* You are viewing Posts Tagged ‘elgesys’

Daryk kaip visi ir… turėsi kaip visi

Beveik kiekvienas iš mūsų norime kažko pasiekti. Dažniausiai pasiekimas yra kažko darymas, turėjimas ar išmanymas gerokai geriau nei tai geba vidutinybė. Štai čia atsiskleidžia viena svarbi gyvenimo tiesa.

Be to, šioji tiesa galioja į dvi puses. Pirma, jei jūs kažkurioje (gal daugumoje) gyvenimo sričių rodote vidutinius gebėjimus, tuomet tokie ir jūsų rezultatai: vidutinis atlyginimas, vidutinio gerumo poilsis, pramogos ir t.t. Antra, jei kažkurioje srityje esate išskirtinis, tuomet galite jos padedamas gauti ypatingas pajamas ar tiesiog pasitenkinimą dėl aukšto gebėjimo (pvz., mokėjimas puikiai žaisti poolą).

Išvada peršasi savaime: kol viską darai kaip visi, tol turi tiek kaip visi. Vadinasi, pirmasis žingsnis norint kažko pasiekti gyvenime, pradėti viską daryti kitaip nei jūsų kaimynas Petras. Kaimyno klaidos visada matosi geriau nei savosios 😉

Tačiau kaip tai pasiekti? Pastarąją savaitę sirgau ir užsikabliavau (o taip, žinau, kad toks žodis neegzistuoja 🙂 ) ant visų laikų geriausio strateginio žaidimo (Age of Empires II: The Conqueros Expansion). Kaip jau rašiau viename straipsnyje, net atrodo beprasmiškai leidžiant laiką, galima pamatyti tobulėjimo rezultatus. O štai dabar dar supratau, kad net peržengti tam tikras gyvenimo ribas.

Prieš pereinant toliau, verta paminėti, kad kompiuteriniai žaidimai oficialiai yra sporto šaka. Egzistuoja įvairūs turnyrai, lygos ir t.t. Geriausieji žaidėjai gali pragyventi vien iš to, kad „žaidžia“, tad čia rimtas dalykas, o ne vaikų pramogos.

Konkretumą paliksiu paslaptyje, tačiau duodu štai tokį pavyzdį. Yra žaidėjas A ir žaidėjas B. Abu jie prie kompiuterio praleidžia po 6 valandas per dieną. A žaidėjas yra maniakiškai įnikęs į žaidimus ir nuolat pliekia tikėdamasis kažkada tapti vienu geriausių pasaulyje. Tiek daug tam skiriamo laiko, leidžia jam suformuoti tokius įgūdžius, kad visus draugus ir pažįstamus įveikia be problemų, tačiau Lietuvos mąstu ar pasaulio yra tik šiek tiek aukščiau nei vidurkis.

Tuo tarpu žaidėjas B, praleidžia prie žaidimo tiek pat laiko. Tačiau jį išnaudoja visiškai kitaip. Pirma, visad ieško stipresnių žaidėjų už save, nes tik taip tobulėjama. Jis taip elgiasi nepaisant to, kad pralaimėjimo jausmas pasiekiamas daug dažniau. Tačiau lengva pergalė dar niekam neleido nieko išmokti ar tuo labiau pajusti pasitenkinimą. Antra, jis žaidimus analizuoja, ypač tuos, kuriuose pralaimėjo. Trečia, išsiaiškina visus žaidimo niuansus, pvz., ar labiau apsimoka išrasti kažkokį patobulinimą ar pagaminti daugiau darbininkų ir t.t. Tokių dalykų yra begalės, kuriuos daro B, bet ne A.

Realiai abu žaidėjai dėl praleidžiamo laiko turi tokį patį greitį, skiriasi tik jų mąstymas. Pirmasis viską daro bukai, tuo tarpu antrasis numato priešininką, sutaupo laiko ten, kur A net nežino, kad tai įmanoma. Būtent visi šitie pirmaeiliai dalykai ir atskiria pelus nuo grūdų.

Taigi, A daro kaip visi – tiesiog žaidžia, tad čempionu niekada nebus. B imasi konkrečių veiksmų savo sugebėjimams gerinti.

Grįžtant prie gyvenimo: jei žaidi teisininką, bet nesiaiškini, kur sutaupyti laiko, kokie šio žaidimo niuansai, tuomet būsi vidutinis teisininkas, kas garantuos vidutinį rezultatą – atlyginimą. Jei žaidi stalių ir viskas, ką darai yra darymas darymas ir darymas. Tuomet pasiekus tam tikrą lygį taip pat įstringi. Reikia domėtis naujais metodais ir technologijom. Jei programuoji ir tuo nesidomi, tuomet gali tikėtis tik vidutinės algos. Visas gyvenimas kaip žaidimas…

Share

Kaip gauti tai, ko norite – mainų dėsnis

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad „nieko nėra už dyką”. Manau, kad tai yra absoliuti tiesa.

Kaip kiekvienas daiktas yra kažko vertas, taip ir kiekvienas įprotis, įgūdis ar sugebėjimas turi savo kainą. Daiktus esame įpratę pirkti už pinigus. O kiek kainuoja atsisakyti blogo įpročio ar išsiugdyti naują įgūdį?

Kainos sudėtis

Laikas

Tai yra vienintelis resursas, kurio turime ribotą kiekį. Teoriškai jis yra pats svarbiausias ir vertingiausias, tačiau praktiškai… Na, pasižiūrėkime kaip mes gyvename. Taigi, norint įsigyti bet kokį dalyką pirmiausia teks sumokėti kažkiek laiko.

Senasis elgesys

Seni įpročiai kartu su elgesio būdais yra sekanti kaina. Jei mes norime gyventi sveikai, tuomet akivaizdu, kad teks sportuoti, maitintis sveikai. Šiuo atveju teks sumokėti tokiais dalykais: įpročių kiurksoti priešais televizorių, persivalgymu, apgaulingai skaniu, bet nesveiku maistu ir kitkuo. Ar vis dar esate pasirengęs susimokėti už savo sveikatą? Vieniems tie dalykai beverčiai, kitiems ne. Didžiausią bėdą turi tie, kurie mano, kad šiuo atveju sveikata pigi, tačiau vėliau supranta, kad dabartinėje situacijoje kaina yra didžiulė. Tuomet atsiranda keblumų norint apmokėti sąskaitą…

Senieji draugai

Seni draugai yra dar viena kaina. Jie yra mūsų pačių gyvenimo atspindys, t.y, panašūs į mus. Tą lengviausia patikrinti su konkrečiai išreiškiamu dalyku, pvz., alga. Užsirašykite vardus 5 draugų, su kuriais daugiausia bendraujate. Dabar šalia kiekvieno vardo užrašykite jų mėnesines pajamas. Išveskite vidurkį – štai apytikslis pinigų kiekis, kurį jūs uždirbote praeitą mėnesį 😉

Viskas būtų gerai, jeigu tai pasireikštų tik finansinėje srityje. Tačiau tai galioja tiek jūsų sėkmingumui, tiek sveikatai, tiek patikimumui. Kitaip sakant „su kuo sutapsi, tuo ir tapsi”.

Tikrai neteigiu, kad reikia atsisakyti senų draugų, jei jie jums patinka ir tinka. Šį punktą parašiau remdamasis teorija, o ne praktika.

Senoji aplinka

Žmonės geba sujungti elgesio įpročius su juos supančia aplinka. Būtent todėl vienas iš patarimų norintiems išbristi iš narkotikų liūno yra pakeisti aplinką, kurioje gyvenama.

Tarkime, kad norite tapti patikimu žmogumi – tai vienas iš sėkmingo žmogaus bruožų. Tokiu atveju teks išmokti palaikyti tvarką. Ar jums žmogus su netvarkingais drabužiais, sugedusiu, bet važiuojančiu automobiliu atrodo patikimas? Taigi, teks turėti tvarkingą stalą, automobilį, drabužius ir t.t. Vadinasi, jus supanti aplinka gerokai pasikeis. Kita vertus, tvarkinga aplinka vers mus ir toliau išlaikyti šį pasikeitimą. Tiek mes veikiame aplinką, tiek ji mus.

Kaip sėkmingai įgyti tai, ko trokštate?

Tam, kad mainai būtų sėkmingi, pirmiausia reikia žinoti kainą. Tuomet nuspręsti, ar galite leisti tiek mokėti. Jei taip – pirmyn, išsitraukite „piniginę” ir pasiimkite, ko norite.

Tačiau jei manote, kad per brangu, tuomet pirkite „išsimokėtinai”. Gyvenime yra kitaip nei parduotuvėje ir galutinės prekės iškart negausite. Pavyzdžiui, norite sveikiau gyventi, o to kaina tokia, kaip parašyta aukščiau. Taigi, pirmiausia galite mokėti atsisakydami televizijos. Vėliau pradėti valgyti sveikesnį maistą ir t.t.

Svarbu tai, kad vos susimokėjus iškart gaunate dalį norimos prekės. Be to, galite mokėti kada norite ir kiek norite. Ar gi ne tobulas tas gyvenimas? 🙂

Įdomu, kad, bėgant laikui ir žmogui tobulėjant, dalykų kaina kinta. Pvz., mažam vaikui atsisakyti televizijos gali būti sunku, bet tam pat vaikui, virtusiam subrendusiu žmogumi, tai gali būti nulinė kaina.

Share

Kaip labiau pasitikėti savimi II

Egzistuoja du pagrindiniai dalykai lemiantys, kaip mes gyvename, tai elgesys ir mąstymas. Jei pakeisime vieną iš jų, tuomet pokyčiai atsispindės ir kitame. Todėl yra du pagrindiniai būdai pasitikėjimui savimi padidinti. Keletas kitų būdų yra aprašyti pirmojoje dalyje – Kaip labiau pasitikėti savimi I.

Nuotrauka Kiran FosterMąstymas

Išankstinis nusistatymas

Kaip pakeisti mąstymą? Į savo darbą reikia įpinti kuo daugiau pozityvumo. Kaip tai padaryti? Prisiminti savo pasiekimus, pradėti dieną su teigiamumo užtaisu, pvz., skaityti motyvuojančią medžiagą, perskaityti savo tikslus ar gyvenimo konstituciją.

Paprastai žmonės susikoncentruoja ties dalykais, kurie jiems nepatinka ar trukdo. Vietoj to, kas vakarą prieš užmigdami ir ryte prieš atsikeldami, pagalvokite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, kad jie yra.

Tokiu būdu mąstymas pasikeičia, pripažįstame tai, ką turime. O už tai esame atsakingi būtent mes, t.y., tai mūsų nuopelnas, mūsų pasiekimas. Vadinasi, mes daug sugebame.

Būkite pasiruošę

Jei ateini į egzaminą prastai pasiruošęs, tuomet kaip galima tikėtis pasitikėjimo savimi? Jei eini į pasimatymą nesiruošęs, kaip gali tikėtis, kad atrodysi puikiai ir šnekėsite įdomiomis temomis? Jei atsisėdi už vairo, niekad nevairavęs automobilio, kaip gali tikėtis, kad jausiesi užtikrintai, tai darydamas pirmą kartą?

Taigi, ateičiai reikia pasiruošti: egzamino medžiagą išmokti, pasipuošti ir sugalvoti kelias temas apie, ką galėtumėte šnekėtis pasimatymo metu, automobilį vairuoti pradėti nuošaliose aikštelėse. Kai atlikti „namų darbai”, tuomet ir pasitikėjimo yra daugiau.

Mėgaukitės veiksmu, o ne tik rezultatu

Jei sieksite tik galutinio tikslo, dažnai nusivilsite. Paprastai kelias esti kur kas svarbesnis nei galutinė kelionės vieta. Kelias mus moko, taip įgyjame išminties. Tuo tarpu tikslas, jau patvirtinta, kad šios pamokos išmoktos.

Taigi, kai mokotės kažko naujo ar darote kažką kitaip, prisiminkite, kad gyvenimu ir dabartimi reikia mėgautis. O svarbiausia, kad kiekviena nesėkmė yra kur kas didesnis žingsnis į priekį nei sėkmė. Sėkmė – išmoktos pamokos. Nesėkmė – naujos žinios, nauji sugebėjimai, naujas iššūkis. Tad atsipalaiduokite – gyvenimas gražus. Kam taip save spausti?

Nenuvertinkite savęs, jei nepavyko pasiekti tikslo. Bus kitas laikas, kita vieta ir naujos žinios jam pasiekti. O kur dar tai, kad dažnai suprantama, kad tas neįgyvendintas rezultatas yra visai ne tai, ko trokštama.

Adekvatus savęs vertinimas

„Dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti 🙂  ) ..“  (Viltės komentaras)

Elgesys

Imituokite pasitikinčią laikyseną

Jeigu imituojame pasitikintį savimi elgesį, tuomet tokie atrodome ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, prieš lipdami ant scenos jaučiate jaudulį. Atkreipkite dėmesį į kūno poziciją, kvėpavimą. Rankos užima keistą padėtį, kūnas įsitempęs, kvėpavimas negilus ir greitas.
Norint įgauti daugiau pasitikėjimo, jums reikia atsistoti tokia pozicija, kurią užimate, kai būnate patenkinti savimi. Pradėti priverstinai kvėpuoti giliai ir lėtai. Žinoma, tai nepanaikins visos baimės, bet garantuoju savo patirtimi, kad ją sumažins.

Elkitės kaip jūsų idealas

Kaip jaustumėtės, jei žinotumėte, kad jūsų sprendimai teisingi. Atliekami veiksmai yra geriausia, ką galite padaryti? Akimirką sustokite ir pamėginkite tai įsivaizduoti. Įsivaizduoti save tokį, koks geriausias galite būti. Juk tai suteiktų pasitikėjimo savimi? Esu tuo visiškai įsitikinęs. Plačiau apie tai šiame straipsnyje – tapk savo paties idealu.

Pasitelkite į pagalbą išorinius dalykus

Jei žmogus apsivelka kostiumą, jis jaučiasi kitaip. Jei žmogus vairuoja, jo manymu, nuostabų automobilį, tuomet jis jaučiasi kitaip. O kaip jaučiasi žmogus, kuris nenusiskuto? Kurio plaukai riebaluoti ar pilni pleiskanų, kelnės suplyšusios, o marškiniai purvini? Manau, kad jo pasitikėjimas savimi kur kas menkesnis.

Taigi, dalykai esantys mūsų išorėje daro mums įtaką. Todėl tam tikrą dalį pasitikėjimo galima gauti, pasinaudojant tiesiog patinkančiais materialiais dalykais: rūbais, automobiliu, laikrodžiu, tvarkingu apsirengimu ir pan.

Situacijos kartojimas

Manau, kad žmogus ant scenos lipantis 50-tąjį kartą, kur kas mažiau baiminasi. Be to, jaučiasi labiau užtikrintas savo jėgomis. Tai galioja bet kuriai kitai situacijai. Todėl norėdami padidinti savo pasitikėjimą atliekant kažkokią užduotį, galime ją nuolat kartoti. Įgūdžiai auga, o su jais ir pasitikėjimas savimi.

Be to, galime studijuoti konkretų dalyką, kad padidintume supratimą. Tarkime, kad susirandame informaciją, kaip sudominti klausytojus, kaip kalbėti ir pan. Jei mūsų kalba bus parengta pasinaudojant minėtais patarimais, tuomet jausimės tvirtesni, prieš žengdami į sceną.

dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti :) ) ..
Share

Leisk kitiems nuspręsti patiems

Būna, kad sprendimo galią turi vienas asmuo, tačiau likę žmonės turi didžiulę įtaką sprendžiančiajam. Pavyzdžiui, bankas gali daryti su klientų pinigais viską, kas yra įstatymo ribose. Klientams pagrasinus, kad jie atsiims visus savo pinigus, jei jis nenustos jų naudoti savo veiklai X, situacija turbūt pasikeistų. Ypač krizės metu 🙂

Giminės ir draugų įtaka
Dar dažniau tokios situacijos įvyksta tarp draugų ir giminių. Paprastai vieni kitiems pagelbėjam be užmokesčio ar su simboliniu – gerokai mažesniu, nei darom tuos pačius darbus tretiesiems asmenims.

Jei darbų apimtis didelė, tuomet įgauname galią spausti darbų užsakovą – savo draugą. Pavyzdžiui: Esate atsakingas už dovanų pirkimą, pakavimą ir pristatymą kažkokioje labdaringoje organizacijoje. Darbai stringa, tada sulaukiate draugų pasiūlymo: „Jei visų dovanų pakavimą patikėsim Vardeniui, jis mielai tai padarys, be to, darbas bus atliktas daug greičiau. Tačiau pakavimas kainuos šiek tiek brangiau, nes jis tai atlieka su specialiu popieriumi. Tačiau turėk omeny, kad mes patys turbūt nespėsim laiku, tad praktiškai tai vienintelė išeitis. Mums teliks dovanų gabenimas ir pirkimas“. Jei draugui nepatinka Vardenio pakavimo metodas, jis vis tiek gali sutikti su mūsų pasiūlymu, juk mes ir taip daug darome, tad galime atsisakyti papildomo darbo. Tuo pačiu priversdami išleisti daugiau pinigų ir pasirinkti nepatinkantį dovanų apipavidalinimą. Dar pridėkime intensyvų pasakojimą apie tokio pasirinkimo privalumus bei tai, kad anksčiau įgytas įdirbis gali būti perkeltas į kitą vietą – nuostoliai minimalūs, o laiko sutaupyta daug.

O jei tie darbai yra buto remontas? Ir, jei tai apie pasirinkimą kokiomis medžiagomis remontuoti sienas į kurias bus žiūrimas kokius 10 metų nuo ryto iki vakaro? Ar norėtumėte patys gyventi bute, kurio sienos jums nepatinka? Atrodo šaltos, nepaisant to, kad visi kiti tvirtina, jog taip atrodo gražiau? Žmonės skirtingi, ta pati spalva gali vieniems kelti nuotaiką, o kitus liūdinti.

Galų gale įvyko tai, kas turėjo įvykti. Išaiškėjo, kad užsakovas visiškai nenori mūsų siūlomo sprendimo, tačiau su juo sutiko jausdamas mūsų spaudimą. Tuo tarpu mes viso labo norėjom kaip greičiau, paprasčiau ir geriau pačiam užsakovui. Nė nepastebėjome, kad apsisprendimą lėmė ne pateikiami argumentai pasiūlymo naudai, o tiesiog mūsų nematomas spaudimas.

Žmonės daro priešingai nei kiti verčia
Pratęskime situaciją. Užsakovas pasirinko norimą variantą, Vardenis nepakuos dovanų. Tačiau po kiek laiko pastebi, kad tikrai dovanos nebus paruoštos laiku, tad pasirenka tarpinį variantą – sutinka, kad pakuotų Vardenis, su sąlyga, kad tai bus daroma pigiausiu jo turimu popieriumi.

Dabar jau užsakovas pats nusprendė, todėl yra pilnai patenkintas savo sprendimu.

Taigi, žmonės nenori priimti sprendimų, kuriuos priimti yra spaudžiami, net jei tai tikrai pati geriausia išeitis. Juk žinot tą būseną, kai kažkas jums pasako „Tu to nepdarysi! Tau nepavyks!“ ir tuomet mintyse girdi tik vieną „Padarysiu net jei tektų numirt bemėginant!“.

Išvados
Žmonės dažnai pasiduoda netyčia sukurtam spaudimui, o ne argumentams. Už tokį sprendimą būsite atsakingi jūs, o ne užsakovas. Tikėtina, kad tai vėliau išlįs kaip yla iš maišo. Tad, kad ir koks keistas jums užsakovo sprendimas, geriau padaryti, kaip nori jis, nei likti kaltam dėl nežinia ko.

Be to, tikėtina, kad paliktas ramybėje užsakovas galų gale sutiks su jūsų siūlomu variantu. Žmonės elgiasi priešingai nei yra verčiami. Tačiau vos jiems palikus veikimo laisvę, jie gali priimti tą patį taip intensyviai atmetinėtą sprendimą.

Share

Tapk savo paties idealu

Koks žmogus norėtum būti? Ar daug trūksta, kad juo taptum? Aišku viena, jei elgiesi, kaip tavo idealas, tuomet ir esi jis. Juk taip? Tai tikrai yra taip paprasta kaip skamba. Šiame straipsnyje pasakoju apie asmenybės tobulėjimą remiantis paties susikurtu idealu.

Pirmiausia – idealo įvaizdis
Norint pritaikyti šį metodą, pirmiausia apibūdinkite save tokį, kokį norite matyti nuolat. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite.

Nurodykite, kaip jis priima sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijose, kokiomis charakterio ypatybėmis pasižymi. Apibūdinkite taip detaliai, kad remdamiesi aprašymu galėtumėte nustatyti, kaip jis elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje.

Elkitės kaip jūsų idealas
Nežinote, kokį sprendimą priimti? Ne bėda, juk žinote, ką nuspręstų idealas. O gal ir su jo pagalba negalite priimti sprendimo? Tuomet bent jau priimkite sprendimą tokiu būdu, kokiu tai darytų jis: neverkiant ir nedejuojant, bet pasveriant visus už ir prieš bei suprantant, kad neįmanoma kiekvieno išorinio veiksnio pasukti sau tinkama linkme.

Pirmas pavyzdys
Norėčiau tai iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate virtuvėje ir ką tik ant grindų nukrito vienas riebaluotas mėsos gabaliukas. Jūs galite rinktis tarp daugybės variantų:
a) apsimesti, kad to nematėt ir palikti mėsą ant grindų;
b) paimti mėsą, išmesti ir neišvalyti grindų – juk  niekas nepamatys;
c) nuspirti mėsą už šaldytuvo, o grindis pavalyti šlepete;
d) paimti mėsą, ją išmesti bei išvalyti grindis.
Mano idealas pasirinktų d variantą, o jūsiškis?

Tai labai paprasta situacija, tačiau puikiai parodo, kaip lengva pasirinkti tinkamą sprendimą pasinaudojant susikurtu idealu. Kaip jau rašiau, viskas prasideda vienu mažu žingsneliu.

Antras pavyzdys
Dabar įsivaizduokime ką nors sudėtingesnio. Einate vėlyvą naktį gatve ir pastebite, kad maždaug už 50 metrų nuo jūsų trys vyrukai prikibo prie vienos merginos. Jūs galite:
a) apsimesti, kad to nematot (juk tai ne mano reikalas);
b) patyliukais iškviesti policiją ir pasišalinti;
c) pulti vienas prieš tris – esu Chuck Norris giminaitis, tad lengvai juos įveiksiu net jei jie ginkluoti ;);
d) patyliukais iškviesti policiją ir mėginti nukreipti vaikinų dėmesį nuo merginos, kad ji turėtų laiko pasprukti.
Ką šįkart darytų jūsų idealas? Maniškis rinktųsi c variantą, tačiau kol neturiu tam reikiamų įgūdžių arba ginklo, tektų pasirinkti d variantą. Esu vikrus ir greitas, tad blogiausiu atveju išloščiau laiko, per kurį atvažiuotų policija.

Tokius pat gyvenimiškus principus galime taikyti ir platesne prasme. Ar jūsų idealas, kas 5 minutes tikrina savo paštą? Kiekvieną laisvą darbo akimirką eina į facebook’ą? O gal pirmiau atlieka darbą, o tuomet užsiima jam naudinga veikla? Ar dienų dienas leidžia prie televizoriaus? Tad elkis kaip idealas ir taip tapsi juo.

Idealas nėra ponas tobulybė
Visų pirma, manau, kad visi sutiksite, kad nėra tobulų žmonių. Be to, idealių žmonių mums nė nereikia. Nebūtina visur ir visada būti pirmam, teisiam, geriausiam ir t.t. Kur kas svarbiau mėgautis dalyvavimu ir įgyti patirties. Kaip sakoma „sustoti pauostyti rožių”, o ne bėgte prabėgti pro gyvenimą nieko nepastebėjus.

Kas nepatiria nesėkmių ir pralaimėjimų, tas niekada nepasiekia sėkmės. Manot, kad sėkmingi žmonės viską pasiekė iškart ir pirmu mėginimu? Ne, tai tie žmonės, kurie nenustojo mėginę po kiekvienos patirtos nesėkmės.

Taigi, susikurti neklystantį idealą būtų pražūtinga. Dažnai nepaisant įdėtų daugybės pastangų viskas baigsis nesėkme. Būtent tai ir bus žingsnis į priekį, o ne paika sėkmė loterijoje.

Share