* You are viewing Posts Tagged ‘baimė’

Laimingi būname tada, kai esame padėties šeimininkai

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Kada paskutinį kartą jautėte, kad visiškai kontroliuojantys situaciją?

Prisipažinsiu, kad šiais metais dar taip nebuvo. Keletas sričių vis likdavo numestos.

Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi.

Kontrolės trūkumas – streso šaltinis

Kada jaučiame didžiausią nerimą? Kai žinome, kad kažkas gali nutikti blogo, bet jaučiamės taip, kad to negalime kontroliuoti. Kartais tai tiesa, kartais ne.

Dažnai įveikti stresui ar minčių „šokinėjimui“ užtenka tiksliai apsibrėžti problemą. Nurodyti jos priežastis, įveikimo būdus. Paprasčiausia yra pasakyti sau, kas blogiausia gali nutikti, jei nieko nesiimsite. Dažnai „nuostoliai“ pasirodo tokie maži, kad iškart suprantate, jog veltui jaudinatės. Trumpai tariant, jūs pradedate vadovauti situacijai.

Tikslinga gyvensena veda į pasitenkinimą

Kai gyvename taip, kad kiekvieną dieną kažko siekiame, mes esame labiau motyvuoti, nes jaučiame rankose savo gyvenimo vadžias. Labiausiai tai pasireiškia, kai mūsų tikslas yra gerai pailsėti 😀

Antras svarbus dalykas, kad betikslis gyvenimas yra plaukimas gyvenimo upe be jokios kontrolės. Ar būtų malonu važiuoti autobusu, kuris važiuoja be maršruto, tačiau jūs kažkodėl naiviai tikitės su jo pagalba patekti į kažkokią konkrečia vietą?..

Kokių gyvenimo sričių kontrolę apleidote?

Esu įsitikinęs, kad būtent tose srityse jaučiatės mažiausiai laimingi. O taip yra dėl lygiai tos pačios priežasties. Tos sritys valdo jus, o ne jūs jas.

Begalinis darbų sąrašas

Ne seniai skaičiau apie „Will do“ sąrašą vietoj „To do“. Esmė tokia, kad turime tik 1-3 darbus, kuriuos privalome padaryti, o visi kiti keliauna į sąrašą „Padarysiu vėliau“.

Skirtumas toks, kad paprastai dienos darbų sąrašas tik ilgėja, nes atsiranda naujų ir būtinai skubių klientų poreikių. Ištinka kokia krizė. Tokiu būdu pradiniai darbai visuomet lieka nebaigti. O matant vis daugiau bei nebaigtų darbų, pradedame jaustis blogai. Priežasčių vardinti net neverta. Taigi, pritaikius šias naujas technikas, į darbų sąrašą patenka tik tie, kuriuos esate visiškai įsipareigojęs atlikti, o visi kiti keliauja į kitą sąrašą.

Tokiu būdu kontrolė pereina į jūsų rankas ir grįžta pasitenkinimas daromais dalykais. Taigi, dar kartelį laimę lemia tai, ar esate padėties šeimininkas.

Atidėliojimas

Tai dar viena streso ir nemalonių jausmų priežastis. Kai atidedame darbus, nustojame siekti to, ką žinome, jog norime turėti, tada vėl atsiranda tuštuma. Kitaip tariant, suprantame, kad situacija išslydo iš mūsų rankų. Tam tikra prasme ji pradeda mus kontroliuoti.

Kaip perimti kontrolę į savo rankas?

Manau, kad pirmiausia reikia nustoti bėgti nuo problemų. Tačiau reikia suprasti, kad negalima visko pataisyti iškart. Jei darysite viską priešingai nei viršuje, tuomet beveik didžiąją dalį gyvenimo vadžių automatiškai perimsite į savo rankas.

Konkretesnių patarimų pilna šio puslapio archyvuose, pavyzdžiui, Laiko valdymas IV – planavimas, Kaip įveikti baimę.

Būkite smalsūs, kai jaučiate, kad kažkas blogai, nevenkite problemos, konfrontuokite su ja. Klauskite savęs, kodėl taip jaučiuosi? Fizinis skausmas nurodo kažkokį fizinį negalavimą, pvz., danties skausmas reiškia, kad sugedo dantis ir reikia kažko imtis. Nemalonūs emociniai pojūčiai lygiai taip pat nurodo, kad reikia imtis veiksmų ir taisyti padėtį.

Share

Šeštadienio nuorodos

Baimė
Kaip įveikti baimes – pavadinimas viską pasako. Straipsnis puikiai atskleidžia keletą būdų baimei įveikti.

Televizija
Dar vienas straipsnis apie tai, kaip televizija mums kenkia – televizija. Lieka paklausti savęs, kada pagaliau išjungsit tą daiktą? 🙂

Nuostabi gamta
Puikus gamtos vaizdų video. Labai gražu. Pradžioj net kvapą užgniaužė!

Share

Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share

Kaip įveikti stresą I

Tekste pateikiami keli streso mažinimo metodai. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiau išmokti susidoroti su kylančiomis problemomis, o ne slopinti jų sukeliamą įtampą. Kita vertus, prieš imantis konkrečių veiksmų, vertėtų nurimti ir turėti „šviežią” galvą, galinčią duoti gerus sprendimus.

Tai daugiau nei 1000 žodžių straipsnis, todėl jį padalinau į dvi dalis. Kitą dalį galite rasti čia.

Kas yra stresas?

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Taip pat įsitempimas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, nuolatinės skubos ir pan.

Stresas arba tiesiog nervinė įtampa užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Jis mobilizuoja mūsų kūno energiją, paruošia raumenis staigioms reakcijoms. Deja, dažniausiai mums nereikia bėgti nuo didelio, balto ir pikto lokio… Tačiau reikia susidoroti su kažkokiomis kasdienėmis problemomis ir tvyranti įtampa tik dar labiau tai apsunkina. Streso metu smegenys nebegali funkcionuoti aukšto mąstymo lygmenyje. Tvyrančios įtampos metu organizmo kontrolė perduodama primityvesnėms smegenims, kurios gali greičiau, tačiau paprastai neadekvačiai reaguoti į besikeičiančius įvykius šiuolaikiniame pasaulyje.

Organizmas negali ilgai išbūti maksimalaus mobilizavimo būsenoje, todėl po kiek laiko streso forma pakinta. Galima sakyti, kad sušvelnėja: atsiranda tingumas, slogios nuotaikos, sutrikęs apetitas, sunku gerai išsimiegoti.

Pats savaime stresas yra apsauginė organizmo būsena skirta mus apsaugoti ir įveikti iškilusius sunkumus. Maži streso kiekiai leidžia mums efektyviau ir sparčiau atlikti darbus. Taigi, tik pastovus ar per dažnas stresas yra problema.

Miegas
Miegas yra vienas iš dviejų aprašomų metodų, kuriuos reikia naudoti prieš iškylant stresinėms situacijoms. Remiantis tyrimais, gerai išsimiegojęs žmogus gali daug geriau susidoroti su iškylančiomis problemomis, taigi, ir greičiau panaikinti stresą. Atsimenate, kad trumpas stresas yra naudingas, o ilgalaikis tampa problema?

Be to, pailsėjęs individas turi daugiau energijos bei tvirtesnę imuninę sistemą, todėl įtampos sukelti fiziologiniai pakitimai kūne vis tiek palieka pakankamai atsargų tolimesnei veiklai.

Trečia, gerai išsimiegoję žmonės būna geresnės nuotaikos, kas savo ruožtu vėl mažina tikimybę, kad stresas įveiks jus.

Paprastai laikoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego. Tačiau tai priklauso nuo aplinkos, kurioje miegate. Šviesa ir triukšmas didina reikalingų miego valandų skaičių.

Draugai ir pažįstami objektai
Visai neseniai klausiausi žymaus psichoneuroimunologo (angl. psychoneuroimmunologist) garso įrašų ir ten buvo pasakojama apie labai įdomų eksperimentą. Buvo testuojamas beždžionių streso lygis, t.y., tikrinami fiziologiniai pakitimai, pvz., padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje.

Beždžionė būdavo uždarome narve, į kurį paleidžiama elektros srovė. Buvo nustatyta, kad jei narve yra bent dar vienas individas, kurį beždžionė puikiai pažįsta, tuomet streso lygis šiek tiek sumažėja. Jei kartu į narvą patalpinama dar 12 beždžionių, kurias tiriamoji taip pat puikiai pažįsta, tuomet streso sukelti pakitimai būna maži palyginus su pradiniu variantu, kai ji buvo vienui viena narve. Svarbiausia, kad tiriamasis gyvūnas privalo pažinoti kartu patalpinamus gyvūnus arba kitaip, tai nesumažina streso sukeliamų fiziologinių pakitimų.
Taip pat, tai veikia ir su pažįstamais daiktais.

Taip yra turbūt todėl, kad streso metu dažnai vyrauja baimė, kurios metu žmogus ieško saugumo. O saugumas – pažįstamos vietos ir sąlygos. Išvada peršasi pati – reikia save apsupti dalykais, kurie yra puikiai pažįstami. Darbo vietą apsistatyti nuotraukomis ir simboliais, kurie jums kažką reiškia. Dažnai susitikti su draugais, o dar geriau su daug draugų, nes tyrimas parodė, kad kuo daugiau pažįstamų individų, tuo geriau.

Kiti metodai
Alternatyvių metodų aprašymus galite rasti kitoje straipsnio dalyje, kuri yra čia.

Share

Kaip įveikti baimę

Mes norime daugelio dalykų: geresnio gyvenimo, pilnatviškesnių santykių, daugiau pinigų ir daug ko kito. Tai kodėl gi mes to nesiekiame? Kodėl mes tuo pačiu keliu keliaujame metų metus? Ši problema susideda iš dviejų dalių: troškimas ir baimė. Baimė pasireiškia įvairiomis formomis: nesėkmės baimė, pasipriešinimo baimė, netobulumo baimė… Kai kurie žmonės bijo netgi sėkmės.

Troškimas
Kuo labiau kažko nori, tuo didesnes kliūtis gali įveikti be jokių papildomų pastangų ir dvejonių. Deja, dažnai vien troškimo nepakanka.

Kita troškimo problema yra ta, kad dažnai mes manome, kad norime, nors taip nėra. Noriu pasakyti, kad daugybė žmonių galvoja „Man reikia numesti svorio“, „Man reikia išmokti užsienio kalbą“, „Man reikia daugiau pinigų“. Čia nebeliko žodžio noriu. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia elgtis kitaip. Raktas į šios problemos sprendimą yra, daryti tai, ko nori. Taigi, tu pakeiti „Man reikia numesti svorio“ į „Aš noriu sverti mažiau, nes tada jausčiausi labiau pasitikintis savimi, būčiau ištvermingesnis“. Žmonės dažnai suklysta, siekdami kitų žmonių tikslų arba darydami tai, ką jie turėtų daryti, tačiau sistema taip neveikia. Tu privalai norėti dalykų ir įsivaizduoti, kaip puikiai jaustumeisi, jei tau pavyktų.

Baimė
Yra daugybė būdų įveikti baimei. Čia pateiksiu keletą iš jų, į pagalbą pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius.

Neadekvati baimė. Noriu, kad šis blogas būtų viešas ir, kad jame būtų tikrasis mano vardas su pavarde. Tačiau mane baugina mintis, kad kiekvienas mano draugas gali jį skaityti. Taigi kyla klausimas, kodėl aš tai darau? Nes šio tipo baimės yra kvailos. Jei aš rašau apie tai, ką jaučiu, kas esu ir ką darau savo gyvenime, koks blogiausias dalykas gali nutikti? Jie nustos būti mano draugais, nes sužinos, koks iš tiesų esu. Juk tai kvaila. Net jei taip nutiktų, tai tereikštų, kad mūsų keliai buvo per daug tolimi, tad blogas tiesiog draugystę nutraukė truputėlį anksčiau.

Kitas pavyzdys: nori pakviesti kažkokį asmenį į pasimatymą, bet bijai, kad tau pasakys „ne“. Kodėl ši baimė neadekvati? Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti yra tai, kad tau atsakys „ne“. Kita vertus, jei tu nepaklausi, tuomet tu iškart gauni „ne“.

Taigi, pirmasis baimės įveikimo metodas yra išsiaiškinti, kodėl baimė yra neadekvati.

Nesėkmės baimė. Šio tipo baimė dažnai eina kartu su rizika. Nori pradėti savo verslą, tačiau tuomet tavo galva prisipildo tokių minčių: „o jei man nepavyks“, „o jei įsiskolinsiu“ ir t.t. Ši baimė turi realų pagrindą, nes 5 iš 10 naujų verslų žlunga per pirmus 5 jų gyvavimo metus, o dar 4 iš jų žlunga per sekančius 5 metus. Na, bent jau taip teko girdėti. Kaip įveikti šią baimę? Pirmiausia, reikia įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei tau pavyktų. Tai labai motyvuoja ir padeda veikti ryžtingai. Antra, planuoti, skaičiuoti ir daryti kitus dalykus, kad nuspręstum, ar turi realią galimybę sėkmei pasiekti. Tai apima naujų dalykų mokymąsi. Tokiu būdu tapsi labiau savimi pasitikintis. Trečia, dabar yra informacijos ir internetinių puslapių amžius. Tau nereikia 100% savo laiko skirti verslui. Pradėk kūdikio žingsneliais ir stumkis į priekį. Net įkūręs savo verslą, gali dirbti savo senajame darbe. Ketvirta ir svarbiausia, žmonės gailisi tų dalykų, kurių jie nepadarė, kur kas labiau nei tų, kuriuos bedarant, juos aplankė nesėkmė. Įsivaizduok, kad esi 50-60 metų amžiaus ir dirbi tame pačiame darbe kaip prieš 30 metų, vietoj to, kad turėtum savo verslą. Mintis, kad galėjau padaryti tai, bet net nepamėginau, mane tiesiog nužudytų.

Kitas metodas. Dažnai tiesiogiai net nebandau įveikti baimės. Išvysčiau savo mąstymą iki tokio lygio, kad jei kažką bijau daryti, bet žinau, kad tai teisingas dalykas, tuomet privalau tai padaryti. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, noriu paklausti asmens paslaugos, bet paskutinį kartą, kai tai dariau, jis mane išplūdo. Taigi, bijau, nes tai gali pasikartoti. Tuo pat metu žinau, kad privalau tai padaryti, nes bijau.  Paverčiau baimę papildoma motyvacija imtis veiksmų: jei jaučiu baimę, tuomet privalau tai padaryti.
Jei nori išsivystyti šį sugebėjimą, pradėk daryti dalykus, kurių bijai. Pirmiausia įveik mažas baimes, o vėliau pereik prie didesnių. Netrukus pastebėsi, kad baimė veikia kaip nuoroda į dalykus, kuriuos privalai padaryti kuo greičiau.

Santrauka

Šiame straipsnyje aprašyti metodai baimei įveikti:

  • Išsiaiškink, kodėl tavo baimė yra neadekvati. Mąstyk apie tai, kodėl bijoti tokio dalyko yra kvaila.
  • Ruošk save sėkmei: mokykis, planuok ir pradėk mažais žingsneliais. Žmonės gailisi tų dalykų, kurių nepadarė, bet ne tų, kuriuos padarė ir patyrė nesėkmę.
  • Paversk baimę savo drauge ir papildoma motyvacija.

Ir nepamiršk tikrai norėti dalykų, o ne tiesiog galvoti, kad jų reikia.

Share