Įpročiai – tiesus kelias į sėkmę

Įpročiai yra puiki priemonė pagreitinti kelią į sėkmę. Be to, įpročius išsiugdyti yra paprasta, jei jie skiepijami vadovaujantis keliais svarbiais principais.

Įsivaizduokime, kad norime kiekvieną rytą mankštintis. Iš pradžių jaučiame didelį entuziazmą, pasinaudodami savo valios pastangomis lengvai atsikeliame ir puolame daryti mankštos. Keletą dienų, gal net porą savaičių mums puikiai sekasi. Vėliau entuziazmas išblėsta. Pradedame apgaudinėti save: „Šiandien verčiau ilgiau pamiegosiu, nes reiks daug jėgų, rytoj padarysiu ilgesnę mankštą ir taip atsigriebsiu”. Galų gale nebelieka pasiryžimo mankštintis ir visa tai lieka užmarštyje.

Dabar pereikime prie kito pavyzdžio – daugelis iš mūsų yra taip įpratę valytis dantis vakare, kad be jokių problemų tą padaro net būdami labai pavargę, prieš pat nuvirsdami į lovą. Štai toks ir yra skirtumas tarp „daryti kasdien” ir įpročio. Tad šįkart apie įpročių galią ir jų ugdymą.

Kaip išsiugdyti įprotį
Žemiau pateiktas dalykų sąrašas, kurie reikalingi įpročio išugdymui:

  1. Surašykite įpročio privalumus. Tą sąrašą turėkite po ranka, kad bet kada galėtumėte pasisemti motyvacijos. Jei jis neturi privalumų, tai kam vargintis?
  2. Iš anksto turėkite susigalvoję sau atpildą, kuris motyvuotų. Tačiau tai turi būti nesusiję su pačiu įpročiu. Pavyzdžiui, įprotis kasdien keltis vienodą valandą vos suskambus žadintuvui. Atlygis – „turėsiu daugiau laiko” yra blogas. Čia ne atlygis, o įpročio rezultatas, todėl apie tai galvojame kaip savaime suprantamą dalyką.
  3. Konkretus laikas. Tai gali būti valanda, gali būti aplinkybė, gali būti vietovė. Svarbiausia, kad tai vyktų vieną kartą per dieną. Pavyzdžiui, kėlimasis iš lovos, 18:00, vakarienė, dušas ir pan.
  4. Darykite tai bent 30 dienų. Psichologinėje literatūroje teigiama, kad biologiškai žmogui pakanka 21 dienos susikurti naują įprotį. Kadangi pats susidūriau su šio periodo nepakankamumu, tad siūlau skaičių, kuris dažniausiai figūruoja populiariausiuose asmeninio tobulėjimo puslapiuose – 30.
  5. Jei norite įpročio 3-6 dienom per savaitę, geriau paverskite tai kasdieniu dalyku. Sunku kažką daryti kas antrą ar kas trečią dieną, nes nėra pastovumo. Tačiau, jei pasirinksite tinkamą trigerį, kaip darbo dienos pabaiga, pradžia ir panašiai, tuomet viskas eisis sklandžiai. Toks įpročio aktyvavimo įvykis pakankamai dažnas ir įvyksta tik 5 dienas per savaitę.
  6. Jei įpročio nepavyko išlaikyti 30 dienų, tuomet pradėkite iš naujo nuo 0. Norint išsiugdyti įprotį būtina atliekamus veiksmus kartoti be pertraukos.
  7. Laikinumas. Kasdien atlikti kažkokį veiksmą visą likusį gyvenimą yra labai sunku ir demotivuoja. Sprendimas labai paprastas – įprotį išlaikyti turite tik 30 dienų. Vėliau pamatę rezultatus galite pratęsti įprotį dar 30 dienų arba jo atsisakyti. Toks būdas leidžia pirmiausia išbandyti, pajusti naudą ir trūkumus, tačiau nesukelia pradinės demotivacijos. Juk sunku pradėti su mintimi, kad visą likusį gyvenimą kasdien kelsiesi vienodu laiku, ar skaitysi po valandą, tačiau tai išbandyti viso labo 30čiai dienų yra smagu ir lengva.

Viso labo 7 maži žingsneliai – viskas labai paprasta ir efektyvu. Nežinote nuo ko pradėti? Nieko baisaus, kitame paragrafe daugybę pavyzdžių, kaip naudingai išnaudoti šį ginklą.

Įpročių pavyzdžiai

  1. Skaityti po valandą kasdien;
  2. Nerūkyti, nustoti gerti kavą ar valgyti nesveiką maistą, atsisakyti kažkokios kitos priklausomybės;
  3. Mankštintis;
  4. Kasdien atlikti po vieną iš anksto sugalvotą darbą. Vėliau šį įprotį galima panaudoti retiems įpročiams. Pavyzdžiui, dukart per savaitę norite skirti laiko straipsnių rašymui. Tai retas įprotis, todėl sunku jį įvaldyti. Tačiau pasitelkdami vieno darbo per dieną įprotį, galite tiesiog įpareigoti save kažkurią konkrečią dieną rašyti straipsnį. Tokiu būdu, ta diena kaskart gali būti skirtinga.
  5. Kasdien užkalbinti po nepažįstamą žmogų;
  6. Nustoti žiūrėti televizorių. Jei bijote praleisti mėgstamas laidas, galite tiesiog jas įrašyti ir, jei po 30 dienų manysite, kad kažką praradote, tuomet galėsi atsigriebti;
  7. (Pa)rašyti straipsnį ar knygos skyrių;
  8. Keltis vienodu laiku;
  9. Kasdien išmokti kelis naujus žodžius;
  10. Nustoti lankytis forumuose;
  11. Padaryti savo partneriui masažą;
  12. Rašyti dienoraštį;
  13. Atlikti 20 pardavimo skambučių;

Kaip išlaikyti įprotį
Tarkime, kad turime rytinės mankštos įprotį, tačiau išvažiavus atostogų ar į komandiruotę, sunku jo laikytis. Dažnai tiesiog nėra laiko ar sąlygų. Dėl to neverta baimintis. Grįžus į įprastą aplinką, visi įpročiai bus išlikę. Juk ne veltui narkomanams siekiantiems pagyti siūloma pakeisti aplinką.
Be to, įpročiai nesunkiai gali galioti keliose aplinkose, tačiau negalioti visose kitose. Pavyzdžiui, per savaitę 3 dienas praleidžiu viename mieste ir 4 kitame, tačiau tai neturi jokios įtakos įpročiams, nes jie yra perkelti į abi šias aplinkas. Norint tai padaryti, tereikia išlaikyti įprotį abejose aplinkose 30 dienų.
Kuo ilgiau bandomuoju laikotarpiu išlaikote įprotį, tuo lengviau jo laikytis toliau. Įsivaizduokite, kad jau 23 dienas kasryt mankštinatės. Juk sunku dabar imti ir sustoti, kai tiek daug jau padaryta, o atpildas čia pat.

Išvados
Galvą sudaužyti akmenį sunku, tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tuo įpročiai ir yra tokie ypatingi – kartą įvaldžius, jie visada šalia ir nuolat stumia į priekį.

Sugalvokite ar pasirinkite iš sąrašo, ką norite daryti kasdien, pasirinkite tinkamą laiką naujam įpročiui, surašykite jo privalumus, pasiskirkite atpildą ir pirmyn!

Share

Veiksmo svarba

Vienintelis dalykas, kuris mus kur nors nuveda tai veiksmas. Veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Taigi, šiandien apie tai, kaip svarbu kažką atlikti.

Neužstrikite planavime
Galima dienų dienas planuoti, kaip įgyvendinsi savo verslo idėją. Galima aprašinėti, paišyti diagramas, kurios tiesiog meno kūriniai. Tačiau vienintelis dalykas, kuris mus priartina prie tikslo yra veiksmas. Vienintelis veiksmas reiškia kažkokį apčiuopiamą rezultatą.

Kur kas geriau yra pradėti veikti nei užstrigti planavimo fazėje. Kodėl? Pirma, parengti tobulo plano neįmanoma. Vis tiek bus kažkokių netikslumų ir klaidų. Galų gale gyvenimas pasisuks netikėta linkme, tuomet teks keisti planą. Bet planavime prarasto laiko negalima susigrąžinti. Antra, kuo greičiau pradėsit vykdyti konkrečius žingsnius, tuo greičiau gausite grįžtamąjį ryšį. Staiga suprasite, kad vieną ar kitą dalyką reikia daryti visiškai atvirkščiai, o dar kito dalyko padaryti neįmanoma. Kitaip sakant, gauta patirtis leidžia stipriai patobulinti planą ir jo įgyvendinimą.

Žinoma, neneigiu naudos, kurią suteikia žingsnių tikslo link turėjimas arba tiesiog planas ir atliekamų veiksmų prioritezavimas. Tik sakau, kad vienintelis dalykas, kuris mus kažkur nuveda – veiksmas. Kita vertus, veiksmas užima paskutinę vietą pagal svarbą kelyje į sėkmę, nes pirmiau eina tokie dalykai kaip požiūris, tikslai, strategija ir pan. Tačiau tik jis vienintelis duoda kažkokį konkretų rezultatą.

Eksperimentuokite
Jei manai, kad perskaitysi kažkokią knygą ar straipsnį ir staiga tapsi puikiai laiką valdančiu ar tikslus keliančiu žmogumi, tuomet, deja, turiu tave nuvilti. Gyvenime taip nebūna. Kelias į sėkmę grįstas eksperimentais ir klaidomis. Tik pastarųjų dėka mes tobulėjame. Todėl siūlau kuo greičiau viską išbandyti praktiškai bei pritaikyti savo reikmėms. Žinios, kurios nenaudojamos neteikia jokios naudos. Taip pat, jos greitai išgaruoja iš mūsų galvų, lyg niekad ten ir nebuvusios.

Dabar pasitelkime vaizduotę ir įsivaizduokime, kad kažkoks žmogus sukūrė tikrą žingsninį vadovą, kaip pasiekti sėkmę savo gyvenime. Turiu omeny tokį vadovą, kuriuo vadovaujantis kaskart pasiekiamas norimas tikslas. Ar būtų įdomu žinoti, kad tavo sėkmė yra kažko kito nuopelnas? Kad iš tiesų tu nieko nepasiekei? Tavo sėkmė būtų tarsi ištraukų iš istorijos knygų nurašymas į sąsiuvinį – jokios naudos ar įdomumo. Blogiausia, kad tokiu būdu nebūtų patirtos nesėkmės, sunkios situacijos ir visa kita, kas yra būtina asmeniniam tobulėjimui bei tolimesnei sėkmei.

Tau nereikia naujausio telefono
Ši problema kamavo ir mane patį. Jeigu turėčiau tą ir tą programą, greitesnį internetą arba naujausio modelio telefoną, tai iškart būčiau produktyvesnis, sėkmingesnis ir t.t. Kol jų negausiu, tol negaliu net šiukšlių išnešti, nes neturiu daikčiuko, kuris man primintų, kad turiu tai padaryti. Nė velnio. Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia.

Taigi, visas naujausių technologijų ir programų poreikis viso labo yra dar vienas būdas atidėlioti savo tikslų siekimą. Tad pradėk dabar su popieriumi, o baigsi su kuo nori. Visiškai sutinku, kad protingas telefonas gali padėti nepamiršti ir efektyviau planuoti dieną, tačiau tai ne priežastis atidėlioti veiksmų atlikimą. Veiksmas yra tai, kas mus nuveda į priekį.

Išvados
Nepaisant to, kad veiksmas užima paskutinę vietą hierarchijoje į sėkmę po tokių dalykų kaip požiūris, mąstymo apie problemas būdas, tikslai, strategija ir kita, tačiau tik jis vienintelis  mums duoda konkretų rezultatą, kuris mus priartina prie mūsų sėkmės. Todėl nepersistenkite šlifuodami visus kitus aspektus, kol nesiimate konkrečių veiksmų. Be įvykdyto veiksmo, kad ir koks tobulas planas ar geras požiūris būtų, jūs nė per nago juodymą nepasistūmėsite į priekį.

Share

Tapk savo paties idealu

Koks žmogus norėtum būti? Ar daug trūksta, kad juo taptum? Aišku viena, jei elgiesi, kaip tavo idealas, tuomet ir esi jis. Juk taip? Tai tikrai yra taip paprasta kaip skamba. Šiame straipsnyje pasakoju apie asmenybės tobulėjimą remiantis paties susikurtu idealu.

Pirmiausia – idealo įvaizdis
Norint pritaikyti šį metodą, pirmiausia apibūdinkite save tokį, kokį norite matyti nuolat. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite.

Nurodykite, kaip jis priima sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijose, kokiomis charakterio ypatybėmis pasižymi. Apibūdinkite taip detaliai, kad remdamiesi aprašymu galėtumėte nustatyti, kaip jis elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje.

Elkitės kaip jūsų idealas
Nežinote, kokį sprendimą priimti? Ne bėda, juk žinote, ką nuspręstų idealas. O gal ir su jo pagalba negalite priimti sprendimo? Tuomet bent jau priimkite sprendimą tokiu būdu, kokiu tai darytų jis: neverkiant ir nedejuojant, bet pasveriant visus už ir prieš bei suprantant, kad neįmanoma kiekvieno išorinio veiksnio pasukti sau tinkama linkme.

Pirmas pavyzdys
Norėčiau tai iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate virtuvėje ir ką tik ant grindų nukrito vienas riebaluotas mėsos gabaliukas. Jūs galite rinktis tarp daugybės variantų:
a) apsimesti, kad to nematėt ir palikti mėsą ant grindų;
b) paimti mėsą, išmesti ir neišvalyti grindų – juk  niekas nepamatys;
c) nuspirti mėsą už šaldytuvo, o grindis pavalyti šlepete;
d) paimti mėsą, ją išmesti bei išvalyti grindis.
Mano idealas pasirinktų d variantą, o jūsiškis?

Tai labai paprasta situacija, tačiau puikiai parodo, kaip lengva pasirinkti tinkamą sprendimą pasinaudojant susikurtu idealu. Kaip jau rašiau, viskas prasideda vienu mažu žingsneliu.

Antras pavyzdys
Dabar įsivaizduokime ką nors sudėtingesnio. Einate vėlyvą naktį gatve ir pastebite, kad maždaug už 50 metrų nuo jūsų trys vyrukai prikibo prie vienos merginos. Jūs galite:
a) apsimesti, kad to nematot (juk tai ne mano reikalas);
b) patyliukais iškviesti policiją ir pasišalinti;
c) pulti vienas prieš tris – esu Chuck Norris giminaitis, tad lengvai juos įveiksiu net jei jie ginkluoti ;);
d) patyliukais iškviesti policiją ir mėginti nukreipti vaikinų dėmesį nuo merginos, kad ji turėtų laiko pasprukti.
Ką šįkart darytų jūsų idealas? Maniškis rinktųsi c variantą, tačiau kol neturiu tam reikiamų įgūdžių arba ginklo, tektų pasirinkti d variantą. Esu vikrus ir greitas, tad blogiausiu atveju išloščiau laiko, per kurį atvažiuotų policija.

Tokius pat gyvenimiškus principus galime taikyti ir platesne prasme. Ar jūsų idealas, kas 5 minutes tikrina savo paštą? Kiekvieną laisvą darbo akimirką eina į facebook’ą? O gal pirmiau atlieka darbą, o tuomet užsiima jam naudinga veikla? Ar dienų dienas leidžia prie televizoriaus? Tad elkis kaip idealas ir taip tapsi juo.

Idealas nėra ponas tobulybė
Visų pirma, manau, kad visi sutiksite, kad nėra tobulų žmonių. Be to, idealių žmonių mums nė nereikia. Nebūtina visur ir visada būti pirmam, teisiam, geriausiam ir t.t. Kur kas svarbiau mėgautis dalyvavimu ir įgyti patirties. Kaip sakoma „sustoti pauostyti rožių”, o ne bėgte prabėgti pro gyvenimą nieko nepastebėjus.

Kas nepatiria nesėkmių ir pralaimėjimų, tas niekada nepasiekia sėkmės. Manot, kad sėkmingi žmonės viską pasiekė iškart ir pirmu mėginimu? Ne, tai tie žmonės, kurie nenustojo mėginę po kiekvienos patirtos nesėkmės.

Taigi, susikurti neklystantį idealą būtų pražūtinga. Dažnai nepaisant įdėtų daugybės pastangų viskas baigsis nesėkme. Būtent tai ir bus žingsnis į priekį, o ne paika sėkmė loterijoje.

Share

Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share

Kaip įveikti stresą I

Tekste pateikiami keli streso mažinimo metodai. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiau išmokti susidoroti su kylančiomis problemomis, o ne slopinti jų sukeliamą įtampą. Kita vertus, prieš imantis konkrečių veiksmų, vertėtų nurimti ir turėti „šviežią” galvą, galinčią duoti gerus sprendimus.

Tai daugiau nei 1000 žodžių straipsnis, todėl jį padalinau į dvi dalis. Kitą dalį galite rasti čia.

Kas yra stresas?

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Taip pat įsitempimas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, nuolatinės skubos ir pan.

Stresas arba tiesiog nervinė įtampa užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Jis mobilizuoja mūsų kūno energiją, paruošia raumenis staigioms reakcijoms. Deja, dažniausiai mums nereikia bėgti nuo didelio, balto ir pikto lokio… Tačiau reikia susidoroti su kažkokiomis kasdienėmis problemomis ir tvyranti įtampa tik dar labiau tai apsunkina. Streso metu smegenys nebegali funkcionuoti aukšto mąstymo lygmenyje. Tvyrančios įtampos metu organizmo kontrolė perduodama primityvesnėms smegenims, kurios gali greičiau, tačiau paprastai neadekvačiai reaguoti į besikeičiančius įvykius šiuolaikiniame pasaulyje.

Organizmas negali ilgai išbūti maksimalaus mobilizavimo būsenoje, todėl po kiek laiko streso forma pakinta. Galima sakyti, kad sušvelnėja: atsiranda tingumas, slogios nuotaikos, sutrikęs apetitas, sunku gerai išsimiegoti.

Pats savaime stresas yra apsauginė organizmo būsena skirta mus apsaugoti ir įveikti iškilusius sunkumus. Maži streso kiekiai leidžia mums efektyviau ir sparčiau atlikti darbus. Taigi, tik pastovus ar per dažnas stresas yra problema.

Miegas
Miegas yra vienas iš dviejų aprašomų metodų, kuriuos reikia naudoti prieš iškylant stresinėms situacijoms. Remiantis tyrimais, gerai išsimiegojęs žmogus gali daug geriau susidoroti su iškylančiomis problemomis, taigi, ir greičiau panaikinti stresą. Atsimenate, kad trumpas stresas yra naudingas, o ilgalaikis tampa problema?

Be to, pailsėjęs individas turi daugiau energijos bei tvirtesnę imuninę sistemą, todėl įtampos sukelti fiziologiniai pakitimai kūne vis tiek palieka pakankamai atsargų tolimesnei veiklai.

Trečia, gerai išsimiegoję žmonės būna geresnės nuotaikos, kas savo ruožtu vėl mažina tikimybę, kad stresas įveiks jus.

Paprastai laikoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego. Tačiau tai priklauso nuo aplinkos, kurioje miegate. Šviesa ir triukšmas didina reikalingų miego valandų skaičių.

Draugai ir pažįstami objektai
Visai neseniai klausiausi žymaus psichoneuroimunologo (angl. psychoneuroimmunologist) garso įrašų ir ten buvo pasakojama apie labai įdomų eksperimentą. Buvo testuojamas beždžionių streso lygis, t.y., tikrinami fiziologiniai pakitimai, pvz., padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje.

Beždžionė būdavo uždarome narve, į kurį paleidžiama elektros srovė. Buvo nustatyta, kad jei narve yra bent dar vienas individas, kurį beždžionė puikiai pažįsta, tuomet streso lygis šiek tiek sumažėja. Jei kartu į narvą patalpinama dar 12 beždžionių, kurias tiriamoji taip pat puikiai pažįsta, tuomet streso sukelti pakitimai būna maži palyginus su pradiniu variantu, kai ji buvo vienui viena narve. Svarbiausia, kad tiriamasis gyvūnas privalo pažinoti kartu patalpinamus gyvūnus arba kitaip, tai nesumažina streso sukeliamų fiziologinių pakitimų.
Taip pat, tai veikia ir su pažįstamais daiktais.

Taip yra turbūt todėl, kad streso metu dažnai vyrauja baimė, kurios metu žmogus ieško saugumo. O saugumas – pažįstamos vietos ir sąlygos. Išvada peršasi pati – reikia save apsupti dalykais, kurie yra puikiai pažįstami. Darbo vietą apsistatyti nuotraukomis ir simboliais, kurie jums kažką reiškia. Dažnai susitikti su draugais, o dar geriau su daug draugų, nes tyrimas parodė, kad kuo daugiau pažįstamų individų, tuo geriau.

Kiti metodai
Alternatyvių metodų aprašymus galite rasti kitoje straipsnio dalyje, kuri yra čia.

Share

Kaip ieškoti sprendimų

Didesnių ar mažesnių sprendimų ieškome kiekvieną dieną. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti patirtimi, kaip surasti gerą sprendimą kiekvienam gyvenime iškilusiam uždaviniui.

Nebandykite sienos pramušti galvą
Kartais būna taip, kad susiduri su uždaviniu, kurį bandai spręst vienaip, tada kitaip. Išbandai daugybę būdų, kol galų gale mėgini spręsti problemą jau prieš tai išmėgintais metodais. Blogiausia, kad pats nė nepastebi, kad užstrigai nesėkmingų metodų rate. Dažnai jame praleidžiama daug laiko. Tokiems atvejams siūlau du sprendimus: turėkite lapelį, kuriame parašyta, kaip dar galima mėginti išspręsti problemą bei darykite pertraukėles.

Turėkite „klausimų lapelį”
Tai labai primityvus, tačiau efektyvus būdas. Klausimai turi būti tokie, kurie nurodo, kur ieškoti informacijos arba, kaip galima sužinoti, kur jos ieškoti. Kaip pavyzdį pateiksiu savo paties „klausimų lapelio” turinį:

  • Ar jau išmėginau „Google”?
  • Ar yra kokių nors kitų metodų spręsti problemai, kurių dar neišbandžiau?
  • Kas iš mano pažįstamų galėtų žinoti atsakymą arba nukreipti mane tinkama linkme?
  • Padaryk pusvalandžio pertrauką.

Lapelį laikykite gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant monitoriaus. Tokiu būdu akis dažnai už jo „užklius” ir neleis užstrigti nesėkmingų bandymų rate.

Leiskite smegenims pailsėti
Tony Buzan knygoje „Lavinkite atmintį” rašoma, kad pertraukėles reikia daryti, kas 10-50 minučių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus savybių. Kadangi dauguma mūsų įpratę prie 45 minučių trukmės akademinės valandos, tad siūlau būtent tokį intervalą ir pasirinkti. Pertraukėlės turėtų trukti 2-10 minučių. Per jas reikia leisti smegenims protiškai pailsėti. Tam puikiai tinka tokie dalykai: pasivaikščiojimas, trumpa mankšta, arbatos puodelio pasidarymas.

Toks režimas anot pasaulyje garsaus autoriaus leidžia:

  • Išlaikyti gerą supratimą ir įsiminimą  ilgą laiką;
  • Lengvesnį naujos informacijos perpratimą, nes ankstesnioji jau sutvarkyta ir smegenys paruoštos naujai medžiagai suvokti ir įsiminti;
  • Geriau įsiminti, nes pertraukėlių metu smegenys surūšiuoja informaciją, tai leidžia ją ilgiau išlaikyti atmintyje;

Trumpai tariant, pertraukėlės leidžia išlaikyti kūrybiškumą, mažina nuovargį, padeda susidoroti su nauja informacija ir vis kitomis užduotimis.
Kitas pertraukėlių privalumas yra tas, kad jų metu dažnai kyla įvairių puikių idėjų susijusių su ką tik darytomis užduotimis ar matyta informacija. Pavadinčiau tai „nosies pakėlimo nuo ekrano” sindromu 🙂

Tegul smegenys galvoja už jus
Būna situacijų, kuomet, kad ir kaip bebandytum išspręsti problemą, tiesiog nematai jokios tinkamos išeities. Vis galvoji galvoji ir nieko – neužsidega jokia lemputė galvoje. Kai sprendimas neturi būti priimtas skubiai, labai tinka paprastas metodas: palikti problemą nuošalyje. Tiesiog suformuluokite problemą mintyse ir laikinai ją pamirškite. Dabar tik laiko klausimas, kuomet į galvą šaus puiki idėja.

Efektyviausiai toks metodas veikia tuomet, kai prieš einant miegot būna ieškoma rakto problemai, tačiau neradus einama miegot. Dažniausiai jau vos pabudęs, žinau, kaip išspręsti susidariusį uždavinį.

Kas niekad su tuo nesusidūrėt, siūlau tikrai neatmesti šio metodo kaip naivaus ar neįtikimo. Tai dažnai taikomas būdas problemoms spręsti. Jūsų smegenys tikrai gali daugiau nei manote.

Share

Pinigų vertė

Ką tau reiškia pinigai? Ar vienas iš tavo tikslų būti turtingu? Galbūt tu gyveni labai taupiai? Arba priešingai, viską išleidi?

Kas yra pinigai?
Seniai seniai žmonės pirkdavo atsiskaitydami tiesioginiais mainais, pavyzdžiui, 10 maišelių druskos už vieną avį. Kiekvienas daiktas reikšdavo kažkokią vertę. Norint įvykdyti mainus, reikėdavo, kad abu žmonės norėtų iškeisti tą pačią vertę atstojančius daiktus.

Būdas buvo nepatogus, todėl atsirado monetos, kurios gerokai palengvindavo mainus. Vėliau jas pakeitė popieriniai pinigai, kurių užstatas būdavo bankuose saugomas aukso kiekis. Na, o dabar pinigų vertė labai priklauso nuo tiesiog valstybės ekonominio pajėgumo, žmonių požiūrio į valiutą ir t.t.

Kaip bebūtų, bet pinigų popierėlis visad reiškia kažkokią vertę. Jis gali reikšti druskos pakelį ar avį arba išreikšti kur kas subtilesnius dalykus, pavyzdžiui, naudą, kurią man suteikė kažkoks žmogus, todėl jam sumokėjau 500 lt. Visas pasaulis tuo gyvena, kad žmonės suteikia vertę, o už ją gauna atitinkamą atlygį pinigais. Gautas atlygis vėl panaudojamas įsigyti kažkokiai vertei, pavyzdžiui, kelionėms ar maisto produktams.

Ar verta siekti pinigų?
Žinoma, kad ne. Išskyrus atvejus, kuomet būtent jie yra reikalingi, pavyzdžiui, noras turėti 10 000 lt grynaisiais savo sąskaitoje juodai dienai. Čia jie puikiai tinka kaip galutinis tikslas, nes už jų slepiasi saugumo siekis, kuris išreiškiamas tuo, kad nutikus nelaimei, žmogus galėtų įsigyti kažkokių konkrečių daiktų, kurių vertė piniginiu pavidalu visuomet saugiai guli jo sąskaitoje. Jis nežino, ko jam gali prireikti, todėl pinigai yra puiki priemonė tokiai vertei saugoti.

Tačiau siekti tokių tikslų, kaip uždirbti milijoną yra pražūtinga. Pirma, pinigai patys savaime nežavi, nemotyvuoja ir yra tiesiog paprastas popierius. Žmones motyvuoja tai, ką už juos galima įsigyti: namai, automobiliai, kelionės ir visi kiti malonumai. Tai kam tuomet tikslą paslėpti po pinigų šešėliu? Juk lengviau siekti, kai tiksliai žinai, ko nori ir kaip smagu bus, kai tai gausi.

Antra, pinigai patys savaime yra beverčiai, o brangiausių dalykų gyvenime už juos nenusipirksi. Įsivaizduok, kad plušėjai 10 metų iš peties, vis taupiai kiekvieną centą ir štai galų gale tu turi milijoną. Ir kas dabar? Turbūt sveikatos problemos dėl prastos mitybos, mažas draugų ratas dėl šykštumo bei iššvaistyti 10 gyvenimo metų malonumai, kurių buvo atsisakyta! Geriau turėsiu tik 10 000 savo sąskaitoje, dirbsiu malonų darbą, būsiu sveikas, turėsiu puikių draugų, kitaip tariant,  gyvensiu nuostabų gyvenimą, nei turėsiu lagaminą kažkokios makulatūros.

Dvi tikros istorijos
Noriu tau papasakoti dvi istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kas yra pinigai, ką jie gali ir ko negali. Jas radau mažoje elektroninėje knygoje „A Simple System to Achieve Your Goals” (www.yourfreebook.com).

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti treneris. Susirado trenerį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Manau, kad nė nereikia sakyti, kad Džonas šiuo metu daug žvejoja bei, kad tai pradėjo daryti neturėdamas tos daugybės pinigų. Ši istorija puikiai atskleidžia, kad mes norime ne pinigų, o dalykų, kuriuos galime už juos įsigyti.

Turėti milijoną, bet iš tiesų nieko
Tai istorija apie žmogų, kuris tikrąja žodžio prasme mirtinai sušalo. Ši istorija buvo paskelbta viename laikraštyje.

Policija atvyko į butą, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai mirė ne nuo kito žmogaus rankos, ir rado tai, kas juos šokiravo. Ne, žmogus nebuvo nužudytas, paprasčiausiai mirtinai sušalo.

Kaimynai pasakojo, kaip varganai gyveno žmogus. Pirko pigiausią maistą, palaikydavo pačią žemiausią temperatūrą bute. Tokią šaltą, kad niekas negalėtų jo aplankyti, net jei norėtų. Jis buvo įtarus ir paranojiškas.

Policininkai tikrindami butą pastebėjo, kad čiužinys kažkoks keistas. Apžiūrėję jie pamatė, kad jame buvo prikimšta daugybė pinigų. Matyt, jis sutaupė kiekvieną centą, kurį uždirbo.

Žmogus sušalo į ledą, miegodamas savo bute ant 1 000 000 $ vertės sidabro sertifikatų.

Kaip jau sakiau, geriau mažesnė sąskaita banke, tačiau džiaugsmo kupinas gyvenimas.

Share

Mažas žingsnelis

Netgi kelionė aplink pasaulį prasideda vienu mažu žingsneliu.

Visi esam susidūrę su tuo, kad reikia padaryti kažką didelio, labai didelio. Na, mums taip atrodo. Nuolat atidėliojam darbą arba susigalvojam kitų bereikšmių darbų, pvz., susitvarkyti stalą, kambarį ir pan. Ir tu, ir visi kiti žino, kad tu taip tik atidėlioji, kas neišvengiama. Kitas trukdys, kad norim padaryti tobulai ir iš pirmo karto. Taip būna? Na, kai kas tiki pasakomis ir užaugę.

Be to, visi žinom, kad reikia tiesiog imti ir padaryti tik vieną mažą dalelę darbo. Tuomet ledai būtų pralaužti. Galima susitarti su savimi, kad dabar skirsiu pusvalandį tam laiko. Tuomet nustatyti laikmatį, ir pirmyn! Vos laikas baigsis, galima bus eiti užsiimti mėgstama veikla be sąžinės graužaties, kad nieko neveiki per dienų dienas. Taip išvengiama įtampos, atsiradusios dėl įsitikinimo, jog reikia padaryti daug ir tobulai.

Siūlau šį metodą panaudoti plačiau. Kodėl tai taikyti tik vienam projektui? Galima taikyti kiekvieną dieną, bet kokiam darbui. Siūlau pamėginti štai ką: kiekvieną dieną po vakarienės atlikti vieną mažą darbą (žingsnelį) bei nuspręsti, link kur žengsi rytoj – kitas darbas.

Kad būtų dar lengviau, siūlau tai daryti tik 30 dienų. Jei po jų, tau nepatiks gauti rezultatai, galėsite drąsiai to atsisakyti. Toks paprastas lankstumas leidžia, kur kas lengviau pradėti mažų žingsnelių seriją, nes neįpareigoja to daryti nuolat.

Kad būtų dar maloniau, susigalvokite, ką gausite, jei tai vykdysite viso labo 30 dienų. Na, tarkim atsidėsite 50 lt norimam daiktui. O gal nusipirksite daug mėgstamo šokolado?

Labai paprasta ir efektyvu. Be to, padidina pasitikėjimą savimi ir pakelia nuotaiką, nes žinai, kad vakar, šiandien ir rytoj nuveiksi kažką, kas tavo gyvenimą bent mažumėlę pastūmės į gerąją pusę.

Share