* You are viewing Posts Tagged ‘laikas’

Produktyvus darbas kompiuteriu (efektyvus darbas kompiuteriu) I

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Visi sutiks, kad retas šiandienos darbas apsieina be kompiuterio. Taigi, kuo mokate daugiau „triukų“ su savo „pisiuku“, tuo daugiau visko ir greičiau galite padaryti. Reikia perspėti dėl vieno dalyko, kad dirbu darbą, kur bent 90% laiko praleidžiu priešais monitorių, o po darbo dar praleidžia 0,5-4h prie jo. Tai reiškia, kad toks paprastas dalykas kaip sparčiosios kombinacijos clr+c ir clr+v žinojimas man sutaupo beprotiškai daug.

Be to, čia pasidalinsiu tik tuo, kas man prigijo. Kadangi aprašymai išsamūs, planuoju 3-5 šio straipsnio dalis.

Pradėsiu nuo svarbiausių dalykų ir judėsiu žemyn.

Launchy

Tai tiesiog ŽVĖRIS! Čia kaip Vytautas savo youtube reklamose! PAVASAROT! Ne, tai dar geriau! Tai viso ko pradžia.

Daro ji vieną paprastą dalyką, paleidžia programą, kurios pavadinimą surenkate. Pvz., pradėjus rašyti fire ji automatiškai siūlo viską, ką randa. Dar geriau yra tai, kad kartą pasirinkus programą iš sąrašo, programa automatiškai ją pastums į sąrašo priekį. Todėl pirmą kartą bandant paleisti programą, jos gali nebūti sąraše tol, kol nesurinksite beveik viso pavadinimo, bet vėliau gali užtekti parašyti ir 1-4 raides. T.y., net jei turėsite dvi programas panašiu pavadinimu, pvz., „notepad“ ir „notepad++“, kaskart surinkus žodį „note“, viršuje atsidurs ir paspaudus enter bus paleista būtent tai, ko pageidaujate.Launchy

Dar atsimenate, kaip Windows XP sistemose ieškodavote kokios nors programos? Tie laikai jau seniai praeityje – visad viskas po ranka ir daug greičiau – nes klaviatūra daug spartesnis įrankis už pelę.

Beje, rekomenduoju standartinę iškvietimo kombinaciją pasikeisti, nes ji ir taip turi prasmę operacinėje sistemoje. Pats naudoju Alt + z – veikia puikiai, lengva paspausti. Berods turiu tiek už kombinaciją, tiek už programą padėkoti Dariui D., ačiū 🙂

Turbūt jau pradėjot galvoti, kad taip išgyriau programą, o ji viso labo veikia panašiai kaip Windows 7 Start (pradžios) mygtukas. Tai pirma, turbūt jo nenaudojat, nes pabandykit parašyti failo pavadinimą ir paspausti enter, gausit naują paieškos langą. Nežinau, ko prirūkę tie Microsoft programuotojai, bet puiku, kad yra Launchy.

Antra, supratus klausimą, iš kur ji gauna programų sąrašą (tiesiog suindeksuoja Start menu ir kitus specialius  katalogus), galima padaryti, kad bet ką paleistumėte per akimirką. Esminė programos galimybė, kad leidžiama nurodyti konkrečius katalogus bei failų plėtinius, kuriuos indeksuoti, visa kita bus praleista.

Pvz., darbe parašius „newmail”, man iššoka outlook langas skirtas naujam laiškui. Parašius „db xxx”, man užkraunama įmonės xxx duomenų bazė, parašius “up svn projekto_vardas”, man atnaujinami projekto failai. Net dažniausiai naudojamus katalogus bei failus atsidarau per šią programą. Kas kartą pabandys, tikrai negalės be šios programos gyventi – garantuoju.

Kitaip sakant, nieko savo kompiuteryje nepaleidžiu pele, nebent tai laikinas ar retai naudojamas failas/programa/katalogas/konsolės komanda/ar bet kas kita. Tuo tarpu ant mano darbastalio tėra 3-10 piktogramų, kiti failai laikini ir ištrinami gana sparčiai.

Manau, kad galėčiau suskaičiuoti jau savaitėmis, kiek ji man laiko sutaupė ir nė per nago juodymą nesumeluočiau. O dar kiek jos panaudojimo būdų čia netilpo surašyti, pvz., ji atlieka kalkuliatoriaus funkcija – įvedę į ją 4-5*10+ (5-1+3*4) gausite rezultatą 🙂 Bet visa tai jau priedai prie esmės, kuriuos patys surasite.

Atsisiųsti Launchy.

DropBox

Užsiregistruoti galite per čia http://db.tt/U88mA4Xz. Tokiu būdu gausiu papildomus 250 megabaitų nemokamos vietos diske, o jums atiteks net 500 MB. Manyčiau turėtų būti atvirkščiai 😉

Ką ji daro

Trumpas apibrėžimas būtų toks, kad ji leidžia kompiuteryje saugomus failus pasiekti kituose kompiuteriuose ar tiesiog per interneto naršyklę, bei saugo visas tų failų versijas. T.y., net ištrynę failą iš kompiuterio šiukšliadėžės, galėsite jį atstatyti.DropBox

Kaip DropBox veikia

Įdiegus programą, jums reikės pasirinkti kažkokį katalogą, kuriame programa sukurs dar vieną katalogą pavadinimu „DropBox” (prieš kokius metus, dar buvo galima pačiam nusirodyti konkretų katalogą, pvz., „My Documents”, deja, dabar teks turėti vieną atliekamą arba nemažai pažaisti su registru ir programos nustatymų failais).

Su tuo katalogu elkitės lygiai, kaip su bet kuriuo kitu, kopijuokite ten failus, dėkite dokumentus ir t.t. Jums nieko nereikia spausti ar žinoti, viskas vyksta automatiškai, kažkur fone.

Kam ją naudoju?

  • Dokumentams, kuriuos turiu pasiekti iš kelių kompiuterių.
  • Nusiųsti draugams didelius failus arba tokius, kurių nenoriu siųsti paštu. Tiesiog įmetu failą į public katalogą, paspaudžiu pelės dešinį, tada „Copy public link” ir viskas – draugai gali atsisiųsti per tiesioginę nuorodą.
  • Failams tarp kompiuterių sinchronizuoti – tai vyksta visiškai nepastebimai, be jokio naudotojo įsikišimo.
  • Programų įdiegimui, kurioms nebūtina standartinė Windows instaliacija. Tokiu būdu tą pačią programą, su identišku konfigūravimu ir nustatymais, galiu pasileisti iš visų kompiuterių (tiek namų, tiek darbinio). Tokiu būdu perrašius windowsus, viskas, ką tereikia padaryti, tai įsidiegti DropBox, tada visos tokios programos atsiranda sukonfigūruotos ir paruoštos naudojimui.
  • Atsarginėms svarbių dokumentų ar bet kurių kitų failų kopijoms.
  • GTD sistemos failams laikyti.
  • Vienas bendradarbis naudoja tai failų dalinimuisi, t.y., turi bendrą prisijungimo vardą su kitais žmonėmis.
  • Galima naudoti vietoj versijų kontrolės sistemos, nes svetainėje galima pasiekti anksčiau buvusias to failo versijas (pvz., vietoj svn mažam projektui, universiteto laboratoriniam darbui, kursiniui, diplominiui ir t.t.)
  • DropBox + Launchy hibridas: esu susidėjęs į DropBox failus, kuriuos noriu pasiekti iš abiejų kompiuterių ir juos suindeksavęs su Launchy, todėl vienam kompiuteryje padaryti pakeitimai akimirksniu atsiranda kitame. Pvz., parašau „Darbai”, enter, įvedu papildomą užduotį, išsaugau ir visa tai jau yra visose mano darbo vietose (plius pakopijuojama į telefoną). Kitas pavyzdys būtų toks: parašau „re įmonės trumpinys“ (remote desktop connection) ir pradedu jungtis prie tos įmonės serverio, nesvarbu kur bebūčiau (tad prisijungimas konfigūruojamas vieną vienintelį kartą, pasiekiamas iš visur ir lieka amžinai, net po visiškos kietojo disko mirties). Tai reiškia, kad visokius konfigūruojamus dalykus stengiuosi laikyti DropBox kataloge, tokiu būdu niekada nereiks visko daryti iš naujo.
  • Ir dar daug panaudojimo galimybių, kurias apriboti gali tik jūsų fantazijos stoka 🙂 Beje, jei programą naudojate dar kažkam, kas čia nepaminėta, pasidalinkite komentaruose.

Verta paminėti, kad pirmą kartą įsidiegus programą, nelabai turėjau ką su ja veikti, bet palaipsniui ji pritapo mano kasdienybėje ir dabar užima svarbią vietą.

Atsisiųsti/užsiregistruoti DropBox.

Share

Kiek mes turime laiko II (praktika)

Taigi, kaip rašiau praeitame straipsnyje, pritrūkau laiko, tad nusprendžiau išsiaiškinti, kiek vis gi jo turiu kiekvieną dieną. Šįkart apie tai, kaip sekiau laiko panaudojimą minučių tikslumu.

Laiko fiksavimo procesas

Tam panaudojau labai „primityvų“ įrankį, kurį galite pamatyti žemiau. Žinoma, dar reikėjo rankinio laikrodžio.

CIMG1546_resize

Toks būdas padėjo labai greitai ir patogiai viską fiksuoti, tačiau išgauti duomenis užtrukau velniškai ilgai.

Stropiai žymėjausi dvi dienas ką veikiu, nuo pabudimo akimirkos iki atsigulimo į lovą.

Ilgiausiai užtruko duomenų įkėlimas į kompiuterį, kurio tikslas buvo suskaičiuoti, kiek praleidau laiko kiekvienoje srityje.

Kaskart susivedus duomenis į excelį, trūkdavo maždaug poros valandų per parą. Tad galų gale pradėjau viską daryti po vieną puslapį (viena para užima 3,5 puslapio). Todėl prie kiekvienos eilutės dešinėje surašyti skaičiai, reiškiantys tos veiklos trukmę minutėmis, o apačioje galutinė puslapio trukmė. Tad šiaip ne taip, per kokias 2-3 valandas pavyko viską susisteminti ir apskaityti visas 24 valandas per parą.

Savistabos privalumai

Šitas eksperimentas leido pamatyti, kad gyvenime galioja kvantinės fizikos dėsniai – nuo stebėtojo veiksmų priklauso stebimas reiškinys.

Kadangi fiksavau kiekvienos veiklos pasikeitimą, tai kaskart norint pakeisti veiklą, pvz., užeiti į facebooką, turėdavau tai pažymėti užrašų knygutėje. Tačiau vos suvokdavau, kad noriu užsiimti niekais, toliau tęsdavau produktyvią veiklą.

Tai mane gerokai nustebino. Juk paprastai mes ir taip suvokiame, kad, kai dirbame, turėtume dirbti, kai pramogaujam, turime nedirbti. Tačiau lygiai tas pats veiksmas atliekamas, kruopščiai fiksuojant laiko sąnaudas (minutės tikslumu), savistabą padidino keleriopai. Kartu padidėjo produktyvumas. Taigi, nors laiko sekimas užima kažkiek laiko, tačiau produktyvumą padidina gerokai daugiau nei jo sueikvoja.

Šitas faktas mane apstulbino, nes visad buvau įsitikinęs, kad laiko sekimas yra laiko švaistymas, kuris būtinas, norint tinkamai išrašyti sąskaitas klientams bei žinoti įmonės galimybes.

Stebėjimo rezultatai

Abi stebėjimo dienos parodė beveik tokius pačius rezultatus. Įdomumo dėlei žemiau pateikiu vienos dienos laiko „išlaidas“.

Pavadinimas Trukmė (min.)
Apsirengimas/pasiruošimas 25
Blogas 5
Darbas 475
Email 3
Higiena 30
Investavimas 1
IT domėjimasis 168
Keliavimas/transportas 23
Kita 2
Maistas 109
Mankšta 11
Miegas 510
Naujienos 6
Poilsis 5
Pramogos 53
Skaitymas 5
SMS 6
Tobulėjimas 3
Viso 1440

Teorijos ir praktikos skirtumai

Taigi, praktika parodė, kad per dieną galiu išnaudoti apie 4,5 valandos, nors teoriškai spėjau, kad tik apie 3,5. Per savaitę susidaro ženklus skirtumas.

Tiesa, reikia prisiminti, kad savistaba leido veikti produktyviau ir kartu turbūt leido atrasti šiek tiek daugiau laiko nei jo būtų su tipišku kasdieniu nusiteikimu.

Atlikęs šį eksperimentą, esu patenkintas jo rezultatais bei siūlau patiems išmėginti tai daryti porą dienų. Esu įsitikinęs, kad tai leis sužinoti kažką naujo apie save. Blogiausiu atveju turėsite porą produktyvesnių dienų 😉

Share

Kiek mes turime laiko I (teorija)

Pastaruoju metu pajutau ypatingą nepriteklių – laiko badą. Pagaliau radęs laiko atsipūsti, nusprendžiau, kad būtų naudinga sužinoti, kiek turiu laiko bei kaip jį panaudoju.

Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad straipsnis buvo per ilgas, tad padalinau į dvi dalis. Kam įdomu tik rezultatai ir koncentruota informacija – skubėkite į paskutinę pastraipą – išvadas.

Dvilypis laikas

Manau, visi sutiks, kad laiko panaudojimą sekti reikia dviem etapais – šiokiadieniai ir savaitgaliai. Pirmiausia pradėjau nuo darbo dienų. Taigi, paskaičiavau, kiek manau, kad užtrunku per dieną prie vienų ar kitų dalykų.

Šiokiadieniai – teorija

Miegas 8,5
Kelionė į darbą, apsirengimas 0,5
Vakarienė 1,5
Pietūs 0,65
Pusryčiai 0,25
Darbas 8
Mankšta 0,15
Skaitymas 0,5
Komunikacija 0,5
Kompas, kiti darbai 1,5
Higiena 0,3
Poilsis 0,25
Facebookinimai, rss ir pan. 0,5
Kita 0,9
Viso 24

 

Norėdamas gauti kokį nors apčiuopiamą rezultatą, pirmiausia susiskaičiavau, kiek trunka neišvengiami dalykai: miegas, kelionė į darbą, maistas, trumpas atokvėpis, higiena ir pats darbas. Gavau ~20,6 valandų. Trumpai tariant, nekeisdamas įprastos dienotvarkės, galiu laviruoti tik ~3,5 valandų bloku. O tai velniškai mažai. O kitiems žmonėms kelionė į darbą dažnai užima dar bent papildomą valandą dėl didesnio atstumo ir/ar kamščių.

Kadangi tai teorinis dienos apmąstymas, tai pirmiausia įsidiegiau tokį patį laiko apskaitos įrankį į kompiuterį kaip darbo vietoje. Kai seki, kur dingsta laikas, pradedi jį labiau tausoti ir kitaip leisti. Pasinaudojęs ja vos vieną nepilną vakarą, supratau, kad su mano operacine sistema ji ne visiškai draugauja, tad dabar vėl be apskaitos. Jei kas nors žino puikią laiko apskaitos programą, pasidalinkite komentaruose, nes visi bandyti įrankiai nuvylė.

Savaitgaliai – teorija

Savaitgaliai mažiau rutiniškas laikas, todėl suskaičiavau ne vienos dienos valandų panaudojimą, bet visų laisvų. Ši dalis turėtų skirtis nuo jūsų, nes paprastai mano savaitgaliai prasideda ketvirtadienio vakarą. Be to, čia siekiau sužinoti, kiek man lieka laiko, po įprastų darbų, tad įrašiau tik tai, ką darau visada.

Miegas 25,5
Mankšta, sportas 2
Maistas 5
Vairavimas 4
Automobilio plovimas 0,5
GTD sistema 1
Higiena 1
Dalinai reguliarūs darbai 1
Susitikimai 10
Apsipirkimas 1
Sekmadieninė tinginystė 6
Facebook, rss ir pan. 1
Viso 58

 

Šiuo metu dar savaitgaliais apie 10 valandų trunka namo šiltinimo darbai, tad kaip ir pasiekiau 68 iš 72 valandų.

Kiti darbai

Dar pridėkime šiuos dalykus, kurie atliekami nereguliariai

Tvarkymasis per savaitę 1,5
Bloga savijauta, ligos
Blogi nutikimai, pvz., pamestas telefonas, nuleista padanga
Naujo pirkinio rinkimasis, pvz., senasis tel. sugedo
Atsitiktiniai pažįstamų sutikimai
Sąrašas begalinis n valandų

Išvados

  1. Viso per savaitę teoriškai įmanoma savo produktyviems tikslams panaudoti ~28 valandas (72 – 58 + 3,5*4). Tačiau praktiškai tik apie ~21. Tad vidutiniškai per dieną išlieka 3 valandos net pridėjus savaitgalius. Kai į tai žiūriu kaip galutinį skaičių, tai galvoju, kad ilgas laiko tarpas, bet kai į tą patį laiką pažiūriu, kiek jo galiu panaudoti per dieną, tai matau mažulytį skaičiuką.
  2. Iš aukštesniame punkte minėtų valandų dar reikia išskirti laiką, skirtą poilsiui.
  3. Darbo dienomis vienintelis laiko blokas yra 3 valandos. Susitarei vakare pažaisti poolo ir viskas, nebeturi daugiau nė lašo laiko.
  4. Labai padeda laiko sutaupyti dviejų dalykų darymas vienu metu, pvz., audio knygos klausymas ir ėjimas į darbą. Maisto ruošimas ir laiko leidimas su artimais žmonėmis.

Pabaigai viena citata: „Don’t say you don’t have enough time. You have exactly the same number of hours per day that were given to Helen Keller, Pasteur, Michaelangelo, Mother Teresa, Leonardo da Vinci, Thomas Jefferson, and Albert Einstein. (Nesakyk, kad turi per mažai laiko. Tu turi lygiai tiek pat valandų per dieną, kiek jų buvo duota toliau išvardintiems asmenims).”

P.S. Tai straipsnis po ilgos pertraukos, priminęs kaip smagu rašyti. Sekantį kartą, kokie tikrieji skaičiai bei koks savistabos poveikis produktyvumui.

Share

Laiko valdymas pasinaudojant skirtingomis perspektyvomis

Laiko valdymasLaiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Share

Kodėl viskas nuolat pasikartoja

Sunku sugalvoti tiksliai straipsnio mintis atspindinčią antraštę. Šįkart apie tai, kad žmonės daro tas pačias klaidas, elgiasi pagal vienodus elgesio šablonus, nuolat žada pakeisti gyvenimą, pradedant rytojumi.

Žmonės mėgsta save apgaudinėti

Pasiteisinimai, apgavystės, atidėliojimai visa tai tik krūva savo gyvenimo apkartinimo. Pirma, įsipareigojimas sau kažką daryti ir vėliau sekęs atsisakymas, mažina mūsų savivertę, kelia nepasitenkinimą ir stresą. Antra, atsisakymas įsipareigoti, kai sąmoningai suprantama, kas mums gerai, o kas ne, veikia taip pat blogai, kaip ir pirmoji kartinimo dozė. Kai mes darome ne tai, ką turime, tuomet jaučiamės blogai: trūksta energijos ir entuziazmo.

Bet tai dar ne viskas.

Dar žmonės mėgsta gerą nuotaiką ir entuziazmą

Pasaulyje begalė knygų apie sėkmę, asmeninį tobulėjimą. Prie viso šito dar reikia pridurti krūvą internetinių svetainių. Visa tai populiaru, plačiai paplitę ir skaitoma.

Asmuo paėmęs į rankas pirmą, na, galbūt dar antrą ar trečią knygą, gali iš tiesų tikėti, kad ji jam padės. Bet dauguma kitų, tiesiog mėgsta gerą ūpą, kurį sukelia motyvuojančių knygų skaitymas. Jie tik prisidengia tuo, kad knyga atseit kažką pakeis jų gyvenime. Dažniausiai nė nepabando vykdyti ten esančių nurodymų, o tiesiog skaito nuo pradžios iki galo. Tokiems žmonėms turiu naujieną, joks tekstas nepakeis jūsų gyvenimo, jis tik gali tai paspartinti – viską atlikti teks jums pačiam.

Niekas nepasikeis tol, kol nesiimsite paprasčiausio veiksmo ir atliksite uždavinį. Tad kam save apgaudinėti? Kam visokiais planais atidėlioti rezultato siekimą? Gal iškart prie esmės?

O bet kokiam veiksmui tinkamas laikas yra tik vienas.

Egzistuoja tik dabarties akimirka

Daugelis tai supranta, bet neįsisąmonina to iki galo, todėl dar kartą noriu tai pabrėžti. Dabarties akimirka yra vienintelis dalykas, kurį turime. Vakar praėjo, rytojus neišaušo, turime veikti šiandien. Plačiau apie kiekvienos sąmoningai išnaudotos akimirkos poveikį vaizdo klipe:

Žmonės nori uždirbti, gera niša

Visa tai populiaru ir neša gerą pelną. Be to, lengva republikuoti kitų straipsnius kaip savo, pakeitus šį bei tą. Yra net tokia profesija: pasamdai žmogų, o jis tau parašo elektroninę knygą ar kokį kitą darbą. Kaip tai padaro? Paima keletą kitų žmonių straipsnių, pakeičia keletą žodžių ir turim rezultatą.

Tad, jei mokate jiems pinigus, tai bent pasinaudokite jų patarimais. Reikia pripažinti, kad daugumą technikų yra vykusios net labai. Klausimas kitoks: kada jas išbandysite? „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti“ (Stephen R. Covey).

Tikslų siekimas – problemų sprendimas

Grįžkime prie esmės, prie to kaip gauti naudos. Šiuo straipsniu noriu sukelti jūsų galvoje mintis, kad galite ir turite padaryti tai, ką iš tiesų norite. Ne rytoj ir ne vakar, bet dabar. Todėl pabaigai noriu priminti vieną paprastą dalyką: „Problemos išspręsti nepavyks su tokiu pačiu mąstymu, kokiu problema buvo sukurta.“

Vadinasi, kad pirma teks pakeisti savo požiūrį (mintis), o tik tada sutvarkyti susiklosčiusią situaciją. Pvz., jau kuris laikas turite viršsvorio, net bandėte jo atsikratyti. Iš tiesų, kol rimtai to nesiimsite savo galvoje, tol nieko ir neįvyks.

O paskutinis dalykas, kurį noriu priminti, tai būdas prisiversti save ką nors padaryti. Pavadinčiau tai tiltų atgal sudeginimu (angl. burning the ships). Žmogus norėjo mesti rūkyti, tad po visą savo kazino išdėliojo plakatus su savo nuotrauka ir įsipareigojimus sumokėti milijoną dolerių tam, kas jį pastebės rūkantį.

Tereikia vos vos pasukti galvą, kad tai pritaikyti gyvenimui. Norite atsikratyti kažkokio įpročio? Susitarkite su draugu, kad liksite jam skolingas 1000 litų ar daugiau, jei to nepadarysite. Manau, kad tai būtų šauni papildoma motyvacija, nes žmonės kur kas labiau (2,7 karto pagal Brian Tracy) bijo prarasti nei geidžia įgyti daiktus. Tereikia lašelio fantazijos.

Baigiamasis žodis

Vakar praėjo, rytoj dar neišaušo – padarykit tai dabar.

Share

Šeštadienio nuorodos

Žiema buvo metas, kai gerokai sumažėjo straipsnių asmeninio tobulėjimo temomis. Tačiau atėjo pavasaris ir surasti keletą nuorodų šiam įrašui tapo kur kas paprasčiau.

Laikas = pinigai. Ar tikrai?
Citata iš nuorodos: „Auksinė taisyklė, kurią kartoja visi nors kiek pasiekę – tie kas dirba, neuždirba. Paradoksas, bet tai tiesa.” Ir tikrai, ar matėte žmogų, dirbantį samdomą darbą, kuris daug uždirba?… Tačiau reikėtų sąvokas praplėsti ir sakyti: žmogus, kuris tiesiogiai keičia savo laiką į pinigus, uždirba mažai palyginus su savo potencialu. Plačiau – Nori pinigų? Nustok dirbti.

Šypsenos
Garantuoju, kad perskaitę šį straipsnį nusišypsosite: Šypsokimės. Labiausiai patiko šį citata: „Juokis – ir įsigysi draugų, raukykis – ir įsigysi raukšlių”. Taip, kad merginos, mažiau kremukų, daugiau juoko 😉

Share

Kaip gauti tai, ko norite – mainų dėsnis

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad „nieko nėra už dyką”. Manau, kad tai yra absoliuti tiesa.

Kaip kiekvienas daiktas yra kažko vertas, taip ir kiekvienas įprotis, įgūdis ar sugebėjimas turi savo kainą. Daiktus esame įpratę pirkti už pinigus. O kiek kainuoja atsisakyti blogo įpročio ar išsiugdyti naują įgūdį?

Kainos sudėtis

Laikas

Tai yra vienintelis resursas, kurio turime ribotą kiekį. Teoriškai jis yra pats svarbiausias ir vertingiausias, tačiau praktiškai… Na, pasižiūrėkime kaip mes gyvename. Taigi, norint įsigyti bet kokį dalyką pirmiausia teks sumokėti kažkiek laiko.

Senasis elgesys

Seni įpročiai kartu su elgesio būdais yra sekanti kaina. Jei mes norime gyventi sveikai, tuomet akivaizdu, kad teks sportuoti, maitintis sveikai. Šiuo atveju teks sumokėti tokiais dalykais: įpročių kiurksoti priešais televizorių, persivalgymu, apgaulingai skaniu, bet nesveiku maistu ir kitkuo. Ar vis dar esate pasirengęs susimokėti už savo sveikatą? Vieniems tie dalykai beverčiai, kitiems ne. Didžiausią bėdą turi tie, kurie mano, kad šiuo atveju sveikata pigi, tačiau vėliau supranta, kad dabartinėje situacijoje kaina yra didžiulė. Tuomet atsiranda keblumų norint apmokėti sąskaitą…

Senieji draugai

Seni draugai yra dar viena kaina. Jie yra mūsų pačių gyvenimo atspindys, t.y, panašūs į mus. Tą lengviausia patikrinti su konkrečiai išreiškiamu dalyku, pvz., alga. Užsirašykite vardus 5 draugų, su kuriais daugiausia bendraujate. Dabar šalia kiekvieno vardo užrašykite jų mėnesines pajamas. Išveskite vidurkį – štai apytikslis pinigų kiekis, kurį jūs uždirbote praeitą mėnesį 😉

Viskas būtų gerai, jeigu tai pasireikštų tik finansinėje srityje. Tačiau tai galioja tiek jūsų sėkmingumui, tiek sveikatai, tiek patikimumui. Kitaip sakant „su kuo sutapsi, tuo ir tapsi”.

Tikrai neteigiu, kad reikia atsisakyti senų draugų, jei jie jums patinka ir tinka. Šį punktą parašiau remdamasis teorija, o ne praktika.

Senoji aplinka

Žmonės geba sujungti elgesio įpročius su juos supančia aplinka. Būtent todėl vienas iš patarimų norintiems išbristi iš narkotikų liūno yra pakeisti aplinką, kurioje gyvenama.

Tarkime, kad norite tapti patikimu žmogumi – tai vienas iš sėkmingo žmogaus bruožų. Tokiu atveju teks išmokti palaikyti tvarką. Ar jums žmogus su netvarkingais drabužiais, sugedusiu, bet važiuojančiu automobiliu atrodo patikimas? Taigi, teks turėti tvarkingą stalą, automobilį, drabužius ir t.t. Vadinasi, jus supanti aplinka gerokai pasikeis. Kita vertus, tvarkinga aplinka vers mus ir toliau išlaikyti šį pasikeitimą. Tiek mes veikiame aplinką, tiek ji mus.

Kaip sėkmingai įgyti tai, ko trokštate?

Tam, kad mainai būtų sėkmingi, pirmiausia reikia žinoti kainą. Tuomet nuspręsti, ar galite leisti tiek mokėti. Jei taip – pirmyn, išsitraukite „piniginę” ir pasiimkite, ko norite.

Tačiau jei manote, kad per brangu, tuomet pirkite „išsimokėtinai”. Gyvenime yra kitaip nei parduotuvėje ir galutinės prekės iškart negausite. Pavyzdžiui, norite sveikiau gyventi, o to kaina tokia, kaip parašyta aukščiau. Taigi, pirmiausia galite mokėti atsisakydami televizijos. Vėliau pradėti valgyti sveikesnį maistą ir t.t.

Svarbu tai, kad vos susimokėjus iškart gaunate dalį norimos prekės. Be to, galite mokėti kada norite ir kiek norite. Ar gi ne tobulas tas gyvenimas? 🙂

Įdomu, kad, bėgant laikui ir žmogui tobulėjant, dalykų kaina kinta. Pvz., mažam vaikui atsisakyti televizijos gali būti sunku, bet tam pat vaikui, virtusiam subrendusiu žmogumi, tai gali būti nulinė kaina.

Share

Laiko valdymas V – apibendrinimas

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Share