geriausio!

Paįvairinkime gyvenimą

Idėją perskaičiau draugo Dimos (Dimitrij) siųstame laiške. Ačiū tau. Esmė paprasta, žmonių protas reaguoja į pokyčius. Pvz., jei patalpoje dūmai pradeda rinktis, tai užuosite iš pradžių, o vėliau į tai nekreipsite dėmesio. Į temperatūros pokyčius irgi reaguosime tik tada, jei jie pakankamai staigūs, pvz., perėjimas iš lauko į šiltą vidų. Taigi, siūlymas paprastas, kasdien daryti ką nors naujo ar kitaip. Idėją užkabino, tad štai mano sąrašas ateinančioms 30 dienų:

1. Pastatyti besmegenį;
2. Nueiti į darbą kitu keliu;
3. Valytis dantis kaire ranka;
4. Pasikviesti draugų žaisti šachmatais;
5. Pabėgioti, vietoj įprastinės mankštos namie;
6. Nekalbėti 4 valandas;
7. Pasivažinėti po miestą be tikslo;
8. Vakarienė žvakių šviesoje;
9. Pagulėti vonioje;
10. Iškepti pyragą;
11. Sukeisti telefonų SIM korteles vietom dienai;
12. Nuvažiuoti į darbą su mašina;
13. Miegoti pilnai ištiestoje lovoje;
14. Miegoti galva kitoje pusėje, dažnai tai baigiasi galvos guzais ;
15. Diena/vakaras be kompiuterio;
16. Romantiška diena;
17. Pradėti dieną 5:00 ryto;
18. Sudėlioti dėlionę, kaip seniai to nedariau ;
19. Užrašyti mintis (rašyti kiekvieną šovusią į galvą mintį, atrodo įdomus pratimas);
20. Aprašyti dienos veiksmus ir jausmus dienoraštyje;
21. Pasidaryti vaisių salotas;
22. Visą dieną nemūvėti laikrodžio;
23. Surinkti įdomiausias nuotraukas ir padaryti koliažą;
24. Parašyti knygos apžvalgą;
25. Nueiti į baseiną;
26. Pažiūrėti žinias;
27. Praleisti dieną su akiniais;
28. Išgerti kavos;
29. Leisti draugei nulakuoti nagus, ji jau seniai to trokšta ;
30. Atrinkti nuotraukas ir nunešti atspausdinimui;

Galbūt dar šaus įdomesnių variantų, kuriuos įgyvendinsiu. Taigi, ir toliau pagrindinį dėmesį skirsiu žaidimui ir smagumams.

Siūlau ir jums susidaryti panašų sąrašą, taip paįvairinant kasdienybę