Asmeninio tobulėjimo blogas

Kas tai per knyga? Ant viršelio parašyta: „<..> originali lietuvių autorės knyga apie asmeninių lėšų valdymą. Finansinis romanas, ko gero, taip tiksliausiai būtų galima apibūdinti žanrą, itin populiarų užsienio šalyse, tačiau pas mus dar menkai pažįstamą.“ Manau, kad tai labai tiksliai apibūdina šį kūrinį. Paprasti pinigų principai, kaip taupymas, investavimas, išlaidų žurnalo vedimas paslėpti po kasdienišku gyvenimu. Yra ko pasimokyti. Be to, iškart pamatysite, kokias klaidas turbūt padarytumėte patys, bandydami juos taikyti. Tad jums suteikiama galimybė mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Bendras įspūdis: siužetas pakankamai paprastas, tačiau ne per daug nuobodus. Viskas nėra skirta tik tam, kad būtų atskleisti pinigų turėjimo dėsniai. Sakyčiau idealus šio žanro tikslui.

Jaučiasi moters prisilietimas prie teksto ir aprašomų veikėjų mąstymo – daugumą jų moterys, o vyrai matomi per jų prizmę. Įdomu.

Privalumai:

• paprasta, bet ne nuobodi – puikus būdas perteikti pinigų turėjimo principus;
• maža kaina – mokėjau 5 litus. Manau, kad jos turinys tikrai tiek vertas.

Trūkumai:

• nėra.

Nuosprendis:

Ji puiki, atlieka savo žanro vaidmenį, tačiau iki maksimalaus įvertinimo reikia kažkuo išsiskirti, būti ypatingu, todėl vertinu stipriu devynetu.

P.S. egzistuoja jai dedikuota svetainė www.finansuromanas.lt

P.S.S. regis įprasta kaina 14 lt.

Galutinis vertinimas 9.

Kai kurių klaidų neįmanoma ištaisyti, atšaukti ar kaip nors kitaip sušvelninti situaciją. Pavyzdžiui, pardavėte akcijas po 3 litus, o dabar jos kainuoja 9. Šiuo atveju nusivylimas sąlyginai menkas, nes tų pinigų parduodami neturėjote. Todėl nieko nepraradote, tik praleidote galimybę uždirbti. Žmogus kur kas labiau stengiasi išsaugoti tai, ką turi, nei stengiasi pasiekti daugiau. Todėl praradimas daro didesnę įtaką mūsų elgesiui.

Štai šiandien ryte padariau vieną klaidą. Buvau tik 5 minutės atsikėlęs, staiga pamačiau šį tą internete, padariau greitas išvadas, pasinaudodamas miegančiomis smegenimis, atlikau veiksmus ir dabar „mėgaujuosi“ 24 valandų trukmės kančia kartu su dar 11 žmonių, kuriuos paveikė mano klaida. Vietoj to, kad būčiau mėgavęsis 48 valandų trukmės džiaugsmu su tais pačiais 11 draugų. Visą rytą mėginau sugalvot, kaip ištaisyti situaciją, tariausi su kitais. Joks sprendimas negarantuoja patenkinamų rezultatų, tik apsaugo nuo visiško fiasko. Bandžiau visaip prieiti prie problemos.

Taip man besistengiant viską ištaisyti, pradėjau jausti savo kūne stresą, išsiblaškymą, prastą atminties darbą. Nesugebėjau atsiminti prisijungimo kodo prie banko, nors moku visus 36 mintinai. Kaskart galimai problemai atradus naują sprendimą, visas stresas sukildavo iš naujo.

Žinoma, kad visa tai neprasidėjo šiandien. Truputis ten, dar ten. Tiesiog šiandien taurė prisipildė. Viena klaida retą žmogų išmuša iš vėžių, nebent jos įtaka labai didelė.

Vėliau teko priimti pavėluotą sprendimą dėl investavimo, šiaip ne taip pardaviau vienas akcijas 200 lt pigiau nei galėjau tada, kai “logika sakė, kad parduočiau, o nuojauta, kad dar kils”. Tik ateitis parodys, ar tai buvo geras sprendimas.

Darbe nustojau dirbti iš sąrašo, pamiršau keletą darbų. Atsilikau nuo grafiko ir pan.

Mėginau taikyti čia rašytus streso valdymo metodus. Tačiau, kai bėdų vis daugėja, o problema pamatai kaskart kitu kampu, tuomet kiekvieną procedūrą tenka kartoti. O galų gale pamiršti, kad reikia viską sutvarkyti, t.y., kad metas atsipalaiduoti ir nusiraminti, o tuomet jau spręsti uždavinius.

Pakeisti aplinką

Pirmas žingsnis paprastas žingsnis, kuris iš tiesų padeda, tai pakeisti aplinką. Nukreipti mintis šiek tiek kita linkme. Nustoti tiesiai žiūrėti į problemą ir mėginti ją spręsti. Kai nuėjau į kitą kabinetą pietauti, iškart pradėjau blaiviau mąstyti. Visos problemos susitraukė, vėl prisiminiau streso valdymo metodus. Staiga pradėjau suvokti, kad pasaulis visai negriūna man ant galvos.

Greitai mintyse permečiau pagrindines 4 problemas. Nusprendžiau, ką su kiekviena darau. Tuomet jos nebeteko galios.

Taigi, kartais tereikia prisiminti, kad stresą ir problemas reikia konstruktyviai įveikti.

Užrašyti savo mintis

Nuolatinis galvojimas apie tą patį dažnai neša tik dar didesnį stresą. Nėra didesnės baimės nei tą, kuri slypi mūsų galvoje. Tai leidžia ją išgyventi daug kartų, įvairiausiais kampais. Tuo tarpu rašant, mėginant viską išdėlioti iš eilės, suteikti tam struktūrą, viskas pradeda aiškėti. Pradedama suprasti, kas, kaip ir kur.

Todėl siūlau pirmiausia surašyti savo mintis, o tada iš eilės išsirašyti problemas. Šalia kiekvienos parašyti, kas blogiausio gali nutikti. Kitaip tariant, kaip tai paveiks jus. Dažniausiai vos pamačius blogiausią scenarijų suprasite, kokia tai menka problema.

Nėra priežasties tam, kad iš musės padarę dramblį, tuo baustumėte savo kūną pasinaudodami stresu.

Prisiminkite, kad viskas baigiasi

Tai primena vieną istoriją, kurią jau talpinau savo puslapyje:

Kartą gyveno žmogus, kuriam labai nesisekė: šeima byrėjo į šipulius, verslas artėjo link bankroto, sveikata vis labiau šlubavo. Vyras buvo išbandęs įvairiausių būdų padėčiai pataisyti, bet niekas nepadėjo. Sekantis šiaudas buvo religija.

Nuėjo pas rabiną, viską jam papasakojo ir šis sako:
- Pasikabink ant savo durų užrašą „Ne visada taip bus“.

Žmogus taip ir padarė. Grįžo pas rabiną po metų, kai verslas klestėjo, santuoka buvo tvirta, o sveikata puiki. Tuomet jam šis atsakė:
- Ne visada taip bus.

Niekada nėra taip blogai, kad negalėtų būti blogiau. Iš pirmo žvilgsnio tai demotivuojanti mintis. Kita vertus, tai reiškia, kad jūs esate pakankamai geroje padėtyje, nes būna blogiau. Tad pasidžiaukite, kad jums gerai sekasi

Nėra gyvenimo be problemų

Prieš kokius 10 metų, vis pagalvodavau, kaip būtų šaunu, jei dingtų visos mano problemos. Tai labai primena tą frazę: „nuo rytojaus gyvensiu gerai“. Tas rytojus niekada neateina. Kad ir kaip gražiai susitvarkote gyvenimą, vis tiek į jūsų gyvenimą atslinks kažkokios bėdos. Vadinkime jas iššūkiais

Būtent todėl reikia mokėti susidoroti su stresu ir įtampu bei konstruktyviai spręsti problemas. Kai stresas mus aplanko, tuomet jau vėlu mokytis, tada metas jį minimizuoti ir susigrumti su „iššūkiais“.

Turbūt sunkiausia yra pastebėti, kad jau kažkas blogai ir derėtų imtis priemonių situacijai pataisyti. Tokių situacijų metu, mūsų inteligentiškoji smegenų dalis visiškai arba dalinai atjungiama, todėl sunku prisiminti, kad galima su situacija susidoroti visiškai kitaip – konstruktyviai ir be streso.

Tiek šįkart apie mane ir stresą.

Atėjo metas pažiūrėti, kaip man sekasi vykdyti šių metų tikslus, kurie surašyti čia. Kadangi apačioje viską vertinsiu procentais, verta paskaičiuoti kiek šių metų laiko jau praėjo – 8,5 mėnesio padaliname iš 12 ir gauname – 71% .

Dalykai, kurie turėjo įvykti puslapyje

Ketinau sudalyvauti šiuose seminaruose ir juos aprašyti:

1. Atminties lavinimas – 0%;
2. Greitasis skaitymas – 0%;
3. Bendravimas su žmonėmis – 0%.

Kodėl visur 0%? Pasirodo, kad sudalyvauti juose yra pakankamai sunku – tai netikėtai pakeičiamas laikas, tai per didelė kaina, tai mano amžius (rimtai!) ar dar kas nors. Žinoma, galima sakyti, kad tai tik pasiteisinimai, nes tam tikra prasme taip ir yra. Kita vertus, tai supratimas, kad už juos yra svarbesnių dalykų ir jų laikinas nustūmimas į šalį mažai tepakenks.

Turėjau parašyti tokius kiekius įvairių įrašų internete:

1. 42 įrašai tobulėjimo temomis – bloge atsirado 26 straipsniai = 62%;
2. 10 papildomų įrašų, pvz., kaip šis – 11 = 110%;
3. 30 šeštadieninių nuorodų įrašų – 12 = 40%; Buvau vienu metu atsisakęs šio sumanymo, bet dabar vėl prie jo grįšiu.
4. 100 twitter įrašų – 89 = 89%.

Jei visi procentai verti tiek pat, tuomet jų vidurkis yra 75 % – geras rezultatas

Kita

1. Praplėsti rekomenduojamų knygų skiltį bent iki 5.  Atlikta
2. Pradėti naudoti twitter’į ir padaryti, kad iš puslapio galima būtų greitai prisijungti prie manęs;  Atlikta
3. Pridėti puslapyje galimybę dalintis mano įrašais; Atlikta
4. Surasti ir įjungti populiariausių straipsnių įskiepį; Atlikta
5. Sudėti daugiau tag’ų, geriau kategorizuoti įrašus; Atlikta
6. Citatų skiltis; Atlikta ir nuolat pildoma
7. Eksperimentuoti ir mokytis apie paieškos variklius; Atlikta
8. Dar keletas dalykų, kurie tegu lieka paslaptyje; Atlikta

Sausį iškelti tikslai

Blogas
Iki 2010.06.01 – būtų laikotarpis, kai 6 iš 7 dienų unikalių lankytojų buvo bent 150.
Iki 2010.12.31 – būtų laikotarpis, kai 6 iš 7 dienų unikalių lankytojų buvo bent 500.

Palyginimui pasakysiu, kad sausį vidutiniškai unikalių lankytojų per dieną apsilankydavo 28,25. Pasiekta – 100 unikalių = 67% (pirmojo tikslo). Dabar matau, kad pasiekti antrojo tikslo neįmanoma be daugybės papildomų pastangų. Tačiau galbūt pasieksiu šį rezultatą puslapio peržiūrų skaičiumi. Kita vertus, mano požiūris smarkiai pasikeitė, tad skaitytojų skaičiaus didinimas dabar turi kur kas mažesnį prioritetą.

Automobilis
Šių metų planas surinkti 10000 litų. Pasiekta – 6920 lt = 69%. Turėjo būti gerokai sunkiau, bet pavyko atkapstyti 2000 lt, kurie jau senių seniausiai buvo skirti automobiliui bei investuoti

Investicijos
Užsibrėžiau, kad šiais metais investuosiu 20% atlyginimo bei 45% iš kitų asmenų man turimų įsiskolinimų. Pasiekta – atlyginimo suinvestavimas įvykdytas 130%, t.y., suinvestavau daugiau nei planavau tam skirti. Numatytos skolos sumos investuota 19% – bet tik todėl, kad nemoku išmušti skolų Gal kas pasiūlytumėt savo paslaugas?

Tikslų įgyvendinimo apibendrinimas

Manau, kad įgyvendinti tikslus sekasi sunkiau nei ugdyti įpročius, kur beveik viską atlikau maksimaliai sėkmingai. Tačiau rezultatu esu patenkintas. Visų pirma, kai kur atlikau mažiau nei planuota, tačiau atlikau įvairių dalykų, kurie net nebuvo įrašyti į pradinį tikslų įgyvendinimo variantą bei čia nepateikti. Be to, pasikeitė tikslų vykdymo prioritetai: kai kurie dalykai dabar atrodo kur kas mažiau svarbūs.

Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad norėjau tokio, kuris didžiąją dalį investuoja į akcijas su galimybe krizių laikotarpiais pasirinkti konservatyvesnį fondą. Pasirodo, kad dabar kiekviena įmonė tai leidžia ir nuo šių arba praeitų metų neima už tai jokio mokesčio. Štai dar viena priežastis, kodėl krizės yra gerai – viską sustato į savo vietas.

Visą laiką naudojausi „Swedbank“ (buvęs „Hansa“) paslaugomis, tad jų fondo pasirinkimas leistų visus savo finansus ir toliau tvarkyti vienoje vietoje. Taip pat, pensijų fondų pririšimas prie banko pavadinimo, suteikia patikimumo. O kur dar tai, kad jie valdo didžiausią rinkos dalį ir varžosi dėl jos dydžio tik su „Seb“.

Buvau susitikęs su MP Baltic fondų ir Swedbank konsultantais. Pirmas susitikimas vyko pavasario pradžioje, kitas prieš 1-2 mėnesius. Tuo tarpu sutartį pasirašiau tik šiandien (2010.06.21).

Kas svarbu renkantis fondą?

Manau, kad įvairūs mokesčiai, užimama rinkos dalis bei fondo rezultatai parodo 80% svarbių kriterijų. Likę 20% galėtų būti tokie, kaip jau minėtas bankų vardų siejimas su pensijų fondų įmonėmis. Tačiau vardas kainuoja, kaip ir įprastų prekių rinkose.

Atmetimo metodas
„Seb“ atmečiau, nes nesugebėjau rasti normalios informacijos apie jų fondų mokesčius. Ar paprastas žmogus turi nagrinėti taisykles, norėdamas susižinoti paprasčiausius dalykus? Draugiškumas patenka į minėtuosius 20%. Pradėjau rinkti apie jį duomenis ir supratau, kad tai per sudėtinga. Dar pridėjau prielaidą, kad vargu, ar kuo skiriasi nuo „Swedbank“, nes užimamos rinkos dalys panašios kaip ir pati darbo specifika.

„Aviva“ – ta pati problema kaip „Seb“, bet bent rodiklius patogiai pateikia. Pažiūrėjau fondų rezultatus – geri, bet neypatingi, tad neverta lyginti.

Atmetam, atmetam, atmetam.

Kas liko?
„Swedbank“, „Finasta“, „MP“.

Fondų lyginimas

Kopijuota tiesiai iš MS Excelio, orginalų failą galima rasti čia. Įvertinimas daugiausia susideda iš fondų rezultatų ir jų renkamų mokesčių palyginimo. Kodėl svarbūs rezultatai turbūt akivaizdu – kuo didesni rezultatai, tuo daugiau pensijos gausime.

Dabar apie mokesčių svarbą. Tarkim, Sodra perveda į „Swedbank“ 100lt, tai šis pasiima sau 3% = 3 litus. Tuo tarpu „Finasta“ tik 1,49 lito. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno šimto lito, investuodamas į Finastą iškart uždirbu 1,51% – manau, tai ženklus procentas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra dabar taikomi ir maksimalūs mokesčiai.
Dabartiniai – mokesčiai, kuriuos bankas nuskaičiuoja dabar.
Maksimalūs – tai riba iki kurios pensijų fondo įmonė turi teisę kelti dabartinį mokestį.

Šiuo metu „krizė“ ir visi bet kokiais būdais bando pritraukti klientus, todėl einamuosius mokesčius mažina. Tačiau, kai krizė baigsis, jie ramia sąžine galės mokesčius didinti – sutartis jiems suteikia tokią teisę. Turėkite omenyje, kad sutartį nutraukti galima tik po 3 metų, o pensiją kaupti reikės dešimtis metų, todėl remtis vien einamuoju mokesčiu būtų kvailas sprendimas.

Rezultatai ir nugalėtojas

Į aukščiau esančią lentelę neįeina 20%, kuriuos turi „Swedbank“. Taip pat nesu susipažinęs su „Finasta“, todėl per didelio pasitikėjimo ji man nekelia. Įvyko dviprasmybė, norėjau rinktis pagal skaičius, bet kartu ir pagal emocijas. Todėl galų gale mečiau monetą su mintimi – „tegu laimi Finasta“. Laimėjo! O gyvenime atsitiktinumų nebūna.

Šiandien buvau Finastoje ir pasirašiau sutartį, pasirinkdamas Racionalios rizikos fondą. Labai patiko konsultantas. Ačiū tau!

Išvados
Nesu finansų ekspertas. Be to, esu optimistas linkęs rizikuoti, todėl į pateiktą informaciją žiūrėkite itin atsargiai.

Tačiau manau, kad informacija pravers tiems, kurie aktyviai vairuoja savo finansinį gyvenimą. O ypatingai tiems, kurie negali išsirinkti konkretaus pensijų fondo. Manau, kad turite keletą variantų, kuriems galite panaudoti čia taikytą vertinimo metodą ir galų gale apsispręsti. O taip, žinau, kad tai sunkus ir alinantis darbas

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis.

Dažniausia bėda – buto paskola
Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui.

Imkite daugiau paskolų
Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim.

Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių.

Netikėtai netekite darbo
Atsisakykite pripažinti atsakomybę dėl savo darbo. Niekada gyvenime niekas nebuvo atleistas iš giedro dangaus. Visada tą galima nujausti, iš anksto ieškoti kito darbo. Nėra darbų? Tai keiskit specialybę. Nors problema net ne čia. Kas ieško tas randa.

Padarykime prielaidą, kad abu tėvai uždirbdavo po 1500 lt, vienas neteko darbo. Kadangi reikia gyventi taip, kad viską išleistumėm ir nieko nesutaupytumėm, todėl sekantį mėnesį šeima sumoka 1500 lt bankui, trūkstamus 500 lt randa kojinėse ir taupyklėse, o maistui skolinasi pinigų iš giminaičių.

Viską išleiskite
Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tačiau juk esate gimęs laimėti, todėl kas jau kas, bet jūs tikrai niekada nesusilaužysite rankos, nepakliūsite į avariją, nebūsite atleistas ir t.t. Taigi, tie kas taupo yra kvailiai, todėl mes turime elgtis priešingai.

Tik pagalvokite, kas mėnesį išleisti nesutaupytus 100-200 litukų! Kiek išorinių malonumų išeina! Išvada tik viena, reikia gyventi nuo algos iki algos. Dar geriau gyventi net trumpiau – skolintis trumpam laikotarpiui, o gavus algą mokėti palūkanas.

Taip pat visiems reikia įrodyti, kad nėra iš ko sutaupyti – juk  viską išleidžiate. Gerai pagalvoję galėtumėm atsidėti kokį 1% (30 lt.) kas mėnesį, bet kokia iš to nauda, nes tai per maža suma.  Todėl geriau viską išleiskime.

Tolimą ateitį patikėti kitiems
Sodra visagalė – išmokės pensiją. Kažkaip tuo labai lengva patikėti, nes išsivysčiusios šalys padarė ar daro priešingai, t.y., naikina sodrą ir leidžia patiems susikaupti pensiją. Todėl pasitikėkime ja, gaukime pensiją, kuri mažai priklauso nuo uždirbamo atlyginimo dydžio. Juk koks skirtumas, kad mokesčių sumokam sodrai dvigubai daugiau už kitus? Algos gausim 100-300 lt daugiau, jei išvis gausim.

Todėl net nemėginkime kaupti papildomos pensijos investiciniuose fonduose.

Venkite finansinio išprusimo
Galima sutaupyti daug laiko, jei vengsime informacijos apie pinigus.
Reikia apeiti visas knygas ir blogus apie tai kuo didesniu spinduliu.
Gautą papildomą laiką vėliau sunaudoti kiurksant prieš TV.

Ignoruokite sudėtines palūkanas
Kadangi jau puikiai laikotės aukščiau esančio reikalavimo, apie šį galite net neskaityti

Reikia manyti, kad jei metinės palūkanos yra 10%, o mes turime 1000 lt, tuomet pinigai padvigubės po 10 metų. Iš tiesų tai įvyks po 72/10 = 7,2 = 7 metų ir 1 mėnesio. Yra tokia 72 taisyklė, kuri leidžia pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kada pinigai padvigubės…

Kaip manote kokių palūkanų reikia, kad pinigai padvigubėtų per 5 metus?
72/x = 5
x = 14,4 %

Tačiau, jei norite gyventi teisingai, galvokite, kad kasmet reikia gauti 20%, siekiant padvigubinti santaupas.

Dar kartelį ignoruokite sudėtinių palūkanų galią
Tarkime žmogus investuos kas mėnesį po 100 litų. Tai darys 46 metus. Metinės palūkanos bus 10 %. Reikia būti įsitikinusiam, kad atsiėmus visus pinigus jų suma bus 100 * 12 mėn. * 46 m. + 10% = 55 200 * 10% = 60 720 litų.

Rūpi tikroji suma? Ji būtų apytiksliai 1 045 169 lt. O taip! Tai virš milijono. Skaičiavimai apytiksliai, tačiau galit patikrinti – gausite panašų skaičių.

Taip pat reikia teigti, kad 10% yra per didelės palūkanos ir nepasiekiamos. Nors čia akivaizdus melas. Tiesiog toliau atidėkite savo finansinį išprusimą, kaip buvo išdėstyta aukščiau.

Turbūt dar visi pamena laikus, kai bankai lengva ranka už indėlius mokėjo 5%. Tuomet sukaupta suma būtų: 212 543. Manau, kad su tokiais pinigėliais jau galima šį tą nuveikti

Jei manot, kad kaupti 46 metus yra per ilgai, tuomet pagalvokime, ar tikrai? Dabar pensija prasideda 62 metų. Manau, kad „mano laikais“ ji bus nuo 70.

Dabar pradedama dirbti ~20-22.  Pats darbuojuosi nuo antro kurso baigimo (21 m.). Taigi ~42 darbo metai, ateityje 50. Taip pat, reikia ignoruoti galimybę nuspręsti, kokią sumą investuojame, kai pajamos padidėja.

Manykite, kad atlyginimas yra didžiausias pajamų šaltinis
Tarkime uždirbate 2000 lt/mėn. Tuomet per visą savo gyvenimą uždirbsite 2000 * 12 mėn. * 46 m. = 1 104 000. Savaime suprantama, kad visos sumos sutaupyti nepavyks. Tačiau dar turėtumėte atmesti galimybę sutaupyti 10% atlyginimo, kas vien grynuoju pavidalu tai būtų 110 400 litų. Sakyčiau apvali sumelė. O kur dar anksčiau minėtos sudėtinės palūkanos… Ak, tiesa, juk jas reikia pamiršti, nes šįkart apie klaidas

Tikėkite, kad butas/namas yra investicija
Jau pabodo skaičiuoti, todėl paminėsiu, jog jums tiesiog reikia taip mąstyti. Paprasčiausiai jums būtinai reikia buto. Kur kitaip gyvensit? Neeee, tikrai nenuomosit. Geriau leiskite bankui uždirbti.

Žinote kaip daro kvailiai? Jie taupo ir investuoja pinigus. Tokiu būdu skolinasi iš banko mažiau, o investicijos leidžia sumokėti banko palūkanas, tačiau kartu ir išlaikyti savo pinigus. Bet juk jie kvailiai, jūs esate protingesnis ir „investuojate“ į būstą.

Perskaitykite knygą R. Kiysaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, kurią laikau nuostabia finansinio išprusimo pradžia. Dar kartą įsitikinkite, kad namas yra aktyvas.

Atiduokite savo sielą daiktams ir nuo jų priklausykite
Viskas panašu į didžiules paskolas paimtas iš bankų tik kitu kampu. Juk jūs esate inteligentiška asmenybė, todėl puikiai suprantate, kad būtų kvaila būti savo gyvenimo šeimininku. Todėl negalite mesti darbo, eksperimentuoti, keliauti ir t.t. Juk jums reikia apmokėti savo sąskaitas. Jei negalite sau ko nors leisti todėl, kad mokate už daiktus, tuomet kas jus valdo? Daiktai.

Bet jūs tuo netikite, jūs esate savo daiktų valdovas, todėl jei jie valdo jus, tuomet iš tiesų jūs valdote save )) Suktas reikalas…

Tikėkite nenumatytomis išlaidomis
Ar tokių būna? Tikrai ne! Juk jūsų automobilis kaip supermenas, niekada negenda ir nepatenka į avarijas. Be to, jūs niekad nesergate. Jūsų baldai amžini, drabužiai nesuplyšta ir t.t. Viskas amžina.

Juk būtų kvaila manyti, kad šias išlaidas galima numanyti paskaičiuojant pernai metų vidurkius… Taip daro tik keistuoliai.

Didinkite išlaidas, kai padidėja jūsų pajamos
Štai jūs, esate puikus žmogus – gyvenate gerai. Taip jau nutinka, kad jūsų atlyginimas pakeliamas. Kur dėti padidėjusį pinigų kiekį? Būtinai viską išleiskite iki paskutinio cento ir nieko neinvestuokite į savo išprusimą.

Išvados
Jei laikysitės visų šių patarimų, tuomet mes tikrai nesusitiksime. Ketinu eiti į viršų, o ne nerti į apačią kaip laivo inkaras.

Jei atpažinote save nors vienoje iš situacijų, nenusiminkite – žmonės įdomūs sutvėrimai, paprastai, mokosi tik iš savo klaidų. Be to, kiekviena pamoka, tai žingsnis link sėkmės. Kuo pamoka skaudesnė, tuo žingsnis didesnis

Tai knyga apie investavimą, kurią gali skaityti bet kas. Prekyba vertybiniais popieriais pristatoma nuo nulio, pateikiant nuorodas į puslapius ir paveikslėlius, ką ir kur spausti, norint įsigyti akcijų.

Žinoma, vėliau pereinama prie rimtesnių dalykų. Knygoje beveik nėra jokio techninio žargono. Viskas paprasta ir aišku. Autoriaus investavimo strategiją perprasti gali bet kas.

Esu pradedantysis investuotojas, tad mano ten pateiktų žinių vertinimas subjektyvus. Tačiau manau, kad tai knyga apimanti visus prekybos pagrindus ir dar daugiau – ideali knyga pačiai pradžiai.

Taip pat patiko pateikimo stilius, kuris labai šmaikštus su daug juokelių. Tad galite ją skaityti, net jei neketinate prekiauti. Turėsite smagaus laiko ir įgausit bendrą supratimą, kaip „spausdinami” pinigai.

Galutinis vertinimas 10.