Šeštadienio nuorodos

Andrius Čepkus sau įprastu stiliumi mėgina priversti žmones susimąstyti ir pakeisti gyvenimą teigiama linkme. Straipsnyje „Nauji metai – spyris sau į užpakalį” jis pateikia fundamentalius tikslų iškėlimo ir vykdymo principus: įpročiai formuoja mus, o mes juos; tikslai turi laiko limitą; susieti tai, ką norite veikti, su tuo, ką norite pasiekti; pranešti kitiems, ką ketinate pasiekti – įsipareigojimas vykdyti planus.

Na, o kai susirašėte tikslus, metas suplanuoti, kaip jų sieksite kiekvieną savaitę. Tam puikiai pasitarnaus šis straipsnis „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Manau, kad savaitinis planavimas duoda daugiausia naudos, tačiau dar naudoju mėnesio ir metų. Tačiau tai vis tiek šaunus įrašas apie laiką. Pritaikius ten esančias idėjas, niekad to nedariusiam žmogui, tai galėtų sukelti gyvenimo lūžį.

Share

Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

  • Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
  • Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
  • Sudėtinga planuoti;
  • Sulėtėja reakcija;
  • Sumažėja nuovokumas;
  • Greičiau fiziškai pavargstama;
  • Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
  • Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

  1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
  2. Mažiau streso;
  3. Gražesnė fizinė išvaizda
  4. Geresnė miego kokybė;
  5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
  6. Malonumas gaunamas sportuojant;
  7. Ugdoma valia ir ištvermė;
  8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.

Share

Kaip viskam surasti laiko

Labai dažnai tenka išgirsti sakant: „jei tik turėčiau daugiau laiko, tai padaryčiau tą ir aną”. Tačiau iš tiesų, tai tik dar vienas atidėliotųjų pasiteisinimas. Tema sena kaip pasaulis, bet sukaupiau keletą gerų pavyzdžių, kurie tikiuosi bus geras spyris į pasturgalį, priversiantis pajudėti iš vietos. O vėliau su inercijos pagalba… galima ir kalnus nuversti… 🙂

Norint surasti viskam laiko, pirmiausia reikia suprasti, kiek daug jo iššvaistome. Todėl šio straipsnio tikslas parodyti, kiek daug jo turime, tačiau nenaudojame.

Buto darbai
Šiuo metu padedu sesei remontuoti butą, tad supratau, kad dirbti 11-14h per parą visiškai nesudėtinga. Anot psichoneuroimunologo Nick Hall (angl. psychoneuroimmunologist) žmogui svarbus ne streso (atliekamo darbo) kiekis, o jo pobūdis. Jei žmogus patiria 14h per parą identišką stresą, pvz., darbas kompiuteriu, tuomet jis tikrai gali persitempti. Kita vertus, jei dieną dirbama 8h kompiuteriu, vakare bėgiojama, po to tvarkomas garažas, vėliau skaitoma knyga, tada bendraujama, tuomet sveiko žmogaus išteklių viskam turi pakakti. Galiu tik pridurti, kad tai tiesa.

Tačiau svarbu nepamiršti daryti pertraukų, gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir vėdinti patalpas. Dirbu programuotoju, tad esu ne kartą pajutęs, kad neišvėdinus dieną patalpų, tikimybė, kad vakare įsiskaudės galvą labai didelė.

Studijos
Egzistuoja Parkinsono (prof. C. Northcote Parkinson) dėsnis, kuris teigia, jog užduotis užpildo visą jai skirtą laiką. Pvz., kai studijavau dieniniam ir dirbau 4 dienas per savaitę po 8 valandas, tai viską spėdavau. Na, kartais tekdavo ir iki 1-4h nakties pasėdėt, o 6:00 keltis. Bet paklausiu, kiek iš jūsų kartais šiaip sau eina taip vėlai miegot?..

Baigęs studijas pradėjau tik dirbti ir daryti savo asmeninius darbus, pvz., šis puslapis. Pradėjo atrodyti, kad to laiko nėra. Klausdavau savęs: kaip galėdavau viską suspėti, kai studijavau?! Viskas paprasta, kai yra laiko, tai skiri jo daug bereikšmiam poilsiui, pvz., naršyti internetą, susitvarkyti stalą, apsipirkti. Žodžiu, darai bet ką, kas padeda atidėlioti tikrąjį darbą.

Tuo tarpu, kai laiko nėra, tai viską padarai ir dar daugiau. Ką čia ir bepridursi? Gana tingėt, griebiat jautį už ragų ir darot darbus!

Vaikai
Tik nesakykite, kad dirbate ir todėl studijoms nebepakanka laiko. Žmonės dirba, studijuoja ir dar augina mažus vaikus, kurie nuolat serga. Beje, tie žmonės viską suspėja. Jie tikrai neišgalvoti ir ne iš pasakų. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs.

Išvados
Laiko stygius tėra jūsų galvoje. Patys jį susikūrėte, kad pateisintumėte savo tingumą. Jei tikrai norite kažką padaryti, tuomet tikrai galite surasti tam laiko. Jei nesugebate surasti, tuomet  jūs tiesiog teigiate, kad jums tas dalykas nesvarbus.

Share

Sveikinimai Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

sveikinimas

Linkiu Naujaisiais metais gyventi dar atsakingiau ir ryžtingiau!

Linkiu pasiekti visus užsibrėžtus tikslus, kurie bus didesni nei pernykščiai!

Linkiu įveikti visas kliūtis, o suklupus, atsistoti stipresniems nei bet kada anksčiau!

Tebūna šie Naujieji metai patys sėkmingiausi!

Share

Leisk kitiems nuspręsti patiems

Būna, kad sprendimo galią turi vienas asmuo, tačiau likę žmonės turi didžiulę įtaką sprendžiančiajam. Pavyzdžiui, bankas gali daryti su klientų pinigais viską, kas yra įstatymo ribose. Klientams pagrasinus, kad jie atsiims visus savo pinigus, jei jis nenustos jų naudoti savo veiklai X, situacija turbūt pasikeistų. Ypač krizės metu 🙂

Giminės ir draugų įtaka
Dar dažniau tokios situacijos įvyksta tarp draugų ir giminių. Paprastai vieni kitiems pagelbėjam be užmokesčio ar su simboliniu – gerokai mažesniu, nei darom tuos pačius darbus tretiesiems asmenims.

Jei darbų apimtis didelė, tuomet įgauname galią spausti darbų užsakovą – savo draugą. Pavyzdžiui: Esate atsakingas už dovanų pirkimą, pakavimą ir pristatymą kažkokioje labdaringoje organizacijoje. Darbai stringa, tada sulaukiate draugų pasiūlymo: „Jei visų dovanų pakavimą patikėsim Vardeniui, jis mielai tai padarys, be to, darbas bus atliktas daug greičiau. Tačiau pakavimas kainuos šiek tiek brangiau, nes jis tai atlieka su specialiu popieriumi. Tačiau turėk omeny, kad mes patys turbūt nespėsim laiku, tad praktiškai tai vienintelė išeitis. Mums teliks dovanų gabenimas ir pirkimas“. Jei draugui nepatinka Vardenio pakavimo metodas, jis vis tiek gali sutikti su mūsų pasiūlymu, juk mes ir taip daug darome, tad galime atsisakyti papildomo darbo. Tuo pačiu priversdami išleisti daugiau pinigų ir pasirinkti nepatinkantį dovanų apipavidalinimą. Dar pridėkime intensyvų pasakojimą apie tokio pasirinkimo privalumus bei tai, kad anksčiau įgytas įdirbis gali būti perkeltas į kitą vietą – nuostoliai minimalūs, o laiko sutaupyta daug.

O jei tie darbai yra buto remontas? Ir, jei tai apie pasirinkimą kokiomis medžiagomis remontuoti sienas į kurias bus žiūrimas kokius 10 metų nuo ryto iki vakaro? Ar norėtumėte patys gyventi bute, kurio sienos jums nepatinka? Atrodo šaltos, nepaisant to, kad visi kiti tvirtina, jog taip atrodo gražiau? Žmonės skirtingi, ta pati spalva gali vieniems kelti nuotaiką, o kitus liūdinti.

Galų gale įvyko tai, kas turėjo įvykti. Išaiškėjo, kad užsakovas visiškai nenori mūsų siūlomo sprendimo, tačiau su juo sutiko jausdamas mūsų spaudimą. Tuo tarpu mes viso labo norėjom kaip greičiau, paprasčiau ir geriau pačiam užsakovui. Nė nepastebėjome, kad apsisprendimą lėmė ne pateikiami argumentai pasiūlymo naudai, o tiesiog mūsų nematomas spaudimas.

Žmonės daro priešingai nei kiti verčia
Pratęskime situaciją. Užsakovas pasirinko norimą variantą, Vardenis nepakuos dovanų. Tačiau po kiek laiko pastebi, kad tikrai dovanos nebus paruoštos laiku, tad pasirenka tarpinį variantą – sutinka, kad pakuotų Vardenis, su sąlyga, kad tai bus daroma pigiausiu jo turimu popieriumi.

Dabar jau užsakovas pats nusprendė, todėl yra pilnai patenkintas savo sprendimu.

Taigi, žmonės nenori priimti sprendimų, kuriuos priimti yra spaudžiami, net jei tai tikrai pati geriausia išeitis. Juk žinot tą būseną, kai kažkas jums pasako „Tu to nepdarysi! Tau nepavyks!“ ir tuomet mintyse girdi tik vieną „Padarysiu net jei tektų numirt bemėginant!“.

Išvados
Žmonės dažnai pasiduoda netyčia sukurtam spaudimui, o ne argumentams. Už tokį sprendimą būsite atsakingi jūs, o ne užsakovas. Tikėtina, kad tai vėliau išlįs kaip yla iš maišo. Tad, kad ir koks keistas jums užsakovo sprendimas, geriau padaryti, kaip nori jis, nei likti kaltam dėl nežinia ko.

Be to, tikėtina, kad paliktas ramybėje užsakovas galų gale sutiks su jūsų siūlomu variantu. Žmonės elgiasi priešingai nei yra verčiami. Tačiau vos jiems palikus veikimo laisvę, jie gali priimti tą patį taip intensyviai atmetinėtą sprendimą.

Share

Informacija apie dingusias šeštadienines nuorodas

Dabar intensyviai vykdom buto remonto darbus. Dienotvarkė perkrauta, todėl nė nepastebėjau, kaip pralėkė šeštadienis su sekmadieniu. Tik vėlyvą sekmadienio vakarą supratau, kad kažką pamiršau 🙁

Kitą šeštadienį nuorodų taip pat nebus. Tačiau ketvirtadienį straipsnis turėtų pasirodyti, kaip ir planuota – ketvirtadienį.

P.S. dabar namuose interneto neturiu, nes perkeltas į kitą butą, kuriame dar negyvenama 🙂

Share

Kaip ir kokias dovanas pirkti

Sakyčiau, kad Kalėdinė tema 🙂 Šiame straipsnyje noriu pasidalinti keliomis mintimis apie dovanų pirkimą.

Kaip nustatyti tikrą dovanos vertę
Kai kurios dovanos kainuoja daug. Mano perkama vidutinė dovana kainuoja ~30-60 litų. Tačiau, kartą nusprendžiau, kad radau puikią dovaną, tačiau jos kaina buvo ~150 litų. Pirma mintis buvo – „brangoka”. Na, bet aš nebūčiau aš, jei pigumui pasiduočiau 🙂 Žinoma, norint pateisinti tokį pirkinį, reikėjo pasitelkti logiką.

Viskas labai paprasta – tereikia tai palyginti su kažkuo kitu. Šiuo atveju tai buvo stalo žaidimas („Risk”), tada kainavęs 130 litų. Lyginkime jį su ėjimu į kino teatrą. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų kartas nuo karto nueina į jį. Kaina  asmeniui maždaug 16 litų.

Stalo žaidimas vidutiniškai bus žaidžiamas trise. Net jei tai nuobodus žaidimas, tai bus daroma mažiausiai du kartus: vieną kartą besimokant ir vieną kartą dėl smagumo.

Dabar paskaičiuokim, kiek kainuoja šiuos žmones išleisti į kino teatrą du kartus: 3*16 *2 = 96 litus. Jei sužaista bus dar bent kartą, tuomet tas žaidimas pasidarys pigesnis nei ėjimas į kiną.

Dar vienas būdas nupirkti norimą dovaną
Galbūt vis dėl to manote, kad su laiku tai atsipirks, tačiau taip staiga, ta suma atrodo didelė. Ką daryti? Susimeskite, pirkite su kuo nors per pusę ar su dar daugiau žmonių.

Saugokitės akcijų
Dabar taip populiaru siūlyti 50% ar didesnes akcijas. Problema ta, kad paprastai pakeliama kaina ir pritaikius akciją, tas produktas parduodamas už įprastą kainą. Tokiu atveju nieko blogo, išskyrus tai, kad kitur turbūt galima tai nusipirkti pigiau.

Tačiau problema yra tokia, kad pardavėjai tapo tokie įžūlūs, kad prekės pritaikius akciją kainuoja brangiau nei jų įprasta kaina! Tai pastebėjau tiek pats, tiek mano draugai, tad saugokitės „akcijų”! Juk dabar interneto era, kainą pasitikrinti taip paprasta.

Kaip žinoti, ką padovanoti
Iš patirties žinau, kad šaunios idėjos gimsta netikėtai. Pravartu visada turėti, kur jas užsirašyti. Su dovanų idėjomis lygiai tas pats. Apie jas pradedu galvoti ne likus 2 dienom iki Kalėdų, o gerokai anksčiau. Be to, dar yra gimtadieniai ir kitos progos, tad galvoju ištisus metus.. 🙂

Būna, kad eini pro parduotuves ir staiga kažką pamatai – juk tai ideali dovana tam ir tam asmeniui. Todėl turiu dovanų sąrašą kiekvienam artimam žmogui. Tiesa, dovanų variantai nuolat išsemiami, nes veikia toks dėsnis, kad sugalvojus puikią dovaną, daugiau minčių nebešauna – pasireiškia optimizuotas smegenų veikimas 🙂 🙂 🙂

Tad siūlau ir jums turėti tokį sąrašą ir nuolat jį pildyti.

O dabar pat idėjų galite pasisemti čia: patarimai, kaip išrinkti dovaną.

Pabaigai
Nesu Kalėdų senelis, tad šiam kartui tiek patarimų 🙂

Share