Kaip aplinka įtakoja mūsų elgesį

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate“, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Share

Informacija apie puslapį ir autorių

Iškart perspėju, kad kam neįdomu daugiau sužinoti apie autorių ir, kur link juda puslapis, galit neskaityti toliau.

Įkvėptas projekto „Dešimtukas”, nusprendžiau, kad skaitytojams yra įdomiau skaityti blogą, jeigu jame yra asmeniškos autoriaus patirties. Visų pirma, įdomu pamatyti, kaip praktiškai sekasi autoriui pritaikyti tai, apie ką rašoma. Antra, žmonėms tiesiog įdomu, kaip kiti gyvena. Kaip kitaip paaiškinti tokį populiarumą žurnalų, kur rašoma apie tai, ką žmogus A padarė žmogui B bei iš kur pas jį atsirado daiktas C.

Taigi, pirmiausia apie tai, ko skaitytojai sulauks iš puslapio, o vėliau apie tai, kaip autoriui sekasi praktiškai pritaikyti čia aprašomus principus.

Ko laukti iš puslapio

  1. Nuo šiol kas 2 mėnesius atnaujinsiu informaciją apie tai, kaip man sekasi tobulėti bei kokie mano trumpalaikiai planai. Taip pat apie tai, kur link juda šis puslapis.
  2. Atsiras nauja kategorija „Nuorodos”. Kas savaitę talpinsiu po įrašą su nuorodomis į straipsnius, kurie man paliko didžiausią įspūdį. Tokių nuorodų bus 2-4. Ką iš to gauna skaitytojai? Jei jums patinka mano puslapis, tuomet turbūt patinka ir dalykai, kurie mane domina. Tokiu atveju sutaupote daugybę laiko, vietoj to, kad naršytumėte po daugybę straipsnių, iškart galite skaityti pačius geriausius.
  3. Pastovaus puslapio straipsnių atnaujinimo – dukart į savaitę. Nuorodų įrašas preliminariai pasirodys šeštadieniais. O savaitinis straipsnis į internetą bus įkeliamas ketvirtadieniais.
  4. Bus išbandyta nuorodų apsikeitimo sistema, skirta puslapio skaitytojų aktyvumui didinti.
  5. Bus apsikeista nuorodomis su daugiau žmonių.
  6. Atsiras rekomenduojamų knygų skiltis.

Visa tai bus padaryta per lapkričio mėnesį.

Autoriaus tobulėjimas
Nors ir lėtai, tačiau įsibėgėju su vis didesniu pagreičiu. Nėra lengva, bet nėra sunku. Tad dar yra daug vietos tobulėti ir daryti tai vis greičiau.

Nuo šio puslapio pradžios, tiksliau per pastaruosius kelis mėnesius, pradėjau reguliariai kas rytą daryti lengvą mankštą. Užtrunku apie pusvalandį. Ši mankšta mane išjudina ir sušildo žvarbiais rytais.

Be to, liko kelios dienos ir būsiu sėkmingai pabaigęs ankstyvo kėlimosi ryte ir 45 min knygos skaitymo 30 dienų periodą. Labai naudingas dalykas: gera knyga tinkama nuteikia visai dienai. Kaupdavosi daug knygų, kurias norėčiau perskaityti, pagaliau turiu tam laiko, tad greit teks pradėti pirkti naujas ir skolintis iš draugų.

Dažnai teko skaityti apie tai, kad tikrai sėkmingi žmonės keliasi anksti ryte. Iki įprastų žmonių darbo dienos pradžios jie dažnai būna nuveikę daugiau nei vidutinis žmogus per visą darbo dieną. Po truputį pradedu suprasti kodėl. Todėl ketinu sėkmingai įgijęs rytinio skaitymo įprotį, pradėti keltis dar anksčiau, kad kas rytą galėčiau skirti 30-60min dienos darbo darymui.

Dienos darbas yra dar vienas įprotis, kurį įsiugdžiau ir aprašiau čia. Kiekvieną dieną paskiriu sau darbą bei kasdien įvykdau bent vieną. Tokiu būdu nuolat esu „priverstas” judėti į priekį 😉

Taip pat šiuo metu ugdau dar vieną įprotį – tiksliau atsikratau žalingo. Po jo sėkmingo atsikratymo, apie tai parašysiu atskirą straipsnį.

Apie kelią į sėkmę vadovaujantis įpročiais galima paskaityti čia.

Share

Kaip nustoti atidėlioti

Dažnai girdime, žmones sakant: „numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj!“ Arba: „pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės.“ Arba: „kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis.“ Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

  1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
  2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
  3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
  4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
  5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
  6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
  7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
  8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Share

Pabusk iš savo sapno, kurį vadini realybe!

Manai, kad esi vargšas? Kad nieko neturi? Gyveni nuo algos iki algos? Kažkaip sunku patikėti, kad žemėje egzistuoja neturtingų žmonių. Kaip manai, ką aklas žmogus paaukotų už tokį savaime suprantamą dalyką, kaip rega? O už kiek parduotum savo koją? Rankas? Jau net nekalbu apie gebėjimą valdyti savo galūnes. Pabandyk bent pusvalandį jų nejudinti ir suprasi, kaip jaučiasi paralyžiuotas žmogus.

Įdomu tai, kad sveiki žmonės tai laiko savaime suprantamu dalyku. Tuo tarpu to neturintys labai vertina šiuos „įprastus” dalykus. Dar įdomiau tai, kad dažnai kažko stokojantys ar netekę žmonės kur kas labiau kabinasi į gyvenimą.

Galėčiau prirašyti daugybę sėkmės istorijų apie kažko „savaime suprantamo” neturinčius žmones, bet apsiribosiu keliomis. Pavyzdžiui, tik vienos akies krašteliu matanti moteris įgijo 2 magistro laipsnius, o po 40 metų, patobulėjus medicinai net įgavo regėjimą. Ji turėdavo skaityti knygą laikydama ją 10 centimetrų atstumu nuo veido! Indų plovimas jai tapo švente, nes ant putų burbulėlių matydavosi plati spalvų gama.

Arba apie vaiką, kuris gimė be ausų. Galėjo girdėti tik, jei kalbėdavai į smilkinį arba šaukdavai labai garsiai – girdėjimas per kaulus. Niekad nepasidavė gyvenimui, mokėsi paprastoje mokykloje, studijavo universitete. Jam esant paskutiniame kurse, buvo išrastas klausos aparatas, kuris jam padėjo. Sužavėtas šio aparato, jis parengė dviejų metų planą, kaip didinti tokio prietaiso tikslinės rinkos pasiekiamumą. Su tuo planu nuvyko pas aparato gamyklos savininką, kuris, savaime suprantama, pasamdė šį žmogų.

Ar vis dar manai, kad esi vargšas? Man atrodo, kad esi tinginys, atidėliotojas, dykaduonis ar bet kas kitas, bet tikrai ne vargšas. Tu nesi elgeta, kuriam šiame pasaulyje reikia kažkieno kito malonės. Pabusk iš šio savo susikurto realybės sapno, kuriame save pavertei auka! Tu turi galimybes įgyti tai ko nori, gyventi taip kaip nori, būti su kuo nori ir daryti, ką tik nori. Juk tu pats tai žinai ir teguli tai ant tavo sąžinės. Naudokis savo gyvenimo suteiktomis privilegijomis ir talentais. Tu esi savo likimo kalvis.

Išvados
Pabaigoje noriu pacituoti šiuos Henrio Fordo žodžius: „Jei manai, kad gali kažką padaryti ar manai, kad negali, abiem atvejais esi teisus”. Susimąstykite apie tai.

Share

Įpročiai – tiesus kelias į sėkmę

Įpročiai yra puiki priemonė pagreitinti kelią į sėkmę. Be to, įpročius išsiugdyti yra paprasta, jei jie skiepijami vadovaujantis keliais svarbiais principais.

Įsivaizduokime, kad norime kiekvieną rytą mankštintis. Iš pradžių jaučiame didelį entuziazmą, pasinaudodami savo valios pastangomis lengvai atsikeliame ir puolame daryti mankštos. Keletą dienų, gal net porą savaičių mums puikiai sekasi. Vėliau entuziazmas išblėsta. Pradedame apgaudinėti save: „Šiandien verčiau ilgiau pamiegosiu, nes reiks daug jėgų, rytoj padarysiu ilgesnę mankštą ir taip atsigriebsiu”. Galų gale nebelieka pasiryžimo mankštintis ir visa tai lieka užmarštyje.

Dabar pereikime prie kito pavyzdžio – daugelis iš mūsų yra taip įpratę valytis dantis vakare, kad be jokių problemų tą padaro net būdami labai pavargę, prieš pat nuvirsdami į lovą. Štai toks ir yra skirtumas tarp „daryti kasdien” ir įpročio. Tad šįkart apie įpročių galią ir jų ugdymą.

Kaip išsiugdyti įprotį
Žemiau pateiktas dalykų sąrašas, kurie reikalingi įpročio išugdymui:

  1. Surašykite įpročio privalumus. Tą sąrašą turėkite po ranka, kad bet kada galėtumėte pasisemti motyvacijos. Jei jis neturi privalumų, tai kam vargintis?
  2. Iš anksto turėkite susigalvoję sau atpildą, kuris motyvuotų. Tačiau tai turi būti nesusiję su pačiu įpročiu. Pavyzdžiui, įprotis kasdien keltis vienodą valandą vos suskambus žadintuvui. Atlygis – „turėsiu daugiau laiko” yra blogas. Čia ne atlygis, o įpročio rezultatas, todėl apie tai galvojame kaip savaime suprantamą dalyką.
  3. Konkretus laikas. Tai gali būti valanda, gali būti aplinkybė, gali būti vietovė. Svarbiausia, kad tai vyktų vieną kartą per dieną. Pavyzdžiui, kėlimasis iš lovos, 18:00, vakarienė, dušas ir pan.
  4. Darykite tai bent 30 dienų. Psichologinėje literatūroje teigiama, kad biologiškai žmogui pakanka 21 dienos susikurti naują įprotį. Kadangi pats susidūriau su šio periodo nepakankamumu, tad siūlau skaičių, kuris dažniausiai figūruoja populiariausiuose asmeninio tobulėjimo puslapiuose – 30.
  5. Jei norite įpročio 3-6 dienom per savaitę, geriau paverskite tai kasdieniu dalyku. Sunku kažką daryti kas antrą ar kas trečią dieną, nes nėra pastovumo. Tačiau, jei pasirinksite tinkamą trigerį, kaip darbo dienos pabaiga, pradžia ir panašiai, tuomet viskas eisis sklandžiai. Toks įpročio aktyvavimo įvykis pakankamai dažnas ir įvyksta tik 5 dienas per savaitę.
  6. Jei įpročio nepavyko išlaikyti 30 dienų, tuomet pradėkite iš naujo nuo 0. Norint išsiugdyti įprotį būtina atliekamus veiksmus kartoti be pertraukos.
  7. Laikinumas. Kasdien atlikti kažkokį veiksmą visą likusį gyvenimą yra labai sunku ir demotivuoja. Sprendimas labai paprastas – įprotį išlaikyti turite tik 30 dienų. Vėliau pamatę rezultatus galite pratęsti įprotį dar 30 dienų arba jo atsisakyti. Toks būdas leidžia pirmiausia išbandyti, pajusti naudą ir trūkumus, tačiau nesukelia pradinės demotivacijos. Juk sunku pradėti su mintimi, kad visą likusį gyvenimą kasdien kelsiesi vienodu laiku, ar skaitysi po valandą, tačiau tai išbandyti viso labo 30čiai dienų yra smagu ir lengva.

Viso labo 7 maži žingsneliai – viskas labai paprasta ir efektyvu. Nežinote nuo ko pradėti? Nieko baisaus, kitame paragrafe daugybę pavyzdžių, kaip naudingai išnaudoti šį ginklą.

Įpročių pavyzdžiai

  1. Skaityti po valandą kasdien;
  2. Nerūkyti, nustoti gerti kavą ar valgyti nesveiką maistą, atsisakyti kažkokios kitos priklausomybės;
  3. Mankštintis;
  4. Kasdien atlikti po vieną iš anksto sugalvotą darbą. Vėliau šį įprotį galima panaudoti retiems įpročiams. Pavyzdžiui, dukart per savaitę norite skirti laiko straipsnių rašymui. Tai retas įprotis, todėl sunku jį įvaldyti. Tačiau pasitelkdami vieno darbo per dieną įprotį, galite tiesiog įpareigoti save kažkurią konkrečią dieną rašyti straipsnį. Tokiu būdu, ta diena kaskart gali būti skirtinga.
  5. Kasdien užkalbinti po nepažįstamą žmogų;
  6. Nustoti žiūrėti televizorių. Jei bijote praleisti mėgstamas laidas, galite tiesiog jas įrašyti ir, jei po 30 dienų manysite, kad kažką praradote, tuomet galėsi atsigriebti;
  7. (Pa)rašyti straipsnį ar knygos skyrių;
  8. Keltis vienodu laiku;
  9. Kasdien išmokti kelis naujus žodžius;
  10. Nustoti lankytis forumuose;
  11. Padaryti savo partneriui masažą;
  12. Rašyti dienoraštį;
  13. Atlikti 20 pardavimo skambučių;

Kaip išlaikyti įprotį
Tarkime, kad turime rytinės mankštos įprotį, tačiau išvažiavus atostogų ar į komandiruotę, sunku jo laikytis. Dažnai tiesiog nėra laiko ar sąlygų. Dėl to neverta baimintis. Grįžus į įprastą aplinką, visi įpročiai bus išlikę. Juk ne veltui narkomanams siekiantiems pagyti siūloma pakeisti aplinką.
Be to, įpročiai nesunkiai gali galioti keliose aplinkose, tačiau negalioti visose kitose. Pavyzdžiui, per savaitę 3 dienas praleidžiu viename mieste ir 4 kitame, tačiau tai neturi jokios įtakos įpročiams, nes jie yra perkelti į abi šias aplinkas. Norint tai padaryti, tereikia išlaikyti įprotį abejose aplinkose 30 dienų.
Kuo ilgiau bandomuoju laikotarpiu išlaikote įprotį, tuo lengviau jo laikytis toliau. Įsivaizduokite, kad jau 23 dienas kasryt mankštinatės. Juk sunku dabar imti ir sustoti, kai tiek daug jau padaryta, o atpildas čia pat.

Išvados
Galvą sudaužyti akmenį sunku, tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tuo įpročiai ir yra tokie ypatingi – kartą įvaldžius, jie visada šalia ir nuolat stumia į priekį.

Sugalvokite ar pasirinkite iš sąrašo, ką norite daryti kasdien, pasirinkite tinkamą laiką naujam įpročiui, surašykite jo privalumus, pasiskirkite atpildą ir pirmyn!

Share

Veiksmo svarba

Vienintelis dalykas, kuris mus kur nors nuveda tai veiksmas. Veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Taigi, šiandien apie tai, kaip svarbu kažką atlikti.

Neužstrikite planavime
Galima dienų dienas planuoti, kaip įgyvendinsi savo verslo idėją. Galima aprašinėti, paišyti diagramas, kurios tiesiog meno kūriniai. Tačiau vienintelis dalykas, kuris mus priartina prie tikslo yra veiksmas. Vienintelis veiksmas reiškia kažkokį apčiuopiamą rezultatą.

Kur kas geriau yra pradėti veikti nei užstrigti planavimo fazėje. Kodėl? Pirma, parengti tobulo plano neįmanoma. Vis tiek bus kažkokių netikslumų ir klaidų. Galų gale gyvenimas pasisuks netikėta linkme, tuomet teks keisti planą. Bet planavime prarasto laiko negalima susigrąžinti. Antra, kuo greičiau pradėsit vykdyti konkrečius žingsnius, tuo greičiau gausite grįžtamąjį ryšį. Staiga suprasite, kad vieną ar kitą dalyką reikia daryti visiškai atvirkščiai, o dar kito dalyko padaryti neįmanoma. Kitaip sakant, gauta patirtis leidžia stipriai patobulinti planą ir jo įgyvendinimą.

Žinoma, neneigiu naudos, kurią suteikia žingsnių tikslo link turėjimas arba tiesiog planas ir atliekamų veiksmų prioritezavimas. Tik sakau, kad vienintelis dalykas, kuris mus kažkur nuveda – veiksmas. Kita vertus, veiksmas užima paskutinę vietą pagal svarbą kelyje į sėkmę, nes pirmiau eina tokie dalykai kaip požiūris, tikslai, strategija ir pan. Tačiau tik jis vienintelis duoda kažkokį konkretų rezultatą.

Eksperimentuokite
Jei manai, kad perskaitysi kažkokią knygą ar straipsnį ir staiga tapsi puikiai laiką valdančiu ar tikslus keliančiu žmogumi, tuomet, deja, turiu tave nuvilti. Gyvenime taip nebūna. Kelias į sėkmę grįstas eksperimentais ir klaidomis. Tik pastarųjų dėka mes tobulėjame. Todėl siūlau kuo greičiau viską išbandyti praktiškai bei pritaikyti savo reikmėms. Žinios, kurios nenaudojamos neteikia jokios naudos. Taip pat, jos greitai išgaruoja iš mūsų galvų, lyg niekad ten ir nebuvusios.

Dabar pasitelkime vaizduotę ir įsivaizduokime, kad kažkoks žmogus sukūrė tikrą žingsninį vadovą, kaip pasiekti sėkmę savo gyvenime. Turiu omeny tokį vadovą, kuriuo vadovaujantis kaskart pasiekiamas norimas tikslas. Ar būtų įdomu žinoti, kad tavo sėkmė yra kažko kito nuopelnas? Kad iš tiesų tu nieko nepasiekei? Tavo sėkmė būtų tarsi ištraukų iš istorijos knygų nurašymas į sąsiuvinį – jokios naudos ar įdomumo. Blogiausia, kad tokiu būdu nebūtų patirtos nesėkmės, sunkios situacijos ir visa kita, kas yra būtina asmeniniam tobulėjimui bei tolimesnei sėkmei.

Tau nereikia naujausio telefono
Ši problema kamavo ir mane patį. Jeigu turėčiau tą ir tą programą, greitesnį internetą arba naujausio modelio telefoną, tai iškart būčiau produktyvesnis, sėkmingesnis ir t.t. Kol jų negausiu, tol negaliu net šiukšlių išnešti, nes neturiu daikčiuko, kuris man primintų, kad turiu tai padaryti. Nė velnio. Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia.

Taigi, visas naujausių technologijų ir programų poreikis viso labo yra dar vienas būdas atidėlioti savo tikslų siekimą. Tad pradėk dabar su popieriumi, o baigsi su kuo nori. Visiškai sutinku, kad protingas telefonas gali padėti nepamiršti ir efektyviau planuoti dieną, tačiau tai ne priežastis atidėlioti veiksmų atlikimą. Veiksmas yra tai, kas mus nuveda į priekį.

Išvados
Nepaisant to, kad veiksmas užima paskutinę vietą hierarchijoje į sėkmę po tokių dalykų kaip požiūris, mąstymo apie problemas būdas, tikslai, strategija ir kita, tačiau tik jis vienintelis  mums duoda konkretų rezultatą, kuris mus priartina prie mūsų sėkmės. Todėl nepersistenkite šlifuodami visus kitus aspektus, kol nesiimate konkrečių veiksmų. Be įvykdyto veiksmo, kad ir koks tobulas planas ar geras požiūris būtų, jūs nė per nago juodymą nepasistūmėsite į priekį.

Share

Tapk savo paties idealu

Koks žmogus norėtum būti? Ar daug trūksta, kad juo taptum? Aišku viena, jei elgiesi, kaip tavo idealas, tuomet ir esi jis. Juk taip? Tai tikrai yra taip paprasta kaip skamba. Šiame straipsnyje pasakoju apie asmenybės tobulėjimą remiantis paties susikurtu idealu.

Pirmiausia – idealo įvaizdis
Norint pritaikyti šį metodą, pirmiausia apibūdinkite save tokį, kokį norite matyti nuolat. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite.

Nurodykite, kaip jis priima sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijose, kokiomis charakterio ypatybėmis pasižymi. Apibūdinkite taip detaliai, kad remdamiesi aprašymu galėtumėte nustatyti, kaip jis elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje.

Elkitės kaip jūsų idealas
Nežinote, kokį sprendimą priimti? Ne bėda, juk žinote, ką nuspręstų idealas. O gal ir su jo pagalba negalite priimti sprendimo? Tuomet bent jau priimkite sprendimą tokiu būdu, kokiu tai darytų jis: neverkiant ir nedejuojant, bet pasveriant visus už ir prieš bei suprantant, kad neįmanoma kiekvieno išorinio veiksnio pasukti sau tinkama linkme.

Pirmas pavyzdys
Norėčiau tai iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate virtuvėje ir ką tik ant grindų nukrito vienas riebaluotas mėsos gabaliukas. Jūs galite rinktis tarp daugybės variantų:
a) apsimesti, kad to nematėt ir palikti mėsą ant grindų;
b) paimti mėsą, išmesti ir neišvalyti grindų – juk  niekas nepamatys;
c) nuspirti mėsą už šaldytuvo, o grindis pavalyti šlepete;
d) paimti mėsą, ją išmesti bei išvalyti grindis.
Mano idealas pasirinktų d variantą, o jūsiškis?

Tai labai paprasta situacija, tačiau puikiai parodo, kaip lengva pasirinkti tinkamą sprendimą pasinaudojant susikurtu idealu. Kaip jau rašiau, viskas prasideda vienu mažu žingsneliu.

Antras pavyzdys
Dabar įsivaizduokime ką nors sudėtingesnio. Einate vėlyvą naktį gatve ir pastebite, kad maždaug už 50 metrų nuo jūsų trys vyrukai prikibo prie vienos merginos. Jūs galite:
a) apsimesti, kad to nematot (juk tai ne mano reikalas);
b) patyliukais iškviesti policiją ir pasišalinti;
c) pulti vienas prieš tris – esu Chuck Norris giminaitis, tad lengvai juos įveiksiu net jei jie ginkluoti ;);
d) patyliukais iškviesti policiją ir mėginti nukreipti vaikinų dėmesį nuo merginos, kad ji turėtų laiko pasprukti.
Ką šįkart darytų jūsų idealas? Maniškis rinktųsi c variantą, tačiau kol neturiu tam reikiamų įgūdžių arba ginklo, tektų pasirinkti d variantą. Esu vikrus ir greitas, tad blogiausiu atveju išloščiau laiko, per kurį atvažiuotų policija.

Tokius pat gyvenimiškus principus galime taikyti ir platesne prasme. Ar jūsų idealas, kas 5 minutes tikrina savo paštą? Kiekvieną laisvą darbo akimirką eina į facebook’ą? O gal pirmiau atlieka darbą, o tuomet užsiima jam naudinga veikla? Ar dienų dienas leidžia prie televizoriaus? Tad elkis kaip idealas ir taip tapsi juo.

Idealas nėra ponas tobulybė
Visų pirma, manau, kad visi sutiksite, kad nėra tobulų žmonių. Be to, idealių žmonių mums nė nereikia. Nebūtina visur ir visada būti pirmam, teisiam, geriausiam ir t.t. Kur kas svarbiau mėgautis dalyvavimu ir įgyti patirties. Kaip sakoma „sustoti pauostyti rožių”, o ne bėgte prabėgti pro gyvenimą nieko nepastebėjus.

Kas nepatiria nesėkmių ir pralaimėjimų, tas niekada nepasiekia sėkmės. Manot, kad sėkmingi žmonės viską pasiekė iškart ir pirmu mėginimu? Ne, tai tie žmonės, kurie nenustojo mėginę po kiekvienos patirtos nesėkmės.

Taigi, susikurti neklystantį idealą būtų pražūtinga. Dažnai nepaisant įdėtų daugybės pastangų viskas baigsis nesėkme. Būtent tai ir bus žingsnis į priekį, o ne paika sėkmė loterijoje.

Share

Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share