Asmeninio tobulėjimo blogas

Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.

Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais

Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.

Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.

O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.

Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais

Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).

Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo

Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:

1. Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
2. Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.

Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

• Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
• Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
• Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
• Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
• Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

• Patogesnis įvedimas;
• Įvairi statistika;
• Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
• Pajamų ir išlaidų kalendorius;
• Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
• Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.

Sakyčiau, kad Kalėdinė tema Šiame straipsnyje noriu pasidalinti keliomis mintimis apie dovanų pirkimą.

Kaip nustatyti tikrą dovanos vertę
Kai kurios dovanos kainuoja daug. Mano perkama vidutinė dovana kainuoja ~30-60 litų. Tačiau, kartą nusprendžiau, kad radau puikią dovaną, tačiau jos kaina buvo ~150 litų. Pirma mintis buvo – „brangoka”. Na, bet aš nebūčiau aš, jei pigumui pasiduočiau Žinoma, norint pateisinti tokį pirkinį, reikėjo pasitelkti logiką.

Viskas labai paprasta – tereikia tai palyginti su kažkuo kitu. Šiuo atveju tai buvo stalo žaidimas („Risk”), tada kainavęs 130 litų. Lyginkime jį su ėjimu į kino teatrą. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų kartas nuo karto nueina į jį. Kaina  asmeniui maždaug 16 litų.

Stalo žaidimas vidutiniškai bus žaidžiamas trise. Net jei tai nuobodus žaidimas, tai bus daroma mažiausiai du kartus: vieną kartą besimokant ir vieną kartą dėl smagumo.

Dabar paskaičiuokim, kiek kainuoja šiuos žmones išleisti į kino teatrą du kartus: 3*16 *2 = 96 litus. Jei sužaista bus dar bent kartą, tuomet tas žaidimas pasidarys pigesnis nei ėjimas į kiną.

Dar vienas būdas nupirkti norimą dovaną
Galbūt vis dėl to manote, kad su laiku tai atsipirks, tačiau taip staiga, ta suma atrodo didelė. Ką daryti? Susimeskite, pirkite su kuo nors per pusę ar su dar daugiau žmonių.

Saugokitės akcijų
Dabar taip populiaru siūlyti 50% ar didesnes akcijas. Problema ta, kad paprastai pakeliama kaina ir pritaikius akciją, tas produktas parduodamas už įprastą kainą. Tokiu atveju nieko blogo, išskyrus tai, kad kitur turbūt galima tai nusipirkti pigiau.

Tačiau problema yra tokia, kad pardavėjai tapo tokie įžūlūs, kad prekės pritaikius akciją kainuoja brangiau nei jų įprasta kaina! Tai pastebėjau tiek pats, tiek mano draugai, tad saugokitės „akcijų”! Juk dabar interneto era, kainą pasitikrinti taip paprasta.

Kaip žinoti, ką padovanoti
Iš patirties žinau, kad šaunios idėjos gimsta netikėtai. Pravartu visada turėti, kur jas užsirašyti. Su dovanų idėjomis lygiai tas pats. Apie jas pradedu galvoti ne likus 2 dienom iki Kalėdų, o gerokai anksčiau. Be to, dar yra gimtadieniai ir kitos progos, tad galvoju ištisus metus..

Būna, kad eini pro parduotuves ir staiga kažką pamatai – juk tai ideali dovana tam ir tam asmeniui. Todėl turiu dovanų sąrašą kiekvienam artimam žmogui. Tiesa, dovanų variantai nuolat išsemiami, nes veikia toks dėsnis, kad sugalvojus puikią dovaną, daugiau minčių nebešauna – pasireiškia optimizuotas smegenų veikimas

Tad siūlau ir jums turėti tokį sąrašą ir nuolat jį pildyti.

O dabar pat idėjų galite pasisemti čia: patarimai, kaip išrinkti dovaną.

Pabaigai
Nesu Kalėdų senelis, tad šiam kartui tiek patarimų

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Dažnai girdime žmonės sakant numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj! Arba pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės. Arba kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis. Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Įpročiai yra puiki priemonė pagreitinti kelią į sėkmę. Be to, įpročius išsiugdyti yra paprasta, jei jie skiepijami vadovaujantis keliais svarbiais principais.

Įsivaizduokime, kad norime kiekvieną rytą mankštintis. Iš pradžių jaučiame didelį entuziazmą, pasinaudodami savo valios pastangomis lengvai atsikeliame ir puolame daryti mankštos. Keletą dienų, gal net porą savaičių mums puikiai sekasi. Vėliau entuziazmas išblėsta. Pradedame apgaudinėti save: „Šiandien verčiau ilgiau pamiegosiu, nes reiks daug jėgų, rytoj padarysiu ilgesnę mankštą ir taip atsigriebsiu”. Galų gale nebelieka pasiryžimo mankštintis ir visa tai lieka užmarštyje.

Dabar pereikime prie kito pavyzdžio – daugelis iš mūsų yra taip įpratę valytis dantis vakare, kad be jokių problemų tą padaro net būdami labai pavargę, prieš pat nuvirsdami į lovą. Štai toks ir yra skirtumas tarp „daryti kasdien” ir įpročio. Tad šįkart apie įpročių galią ir jų ugdymą.

Kaip išsiugdyti įprotį
Žemiau pateiktas dalykų sąrašas, kurie reikalingi įpročio išugdymui:

1. Surašykite įpročio privalumus. Tą sąrašą turėkite po ranka, kad bet kada galėtumėte pasisemti motyvacijos. Jei jis neturi privalumų, tai kam vargintis?
2. Iš anksto turėkite susigalvoję sau atpildą, kuris motyvuotų. Tačiau tai turi būti nesusiję su pačiu įpročiu. Pavyzdžiui, įprotis kasdien keltis vienodą valandą vos suskambus žadintuvui. Atlygis – „turėsiu daugiau laiko” yra blogas. Čia ne atlygis, o įpročio rezultatas, todėl apie tai galvojame kaip savaime suprantamą dalyką.
3. Konkretus laikas. Tai gali būti valanda, gali būti aplinkybė, gali būti vietovė. Svarbiausia, kad tai vyktų vieną kartą per dieną. Pavyzdžiui, kėlimasis iš lovos, 18:00, vakarienė, dušas ir pan.
4. Darykite tai bent 30 dienų. Psichologinėje literatūroje teigiama, kad biologiškai žmogui pakanka 21 dienos susikurti naują įprotį. Kadangi pats susidūriau su šio periodo nepakankamumu, tad siūlau skaičių, kuris dažniausiai figūruoja populiariausiuose asmeninio tobulėjimo puslapiuose – 30.
5. Jei norite įpročio 3-6 dienom per savaitę, geriau paverskite tai kasdieniu dalyku. Sunku kažką daryti kas antrą ar kas trečią dieną, nes nėra pastovumo. Tačiau, jei pasirinksite tinkamą trigerį, kaip darbo dienos pabaiga, pradžia ir panašiai, tuomet viskas eisis sklandžiai. Toks įpročio aktyvavimo įvykis pakankamai dažnas ir įvyksta tik 5 dienas per savaitę.
6. Jei įpročio nepavyko išlaikyti 30 dienų, tuomet pradėkite iš naujo nuo 0. Norint išsiugdyti įprotį būtina atliekamus veiksmus kartoti be pertraukos.
7. Laikinumas. Kasdien atlikti kažkokį veiksmą visą likusį gyvenimą yra labai sunku ir demotivuoja. Sprendimas labai paprastas – įprotį išlaikyti turite tik 30 dienų. Vėliau pamatę rezultatus galite pratęsti įprotį dar 30 dienų arba jo atsisakyti. Toks būdas leidžia pirmiausia išbandyti, pajusti naudą ir trūkumus, tačiau nesukelia pradinės demotivacijos. Juk sunku pradėti su mintimi, kad visą likusį gyvenimą kasdien kelsiesi vienodu laiku, ar skaitysi po valandą, tačiau tai išbandyti viso labo 30čiai dienų yra smagu ir lengva.

Viso labo 7 maži žingsneliai – viskas labai paprasta ir efektyvu. Nežinote nuo ko pradėti? Nieko baisaus, kitame paragrafe daugybę pavyzdžių, kaip naudingai išnaudoti šį ginklą.

Įpročių pavyzdžiai

1. Skaityti po valandą kasdien;
2. Nerūkyti, nustoti gerti kavą ar valgyti nesveiką maistą, atsisakyti kažkokios kitos priklausomybės;
3. Mankštintis;
4. Kasdien atlikti po vieną iš anksto sugalvotą darbą. Vėliau šį įprotį galima panaudoti retiems įpročiams. Pavyzdžiui, dukart per savaitę norite skirti laiko straipsnių rašymui. Tai retas įprotis, todėl sunku jį įvaldyti. Tačiau pasitelkdami vieno darbo per dieną įprotį, galite tiesiog įpareigoti save kažkurią konkrečią dieną rašyti straipsnį. Tokiu būdu, ta diena kaskart gali būti skirtinga.
5. Kasdien užkalbinti po nepažįstamą žmogų;
6. Nustoti žiūrėti televizorių. Jei bijote praleisti mėgstamas laidas, galite tiesiog jas įrašyti ir, jei po 30 dienų manysite, kad kažką praradote, tuomet galėsi atsigriebti;
7. (Pa)rašyti straipsnį ar knygos skyrių;
8. Keltis vienodu laiku;
9. Kasdien išmokti kelis naujus žodžius;
10. Nustoti lankytis forumuose;
11. Padaryti savo partneriui masažą;
12. Rašyti dienoraštį;
13. Atlikti 20 pardavimo skambučių;

Kaip išlaikyti įprotį
Tarkime, kad turime rytinės mankštos įprotį, tačiau išvažiavus atostogų ar į komandiruotę, sunku jo laikytis. Dažnai tiesiog nėra laiko ar sąlygų. Dėl to neverta baimintis. Grįžus į įprastą aplinką, visi įpročiai bus išlikę. Juk ne veltui narkomanams siekiantiems pagyti siūloma pakeisti aplinką.
Be to, įpročiai nesunkiai gali galioti keliose aplinkose, tačiau negalioti visose kitose. Pavyzdžiui, per savaitę 3 dienas praleidžiu viename mieste ir 4 kitame, tačiau tai neturi jokios įtakos įpročiams, nes jie yra perkelti į abi šias aplinkas. Norint tai padaryti, tereikia išlaikyti įprotį abejose aplinkose 30 dienų.
Kuo ilgiau bandomuoju laikotarpiu išlaikote įprotį, tuo lengviau jo laikytis toliau. Įsivaizduokite, kad jau 23 dienas kasryt mankštinatės. Juk sunku dabar imti ir sustoti, kai tiek daug jau padaryta, o atpildas čia pat.

Išvados
Galvą sudaužyti akmenį sunku, tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tuo įpročiai ir yra tokie ypatingi – kartą įvaldžius, jie visada šalia ir nuolat stumia į priekį.

Sugalvokite ar pasirinkite iš sąrašo, ką norite daryti kasdien, pasirinkite tinkamą laiką naujam įpročiui, surašykite jo privalumus, pasiskirkite atpildą ir pirmyn!

Koks žmogus norėtum būti? Ar daug trūksta, kad juo taptum? Aišku viena, jei elgiesi, kaip tavo idealas, tuomet ir esi jis. Juk taip? Tai tikrai yra taip paprasta kaip skamba. Šiame straipsnyje pasakoju apie asmenybės tobulėjimą remiantis paties susikurtu idealu.

Pirmiausia – idealo įvaizdis
Norint pritaikyti šį metodą, pirmiausia apibūdinkite save tokį, kokį norite matyti nuolat. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite.

Nurodykite, kaip jis priima sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijose, kokiomis charakterio ypatybėmis pasižymi. Apibūdinkite taip detaliai, kad remdamiesi aprašymu galėtumėte nustatyti, kaip jis elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje.

Elkitės kaip jūsų idealas
Nežinote, kokį sprendimą priimti? Ne bėda, juk žinote, ką nuspręstų idealas. O gal ir su jo pagalba negalite priimti sprendimo? Tuomet bent jau priimkite sprendimą tokiu būdu, kokiu tai darytų jis: neverkiant ir nedejuojant, bet pasveriant visus už ir prieš bei suprantant, kad neįmanoma kiekvieno išorinio veiksnio pasukti sau tinkama linkme.

Pirmas pavyzdys
Norėčiau tai iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate virtuvėje ir ką tik ant grindų nukrito vienas riebaluotas mėsos gabaliukas. Jūs galite rinktis tarp daugybės variantų:
a) apsimesti, kad to nematėt ir palikti mėsą ant grindų;
b) paimti mėsą, išmesti ir neišvalyti grindų – juk  niekas nepamatys;
c) nuspirti mėsą už šaldytuvo, o grindis pavalyti šlepete;
d) paimti mėsą, ją išmesti bei išvalyti grindis.
Mano idealas pasirinktų d variantą, o jūsiškis?

Tai labai paprasta situacija, tačiau puikiai parodo, kaip lengva pasirinkti tinkamą sprendimą pasinaudojant susikurtu idealu. Kaip jau rašiau, viskas prasideda vienu mažu žingsneliu.

Antras pavyzdys
Dabar įsivaizduokime ką nors sudėtingesnio. Einate vėlyvą naktį gatve ir pastebite, kad maždaug už 50 metrų nuo jūsų trys vyrukai prikibo prie vienos merginos. Jūs galite:
a) apsimesti, kad to nematot (juk tai ne mano reikalas);
b) patyliukais iškviesti policiją ir pasišalinti;
c) pulti vienas prieš tris – esu Chuck Norris giminaitis, tad lengvai juos įveiksiu net jei jie ginkluoti ;
d) patyliukais iškviesti policiją ir mėginti nukreipti vaikinų dėmesį nuo merginos, kad ji turėtų laiko pasprukti.
Ką šįkart darytų jūsų idealas? Maniškis rinktųsi c variantą, tačiau kol neturiu tam reikiamų įgūdžių arba ginklo, tektų pasirinkti d variantą. Esu vikrus ir greitas, tad blogiausiu atveju išloščiau laiko, per kurį atvažiuotų policija.

Tokius pat gyvenimiškus principus galime taikyti ir platesne prasme. Ar jūsų idealas, kas 5 minutes tikrina savo paštą? Kiekvieną laisvą darbo akimirką eina į facebook’ą? O gal pirmiau atlieka darbą, o tuomet užsiima jam naudinga veikla? Ar dienų dienas leidžia prie televizoriaus? Tad elkis kaip idealas ir taip tapsi juo.

Idealas nėra ponas tobulybė
Visų pirma, manau, kad visi sutiksite, kad nėra tobulų žmonių. Be to, idealių žmonių mums nė nereikia. Nebūtina visur ir visada būti pirmam, teisiam, geriausiam ir t.t. Kur kas svarbiau mėgautis dalyvavimu ir įgyti patirties. Kaip sakoma „sustoti pauostyti rožių”, o ne bėgte prabėgti pro gyvenimą nieko nepastebėjus.

Kas nepatiria nesėkmių ir pralaimėjimų, tas niekada nepasiekia sėkmės. Manot, kad sėkmingi žmonės viską pasiekė iškart ir pirmu mėginimu? Ne, tai tie žmonės, kurie nenustojo mėginę po kiekvienos patirtos nesėkmės.

Taigi, susikurti neklystantį idealą būtų pražūtinga. Dažnai nepaisant įdėtų daugybės pastangų viskas baigsis nesėkme. Būtent tai ir bus žingsnis į priekį, o ne paika sėkmė loterijoje.