* You are viewing Posts Tagged ‘Motyvacija’

Pasiek tikslus greičiau: 30 dienų šalto dušo iššūkis

Norite būti sveikesnis, energingesnis, turėti didesnį valios rezervą? Tuomet artimiau susipažinkite su „šaltu dušu“.

Šalto dušo nauda

Šaltas dušas ir komforto zonaSiekdami savo tikslų, visad sutiksime kliūčių ir norint jas įveikti, teks išeiti iš savo komforto zonos, t.y., daryti tai, kas nepatinka ar pasijusti nepatogiai ir nesaugiai. Šaltas dušas simuliuoja šią patirtį.

Papildomai pridursiu, kad smegenys operuoja (automatinė dalis, kitaip dar vadinama sistema 1 (angl. system 1) asociatyviai). Todėl šalto dušo patirtis, kaip ir kitos gyvenimo pamokos, automatiškai persikelia į kitas gyvenimo sritis. Tai esminis privalumas.

Nesu daktaras, bet manau, kad organizmo šaldymas jį užgrūdina ir prideda sveikatos. Be to, po tokio dušo, akimirksniu tampate maksimaliai žvalūs, nebereikia zombinti pusę ryto 😉

Kiekviena minutė ryte auksinė, šaltas dušas padės kelias sutaupyti kiekvieną rytą.

Galiausiai, pridursiu, kad pasakymas „tai buvo šaltas dušas/gavo šaltą dušą“  atsirado būtent dėl aukščiau išvardintų privalumų. Dažniausiai apie tai negalvojame, bet mūsų smegenys intuityviai tai supranta.

Pasigilinkime

Šis iššūkis puikiai leidžia nustatyti, ar ketinate kažką pasiekti, ar ne. T.y., ar skaitote asmeninio tobulėjimo straipsnius dėl skaitymo, ar dėl praktinio panaudojimo.

Dušo iššūkis nereikalauja jokio pasiruošimo, jokio papildomo laiko. Iš esmės, net nėra ką galvoti (angl. no brainer), reikia griebti šitą jautį už ragų.

Būtent todėl, pagal rezultatą, galiu iškart pasakyti, ar pasieksite, ką nors gyvenime, ar ne.

Jei esate rimtai nusiteikę tobulėti ir siekti, tuomet šį iššūkį įvykdysite „su malonumu“. Jei ne, tuomet supraskite, kad perskaitytos bei nepanaudotos žinios yra nieko vertos. Be to, turbūt galite geriau panaudoti savo laiką…

Asmeninė patirtis

Pats apie iššūkį perskaičiau ir pradėjau 2014 kovą ar balandį. Tęsiau jį 40-50 dienų. Labai dažnai tekdavo eiti po šaltu dušu daugiau nei kartą per dieną, t.y., nesvarbu, kiek kartų per dieną reikdavo į dušą, visad naudojau tik šaltą. Jei jau daryti iššūkį, tai daryti rimtai.

Dabar darau kiek kitokį variantą (apie 6 mėnesius). Nusiprausiu po šiltu, o tuomet 15-40 sekundžių atsuku šalčiausią vandenį. Tiek laiko užtenka, kad organizmas šaltą vandenį pradėtų laikyti normaliu. Tad gaunu 80% naudos, per 20% laiko.

Straipsnio proga pradedu šį iššūkį vėl ir mėgaujuosi tik šaltu dušu (nuo 2015-03-23).

Pabaigai

komforto zonaIššūkio esmė, kad jūsų komforto zona turi tapti išėjimas iš komforto zonos. Būtent tai pravers gyvenime. Visi geriausia dalykai yra už jos ribų.

Nori kažko pasiekti? Pirmyn, įrodyk!

 

Share

10 žingsnių link vidutinybės

1. Likti su senomis idėjomus: neskaityti knygų, nemėginti naujų dalykų, neįsiklausyti į kitų nuomonę, viską daryti įprasta tvarka/būdu.
2. Neturėti tikslų arba turėti per daug.
3. Praleisti daug laiko socialiniuose tinkluose (facebook, twitter, IM ir t.t.).
4. Neskirti laiko pabūti vienam su savimi ir mąstyti.
5. Gyventi nuo algos iki algos – išleisti viską, ką gaunate.
6. Nesugebėti pasakyti „ne“, kai to iš tiesų nenorite, ar, kai galėtumėte tą laiką panaudoti geriau.
7. Nedaryti to, kas jums patinka labiausiai.
8. Atidėlioti
9. Nesportuoti ir žalingais įpročiais alinti organizmą
10. Bijoti

Kaip išvengti klaidų:
1. Skaityti knygas, išbandyti naujus dalykus, perprasti naujas idėjas.
2. Turėti keletą tikslų ir aktyviai jų siekti.
3. Daugiau laiko praleisti bendraujant gyvai nei socialiniuose tinkluose.
4. Kartą per savaitę užsidaryti kambaryje ir mąstyti.
5. Planuoti finansus. Turėti atsidėjus 6 mėn. išlaidų sumą.
6. Pasakyti „taip“ tik tada, jei tai nesikerta su siekiamais tikslais ir norais.
7. Pradėti nuo mėgstamiausios veiklos ryte.
8. Atidėliojimą išnaudoti produktyviai – atidėlioti nesvarbius dalykus, kad būtų vietos tikslų įgyvendinimui.
9. Aktyviai mankštintis bent kelis kartus per savaitę. Atsisakyti visų žalingų įpročių.
10. Baimę laikyti rodykle, kuri rodo, kuria kryptimi pasukti.

Share

Gyvenimo pokyčiai

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Share

Apie atidėliojimą, stresą ir produktyvumą

Jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis, kad kelias į produktyvumą yra darbo ribojimas. Paradoksalu, bet kuo toliau, tuo labiau tuo tikiu.

Kaip tai veikia? Prieš akis laukia ilga 8 valandų darbo diena. Smagu, jei papuolė ypatinga diena, kai neskambina pikti klientai, o užduotys įdomios. Bet kitu atveju žmogus iškart linksta į atidėliojimą. Kadangi atidėlioja, darbai pradeda „degti“ – patiriamas stresas. Galų gale pasiekiama tokia stadija, kai stresas nugali ir darbai pajuda iš mirties taško.

Apie atidėliojimo sustabdymą rašiau čia. Šįkart apie tai kitu kampu – psichologiškai. Štai trys esminės klaidos:

Darbo rezultatų matavimas valandomis.

Matuoti darbų trukmę valandomis prasminga, tačiau rezultatus ne. Šitas dalykas matyt išliko nuo industrinio amžiaus laikų.

Jei tavo produktyvumas matuojamas išdirbtomis valandomis, tuomet, ar egzistuoja kokia nors motyvacija ar entuziazmas padaryti greičiau? Galima sakyti, kad skubėjimas tai papildomas įsitempimas ir stresas organizmui. Tačiau lygiai tą patį galima perfrazuoti taip: ar yra prasmė daryti geriau, bet lėčiau? Be to, entuziazmas ir motyvacija padeda surasti kitus sprendimus, kurie ir greitesni, ir kartu tokie pat kokybiški ar net dar geresni.

Dabar užduokite sau klausimą: jei galėtumėte iš anksto apsibrėžti dienos darbus, kuriuos atlikus esate visiškai laisvas daryti ką norite, ar liktų prasmė atidėlioti? Ar atsirastų akstinas šiek tiek paskubėti? Turbūt automatiškai nebūtų noro pafacebookint ar paskaitinėti kažkokias naujienas, jei žinai, kad padarai šitą, dar tą, o tada aną ir viskas.

Didžiuliai darbų sąrašai

kuriuose nesimato galo, sukelia stiprų norą atidėlioti.

Tai labai panašu į darbų matavimą valandomis. Manau, kad beveik visi iš skaitančių šį puslapį yra bent kartą mėginę susirašyti visus dienos darbus į lapelį. Gana greit iškyla problema, kad tas lapelis užsipildo visiškai. Tačiau juk valandų darbo dienoje skaičius nepaaugo. Automatiškai išlenda atidėliojimas bei nepasitenkinimas, kad nespėjame atlikti visų darbų.

Žinoma, puiku naudoti GTD sistemą, kur daugybė sąrašų – ji puikiai mažina stresą bei leidžia nieko nepamiršti ir nuolat būti aprėpus viską. Tačiau galų gale – darbus teks atlikti. O atlikti juos iš milžiniško sąrašo daug sunkiau nei iš susidedančio vos iš kelių punktų.

Nežinojimas kada sustoti

rezultatai ir poilsis yra mūsų tikslas, o ne nuolatinis plūkimasis.

Abu aukščiau minėti dalykai susideda į vieną sprendimą – pasirinkti, kada sustosime. Jei turime galutinį tikslą, tuomet nesvarbu valandos, nesvarbu kiti darbai – padarome tai ką apsibrėžėme, kitką paliekame rytojuj.

Praktinis panaudojimas

Tarkime, kad jūsų darbo rezultatas matuojamas valandomis (nereikia painioti su galutiniu produktu: pagamintos prekės, suteiktos paslaugos, naujas programinės įrangos funkcionalumas). Be to, jūs mėgstate užsukti į facebooką, paskaityti naujienas, išgerti kavutės ir t.t. Manau, kad dažnas dirba tik 75% pajėgumu, nes vien ką tik minėti dalykai užima 0,5-1 val. per dieną, kas sudaro 12,5 % ir jums palieka tik 87,5% darbo laiko.

Taigi, teoriškai tą patį darbo rezultatą galite pasiekti per 6 valandas vietoj 8. Žinoma, retas darbdavys tokį dalyką taip paprastai pateisins ir leis išeiti namo 15:00 vietoj 17:00. Koks tuomet paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti? 2 valandas per dieną užsiimti savo tikslais. Žinoma, ne visų tikslų galima siekti savo darbo vietoje, bet esu įsitikinęs, kad visad atsiras asmeninių reikalų, kuriuos galima sutvarkyti darbe: paskambinti giminėms; išsirinkti spausdintuvą; užsisakyti prekes internetu ir t.t.

Tačiau, kad tas 6 valandas nedirbtumėte tais pačiais 75% pajėgumo, kas reikštų, kad tiesiog darote dar mažiau, reikia iš anksto susiplanuoti, kokį rezultatą šiandien norite turėti. Pvz., parengti ataskaitą X, išsiaiškinti situaciją dėl Y, suprogramuoti Z dalį naujos duomenų įvedimo formos. Labai svarbu, kad šis sąrašas neilgėtų, nes kaip minėjau aukščiau – tai didžiulis demotivatorius. Bet būkime sąžiningi, darbe nuolat atsiranda skubių darbų, kurie turi būti padaryti „vakar“. Tokiu atveju, tiesiog išbraukite vieną iš anksto suplanuotą darbą, kurio trukmė panaši į naujai pasirodžiusią užduotį. Visi darbų pridėjimai, kurie gali prailginti darbo dieną yra draudžiami.

Kai visa tai baigta – esate laisvas. O visą dieną išbūnate motyvuotas ir gaunate geresnius rezultatus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimi visi, įskaitant ir darbdavį.

O dar pridėkime faktą, kad visą vakarą galite ilsėtis, nes atlikote darbe asmeninius darbelius – gaunate geresnį poilsį. Geresnis poilsis = dar didesnis produktyvumas.

Manau, kad akivaizdu, jog tą galima pritaikyti bet kokiam siekiamam asmeniniam tikslui, darbovietė viso labo pavyzdys. Jei garažo tvarkymui skirtos 2 valandos, tai jos visos bus užimtos. Užduotis visada pasiglemžia visą jai skirtą laiką. Tačiau, jei ketinate eiti „pailsėti“, kai bus sutvarkytos 6 lentynos (kas užtrunka tas pačias 2 valandas), tai esu įsitikinęs, kad tą padarysite greičiau ir maloniau.

Straipsnis įkvėptas „Simple Work”.

Share

Psichologija ir eksperimentai 2

Tai tęsinys, aprašantis psichologinius eksperimentus ir žmonių psichologijos vingrybes. Pirmoji dalis yra čia.

Įgytas bejėgiškumas

1283987699 1561Fec602Kas tai yra? Psichologinė būsena, kuomet žmogus ar gyvūnas atsisako imtis kokių nors veiksmų, nes nemano, kad turi galios pakeisti esamą (nemalonią ar pavojingą) situaciją. Įgytas bejėgiškumas mažina motyvaciją, skatina depresiją. Žmogus pastoviai sau kartoja, kad jis negali pasikeisti, kad viskas, kas nesiseka yra jo asmeninė kaltė, kad jam nieko nepavyksta atlikti teisingai. Įgytas bejėgiškumas tiesiogiai susijęs ir su nevisavertiškumo kompleksu.

Eksperimentas: 1965 m. psichologai Martin Seligman ir Steve Maier atliko bandymą, kuriame dalyvavo tris grupės šunų, talpinamos į narvus. Pirmo eksperimento šunys būdavo išleidžiami be jokios žalos po tam tikro laiko. Šunys iš antros grupės gaudavo elektros šoką, kurį galėdavo išjungti nuspausdami mygtuką. Vėliau antros grupės šunys būdavo prijungiami prie srovės kartu su trečios grupės šunimis. Dabar abu šunys gaudavo tokią pačią srovę, kurią nutraukdavo gyvūnas iš antros grupės, vos jam nuspaudus mygtuką. Šunims iš trečios grupės atrodydavo, kad elektros šokas baigdavosi atsitiktiniu metu bei, kad to pakeisti jie negali. Pirmos ir antros grupės šunys greit atsigavo po patirties, tačiau trečioji gyvūnų grupė išmoko būti bejėgiais, jiems pasireiškė simptomai panašūs į klinikinę depresiją.

Vėliau bandymas buvo pratęstas, patalpinus trečios grupės šunis į narvus. Vėl jiems būdavo leidžiama elektros srovė, kurią jie galėjo lengvai nutraukti, tiesiog išlįsdami iš narvo. Tačiau šunys nieko nedarė, tiesiog gulėjo.

Išvados: man tai panašu į žmones, kurie dejuoja, bet nieko nedaro… Žinoma, turbūt labai maža asmenų, kurie taip elgiasi visose gyvenimo srityse, bet bent vienoje tikrai daug.

Stanfordo kalėjimo eksperimentas

Tikslas: nustatyti, ar aplinka įtakoja žmogaus elgesį. Kas bus, jei kalėjime bus patalpinti geri žmonės? Laimės gėris ar bloga aplinka?

Eksperimentas: buvo atrinkti 24 studentai iš 75 asmenų pareiškusių norą dalyvauti. Atsitiktine tvarka žmonės buvo suskirstyti į 12 kalinių ir 12 prižiūrėtojų.

Pradžioje net talkino policija, kuri atliko suėmimus namuose, apkaltindama plėšikavimu. Atvežė į kalėjimą ir užregistravo pagal visas procedūras. Kalėjimas buvo įrengtas Stanfordo universiteto rūsyje. Tikroviška.

Planuota trukmė buvo 2 savaitės, tačiau jau po 6 dienų eksperimentas buvo visiškai sustabdytas.

5 dalyviai atsisakė tęsti eksperimentą dar anksčiau. Net pats organizatorius Philip Zimbardo buvo paveiktos tokios aplinkos. Jam derėjo eksperimentą nutraukti gerokai anksčiau.

Eiga: riaušės prasidėjo jau antrą dieną, kai vienos kameros kaliniai užbarikadavo duris lovomis, nustojo vykdyti prižiūrėtojų reikalavimus. Vėliau viskas darėsi tik blogiau. Sargybiniai darėsi vis žiauresni (pvz., neleisdavo tuštintis, tiesiogiai naudodavo fizinį smurtą), o kaliniai vis geriau vykdydavo paklusniųjų rolę, tačiau su pasitaikančiais išsišokimais.

Rezultatai: mūsų elgesį lemia ne tik mūsų asmenybė. Tačiau ir tai, kaip jai leidžiama pasireikšti. Sunku vienareikšmiškai teigti, jog kalta kalėjimo aplinka. Galbūt ji tik padėjo atskleisti tikruosius žmonių veidus… Kurie paprastai būna nušlifuoti visuomenės primestos kultūros ir įstatymų.

Share

Laiko valdymas pasinaudojant skirtingomis perspektyvomis

Laiko valdymasLaiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Share

Šeštadienio nuorodos

Seminarai, smegenų plovimas ir NPL

Dar vienas straipsnis publikuotas Petro svetainėje:„Smegenų plovimas arba pirmoji pažintis su NPL“. Rašoma apie asmeninę patirtį seminaro metu ir autoriaus pastebėjimus. Nors straipsnis ilgas, tačiau skaityti įdomu, todėl neprailgsta.

Labiausiai įstrigo naudojamos technikos, kurias pirmą kartą sužinojau:

  • Prieš seminarą apgalvotai prašoma palikti savo rankines už durų. Primena tą jausmą, kai palieki automobilį draudžiamoje vietoje. Žmogus patenka į tokią būseną, kurios metu jį lengviau paveikti, nes mintimis esi dvejose vietose.
  • Priverstinai keičiama sėdėjimo vieta seminaro metu, leidžia ištrūkti iš komforto zonos ir tapti imlesniam naujai mąstymo programai.
  • Neigiamų prisiminimų iš vaikystės atgaivinimas – veikia kaip ir pirmasis punktas.

Nebūk auka

Nors straipsnio pavadinimas apima tik siaurą poziciją „Patyčios mokykloje“, tačiau straipsnis nagrinėja aukos sindromą (pasidavimą) bei, kaip tam duoti atkirtį. Motyvuoja veikti.

Jei niekas neduos atkirčio, niekas ir nepasikeis.

Rūkymo eksperimentas – aparatas sutraukiantis 400 cigarečių vienu ypu

Kaip visa tai atrodo, galite pamatyti čia: „Rūkymo eksperimentas įrodantis rūkymo žalą“. Tiesiog surūkoma 400 cigarečių, taršalus sugeriant į vandenį. Vėliau vanduo virinamas, kol išgaruoja. Teršalų kiekis toks didžiulis, kad sunku įsivaizduoti, kad žmogus neuždustų nuo to. Turėtų visi plaučių takai užsikimšti nuo klampios dervos.

Pabaigai daugiadarbingumo žaidimas

Žaidime „MultiTask 2“ kas tam tikrą laiko intervalą yra pridedamas dar vienas papildomas veiksmas (žaidimas). Toliau kaip 4 vienu metu nenuėjau – asmeninis rekordas 63, kaip sekasi jums?

Share

Laimingi būname tada, kai esame padėties šeimininkai

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Kada paskutinį kartą jautėte, kad visiškai kontroliuojantys situaciją?

Prisipažinsiu, kad šiais metais dar taip nebuvo. Keletas sričių vis likdavo numestos.

Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi.

Kontrolės trūkumas – streso šaltinis

Kada jaučiame didžiausią nerimą? Kai žinome, kad kažkas gali nutikti blogo, bet jaučiamės taip, kad to negalime kontroliuoti. Kartais tai tiesa, kartais ne.

Dažnai įveikti stresui ar minčių „šokinėjimui“ užtenka tiksliai apsibrėžti problemą. Nurodyti jos priežastis, įveikimo būdus. Paprasčiausia yra pasakyti sau, kas blogiausia gali nutikti, jei nieko nesiimsite. Dažnai „nuostoliai“ pasirodo tokie maži, kad iškart suprantate, jog veltui jaudinatės. Trumpai tariant, jūs pradedate vadovauti situacijai.

Tikslinga gyvensena veda į pasitenkinimą

Kai gyvename taip, kad kiekvieną dieną kažko siekiame, mes esame labiau motyvuoti, nes jaučiame rankose savo gyvenimo vadžias. Labiausiai tai pasireiškia, kai mūsų tikslas yra gerai pailsėti 😀

Antras svarbus dalykas, kad betikslis gyvenimas yra plaukimas gyvenimo upe be jokios kontrolės. Ar būtų malonu važiuoti autobusu, kuris važiuoja be maršruto, tačiau jūs kažkodėl naiviai tikitės su jo pagalba patekti į kažkokią konkrečia vietą?..

Kokių gyvenimo sričių kontrolę apleidote?

Esu įsitikinęs, kad būtent tose srityse jaučiatės mažiausiai laimingi. O taip yra dėl lygiai tos pačios priežasties. Tos sritys valdo jus, o ne jūs jas.

Begalinis darbų sąrašas

Ne seniai skaičiau apie „Will do“ sąrašą vietoj „To do“. Esmė tokia, kad turime tik 1-3 darbus, kuriuos privalome padaryti, o visi kiti keliauna į sąrašą „Padarysiu vėliau“.

Skirtumas toks, kad paprastai dienos darbų sąrašas tik ilgėja, nes atsiranda naujų ir būtinai skubių klientų poreikių. Ištinka kokia krizė. Tokiu būdu pradiniai darbai visuomet lieka nebaigti. O matant vis daugiau bei nebaigtų darbų, pradedame jaustis blogai. Priežasčių vardinti net neverta. Taigi, pritaikius šias naujas technikas, į darbų sąrašą patenka tik tie, kuriuos esate visiškai įsipareigojęs atlikti, o visi kiti keliauja į kitą sąrašą.

Tokiu būdu kontrolė pereina į jūsų rankas ir grįžta pasitenkinimas daromais dalykais. Taigi, dar kartelį laimę lemia tai, ar esate padėties šeimininkas.

Atidėliojimas

Tai dar viena streso ir nemalonių jausmų priežastis. Kai atidedame darbus, nustojame siekti to, ką žinome, jog norime turėti, tada vėl atsiranda tuštuma. Kitaip tariant, suprantame, kad situacija išslydo iš mūsų rankų. Tam tikra prasme ji pradeda mus kontroliuoti.

Kaip perimti kontrolę į savo rankas?

Manau, kad pirmiausia reikia nustoti bėgti nuo problemų. Tačiau reikia suprasti, kad negalima visko pataisyti iškart. Jei darysite viską priešingai nei viršuje, tuomet beveik didžiąją dalį gyvenimo vadžių automatiškai perimsite į savo rankas.

Konkretesnių patarimų pilna šio puslapio archyvuose, pavyzdžiui, Laiko valdymas IV – planavimas, Kaip įveikti baimę.

Būkite smalsūs, kai jaučiate, kad kažkas blogai, nevenkite problemos, konfrontuokite su ja. Klauskite savęs, kodėl taip jaučiuosi? Fizinis skausmas nurodo kažkokį fizinį negalavimą, pvz., danties skausmas reiškia, kad sugedo dantis ir reikia kažko imtis. Nemalonūs emociniai pojūčiai lygiai taip pat nurodo, kad reikia imtis veiksmų ir taisyti padėtį.

Share