Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share

Kaip įveikti stresą I

Tekste pateikiami keli streso mažinimo metodai. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiau išmokti susidoroti su kylančiomis problemomis, o ne slopinti jų sukeliamą įtampą. Kita vertus, prieš imantis konkrečių veiksmų, vertėtų nurimti ir turėti „šviežią” galvą, galinčią duoti gerus sprendimus.

Tai daugiau nei 1000 žodžių straipsnis, todėl jį padalinau į dvi dalis. Kitą dalį galite rasti čia.

Kas yra stresas?

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Taip pat įsitempimas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, nuolatinės skubos ir pan.

Stresas arba tiesiog nervinė įtampa užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Jis mobilizuoja mūsų kūno energiją, paruošia raumenis staigioms reakcijoms. Deja, dažniausiai mums nereikia bėgti nuo didelio, balto ir pikto lokio… Tačiau reikia susidoroti su kažkokiomis kasdienėmis problemomis ir tvyranti įtampa tik dar labiau tai apsunkina. Streso metu smegenys nebegali funkcionuoti aukšto mąstymo lygmenyje. Tvyrančios įtampos metu organizmo kontrolė perduodama primityvesnėms smegenims, kurios gali greičiau, tačiau paprastai neadekvačiai reaguoti į besikeičiančius įvykius šiuolaikiniame pasaulyje.

Organizmas negali ilgai išbūti maksimalaus mobilizavimo būsenoje, todėl po kiek laiko streso forma pakinta. Galima sakyti, kad sušvelnėja: atsiranda tingumas, slogios nuotaikos, sutrikęs apetitas, sunku gerai išsimiegoti.

Pats savaime stresas yra apsauginė organizmo būsena skirta mus apsaugoti ir įveikti iškilusius sunkumus. Maži streso kiekiai leidžia mums efektyviau ir sparčiau atlikti darbus. Taigi, tik pastovus ar per dažnas stresas yra problema.

Miegas
Miegas yra vienas iš dviejų aprašomų metodų, kuriuos reikia naudoti prieš iškylant stresinėms situacijoms. Remiantis tyrimais, gerai išsimiegojęs žmogus gali daug geriau susidoroti su iškylančiomis problemomis, taigi, ir greičiau panaikinti stresą. Atsimenate, kad trumpas stresas yra naudingas, o ilgalaikis tampa problema?

Be to, pailsėjęs individas turi daugiau energijos bei tvirtesnę imuninę sistemą, todėl įtampos sukelti fiziologiniai pakitimai kūne vis tiek palieka pakankamai atsargų tolimesnei veiklai.

Trečia, gerai išsimiegoję žmonės būna geresnės nuotaikos, kas savo ruožtu vėl mažina tikimybę, kad stresas įveiks jus.

Paprastai laikoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego. Tačiau tai priklauso nuo aplinkos, kurioje miegate. Šviesa ir triukšmas didina reikalingų miego valandų skaičių.

Draugai ir pažįstami objektai
Visai neseniai klausiausi žymaus psichoneuroimunologo (angl. psychoneuroimmunologist) garso įrašų ir ten buvo pasakojama apie labai įdomų eksperimentą. Buvo testuojamas beždžionių streso lygis, t.y., tikrinami fiziologiniai pakitimai, pvz., padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje.

Beždžionė būdavo uždarome narve, į kurį paleidžiama elektros srovė. Buvo nustatyta, kad jei narve yra bent dar vienas individas, kurį beždžionė puikiai pažįsta, tuomet streso lygis šiek tiek sumažėja. Jei kartu į narvą patalpinama dar 12 beždžionių, kurias tiriamoji taip pat puikiai pažįsta, tuomet streso sukelti pakitimai būna maži palyginus su pradiniu variantu, kai ji buvo vienui viena narve. Svarbiausia, kad tiriamasis gyvūnas privalo pažinoti kartu patalpinamus gyvūnus arba kitaip, tai nesumažina streso sukeliamų fiziologinių pakitimų.
Taip pat, tai veikia ir su pažįstamais daiktais.

Taip yra turbūt todėl, kad streso metu dažnai vyrauja baimė, kurios metu žmogus ieško saugumo. O saugumas – pažįstamos vietos ir sąlygos. Išvada peršasi pati – reikia save apsupti dalykais, kurie yra puikiai pažįstami. Darbo vietą apsistatyti nuotraukomis ir simboliais, kurie jums kažką reiškia. Dažnai susitikti su draugais, o dar geriau su daug draugų, nes tyrimas parodė, kad kuo daugiau pažįstamų individų, tuo geriau.

Kiti metodai
Alternatyvių metodų aprašymus galite rasti kitoje straipsnio dalyje, kuri yra čia.

Share

Kaip ieškoti sprendimų

Didesnių ar mažesnių sprendimų ieškome kiekvieną dieną. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti patirtimi, kaip surasti gerą sprendimą kiekvienam gyvenime iškilusiam uždaviniui.

Nebandykite sienos pramušti galvą
Kartais būna taip, kad susiduri su uždaviniu, kurį bandai spręst vienaip, tada kitaip. Išbandai daugybę būdų, kol galų gale mėgini spręsti problemą jau prieš tai išmėgintais metodais. Blogiausia, kad pats nė nepastebi, kad užstrigai nesėkmingų metodų rate. Dažnai jame praleidžiama daug laiko. Tokiems atvejams siūlau du sprendimus: turėkite lapelį, kuriame parašyta, kaip dar galima mėginti išspręsti problemą bei darykite pertraukėles.

Turėkite „klausimų lapelį”
Tai labai primityvus, tačiau efektyvus būdas. Klausimai turi būti tokie, kurie nurodo, kur ieškoti informacijos arba, kaip galima sužinoti, kur jos ieškoti. Kaip pavyzdį pateiksiu savo paties „klausimų lapelio” turinį:

  • Ar jau išmėginau „Google”?
  • Ar yra kokių nors kitų metodų spręsti problemai, kurių dar neišbandžiau?
  • Kas iš mano pažįstamų galėtų žinoti atsakymą arba nukreipti mane tinkama linkme?
  • Padaryk pusvalandžio pertrauką.

Lapelį laikykite gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant monitoriaus. Tokiu būdu akis dažnai už jo „užklius” ir neleis užstrigti nesėkmingų bandymų rate.

Leiskite smegenims pailsėti
Tony Buzan knygoje „Lavinkite atmintį” rašoma, kad pertraukėles reikia daryti, kas 10-50 minučių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus savybių. Kadangi dauguma mūsų įpratę prie 45 minučių trukmės akademinės valandos, tad siūlau būtent tokį intervalą ir pasirinkti. Pertraukėlės turėtų trukti 2-10 minučių. Per jas reikia leisti smegenims protiškai pailsėti. Tam puikiai tinka tokie dalykai: pasivaikščiojimas, trumpa mankšta, arbatos puodelio pasidarymas.

Toks režimas anot pasaulyje garsaus autoriaus leidžia:

  • Išlaikyti gerą supratimą ir įsiminimą  ilgą laiką;
  • Lengvesnį naujos informacijos perpratimą, nes ankstesnioji jau sutvarkyta ir smegenys paruoštos naujai medžiagai suvokti ir įsiminti;
  • Geriau įsiminti, nes pertraukėlių metu smegenys surūšiuoja informaciją, tai leidžia ją ilgiau išlaikyti atmintyje;

Trumpai tariant, pertraukėlės leidžia išlaikyti kūrybiškumą, mažina nuovargį, padeda susidoroti su nauja informacija ir vis kitomis užduotimis.
Kitas pertraukėlių privalumas yra tas, kad jų metu dažnai kyla įvairių puikių idėjų susijusių su ką tik darytomis užduotimis ar matyta informacija. Pavadinčiau tai „nosies pakėlimo nuo ekrano” sindromu 🙂

Tegul smegenys galvoja už jus
Būna situacijų, kuomet, kad ir kaip bebandytum išspręsti problemą, tiesiog nematai jokios tinkamos išeities. Vis galvoji galvoji ir nieko – neužsidega jokia lemputė galvoje. Kai sprendimas neturi būti priimtas skubiai, labai tinka paprastas metodas: palikti problemą nuošalyje. Tiesiog suformuluokite problemą mintyse ir laikinai ją pamirškite. Dabar tik laiko klausimas, kuomet į galvą šaus puiki idėja.

Efektyviausiai toks metodas veikia tuomet, kai prieš einant miegot būna ieškoma rakto problemai, tačiau neradus einama miegot. Dažniausiai jau vos pabudęs, žinau, kaip išspręsti susidariusį uždavinį.

Kas niekad su tuo nesusidūrėt, siūlau tikrai neatmesti šio metodo kaip naivaus ar neįtikimo. Tai dažnai taikomas būdas problemoms spręsti. Jūsų smegenys tikrai gali daugiau nei manote.

Share

Pinigų vertė

Ką tau reiškia pinigai? Ar vienas iš tavo tikslų būti turtingu? Galbūt tu gyveni labai taupiai? Arba priešingai, viską išleidi?

Kas yra pinigai?
Seniai seniai žmonės pirkdavo atsiskaitydami tiesioginiais mainais, pavyzdžiui, 10 maišelių druskos už vieną avį. Kiekvienas daiktas reikšdavo kažkokią vertę. Norint įvykdyti mainus, reikėdavo, kad abu žmonės norėtų iškeisti tą pačią vertę atstojančius daiktus.

Būdas buvo nepatogus, todėl atsirado monetos, kurios gerokai palengvindavo mainus. Vėliau jas pakeitė popieriniai pinigai, kurių užstatas būdavo bankuose saugomas aukso kiekis. Na, o dabar pinigų vertė labai priklauso nuo tiesiog valstybės ekonominio pajėgumo, žmonių požiūrio į valiutą ir t.t.

Kaip bebūtų, bet pinigų popierėlis visad reiškia kažkokią vertę. Jis gali reikšti druskos pakelį ar avį arba išreikšti kur kas subtilesnius dalykus, pavyzdžiui, naudą, kurią man suteikė kažkoks žmogus, todėl jam sumokėjau 500 lt. Visas pasaulis tuo gyvena, kad žmonės suteikia vertę, o už ją gauna atitinkamą atlygį pinigais. Gautas atlygis vėl panaudojamas įsigyti kažkokiai vertei, pavyzdžiui, kelionėms ar maisto produktams.

Ar verta siekti pinigų?
Žinoma, kad ne. Išskyrus atvejus, kuomet būtent jie yra reikalingi, pavyzdžiui, noras turėti 10 000 lt grynaisiais savo sąskaitoje juodai dienai. Čia jie puikiai tinka kaip galutinis tikslas, nes už jų slepiasi saugumo siekis, kuris išreiškiamas tuo, kad nutikus nelaimei, žmogus galėtų įsigyti kažkokių konkrečių daiktų, kurių vertė piniginiu pavidalu visuomet saugiai guli jo sąskaitoje. Jis nežino, ko jam gali prireikti, todėl pinigai yra puiki priemonė tokiai vertei saugoti.

Tačiau siekti tokių tikslų, kaip uždirbti milijoną yra pražūtinga. Pirma, pinigai patys savaime nežavi, nemotyvuoja ir yra tiesiog paprastas popierius. Žmones motyvuoja tai, ką už juos galima įsigyti: namai, automobiliai, kelionės ir visi kiti malonumai. Tai kam tuomet tikslą paslėpti po pinigų šešėliu? Juk lengviau siekti, kai tiksliai žinai, ko nori ir kaip smagu bus, kai tai gausi.

Antra, pinigai patys savaime yra beverčiai, o brangiausių dalykų gyvenime už juos nenusipirksi. Įsivaizduok, kad plušėjai 10 metų iš peties, vis taupiai kiekvieną centą ir štai galų gale tu turi milijoną. Ir kas dabar? Turbūt sveikatos problemos dėl prastos mitybos, mažas draugų ratas dėl šykštumo bei iššvaistyti 10 gyvenimo metų malonumai, kurių buvo atsisakyta! Geriau turėsiu tik 10 000 savo sąskaitoje, dirbsiu malonų darbą, būsiu sveikas, turėsiu puikių draugų, kitaip tariant,  gyvensiu nuostabų gyvenimą, nei turėsiu lagaminą kažkokios makulatūros.

Dvi tikros istorijos
Noriu tau papasakoti dvi istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kas yra pinigai, ką jie gali ir ko negali. Jas radau mažoje elektroninėje knygoje „A Simple System to Achieve Your Goals” (www.yourfreebook.com).

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti treneris. Susirado trenerį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Manau, kad nė nereikia sakyti, kad Džonas šiuo metu daug žvejoja bei, kad tai pradėjo daryti neturėdamas tos daugybės pinigų. Ši istorija puikiai atskleidžia, kad mes norime ne pinigų, o dalykų, kuriuos galime už juos įsigyti.

Turėti milijoną, bet iš tiesų nieko
Tai istorija apie žmogų, kuris tikrąja žodžio prasme mirtinai sušalo. Ši istorija buvo paskelbta viename laikraštyje.

Policija atvyko į butą, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai mirė ne nuo kito žmogaus rankos, ir rado tai, kas juos šokiravo. Ne, žmogus nebuvo nužudytas, paprasčiausiai mirtinai sušalo.

Kaimynai pasakojo, kaip varganai gyveno žmogus. Pirko pigiausią maistą, palaikydavo pačią žemiausią temperatūrą bute. Tokią šaltą, kad niekas negalėtų jo aplankyti, net jei norėtų. Jis buvo įtarus ir paranojiškas.

Policininkai tikrindami butą pastebėjo, kad čiužinys kažkoks keistas. Apžiūrėję jie pamatė, kad jame buvo prikimšta daugybė pinigų. Matyt, jis sutaupė kiekvieną centą, kurį uždirbo.

Žmogus sušalo į ledą, miegodamas savo bute ant 1 000 000 $ vertės sidabro sertifikatų.

Kaip jau sakiau, geriau mažesnė sąskaita banke, tačiau džiaugsmo kupinas gyvenimas.

Share

Mažas žingsnelis

Netgi kelionė aplink pasaulį prasideda vienu mažu žingsneliu.

Visi esam susidūrę su tuo, kad reikia padaryti kažką didelio, labai didelio. Na, mums taip atrodo. Nuolat atidėliojam darbą arba susigalvojam kitų bereikšmių darbų, pvz., susitvarkyti stalą, kambarį ir pan. Ir tu, ir visi kiti žino, kad tu taip tik atidėlioji, kas neišvengiama. Kitas trukdys, kad norim padaryti tobulai ir iš pirmo karto. Taip būna? Na, kai kas tiki pasakomis ir užaugę.

Be to, visi žinom, kad reikia tiesiog imti ir padaryti tik vieną mažą dalelę darbo. Tuomet ledai būtų pralaužti. Galima susitarti su savimi, kad dabar skirsiu pusvalandį tam laiko. Tuomet nustatyti laikmatį, ir pirmyn! Vos laikas baigsis, galima bus eiti užsiimti mėgstama veikla be sąžinės graužaties, kad nieko neveiki per dienų dienas. Taip išvengiama įtampos, atsiradusios dėl įsitikinimo, jog reikia padaryti daug ir tobulai.

Siūlau šį metodą panaudoti plačiau. Kodėl tai taikyti tik vienam projektui? Galima taikyti kiekvieną dieną, bet kokiam darbui. Siūlau pamėginti štai ką: kiekvieną dieną po vakarienės atlikti vieną mažą darbą (žingsnelį) bei nuspręsti, link kur žengsi rytoj – kitas darbas.

Kad būtų dar lengviau, siūlau tai daryti tik 30 dienų. Jei po jų, tau nepatiks gauti rezultatai, galėsite drąsiai to atsisakyti. Toks paprastas lankstumas leidžia, kur kas lengviau pradėti mažų žingsnelių seriją, nes neįpareigoja to daryti nuolat.

Kad būtų dar maloniau, susigalvokite, ką gausite, jei tai vykdysite viso labo 30 dienų. Na, tarkim atsidėsite 50 lt norimam daiktui. O gal nusipirksite daug mėgstamo šokolado?

Labai paprasta ir efektyvu. Be to, padidina pasitikėjimą savimi ir pakelia nuotaiką, nes žinai, kad vakar, šiandien ir rytoj nuveiksi kažką, kas tavo gyvenimą bent mažumėlę pastūmės į gerąją pusę.

Share

Prioritetų svarba

Prioritetai

Įvertinome gyvenimą pažymiais tarsi mokykloje, pamatėme, kas geriausiai ir prasčiausiai sekasi. Galime rinktis, nuo ko pradėsime balansuoti gyvenimą. Tačiau viso to nepakanka. Svarbu yra vadovautis principais, kurie būtų kertiniai elgesio akmenys. Prioritetai yra principų dalis, kuri apibrėžia, kas už ką yra svarbiau.

Siūlau apsibrėžti hierarchiją, kuri apibrėžtų dažniausiai dėl jūsų laiko ir dėmesio besivaržančių dalykų prioritetus. Mano hierarchija atrodo taip:

  1. Šeima ir Draugė
  2. Draugai
  3. Finansai
  4. Darbas

Prioritetai suteikia puikų pamatą principais paremtų sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, jei jūsų prioritetų sąrašas panašus į manąjį ir būtinai reikia pasirinkti, ar žiūrėti dukros/sūnaus pasirodymą, ar dirbti, tuomet pasirinkti labai paprasta. Juk šeima net 4 laipteliais aukščiau nei darbas.

Pirmiausia pasirūpink savimi
Gali iškilti klausimas, kodėl save keliu į pirmąją vietą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti savanaudiška. Tačiau iš tiesų yra priešingai: norint padėti, būti naudingam ir įkvėpti kitus žmones, pirmiausia reikia susitvarkyti savo gyvenimą iki tam tikro minimalaus lygio. Ką pagalvotum apie žmogų, kuris, turintis daugybę sveikatos problemų, patarinėja kitiems apie sveiką gyvenimo būdą?

Įgrisusi, pamokanti istorija
Turbūt visi ją žinome, tačiau manau, kad daugelis ją per dažnai pamiršta. Tėvas uoliai triūsia darbe, uždirba daug pinigų, turi daug nepanaudotų atostogų dienų. Jis turi vieną tikslą, kad jo šeimai nieko netrūktų. Ir iš tiesų, finansiniu požiūriu jo šeima visiškai aprūpinta. Deja, vieną dieną jo žmona jį palieka ir pasiima vaikus.

Vadovavimasis prioritetais turi remtis sveiku protu ir kitos pusės nuomone. Tik kita pusė žino, ko jai iš tiesų reikia.

Share

Kaip įvertinti esamą situaciją

Čia pateiktos mintys ir pasiūlymai apie esamos situacijos vertinimą. Į klausimą kodėl svarbu įvertinti dabartinę situaciją buvo atsakyta praeitame straipsnyje. Dabar papasakosiu, kaip rekomenduoju tai daryti ir kodėl.

Svarbu bendras gyvenimo vaizdas
Visi esam milijoną kartų girdėję posakį, kad ne piniguose laimė. Tačiau kodėl vien pinigų neužtenka? Atsakymą, vėl esame girdėję bent milijoną kartų, nes svarbiausių dalykų už pinigus nenusipirksi. Ką tai reiškia? Gyvenime svarbiausias dalykas yra balansas. Šalia krūvos pinigų vis tiek reikia gerų draugų, sveikatos, meilės ir daug kitų dalykų, kurių tikrai neįsigysi už pinigus.

Parengiau šabloną, kuriame gyvenimą suskirsčiau į 6 skyrius. Savo ruožtu kiekvienas skyrius turi keletą sudedamųjų dalių. Gyvenime svarbu, kad nė viena dalis nebūtų per daug atsilikusi ar nubėgusi į priekį (tai reikštų, kad visos kitos atsilikusios). Šablonas yra čia.

Šalia kiekvieno punkto įrašyk įvertį skalėje nuo 1 iki 10. Visos srities vidurkis bus paskaičiuotas automatiškai. Viso gyvenimo įvertinimą (vidurkių vidurkį) galima rasti apačioje.

Tokį šabloną verta pildyti kiekvienais metais, kad galima būtų stebėti pažangą. Todėl iš anksto surašiau stulpeliuose datas iki 2017 metų.

Balansas
Norint vaizdžiai pamatyti, ar visos gyvenimo sritys eina viena greta kitos, parengiau gyvenimo rato šabloną. Tereikia paimti sričių įvertinimų vidurkius ir juos surašyti į šį šabloną. Dabar teliko apskritimu apjungti  įvertinimus. Ratas turi būti kiek galima apvalesnis. Dideli išsišokimai ir įdubimai rodo, kad gyvenimas yra išbalansuotas. Jie parodo kryptį, kur pirmiausiai reikia padirbėti.

Baigiamosios mintys
Kaip bebūtų svarbu pamatuoti ir tik po dešimto karto kirpti, visuomet svarbiausia yra atlikti konkrečius veiksmus. Tad neužstrikime planavimo stadijoje, metas imtis veiksmų savo tikslo link.

P.S. nepamirškit, kad vertinti savo gyvenimo sritis yra smagu!

Santrauka
Svarbiausia gyvenime yra balansas.

Sričių įvertinimo šablonas čia.
Balanso ratas čia.

Share

Kodėl svarbu įvertinti dabartinę situaciją

Į dabartinę situaciją, mus atnešė mūsų priimti sprendimai. Norėdami keliauti į priekį, turime tai suprasti ir prisiimti 100% atsakomybę.

O kur gi mes dabar esame? Kaip sužinotum, ar judi į priekį, ar atgal, jei pakeistum savo gyvenimą? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime susirasti pradinį atspirties tašką.

Kam reikalingas atspirties taškas?
Pirmoji priežastis yra galimybė sužinoti, ar judame į priekį link savo tikslų, ar vis dėl to atgal. Pavyzdžiui, artimoje ateityje pradėjote sugebėti sutaupyti 2000 lt per mėnesį vietoj ankstesnių 1000. Tai gerai ar blogai? Pinigų turit daugiau, tačiau galbūt dėl to nukentėjo kitos jūsų gyvenimo sritys: prasčiau maitinatės, gyvenat prastesniam bute ir pan. Trumpuoju laikotarpiu tai didelės įtakos neturi, tačiau vėliau tai gali pasireikšti prastesne sveikata, žemesniu emociniu pasitenkinimu ir įvairiais kitais dalykais. Priėjome išvadą, kad būtina gyvenimą įvertini visais pagrindiniais aspektais. Taigi, tik visų aspektų vidurkio padidėjimas reiškia, kad iš tiesų judame į priekį.

Antroji priežastis labai paprasta: kai žinome kur esame, galime lengvai pasakyti, kur norime būti, o svarbiausia, žinome, kaip ten patekti. Įsivaizduokite, kad esate nežinomoje vietovėje, turite žemėlapį rankoje ir norite nukeliauti į Vilnių. Kaip keliausit? Pirmiausia teks susirasti praeivį ir išsiaiškinti, kur šiuo metu esate. Vėliau galėsit nuspręsti, ar galima keliauti pėsčiomis, ar teks skristi lėktuvu ir pan.

Prieš porą mėnesių dariau „generalinę tvarką“. Išmečiau daugybę nereikalingo šlamšto, prisiminimus kruopščiai sudėjau į dėžes. Tai darydamas radau keletą lapų, kuriuose buvo išvardinti mano tikslai. Kiekvienas iš jų parašytas bent vienerių metų skirtumu. Ir žinot ką? Iš kiekvieno lapo bent pusę tikslų esu įgyvendinęs, nors jais vadovautis nustodavau po kelių savaičių. Tie lapai su tikslais buvo labiau norai, tačiau vis dėl to pusę jų pasiekiau, ketvirtadalis jų tapo beverčiais, nes kitaip žvelgiu į pasaulį. Taigi, tik vienas ketvirtadalis laukia savo eilės – visai neblogai. Koks viso šito ryšys su gyvenimo įvertinimu? Labai paprastas – smagu prisiminti ir pajausti, kad pasiekėt to, ko taip norėjot, kas atrodė taip tolima dar visai neseniai.

Manau, kad kasmet reikia įvertinti, kur esame ir kur norime keliauti. Siūlau pradėti nuo išsiaiškinimo, kur esame dabar, kad būtų lengviau keliauti į norimus kraštus. Kitame straipsnyje pateiksiu šablonus, kuriais naudojantis galima paprasčiau ir greičiau atlikti paprastą gyvenimo įvertinimą.

Share