Asmeninio tobulėjimo blogas

Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma

Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.

Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.

Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.

Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t.  Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais

Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.

Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad norėjau tokio, kuris didžiąją dalį investuoja į akcijas su galimybe krizių laikotarpiais pasirinkti konservatyvesnį fondą. Pasirodo, kad dabar kiekviena įmonė tai leidžia ir nuo šių arba praeitų metų neima už tai jokio mokesčio. Štai dar viena priežastis, kodėl krizės yra gerai – viską sustato į savo vietas.

Visą laiką naudojausi „Swedbank“ (buvęs „Hansa“) paslaugomis, tad jų fondo pasirinkimas leistų visus savo finansus ir toliau tvarkyti vienoje vietoje. Taip pat, pensijų fondų pririšimas prie banko pavadinimo, suteikia patikimumo. O kur dar tai, kad jie valdo didžiausią rinkos dalį ir varžosi dėl jos dydžio tik su „Seb“.

Buvau susitikęs su MP Baltic fondų ir Swedbank konsultantais. Pirmas susitikimas vyko pavasario pradžioje, kitas prieš 1-2 mėnesius. Tuo tarpu sutartį pasirašiau tik šiandien (2010.06.21).

Kas svarbu renkantis fondą?

Manau, kad įvairūs mokesčiai, užimama rinkos dalis bei fondo rezultatai parodo 80% svarbių kriterijų. Likę 20% galėtų būti tokie, kaip jau minėtas bankų vardų siejimas su pensijų fondų įmonėmis. Tačiau vardas kainuoja, kaip ir įprastų prekių rinkose.

Atmetimo metodas
„Seb“ atmečiau, nes nesugebėjau rasti normalios informacijos apie jų fondų mokesčius. Ar paprastas žmogus turi nagrinėti taisykles, norėdamas susižinoti paprasčiausius dalykus? Draugiškumas patenka į minėtuosius 20%. Pradėjau rinkti apie jį duomenis ir supratau, kad tai per sudėtinga. Dar pridėjau prielaidą, kad vargu, ar kuo skiriasi nuo „Swedbank“, nes užimamos rinkos dalys panašios kaip ir pati darbo specifika.

„Aviva“ – ta pati problema kaip „Seb“, bet bent rodiklius patogiai pateikia. Pažiūrėjau fondų rezultatus – geri, bet neypatingi, tad neverta lyginti.

Atmetam, atmetam, atmetam.

Kas liko?
„Swedbank“, „Finasta“, „MP“.

Fondų lyginimas

Kopijuota tiesiai iš MS Excelio, orginalų failą galima rasti čia. Įvertinimas daugiausia susideda iš fondų rezultatų ir jų renkamų mokesčių palyginimo. Kodėl svarbūs rezultatai turbūt akivaizdu – kuo didesni rezultatai, tuo daugiau pensijos gausime.

Dabar apie mokesčių svarbą. Tarkim, Sodra perveda į „Swedbank“ 100lt, tai šis pasiima sau 3% = 3 litus. Tuo tarpu „Finasta“ tik 1,49 lito. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno šimto lito, investuodamas į Finastą iškart uždirbu 1,51% – manau, tai ženklus procentas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra dabar taikomi ir maksimalūs mokesčiai.
Dabartiniai – mokesčiai, kuriuos bankas nuskaičiuoja dabar.
Maksimalūs – tai riba iki kurios pensijų fondo įmonė turi teisę kelti dabartinį mokestį.

Šiuo metu „krizė“ ir visi bet kokiais būdais bando pritraukti klientus, todėl einamuosius mokesčius mažina. Tačiau, kai krizė baigsis, jie ramia sąžine galės mokesčius didinti – sutartis jiems suteikia tokią teisę. Turėkite omenyje, kad sutartį nutraukti galima tik po 3 metų, o pensiją kaupti reikės dešimtis metų, todėl remtis vien einamuoju mokesčiu būtų kvailas sprendimas.

Rezultatai ir nugalėtojas

Į aukščiau esančią lentelę neįeina 20%, kuriuos turi „Swedbank“. Taip pat nesu susipažinęs su „Finasta“, todėl per didelio pasitikėjimo ji man nekelia. Įvyko dviprasmybė, norėjau rinktis pagal skaičius, bet kartu ir pagal emocijas. Todėl galų gale mečiau monetą su mintimi – „tegu laimi Finasta“. Laimėjo! O gyvenime atsitiktinumų nebūna.

Šiandien buvau Finastoje ir pasirašiau sutartį, pasirinkdamas Racionalios rizikos fondą. Labai patiko konsultantas. Ačiū tau!

Išvados
Nesu finansų ekspertas. Be to, esu optimistas linkęs rizikuoti, todėl į pateiktą informaciją žiūrėkite itin atsargiai.

Tačiau manau, kad informacija pravers tiems, kurie aktyviai vairuoja savo finansinį gyvenimą. O ypatingai tiems, kurie negali išsirinkti konkretaus pensijų fondo. Manau, kad turite keletą variantų, kuriems galite panaudoti čia taikytą vertinimo metodą ir galų gale apsispręsti. O taip, žinau, kad tai sunkus ir alinantis darbas

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis.

Dažniausia bėda – buto paskola
Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui.

Imkite daugiau paskolų
Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim.

Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių.

Netikėtai netekite darbo
Atsisakykite pripažinti atsakomybę dėl savo darbo. Niekada gyvenime niekas nebuvo atleistas iš giedro dangaus. Visada tą galima nujausti, iš anksto ieškoti kito darbo. Nėra darbų? Tai keiskit specialybę. Nors problema net ne čia. Kas ieško tas randa.

Padarykime prielaidą, kad abu tėvai uždirbdavo po 1500 lt, vienas neteko darbo. Kadangi reikia gyventi taip, kad viską išleistumėm ir nieko nesutaupytumėm, todėl sekantį mėnesį šeima sumoka 1500 lt bankui, trūkstamus 500 lt randa kojinėse ir taupyklėse, o maistui skolinasi pinigų iš giminaičių.

Viską išleiskite
Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tačiau juk esate gimęs laimėti, todėl kas jau kas, bet jūs tikrai niekada nesusilaužysite rankos, nepakliūsite į avariją, nebūsite atleistas ir t.t. Taigi, tie kas taupo yra kvailiai, todėl mes turime elgtis priešingai.

Tik pagalvokite, kas mėnesį išleisti nesutaupytus 100-200 litukų! Kiek išorinių malonumų išeina! Išvada tik viena, reikia gyventi nuo algos iki algos. Dar geriau gyventi net trumpiau – skolintis trumpam laikotarpiui, o gavus algą mokėti palūkanas.

Taip pat visiems reikia įrodyti, kad nėra iš ko sutaupyti – juk  viską išleidžiate. Gerai pagalvoję galėtumėm atsidėti kokį 1% (30 lt.) kas mėnesį, bet kokia iš to nauda, nes tai per maža suma.  Todėl geriau viską išleiskime.

Tolimą ateitį patikėti kitiems
Sodra visagalė – išmokės pensiją. Kažkaip tuo labai lengva patikėti, nes išsivysčiusios šalys padarė ar daro priešingai, t.y., naikina sodrą ir leidžia patiems susikaupti pensiją. Todėl pasitikėkime ja, gaukime pensiją, kuri mažai priklauso nuo uždirbamo atlyginimo dydžio. Juk koks skirtumas, kad mokesčių sumokam sodrai dvigubai daugiau už kitus? Algos gausim 100-300 lt daugiau, jei išvis gausim.

Todėl net nemėginkime kaupti papildomos pensijos investiciniuose fonduose.

Venkite finansinio išprusimo
Galima sutaupyti daug laiko, jei vengsime informacijos apie pinigus.
Reikia apeiti visas knygas ir blogus apie tai kuo didesniu spinduliu.
Gautą papildomą laiką vėliau sunaudoti kiurksant prieš TV.

Ignoruokite sudėtines palūkanas
Kadangi jau puikiai laikotės aukščiau esančio reikalavimo, apie šį galite net neskaityti

Reikia manyti, kad jei metinės palūkanos yra 10%, o mes turime 1000 lt, tuomet pinigai padvigubės po 10 metų. Iš tiesų tai įvyks po 72/10 = 7,2 = 7 metų ir 1 mėnesio. Yra tokia 72 taisyklė, kuri leidžia pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kada pinigai padvigubės…

Kaip manote kokių palūkanų reikia, kad pinigai padvigubėtų per 5 metus?
72/x = 5
x = 14,4 %

Tačiau, jei norite gyventi teisingai, galvokite, kad kasmet reikia gauti 20%, siekiant padvigubinti santaupas.

Dar kartelį ignoruokite sudėtinių palūkanų galią
Tarkime žmogus investuos kas mėnesį po 100 litų. Tai darys 46 metus. Metinės palūkanos bus 10 %. Reikia būti įsitikinusiam, kad atsiėmus visus pinigus jų suma bus 100 * 12 mėn. * 46 m. + 10% = 55 200 * 10% = 60 720 litų.

Rūpi tikroji suma? Ji būtų apytiksliai 1 045 169 lt. O taip! Tai virš milijono. Skaičiavimai apytiksliai, tačiau galit patikrinti – gausite panašų skaičių.

Taip pat reikia teigti, kad 10% yra per didelės palūkanos ir nepasiekiamos. Nors čia akivaizdus melas. Tiesiog toliau atidėkite savo finansinį išprusimą, kaip buvo išdėstyta aukščiau.

Turbūt dar visi pamena laikus, kai bankai lengva ranka už indėlius mokėjo 5%. Tuomet sukaupta suma būtų: 212 543. Manau, kad su tokiais pinigėliais jau galima šį tą nuveikti

Jei manot, kad kaupti 46 metus yra per ilgai, tuomet pagalvokime, ar tikrai? Dabar pensija prasideda 62 metų. Manau, kad „mano laikais“ ji bus nuo 70.

Dabar pradedama dirbti ~20-22.  Pats darbuojuosi nuo antro kurso baigimo (21 m.). Taigi ~42 darbo metai, ateityje 50. Taip pat, reikia ignoruoti galimybę nuspręsti, kokią sumą investuojame, kai pajamos padidėja.

Manykite, kad atlyginimas yra didžiausias pajamų šaltinis
Tarkime uždirbate 2000 lt/mėn. Tuomet per visą savo gyvenimą uždirbsite 2000 * 12 mėn. * 46 m. = 1 104 000. Savaime suprantama, kad visos sumos sutaupyti nepavyks. Tačiau dar turėtumėte atmesti galimybę sutaupyti 10% atlyginimo, kas vien grynuoju pavidalu tai būtų 110 400 litų. Sakyčiau apvali sumelė. O kur dar anksčiau minėtos sudėtinės palūkanos… Ak, tiesa, juk jas reikia pamiršti, nes šįkart apie klaidas

Tikėkite, kad butas/namas yra investicija
Jau pabodo skaičiuoti, todėl paminėsiu, jog jums tiesiog reikia taip mąstyti. Paprasčiausiai jums būtinai reikia buto. Kur kitaip gyvensit? Neeee, tikrai nenuomosit. Geriau leiskite bankui uždirbti.

Žinote kaip daro kvailiai? Jie taupo ir investuoja pinigus. Tokiu būdu skolinasi iš banko mažiau, o investicijos leidžia sumokėti banko palūkanas, tačiau kartu ir išlaikyti savo pinigus. Bet juk jie kvailiai, jūs esate protingesnis ir „investuojate“ į būstą.

Perskaitykite knygą R. Kiysaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, kurią laikau nuostabia finansinio išprusimo pradžia. Dar kartą įsitikinkite, kad namas yra aktyvas.

Atiduokite savo sielą daiktams ir nuo jų priklausykite
Viskas panašu į didžiules paskolas paimtas iš bankų tik kitu kampu. Juk jūs esate inteligentiška asmenybė, todėl puikiai suprantate, kad būtų kvaila būti savo gyvenimo šeimininku. Todėl negalite mesti darbo, eksperimentuoti, keliauti ir t.t. Juk jums reikia apmokėti savo sąskaitas. Jei negalite sau ko nors leisti todėl, kad mokate už daiktus, tuomet kas jus valdo? Daiktai.

Bet jūs tuo netikite, jūs esate savo daiktų valdovas, todėl jei jie valdo jus, tuomet iš tiesų jūs valdote save )) Suktas reikalas…

Tikėkite nenumatytomis išlaidomis
Ar tokių būna? Tikrai ne! Juk jūsų automobilis kaip supermenas, niekada negenda ir nepatenka į avarijas. Be to, jūs niekad nesergate. Jūsų baldai amžini, drabužiai nesuplyšta ir t.t. Viskas amžina.

Juk būtų kvaila manyti, kad šias išlaidas galima numanyti paskaičiuojant pernai metų vidurkius… Taip daro tik keistuoliai.

Didinkite išlaidas, kai padidėja jūsų pajamos
Štai jūs, esate puikus žmogus – gyvenate gerai. Taip jau nutinka, kad jūsų atlyginimas pakeliamas. Kur dėti padidėjusį pinigų kiekį? Būtinai viską išleiskite iki paskutinio cento ir nieko neinvestuokite į savo išprusimą.

Išvados
Jei laikysitės visų šių patarimų, tuomet mes tikrai nesusitiksime. Ketinu eiti į viršų, o ne nerti į apačią kaip laivo inkaras.

Jei atpažinote save nors vienoje iš situacijų, nenusiminkite – žmonės įdomūs sutvėrimai, paprastai, mokosi tik iš savo klaidų. Be to, kiekviena pamoka, tai žingsnis link sėkmės. Kuo pamoka skaudesnė, tuo žingsnis didesnis

Tai knyga apie investavimą, kurią gali skaityti bet kas. Prekyba vertybiniais popieriais pristatoma nuo nulio, pateikiant nuorodas į puslapius ir paveikslėlius, ką ir kur spausti, norint įsigyti akcijų.

Žinoma, vėliau pereinama prie rimtesnių dalykų. Knygoje beveik nėra jokio techninio žargono. Viskas paprasta ir aišku. Autoriaus investavimo strategiją perprasti gali bet kas.

Esu pradedantysis investuotojas, tad mano ten pateiktų žinių vertinimas subjektyvus. Tačiau manau, kad tai knyga apimanti visus prekybos pagrindus ir dar daugiau – ideali knyga pačiai pradžiai.

Taip pat patiko pateikimo stilius, kuris labai šmaikštus su daug juokelių. Tad galite ją skaityti, net jei neketinate prekiauti. Turėsite smagaus laiko ir įgausit bendrą supratimą, kaip „spausdinami” pinigai.

Galutinis vertinimas 10.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad „nieko nėra už dyką”. Manau, kad tai yra absoliuti tiesa.

Kaip kiekvienas daiktas yra kažko vertas, taip ir kiekvienas įprotis, įgūdis ar sugebėjimas turi savo kainą. Daiktus esame įpratę pirkti už pinigus. O kiek kainuoja atsisakyti blogo įpročio ar išsiugdyti naują įgūdį?

Kainos sudėtis

Laikas

Tai yra vienintelis resursas, kurio turime ribotą kiekį. Teoriškai jis yra pats svarbiausias ir vertingiausias, tačiau praktiškai… Na, pasižiūrėkime kaip mes gyvename. Taigi, norint įsigyti bet kokį dalyką pirmiausia teks sumokėti kažkiek laiko.

Senasis elgesys

Seni įpročiai kartu su elgesio būdais yra sekanti kaina. Jei mes norime gyventi sveikai, tuomet akivaizdu, kad teks sportuoti, maitintis sveikai. Šiuo atveju teks sumokėti tokiais dalykais: įpročių kiurksoti priešais televizorių, persivalgymu, apgaulingai skaniu, bet nesveiku maistu ir kitkuo. Ar vis dar esate pasirengęs susimokėti už savo sveikatą? Vieniems tie dalykai beverčiai, kitiems ne. Didžiausią bėdą turi tie, kurie mano, kad šiuo atveju sveikata pigi, tačiau vėliau supranta, kad dabartinėje situacijoje kaina yra didžiulė. Tuomet atsiranda keblumų norint apmokėti sąskaitą…

Senieji draugai

Seni draugai yra dar viena kaina. Jie yra mūsų pačių gyvenimo atspindys, t.y, panašūs į mus. Tą lengviausia patikrinti su konkrečiai išreiškiamu dalyku, pvz., alga. Užsirašykite vardus 5 draugų, su kuriais daugiausia bendraujate. Dabar šalia kiekvieno vardo užrašykite jų mėnesines pajamas. Išveskite vidurkį – štai apytikslis pinigų kiekis, kurį jūs uždirbote praeitą mėnesį

Viskas būtų gerai, jeigu tai pasireikštų tik finansinėje srityje. Tačiau tai galioja tiek jūsų sėkmingumui, tiek sveikatai, tiek patikimumui. Kitaip sakant „su kuo sutapsi, tuo ir tapsi”.

Tikrai neteigiu, kad reikia atsisakyti senų draugų, jei jie jums patinka ir tinka. Šį punktą parašiau remdamasis teorija, o ne praktika.

Senoji aplinka

Žmonės geba sujungti elgesio įpročius su juos supančia aplinka. Būtent todėl vienas iš patarimų norintiems išbristi iš narkotikų liūno yra pakeisti aplinką, kurioje gyvenama.

Tarkime, kad norite tapti patikimu žmogumi – tai vienas iš sėkmingo žmogaus bruožų. Tokiu atveju teks išmokti palaikyti tvarką. Ar jums žmogus su netvarkingais drabužiais, sugedusiu, bet važiuojančiu automobiliu atrodo patikimas? Taigi, teks turėti tvarkingą stalą, automobilį, drabužius ir t.t. Vadinasi, jus supanti aplinka gerokai pasikeis. Kita vertus, tvarkinga aplinka vers mus ir toliau išlaikyti šį pasikeitimą. Tiek mes veikiame aplinką, tiek ji mus.

Kaip sėkmingai įgyti tai, ko trokštate?

Tam, kad mainai būtų sėkmingi, pirmiausia reikia žinoti kainą. Tuomet nuspręsti, ar galite leisti tiek mokėti. Jei taip – pirmyn, išsitraukite „piniginę” ir pasiimkite, ko norite.

Tačiau jei manote, kad per brangu, tuomet pirkite „išsimokėtinai”. Gyvenime yra kitaip nei parduotuvėje ir galutinės prekės iškart negausite. Pavyzdžiui, norite sveikiau gyventi, o to kaina tokia, kaip parašyta aukščiau. Taigi, pirmiausia galite mokėti atsisakydami televizijos. Vėliau pradėti valgyti sveikesnį maistą ir t.t.

Svarbu tai, kad vos susimokėjus iškart gaunate dalį norimos prekės. Be to, galite mokėti kada norite ir kiek norite. Ar gi ne tobulas tas gyvenimas?

Įdomu, kad, bėgant laikui ir žmogui tobulėjant, dalykų kaina kinta. Pvz., mažam vaikui atsisakyti televizijos gali būti sunku, bet tam pat vaikui, virtusiam subrendusiu žmogumi, tai gali būti nulinė kaina.