* You are viewing Posts Tagged ‘Gyvenimas’

Gyvenimo pokyčiai

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Share

Patarėjai, patarimai ir naudojimasis jais

Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.

Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais

Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.

Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.

O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.

Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais

Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant 😀 Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).

Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo

Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:

  1. Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
  2. Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.

Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.

Share

Informacija apie puslapį ir autorių

Šįkart trumpai apie viską 🙂

Vaikai mokosi iš pavyzdžio

Kai kitą kartą paklausite iš ko jie išmoko? Prisiminkite šį video ir suprasite… Nuorodą radau ruvi.lt

30 dienų gyvenimo paįvairinimas30 dienų kas nors kitaip

Viskas prasidėjo čia. Pastebėjau, kad skaitytojus domina ši tema, todėl trumpai apie tai.

Puikiai pavyko kasdien ką nors padaryti, nors kartais atrodė, kad pritrūksiu laiko ar noro. Be to, papildžiau sąrašą dar keletu dalyku, pvz., bananų pyrago kepimu. Niam niam 😀

Interviu

Kaip rašiau čia, daviau interviu vienai sumaniai moksleivei. Tikėjausi jį patalpinti svetainėje, bet deja, kokybė per prasta. Man pačiam sunku suprasti, nors pamenu, ką kalbėjau.

Pirmoji pažintis su reklama

Mano svetainėje jau nuo 2010 spalio buvo rodoma Google AdSence reklama, tačiau tik paieškoje. Lietuviškai tai vadinasi „Google tinkintos paieškos”. Jei naudotojas į paiešką po mano svetainę įveda tam tikrą raktinį žodį, tuomet būna parodoma tekstinė reklama. Žinoma, kadangi svetainės apieška naudojamasi retai, tai jos beveik niekas ir nepastebėjo. Tad per beveik pusę metų pavyko uždirbti kokius 0.10€. Solidi suma ;))) Žinoma, panašaus rezultato ir tikėjausi.

Kovo 12 dieną žengiau sekantį žingsnį ir įdėjau tekstinę reklamą į pagrindinį puslapį. Patalpinau po populiariausių straipsnių sąrašu, kad nekristų į akis ir nesimaišytų. Daugelis jūsų turbūt iki šiol to nė nepastebėjo. Prisipažinsiu, kad ir man buvo problemų ją pamatyti.

Viskas buvo taip: įjungiau reklamos rodymą, tačiau tai buvo ne mano pageidaujamas formatas – paveiksliukas, kuriame mergina su apatiniu trikotažu. Tuo tarpu aš norėjau tekstinės reklamos, kad mažiau kristų į akis. Paklaidžiojau po kitas svetaines – sužinojau, ko tiksliai noriu, tačiau dabar niekaip negalėjau jos pamatyti. Keista buvo tai, kad reklama pirmuoju formatu rodo (moteriškas apatinis trikotažas). Jau maniau, kad mano WordPresso tema kvailioja, o gal trikotažas užbūrė mano kompiuterį… Bet galų gale prisiminiau, kad turiu naršyklės įskiepį, kuris visas reklamas paslepia. Kažkodėl trikotažo neblokavo, bet tekstinę reklamą iškart panaikino. Tikiuosi ir jūs turite tokius įskiepius savo naršyklėse?

Per 3,5 savaitės prikapsėjo 0.46€. Pabandžius išplėsti laikotarpį metams ir sumą pavertus į litus išėjo – ~21,4 Lt. Tad įmanoma, kad domeno (panavas.lt) kaina, kuri yra 25 Lt, pati pasidengtų. Tiesa, neturiu žalio supratimo apie mokesčių mokėjimą ir kokio jie dydžio.

Be to, patalpinau ir pirmąją tiesioginę reklamą (affiliate). Gavau pasiūlymą, pranešti apie seminarą ir suteikti savo skaitytojams 10 litų nuolaidą. Nuo kiekvieno skaitytojo, kuris užsiregistruotų su man suteiktu kodu, būčiau gavęs 39 litus. Trumpai pasvarsčiau ir sutikau. Tačiau sukeičiau sąlygas vietomis. Skaitytojas gauna 39 litų nuolaidą, o aš 10 litų pelno. Paskutinis seminaras balandžio 9 dieną. Ar kas nors užsiregistravo, dar nežinau. Bet įgijau patirties kaip tai vyksta.

Share

Laimingi būname tada, kai esame padėties šeimininkai

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Kada paskutinį kartą jautėte, kad visiškai kontroliuojantys situaciją?

Prisipažinsiu, kad šiais metais dar taip nebuvo. Keletas sričių vis likdavo numestos.

Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi.

Kontrolės trūkumas – streso šaltinis

Kada jaučiame didžiausią nerimą? Kai žinome, kad kažkas gali nutikti blogo, bet jaučiamės taip, kad to negalime kontroliuoti. Kartais tai tiesa, kartais ne.

Dažnai įveikti stresui ar minčių „šokinėjimui“ užtenka tiksliai apsibrėžti problemą. Nurodyti jos priežastis, įveikimo būdus. Paprasčiausia yra pasakyti sau, kas blogiausia gali nutikti, jei nieko nesiimsite. Dažnai „nuostoliai“ pasirodo tokie maži, kad iškart suprantate, jog veltui jaudinatės. Trumpai tariant, jūs pradedate vadovauti situacijai.

Tikslinga gyvensena veda į pasitenkinimą

Kai gyvename taip, kad kiekvieną dieną kažko siekiame, mes esame labiau motyvuoti, nes jaučiame rankose savo gyvenimo vadžias. Labiausiai tai pasireiškia, kai mūsų tikslas yra gerai pailsėti 😀

Antras svarbus dalykas, kad betikslis gyvenimas yra plaukimas gyvenimo upe be jokios kontrolės. Ar būtų malonu važiuoti autobusu, kuris važiuoja be maršruto, tačiau jūs kažkodėl naiviai tikitės su jo pagalba patekti į kažkokią konkrečia vietą?..

Kokių gyvenimo sričių kontrolę apleidote?

Esu įsitikinęs, kad būtent tose srityse jaučiatės mažiausiai laimingi. O taip yra dėl lygiai tos pačios priežasties. Tos sritys valdo jus, o ne jūs jas.

Begalinis darbų sąrašas

Ne seniai skaičiau apie „Will do“ sąrašą vietoj „To do“. Esmė tokia, kad turime tik 1-3 darbus, kuriuos privalome padaryti, o visi kiti keliauna į sąrašą „Padarysiu vėliau“.

Skirtumas toks, kad paprastai dienos darbų sąrašas tik ilgėja, nes atsiranda naujų ir būtinai skubių klientų poreikių. Ištinka kokia krizė. Tokiu būdu pradiniai darbai visuomet lieka nebaigti. O matant vis daugiau bei nebaigtų darbų, pradedame jaustis blogai. Priežasčių vardinti net neverta. Taigi, pritaikius šias naujas technikas, į darbų sąrašą patenka tik tie, kuriuos esate visiškai įsipareigojęs atlikti, o visi kiti keliauja į kitą sąrašą.

Tokiu būdu kontrolė pereina į jūsų rankas ir grįžta pasitenkinimas daromais dalykais. Taigi, dar kartelį laimę lemia tai, ar esate padėties šeimininkas.

Atidėliojimas

Tai dar viena streso ir nemalonių jausmų priežastis. Kai atidedame darbus, nustojame siekti to, ką žinome, jog norime turėti, tada vėl atsiranda tuštuma. Kitaip tariant, suprantame, kad situacija išslydo iš mūsų rankų. Tam tikra prasme ji pradeda mus kontroliuoti.

Kaip perimti kontrolę į savo rankas?

Manau, kad pirmiausia reikia nustoti bėgti nuo problemų. Tačiau reikia suprasti, kad negalima visko pataisyti iškart. Jei darysite viską priešingai nei viršuje, tuomet beveik didžiąją dalį gyvenimo vadžių automatiškai perimsite į savo rankas.

Konkretesnių patarimų pilna šio puslapio archyvuose, pavyzdžiui, Laiko valdymas IV – planavimas, Kaip įveikti baimę.

Būkite smalsūs, kai jaučiate, kad kažkas blogai, nevenkite problemos, konfrontuokite su ja. Klauskite savęs, kodėl taip jaučiuosi? Fizinis skausmas nurodo kažkokį fizinį negalavimą, pvz., danties skausmas reiškia, kad sugedo dantis ir reikia kažko imtis. Nemalonūs emociniai pojūčiai lygiai taip pat nurodo, kad reikia imtis veiksmų ir taisyti padėtį.

Share

7 akis atveriantys klausimai

Niekas kitas jums nepasakys, ką turite daryti, kuo norite tapti, kas yra teisinga, o kas ne. Visa tai žinote tik jūs, tačiau atsakymus išgauti dažnai labai sunku. Pagrindinės priežastys: išorės primesti troškimai ir tikslai, savęs kaip už viską atsakingo neigimas ir pan.

Vis dėlto, visi atsakymai į jūsų klausimus apie gyvenimą slypi jūsų viduje. Žemiau pateikiami klausimai, jei atsakysite sąžiningai bei kaip nurodyta, pravers jūsų akis.

Tokio tipo klausimus galima nuolat sutikti internete ar knygose. Paskutinį kartą juos radau Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

1. Kokius penkis dalykus labiausiai vertinate gyvenime?

Kas jūsų manymu yra svarbiausia gyvenime? Už kokius 5 dalykus esate pasirengę daugiausiai kovoti?

2. Per 30 sekundžių užrašykite 3 svarbiausius gyvenimo tikslus.

Dėl laiko ribojimo, atsakymai turėtų nurodyti tikruosius troškimus, atmetant visą aplinkos primestą spaudimą ir smegenų plovimą.

3. Ką darytumėte, jei laimėtumėte milijoną?

Kitaip tariant, kuo užsiimtumėte, jei turėtumėte visą laiką ir užtektinai pinigų? Ką pirktumėte? Koks būtų pats pirmas dalykas, kurį padarytumėte? Koks antras?

Šis klausimas leidžia atsakyti į klausimą taip, lyg neturėtumėte jokių apribojimų.

4. Ką darytumėte ir kaip praleistumėte laiką, jei sužinotumėte šiandien, kad mirsite lygiai po 6 mėnesių?

Įsivaizduokite, kad būsite puikios sveikatos dar 6 mėnesius, o tuomet tiesiog numirsite. Kai pradedate mąstyti apie mirtį, tuomet į paviršių iškyla tikrosios vertybės, t.y, tai, kas jums gyvenime svarbiausia.

Klausime slypi atsakymas, ko pirmiausia turėtumėte siekti gyvenime.

5. Ką visada norėjote padaryti, bet bijojote pabandyti?

Galbūt jau buvote nusprendę to imtis, tačiau vėliau apsigalvojote, nes šiek tiek išsigandote. Galbūt sukūrėte pasiteisinimų, kad būtų galima atidėti tikslo siekimą. Ką iš tiesų norite padaryti?

Prisiminkite, kad visos baimės tėra mūsų galvoje ir neturi nieko bendro su tikrove.

6. Kokios veiklos, gyvenimo situacijos ir veiksmai jums suteikia didžiausią svarbumo pojūtį?

Kai tai darote, jaučiatės užtikrintai ir visiškai pasitikite savo jėgomis. Tą puikiai iliustruoja Dale Cernegie citata: „Pasakykite, kas žmogui suteikia didžiausią svarbumo pojūtį, pasakysiu kokia jo gyvenimo filosofija.“

7. Įsivaizduokite, kad gavote vieną norą iš džino.

Viskas įmanoma. Galite prašyti visiškai bet ko. Ko norėtumėte? Koks vienintelis dalykas, kurio paprašytumėte, jei žinotumėte, kad tai bus išpildyta.

Šiame atsakyme slypi tiesa apie didžiausią jūsų gyvenimo ambiciją.

Share

Gyvenimas vyksta ratu – cikliškumas

Autorius: kennymatic

Mano gyvenime yra grėblys, ant kurio sugebu užlipti bent kartą kas porą mėnesių. Jo pavadinimas  „persitempimas”.

Kai esi kupinas energijos, entuziazmo ir veiklos, tuomet viskas atrodo kaip mažmožis. Padarysiu dar šitą, va ir tą. Na, šitą tik kitą savaitę. Dar būtinai reikia nepamiršti pailsėti. Na, bet užteks tam ir pusdienio, reikia nuveikti kažką naudingo iš ryto.

Po kokių 3-5 savaičių ateina toks metas, kai darbų planavimas sustoja. Energija išsenka. Nesinori nieko, tik atsiriboti, velniškai gerai ir daug išsimiegoti bei paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą.

Tokia būsena trunka 1-2 savaites. Joms pasibaigus, viskas prasideda iš pradžių. Daugybė jėgų bei krūva susikaupusių darbų, tad puolu juos atlikti. Šįkart vis labiau mėgindamas prisiminti, kad reikia pailsėti.

Cikliškumas

Kaip turbūt jau supratote, viskas vyksta ciklais. Ar teko girdėti sąvoką bioritmas? Tai matematinis modelis, rodantis kaip žmogui gyvenime seksis fizine, emocine ir intelektualine prasme priklausomai nuo laiko, t.y., leidžia nustatyti geras ir blogas dienas. Paprastai sudaromas 30-60 dienų. Atlikus daugiau tyrimų, dabar tai laikoma pseudo mokslu. Tačiau, net jei to išskaičiuoti negalima ar paklaidos per didelės, tačiau mano gyvenimas tikrai yra ciklinis. Kylam iki viršūnės, krentam iki dugno, tada vėl kylam ir t.t. Kadangi buvo atsiradęs net toks mokslas, todėl galiu teigti, kad daugumos žmonių gyvenimą lydi pastovūs pakilimai ir nuopuoliai.

Kaip tai įveikti

Manau, kad cikliškumą galima suvaldyti kelias pagrindiniais būdais.: kitaip išdėstyti darbą ir poilsį, riboti darbą, turėti kokybiškesnį poilsį.

Savaitę dirbi, savaitę ilsiesi.

Daugiausia darbo įveikiama tada, kai daug energijos ir įsijautimo. Tada laikas prabėga nepastebimai. Tokiomis dienomis dirbti reikia kuo daugiau, kad kitomis būtų galima ramiai atsipūsti. Steve Pavlina perskaičiau patarimą išmėginti dirbti vieną savaitę, o kitą nedirbti bei keletą to variacijų. Kai pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo, tai padaryti sudėtinga. Todėl pasitenkinau vieną savaitę dirbti vakarais asmeninius darbus, pvz., šis puslapis ar investavimas, o kitą ilsėtis ir pramogauti.

Sunku rezultatą įvertinti vienpusiškai. Poilsio turėdavau tikrai daugiau ir išsekimo riba gerokai nutolo. Kita vertus, nudirbti per vieną savaitę visus 2 savaičių darbus sunku. Todėl tai vienas, tai kitas darbelis likdavo ateinančiai savaitei. Žingsnis po žingsnio ir suvokiau, kad nebesilaikau šios sistemos.

Be to, grynojo poilsio negaudavau, nes įprastą darbo dieną tekdavo atidirbti bet kokiu atveju. Rezultatai man patiko, manau, kad artimiausiu metu išmėginsiu grįžti prie šiek tiek patobulinto sistemos varianto.

Laiko/darbo ribojimas

Kai darai viską, tai nepadarai nieko. Tačiau kai susikoncentruoji ties vienu dalyku, gali nuversti kalnus. Paprasčiausias būdas tiesiog mažiau dirbti. Tačiau norint kažką padaryti, reikia tai atlikti. Todėl labiau priimtinas metodas išmesti darbus, kurie teikia mažai naudos, pritaikyti Pareto taisyklę.

Kuo toliau, tuo daugiau matau tokių darbų, kuriuos galima drąsiai atidėti, ar išvis nepadaryti. Pirma manydavau, kad kažkas tą pastebės, ar tai turės kitokių neigiamų pasekmių. Tačiau viskas vyksta priešingai, nes svarbesni darbai gauna daugiau laiko.

Kokybiškesnis poilsis

Pasivaikščiojimas po gamtą atgaivina geriau nei filmas. Bei leidžia susidėlioti savo mintis. Išėjimas pasižmonėti leidžia pailsėti labiau nei sėdėjimas namuose.

Problema paprastutė, kai būname išsekę, tuomet nenorim nieko kito, kaip nieko neveikti, žiūrėti filmus, televiziją, skaityti romanus ir pan. Tai pasyvus poilsis, todėl jėgos atstatomos pamažu.

Turbūt vardinti kaip smagiau ir kokybiškiau praleisti laisvalaikį nereikia. Juk esate kūrybingos ir išradingos asmenybės.

Kas vis dėl to yra apatija ir tingėjimas

Tai fizinių, emocinių ir intelektualinių jėgų atgavimas. Kai šios jėgos išsenka, būtent tuomet organizmas pereina į priverstinio poilsio būseną. Tai natūralus metodas atsitiesti.

Tačiau norėtųsi tokių epizodų kiekį sumažinti, o tingėti iš didžiosios raidės tada, kai darbai nudirbti. Tokį poilsį prilyginu pavėluotam automobilio pakabos remontui: vietoj to, kad pakeisti porą detalių, tenka keisti daugybę, nes sugedusios priverčia labai sparčiai sudilti likusias.

Todėl tikiu, kad tam reikia užkirsti kelią. Tačiau tam įvykus reikia mažiau sielotis, leisti sau ramiai pailsėti ir prisiminti, kad netrukus vėl būsite darbingas ir kupinas energijos.

Share

Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Share

Nuolatinai poreikių pokyčiai

Tobulėti reiškia keistis. Būti tobulam reiškia keistis nuolat. Winstonas Churchillis

Kas slypi už mūsų norų

Noras yra organizmo būdas išreikšti ir gauti poreikių patenkinimą. Pvz., žmogus nori daug pinigų. Kokį poreikį tai galėtų išreikšti? Štai keletas jų: saugumas, galia, išskirtinumas.

Žmogus nori apkeliauti visą pasaulį. Kokie jo tikrieji motyvai? Patirti nuotykių, gyvenimo įvairovę. Taigi, kiekvienas noras savyje slepia tikrąją jo atsiradimo priežastį.

Kai žinome tikrąjį poreikį, tuomet galime jį lengviau ir efektyviau patenkinti. Pvz., siekti milijono tam, kad išpildyti saugumo poreikį kvailokas sprendimas. Verčiau tapkite savo srities specialistu, tuomet jūsų visad lauks darbo vieta. Dar sukaupkite santaupų, leisiančių išgyventi metus, jei įvyktų kokia nelaimė ir negalėtumėte, kurį laiką dirbti. Manau, kad tai kur kas efektyviau nei krūva pinigų. Juolab, kad kartu buvo patenkinti ir kiti poreikiai, pvz., svarbumas, kai jūsų gebėjimai viršija vidurkį.

Keturi pagrindiniai poreikiai

Svarbu suprasti tai, kad poreikiai vienas kitam prieštarauja, egzistuoja poromis: poreikis saugumui su įvairovės siekiu ir noras priklausyti bendruomenei su svarbumu (įvertinimu).

Puikiai atsimenu mokyklos laikus. Kai būdavo pamokos, norėdavosi atostogų. Tačiau po kokių 2 savaičių jau pradėdavau mąstyti, kad būtų smagu nueiti į mokyklą. Taigi, iš pradžių turime daug įvairovės, todėl siekiame ramybės (atostogų). Kai jau prisiilsime ir prisibūname saugioje namų aplinkoje, tuomet užsimanome įvairovės.

Jei būsi išskirtinis, tuomet į kokią žmonių grupę pateksite? Bus sunku išlaikyti bendrumą, kai akivaizdžiai esate kitoks. Kaip vienu metu galite būti toks kaip jie ir kartu kitoks? Suartina panašumai, tolina skirtumai. Pavyzdžiui, iš pradžių norėsite būti programuotoju, t.y., būti tarp žmonių, kurie mėgsta tą patį. Tačiau po kiek laiko užsimanysite padaryti kažką svarbaus arba tiesiog išsiskirti ypatingais profesiniais gebėjimais. Taigi, kartais norime būti tarsi pilka žmonių masė, o kartais šviesti kaip saulė naktį.

Poreikiai nuolat kinta

Per visą gyvenimą šie poreikiai nuolat kaitaliojasi, užleisdami vietą vienas kitam. Todėl smagu vieną vakarą nulėkti į kiną. Tačiau tai padarius 5 vakarus iš eilės, tai išlįstų per gerklę. Ne todėl, kad žiūrite tą patį filmą, bet kad šis poreikis jau patenkintas arba tam reikia kito būdo.

Pirmą kartą eidami į kiną, galite siekti įvairovės – įsijausti į veiksmą ir patirti įtampą. Jei įvairovės siekiate tuo pačiu būdu, tuomet tai nustoja tenkinti šį poreikį. Juk monotoniškumas prieštarauja kintamumui.

Jei jums trūksta pinigų, braška darbo kėdė, tuomet sieksite saugumo ir įsikibsite į ją visomis jėgomis. Bet, jei esate tvirtas finansiškai, tuomet būsite linkęs ieškoti kito darbo, jei tik šis nustos tenkinti jus.

Kitų žmonių poreikiai taip pat keičiasi

„Jūs galite gauti viską, ką tik norite, jei tik padėsite gauti kitiems tai, ko jie nori.“ Zigas Ziglaras

Bendraujant taip pat reikia atsižvelgti į tai, koks dabar vyraujantis žmogau poreikis. Vieną dieną jis nori nuotykių ir jūsų pasakojimas apie kelionę į egzotišką šalį labai suintriguos. Tačiau tuo pat metu pasiūlymas kartu pasėdėti prieš televizorių tikrai nuvils.

Išvados

Gyvenimas dinamiškas – pokyčiai neišvengiami. Tačiau visada žinias galime išnaudoti naudai įgyti. Sėkmės suprantant tikruosius savo elgesio motyvus ir kuo efektyviau tenkinant poreikius.

Taip pat, noriu padėkoti A. Guogai, nes idėja straipsniui gimė besiklausant jo audio programos.

Share