* You are viewing Posts Tagged ‘stresas’

Stresas

Žmonės į tas pačias situacijas reaguoja visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, skrendant lėktuvu galima naudotis internetu. Vienas asmuo galvoja, kaip tai nuostabu, kad tokiu greičiu tobulėja technologijos. Šalia sėdintis žmogus tai laiko savaime suprantamu dalyku ir netikėtinai dingus ryšiui, labai susinervina ir pradeda keiktis – patiria stresą.

Stresas, įtampa kyla tada, kai žmogaus lūkesčiai nesutampa su rezultatu. Be to, dar reikia pasirinkti priešinimąsi vietoj susitaikymo. Vienodose situacijose, asmenys su vienodais lūkesčiais reaguoja skirtingai.

Be to, esame išmokyti, kad turime kontroliuoti gyvenimą, kiek įmanoma labiau. Tačiau dažnai padėties ištaisymas, sukelia daugiau streso nei tiesiog susitaikymas su esama situacija. Tikras nutikimas: įmonė priskaičiavo 0,14 centų delspinigių, nors komunaliniai mokesčiai buvo mokami laiku. Tai kelia stresą, nes žmogus paprastai jausis nuskriaustas ar, kad tai yra neteisinga bei, kad reikia kažko imtis. Norėdamas ištaisyti klaidą, jis ne paskambino, bet atėjo tiesiai į darbovietę, išplūdo darbuotojus ir pareikalavo tučtuojau atsiųsti teisingą sąskaita. Labai dažnai maži nepatogumai būna neverti nueinamų „kryžiaus“ kelių…

Trečia, jei žmogus žino, kad nieko negali pakeisti, tada paprastai jis pasirenka su tuo susitaikyti automatiškai. Tarkime, žmogus ketina atlikti svarbų skambutį, staiga telefone dingsta ryšys, jis susinervina. Vėliau, sužinojus, kad neveikia ryšys visam mieste, visas jo stresas dingsta – vien todėl, kad neįmanoma nieko pakeisti.

Gera naujiena ta, kad reakciją galima pasirinkti. Mintys turi būti kaip vanduo. Vanduo nuolat patiria situacijas, kurios žmogui sukeltų stresą (erzintų, didintų širdies ritmą, išskirtų adrenaliną ir t.t.). Tačiau vanduo nesinervina, tiesiog atitinkamai išsilenkia. Jei yra akmuo, tiesiog jį apgaubia ir teka toliau, jei yra krantas, atsimuša į jį ir teka toliau, jei kas nors į jį įmetama, vanduo daiktą suėda ir vėl tampa ramus. Žmogui yra ko pasimokyti.

Reikia suprasti, kad yra dalykų, kurių mes nepakeisime ir niekada neegzistuos tobulas gyvenimas, kai viskas tik gerai. Nuolat atsiras nenumatytų dalykų, kurie mus erzins, pykdys, nuvils ir kels kitus neigiamus jausmus. TAČIAU reakcijos pasirinkimas jūsų rankose. Pasirinkite teisingai.

Autorius Povilas Panavas

Share

Apie atidėliojimą, stresą ir produktyvumą

Jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis, kad kelias į produktyvumą yra darbo ribojimas. Paradoksalu, bet kuo toliau, tuo labiau tuo tikiu.

Kaip tai veikia? Prieš akis laukia ilga 8 valandų darbo diena. Smagu, jei papuolė ypatinga diena, kai neskambina pikti klientai, o užduotys įdomios. Bet kitu atveju žmogus iškart linksta į atidėliojimą. Kadangi atidėlioja, darbai pradeda „degti“ – patiriamas stresas. Galų gale pasiekiama tokia stadija, kai stresas nugali ir darbai pajuda iš mirties taško.

Apie atidėliojimo sustabdymą rašiau čia. Šįkart apie tai kitu kampu – psichologiškai. Štai trys esminės klaidos:

Darbo rezultatų matavimas valandomis.

Matuoti darbų trukmę valandomis prasminga, tačiau rezultatus ne. Šitas dalykas matyt išliko nuo industrinio amžiaus laikų.

Jei tavo produktyvumas matuojamas išdirbtomis valandomis, tuomet, ar egzistuoja kokia nors motyvacija ar entuziazmas padaryti greičiau? Galima sakyti, kad skubėjimas tai papildomas įsitempimas ir stresas organizmui. Tačiau lygiai tą patį galima perfrazuoti taip: ar yra prasmė daryti geriau, bet lėčiau? Be to, entuziazmas ir motyvacija padeda surasti kitus sprendimus, kurie ir greitesni, ir kartu tokie pat kokybiški ar net dar geresni.

Dabar užduokite sau klausimą: jei galėtumėte iš anksto apsibrėžti dienos darbus, kuriuos atlikus esate visiškai laisvas daryti ką norite, ar liktų prasmė atidėlioti? Ar atsirastų akstinas šiek tiek paskubėti? Turbūt automatiškai nebūtų noro pafacebookint ar paskaitinėti kažkokias naujienas, jei žinai, kad padarai šitą, dar tą, o tada aną ir viskas.

Didžiuliai darbų sąrašai

kuriuose nesimato galo, sukelia stiprų norą atidėlioti.

Tai labai panašu į darbų matavimą valandomis. Manau, kad beveik visi iš skaitančių šį puslapį yra bent kartą mėginę susirašyti visus dienos darbus į lapelį. Gana greit iškyla problema, kad tas lapelis užsipildo visiškai. Tačiau juk valandų darbo dienoje skaičius nepaaugo. Automatiškai išlenda atidėliojimas bei nepasitenkinimas, kad nespėjame atlikti visų darbų.

Žinoma, puiku naudoti GTD sistemą, kur daugybė sąrašų – ji puikiai mažina stresą bei leidžia nieko nepamiršti ir nuolat būti aprėpus viską. Tačiau galų gale – darbus teks atlikti. O atlikti juos iš milžiniško sąrašo daug sunkiau nei iš susidedančio vos iš kelių punktų.

Nežinojimas kada sustoti

rezultatai ir poilsis yra mūsų tikslas, o ne nuolatinis plūkimasis.

Abu aukščiau minėti dalykai susideda į vieną sprendimą – pasirinkti, kada sustosime. Jei turime galutinį tikslą, tuomet nesvarbu valandos, nesvarbu kiti darbai – padarome tai ką apsibrėžėme, kitką paliekame rytojuj.

Praktinis panaudojimas

Tarkime, kad jūsų darbo rezultatas matuojamas valandomis (nereikia painioti su galutiniu produktu: pagamintos prekės, suteiktos paslaugos, naujas programinės įrangos funkcionalumas). Be to, jūs mėgstate užsukti į facebooką, paskaityti naujienas, išgerti kavutės ir t.t. Manau, kad dažnas dirba tik 75% pajėgumu, nes vien ką tik minėti dalykai užima 0,5-1 val. per dieną, kas sudaro 12,5 % ir jums palieka tik 87,5% darbo laiko.

Taigi, teoriškai tą patį darbo rezultatą galite pasiekti per 6 valandas vietoj 8. Žinoma, retas darbdavys tokį dalyką taip paprastai pateisins ir leis išeiti namo 15:00 vietoj 17:00. Koks tuomet paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti? 2 valandas per dieną užsiimti savo tikslais. Žinoma, ne visų tikslų galima siekti savo darbo vietoje, bet esu įsitikinęs, kad visad atsiras asmeninių reikalų, kuriuos galima sutvarkyti darbe: paskambinti giminėms; išsirinkti spausdintuvą; užsisakyti prekes internetu ir t.t.

Tačiau, kad tas 6 valandas nedirbtumėte tais pačiais 75% pajėgumo, kas reikštų, kad tiesiog darote dar mažiau, reikia iš anksto susiplanuoti, kokį rezultatą šiandien norite turėti. Pvz., parengti ataskaitą X, išsiaiškinti situaciją dėl Y, suprogramuoti Z dalį naujos duomenų įvedimo formos. Labai svarbu, kad šis sąrašas neilgėtų, nes kaip minėjau aukščiau – tai didžiulis demotivatorius. Bet būkime sąžiningi, darbe nuolat atsiranda skubių darbų, kurie turi būti padaryti „vakar“. Tokiu atveju, tiesiog išbraukite vieną iš anksto suplanuotą darbą, kurio trukmė panaši į naujai pasirodžiusią užduotį. Visi darbų pridėjimai, kurie gali prailginti darbo dieną yra draudžiami.

Kai visa tai baigta – esate laisvas. O visą dieną išbūnate motyvuotas ir gaunate geresnius rezultatus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimi visi, įskaitant ir darbdavį.

O dar pridėkime faktą, kad visą vakarą galite ilsėtis, nes atlikote darbe asmeninius darbelius – gaunate geresnį poilsį. Geresnis poilsis = dar didesnis produktyvumas.

Manau, kad akivaizdu, jog tą galima pritaikyti bet kokiam siekiamam asmeniniam tikslui, darbovietė viso labo pavyzdys. Jei garažo tvarkymui skirtos 2 valandos, tai jos visos bus užimtos. Užduotis visada pasiglemžia visą jai skirtą laiką. Tačiau, jei ketinate eiti „pailsėti“, kai bus sutvarkytos 6 lentynos (kas užtrunka tas pačias 2 valandas), tai esu įsitikinęs, kad tą padarysite greičiau ir maloniau.

Straipsnis įkvėptas „Simple Work”.

Share

Laimingi būname tada, kai esame padėties šeimininkai

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Kada paskutinį kartą jautėte, kad visiškai kontroliuojantys situaciją?

Prisipažinsiu, kad šiais metais dar taip nebuvo. Keletas sričių vis likdavo numestos.

Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi.

Kontrolės trūkumas – streso šaltinis

Kada jaučiame didžiausią nerimą? Kai žinome, kad kažkas gali nutikti blogo, bet jaučiamės taip, kad to negalime kontroliuoti. Kartais tai tiesa, kartais ne.

Dažnai įveikti stresui ar minčių „šokinėjimui“ užtenka tiksliai apsibrėžti problemą. Nurodyti jos priežastis, įveikimo būdus. Paprasčiausia yra pasakyti sau, kas blogiausia gali nutikti, jei nieko nesiimsite. Dažnai „nuostoliai“ pasirodo tokie maži, kad iškart suprantate, jog veltui jaudinatės. Trumpai tariant, jūs pradedate vadovauti situacijai.

Tikslinga gyvensena veda į pasitenkinimą

Kai gyvename taip, kad kiekvieną dieną kažko siekiame, mes esame labiau motyvuoti, nes jaučiame rankose savo gyvenimo vadžias. Labiausiai tai pasireiškia, kai mūsų tikslas yra gerai pailsėti 😀

Antras svarbus dalykas, kad betikslis gyvenimas yra plaukimas gyvenimo upe be jokios kontrolės. Ar būtų malonu važiuoti autobusu, kuris važiuoja be maršruto, tačiau jūs kažkodėl naiviai tikitės su jo pagalba patekti į kažkokią konkrečia vietą?..

Kokių gyvenimo sričių kontrolę apleidote?

Esu įsitikinęs, kad būtent tose srityse jaučiatės mažiausiai laimingi. O taip yra dėl lygiai tos pačios priežasties. Tos sritys valdo jus, o ne jūs jas.

Begalinis darbų sąrašas

Ne seniai skaičiau apie „Will do“ sąrašą vietoj „To do“. Esmė tokia, kad turime tik 1-3 darbus, kuriuos privalome padaryti, o visi kiti keliauna į sąrašą „Padarysiu vėliau“.

Skirtumas toks, kad paprastai dienos darbų sąrašas tik ilgėja, nes atsiranda naujų ir būtinai skubių klientų poreikių. Ištinka kokia krizė. Tokiu būdu pradiniai darbai visuomet lieka nebaigti. O matant vis daugiau bei nebaigtų darbų, pradedame jaustis blogai. Priežasčių vardinti net neverta. Taigi, pritaikius šias naujas technikas, į darbų sąrašą patenka tik tie, kuriuos esate visiškai įsipareigojęs atlikti, o visi kiti keliauja į kitą sąrašą.

Tokiu būdu kontrolė pereina į jūsų rankas ir grįžta pasitenkinimas daromais dalykais. Taigi, dar kartelį laimę lemia tai, ar esate padėties šeimininkas.

Atidėliojimas

Tai dar viena streso ir nemalonių jausmų priežastis. Kai atidedame darbus, nustojame siekti to, ką žinome, jog norime turėti, tada vėl atsiranda tuštuma. Kitaip tariant, suprantame, kad situacija išslydo iš mūsų rankų. Tam tikra prasme ji pradeda mus kontroliuoti.

Kaip perimti kontrolę į savo rankas?

Manau, kad pirmiausia reikia nustoti bėgti nuo problemų. Tačiau reikia suprasti, kad negalima visko pataisyti iškart. Jei darysite viską priešingai nei viršuje, tuomet beveik didžiąją dalį gyvenimo vadžių automatiškai perimsite į savo rankas.

Konkretesnių patarimų pilna šio puslapio archyvuose, pavyzdžiui, Laiko valdymas IV – planavimas, Kaip įveikti baimę.

Būkite smalsūs, kai jaučiate, kad kažkas blogai, nevenkite problemos, konfrontuokite su ja. Klauskite savęs, kodėl taip jaučiuosi? Fizinis skausmas nurodo kažkokį fizinį negalavimą, pvz., danties skausmas reiškia, kad sugedo dantis ir reikia kažko imtis. Nemalonūs emociniai pojūčiai lygiai taip pat nurodo, kad reikia imtis veiksmų ir taisyti padėtį.

Share

Kai nesėkmė aplanko

Kai kurių klaidų neįmanoma ištaisyti, atšaukti ar kaip nors kitaip sušvelninti situaciją. Pavyzdžiui, pardavėte akcijas po 3 litus, o dabar jos kainuoja 9. Šiuo atveju nusivylimas sąlyginai menkas, nes tų pinigų parduodami neturėjote. Todėl nieko nepraradote, tik praleidote galimybę uždirbti. Žmogus kur kas labiau stengiasi išsaugoti tai, ką turi, nei stengiasi pasiekti daugiau. Todėl praradimas daro didesnę įtaką mūsų elgesiui.

Štai šiandien ryte padariau vieną klaidą. Buvau tik 5 minutės atsikėlęs, staiga pamačiau šį tą internete, padariau greitas išvadas, pasinaudodamas miegančiomis smegenimis, atlikau veiksmus ir dabar „mėgaujuosi“ 24 valandų trukmės kančia kartu su dar 11 žmonių, kuriuos paveikė mano klaida. Vietoj to, kad būčiau mėgavęsis 48 valandų trukmės džiaugsmu su tais pačiais 11 draugų. Visą rytą mėginau sugalvot, kaip ištaisyti situaciją, tariausi su kitais. Joks sprendimas negarantuoja patenkinamų rezultatų, tik apsaugo nuo visiško fiasko. Bandžiau visaip prieiti prie problemos.

Taip man besistengiant viską ištaisyti, pradėjau jausti savo kūne stresą, išsiblaškymą, prastą atminties darbą. Nesugebėjau atsiminti prisijungimo kodo prie banko, nors moku visus 36 mintinai. Kaskart galimai problemai atradus naują sprendimą, visas stresas sukildavo iš naujo.

Žinoma, kad visa tai neprasidėjo šiandien. Truputis ten, dar ten. Tiesiog šiandien taurė prisipildė. Viena klaida retą žmogų išmuša iš vėžių, nebent jos įtaka labai didelė.

Vėliau teko priimti pavėluotą sprendimą dėl investavimo, šiaip ne taip pardaviau vienas akcijas 200 lt pigiau nei galėjau tada, kai “logika sakė, kad parduočiau, o nuojauta, kad dar kils”. Tik ateitis parodys, ar tai buvo geras sprendimas.

Darbe nustojau dirbti iš sąrašo, pamiršau keletą darbų. Atsilikau nuo grafiko ir pan.

Mėginau taikyti čia rašytus streso valdymo metodus. Tačiau, kai bėdų vis daugėja, o problema pamatai kaskart kitu kampu, tuomet kiekvieną procedūrą tenka kartoti. O galų gale pamiršti, kad reikia viską sutvarkyti, t.y., kad metas atsipalaiduoti ir nusiraminti, o tuomet jau spręsti uždavinius.

Pakeisti aplinką

Pirmas žingsnis paprastas žingsnis, kuris iš tiesų padeda, tai pakeisti aplinką. Nukreipti mintis šiek tiek kita linkme. Nustoti tiesiai žiūrėti į problemą ir mėginti ją spręsti. Kai nuėjau į kitą kabinetą pietauti, iškart pradėjau blaiviau mąstyti. Visos problemos susitraukė, vėl prisiminiau streso valdymo metodus. Staiga pradėjau suvokti, kad pasaulis visai negriūna man ant galvos.

Greitai mintyse permečiau pagrindines 4 problemas. Nusprendžiau, ką su kiekviena darau. Tuomet jos nebeteko galios.

Taigi, kartais tereikia prisiminti, kad stresą ir problemas reikia konstruktyviai įveikti.

Užrašyti savo mintis

Nuolatinis galvojimas apie tą patį dažnai neša tik dar didesnį stresą. Nėra didesnės baimės nei tą, kuri slypi mūsų galvoje. Tai leidžia ją išgyventi daug kartų, įvairiausiais kampais. Tuo tarpu rašant, mėginant viską išdėlioti iš eilės, suteikti tam struktūrą, viskas pradeda aiškėti. Pradedama suprasti, kas, kaip ir kur.

Todėl siūlau pirmiausia surašyti savo mintis, o tada iš eilės išsirašyti problemas. Šalia kiekvienos parašyti, kas blogiausio gali nutikti. Kitaip tariant, kaip tai paveiks jus. Dažniausiai vos pamačius blogiausią scenarijų suprasite, kokia tai menka problema.

Nėra priežasties tam, kad iš musės padarę dramblį, tuo baustumėte savo kūną pasinaudodami stresu.

Prisiminkite, kad viskas baigiasi

Tai primena vieną istoriją, kurią jau talpinau savo puslapyje:

Kartą gyveno žmogus, kuriam labai nesisekė: šeima byrėjo į šipulius, verslas artėjo link bankroto, sveikata vis labiau šlubavo. Vyras buvo išbandęs įvairiausių būdų padėčiai pataisyti, bet niekas nepadėjo. Sekantis šiaudas buvo religija.

Nuėjo pas rabiną, viską jam papasakojo ir šis sako:
– Pasikabink ant savo durų užrašą „Ne visada taip bus“.

Žmogus taip ir padarė. Grįžo pas rabiną po metų, kai verslas klestėjo, santuoka buvo tvirta, o sveikata puiki. Tuomet jam šis atsakė:
– Ne visada taip bus.

Niekada nėra taip blogai, kad negalėtų būti blogiau. Iš pirmo žvilgsnio tai demotivuojanti mintis. Kita vertus, tai reiškia, kad jūs esate pakankamai geroje padėtyje, nes būna blogiau. Tad pasidžiaukite, kad jums gerai sekasi 😉

Nėra gyvenimo be problemų

Prieš kokius 10 metų, vis pagalvodavau, kaip būtų šaunu, jei dingtų visos mano problemos. Tai labai primena tą frazę: „nuo rytojaus gyvensiu gerai“. Tas rytojus niekada neateina. Kad ir kaip gražiai susitvarkote gyvenimą, vis tiek į jūsų gyvenimą atslinks kažkokios bėdos. Vadinkime jas iššūkiais 🙂

Būtent todėl reikia mokėti susidoroti su stresu ir įtampu bei konstruktyviai spręsti problemas. Kai stresas mus aplanko, tuomet jau vėlu mokytis, tada metas jį minimizuoti ir susigrumti su „iššūkiais“.

Turbūt sunkiausia yra pastebėti, kad jau kažkas blogai ir derėtų imtis priemonių situacijai pataisyti. Tokių situacijų metu, mūsų inteligentiškoji smegenų dalis visiškai arba dalinai atjungiama, todėl sunku prisiminti, kad galima su situacija susidoroti visiškai kitaip – konstruktyviai ir be streso.

Tiek šįkart apie mane ir stresą.

Share

Keletas pastarųjų savaičių

Šįkart apie mano kasdienybę per pastarąsias savaites.

Sergu sergu sergu

Iš pastarųjų 5 savaičių, sirgau 2. Nespėju pasveikti, o jau vėl gavau priverstinio „poilsio“. Įdomiausia tai, kad tai nutinka būtent tuo laiku, kai būtų šaunu atsipūsti ir įveikti šūsnį darbų darbelių. Porą siaubingiausių ligos dienų būnu pasyvus – atsigaunu, o vėliau sutvarkau ir padarau daug užduočių.

Vėl pasijaučiau kaip studentas

Kelias dienas teko dideliais kiekiais spręsti fiziką. Niekad jos gerai nemokėjau, bet kol ji pakankamai paprasta, tai visai smagu. Pagalvoji – ne veltui turiu įgūdžius 😉 Reikalas tas, kad padedu artimam žmogui. Bėgo nuo vilko, pakliuvo pas mešką.

Įtampa

Kuo daugiau darbų, kurių negali tiesiogiai kontroliuoti, bet kartu jautiesi atsakingas už jų atlikimą, tuo daugiau streso. Bandau spausti daryti viską dabar pat, kad man būtų rami galva, bet taip nepavyksta.

Labiausiai padedantis dalykas yra visų užduočių, kurias turiu atlikti surašymas. Surašai, apytiksliai nustatai, kiek viskas truks. Tada nuo ko pradėti ir įtampos lyg nebuvę.

Kūrybiškumo pliūpsnis ir užgesimas

Esu užsibrėžęs tikslą, kiekvieną savaitę patalpinti po straipsnį. Maloniausia yra tuomet, kai įrašai parašomi į priekį. Tokiu būdu galima laisviau rinktis laiką, kada tai daryti ir temas, nes kai kurių parašymas užima ilgiau laiko, pvz., tenka paskaityti kitų straipsnius ar knygas, kad geriau įsigilinčiau.

Po ilgos pertraukos, vėl buvau sukaupęs parašytos medžiagos į priekį. Turėjau idėjų. Tačiau šiandien, pirmą kartą rašau straipsnį pačia paskutinę dieną. Būtent tada, kai turiu jį paskelbti. Minčių, kurioms užtektų turimų kelių valandų nėra. Todėl nusprendžiau parašyti apie save. Dažnai apie šį puslapį galvoju kaip „Asmeninį asmeninio tobulėjimo blogą“ 😉

Taupau taupau taupau

Kas nuolat skaitote blogą, žinote mano finansinius tikslus. Tad pasakysiu tik tiek, kad tapau lizingo bendrove ir įgyvendinti savo tikslus bus daug sunkiau. Sumokėjau sumą iškart, o man grąžins per ilgą laiką, mažomis sumomis.

Norėdamas vis tiek įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pradėjau ypatingai taupyti. Svetainėje www.kurdingopinigai.lt nuolat stebiu, kokios planuojamos šio mėnesio išlaidos, kurios paskaičiuojamos pagal vienai dieną tenkamą vidurkį. Ačiū už nuorodą tinginiui.

Labai apribojau išlaidas maistinių pramogų kategorijai: ledai, šokoladai, picos ir pan. Dėl to turbūt tapau sveikesnis 😉

Žinoma, nesu visiškas taupuolis. Išleidau pinigų akcijinėms prekėms, juk vis tiek jos bus sunaudotos anksčiau ar vėliau. Geriau sandėliuoti namuose nei už tai mokėti prekybos centrui. Tačiau galutinis išleistų pinigų rezultatas šį mėnesį, įskaitant absoliučiai visas išlaidas, yra 631.8 lt – maždaug trečdalis algos 😉

O tiems, kas atkirs, jog galvojimas apie taupymą, priveda prie mažesnių pajamų, pasakysiu taip: mąstau apie tai, kiek daug pinigų liko mano sąskaitoje, o ten skaičiai kaskart vis gražesni. 🙂

Ankstyvas kėlimasis

Dingo didžioji mano pagalbininkė rytais – saulė. Pasidarė daug sunkiau keltis, o dar jei kambaryje šiek tiek vėsoka… Taigi, teko pamiegoti ilgiau nei 7,5h per parą, net jei keldavausi vėliau nei turėčiau (tikslas: keltis 07:30 kasdien arba miegoti ne daugiau kaip 7,5h, kad vakare anksčiau patrauktų į lovą).

Kaip bebūtų, įprotis nepersimiegoti stiprus. Išgulėti lovoje ilgiau nei 8-9h sudėtinga. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad užmigti kartais užima nuo pusės iki vienos valandos iš minėtų devynių.

Skaitymas

Skaitymo įprotį išlaikyti labai lengva. Dažnai tenka skaityti prieš pat gulant į lovą, kai visi darbai padaryti, taip atitolinant trokštamą miegą. Kadangi kartelę iš 30 min. per dieną nuleidau iki 10 min., tai rezultatas toks, kad skaitau dažnai, bet po labai mažai. Kai skaitydavau po 30 min, tai per savaitę vieną knygą, o dabar tik per mėnesį. O laisvo laiko knygoms, kaip dauguma, randu mažai.

Tiek šįkart apie mane. Tikiuosi, jog buvo įdomu, jaukaus jums vakaro, mieli skaitytojai. 🙂

Share

Kodėl televizija yra blogis

Manau, kad daugelis žmonių tą supranta, tačiau vis tiek neišmeta televizoriaus lauk. Todėl šiame straipsnyje noriu priminti, kokią žalą sau darome jo neatsisakydami.

Kaip kenkia televizija

  1. Didžiulis stresas smegenims. Paprastai manoma, kad televizorius alina akis. Taip, tai tiesa, tačiau jis daro ir kai ką blogesnio. Matyti akimis televizorių nėra sunku, tačiau smegenys ne tik mato vaizdą, tačiau iš tų piešinių sukuria gyvenimo realybę. Tai sudėtingas ir varginantis procesas. Teiginys, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis, yra viso labo mitas. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja.

    Kita problema yra tame, kad žmogus suvokia, kad mato netikrą vaizdą, tačiau kitos smegenų dalys, deja, elgiasi lyg tai būtų tikrovė. Kaip tai įrodyti? Žmonės sapnuoja košmarus, žiūrėdami siaubo filmus išsigąsta, pasilenkia, kad išvengtų į juos lekiančių daiktų ir pan. Dažnas žmogus yra apsiašarojęs dėl liūdnos filmo pabaigos. Vadinasi, žmogus patiria ir psichologinį stresą. Kita vertus, komedijos ir humoro laidos gali prajuokinti.

    Taigi, žmogus žiūrintis televiziją tam, kad pailsėtų, tik dar labiau pavargsta protiškai

  2. Prarandama daug laiko. Abejoju, kad vidutinis lietuvio laikas praleistas prie TV labai skiriasi nuo amerikiečių, tad pasitelksiu jų turimus duomenis. Vidutinis amerikietis į TV dėžę spokso daugiau nei 4 valandas per parą. Tai yra 28 valandos per savaitę – mažai tetrūksta iki standartinės darbo savaites. Per metus žmogus televizijai sunaudoja 2 mėnesius laiko!

    Kaip manote, ką galima nuveikti per 2 kiekvienų metų mėnesius? Tapti laimingesniu? Turtingesniu? Geresniu? Išmokti užsienio kalbą? Galima nuveikti daugybę dalykų!

    Žmogus, pasiekęs 65 metų amžių, bus praleidęs prie televizoriaus 9 savo gyvenimo metus! Turėkite omeny, kad dauguma žmonių gyvens net ilgiau nei 65 metus. Tokia statistika tikrai verčia mane susimąstyti, o jus? Ką iš tiesų norite nuveikti su taip beatodairiškai švaistomu gyvenimo laiku? Jūs galite rinktis.

  3. Reklamos poveikis. Ar kada susimąstėte, kodėl ta pati reklama kartojama ir kartojama? Dažnas pagalvoja: „kas iš tos reklamos, jei vis tą patį per tą patį? Jau seniai nekreipiu į tai dėmesio”. Bet tiesa yra priešinga. Smegenys galvoja taip: šitą informaciją girdžiu ir matau nuolat, matyt, ji ypatingai svarbi. Būtinai ją įsirašysiu – ne tik į sąmonę, bet ir pasąmonę. Taip žmonės ir tampa reklamos aukomis.

    Kita problema yra ta, kad televizijos žiūrėjimas verčia mus norėti daiktų, kurie iš tiesų mums nereikalingi. Ar pastebėjote kaip reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis ir visaip kitaip „esnis”?

    Be to, jei žiūrėjote televizorių 1 valandą, tuomet reklama iš jų sueikvojo mažiausiai 10 minučių. Per dieną mažiausiai 40 minučių reklamai – praktiškai viena akademinė valanda, o per savaitę beveik 5 valandos. Tikra galybė laiko, tikiuosi nesate iš tų žmonių, kurie nuolat sako, kad jiems trūksta laiko?

  4. Blogas informacijos šaltinis. Atsiras žmonių, kurie sakys: „bet juk žiūriu tik žinias”. Tokiam žmogui užduosiu paprastą klausimą: ką rodė per vakarykščias žinias? Na, jei šį klausimą įveiksi, tai pamėgink prisiminti, ką rodė užvakar.

    Antra, informacija, kuri nėra panaudojama yra visiškai bevertė. Kokią naudą duoda tai, jog sužinoma, kad buvo nužudytas kažkoks žmogus? Kas iš to futbolo rezultato, jei jūs net nemėgstate šios sporto šakos?

    Trečia, informacija yra faktai, bet dažniausiai rodomos nuomonės. Man neįdomios jų nuomonės. Nepažįstu tų žmonių, tai kaip galiu tikėti jų žodžiais ir pasakojamomis įvykių interpretacijomis? Manau, kad praeitas mano straipsnis puikiai iliustruoja, kaip žmonės painioja faktus su jų interpretacijomis.

  5. Televizija mus programuoja (Ruvi komentaras). Visa žiniasklaida – mūsų pasaulėžiūros ir nuomonės formavimo priemonė. Į žmones, lyg į piltuvėlius, pilamas didžiulis kiekis informacijos – ilgainiui tai tampa mūsų pačių mintimis. Žmonės atbunka, atpranta mąstyti, analizuoti. Tai gali atrodyti nekalta, bet iš tiesų yra galinga programavimo priemonė.

Išvada
Yra tiek mažai priežasčių žiūrėti televiziją, kad verčiau sutaupyti pinigų ir vietos bute bei neturėti televizoriaus.

Jei žinote ir daugiau priežasčių, palikite komentaruose – atsižvelgsiu į juos ir atitinkamai papildysiu straipsnį.

Share

Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share

Kaip įveikti stresą I

Tekste pateikiami keli streso mažinimo metodai. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiau išmokti susidoroti su kylančiomis problemomis, o ne slopinti jų sukeliamą įtampą. Kita vertus, prieš imantis konkrečių veiksmų, vertėtų nurimti ir turėti „šviežią” galvą, galinčią duoti gerus sprendimus.

Tai daugiau nei 1000 žodžių straipsnis, todėl jį padalinau į dvi dalis. Kitą dalį galite rasti čia.

Kas yra stresas?

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Taip pat įsitempimas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, nuolatinės skubos ir pan.

Stresas arba tiesiog nervinė įtampa užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Jis mobilizuoja mūsų kūno energiją, paruošia raumenis staigioms reakcijoms. Deja, dažniausiai mums nereikia bėgti nuo didelio, balto ir pikto lokio… Tačiau reikia susidoroti su kažkokiomis kasdienėmis problemomis ir tvyranti įtampa tik dar labiau tai apsunkina. Streso metu smegenys nebegali funkcionuoti aukšto mąstymo lygmenyje. Tvyrančios įtampos metu organizmo kontrolė perduodama primityvesnėms smegenims, kurios gali greičiau, tačiau paprastai neadekvačiai reaguoti į besikeičiančius įvykius šiuolaikiniame pasaulyje.

Organizmas negali ilgai išbūti maksimalaus mobilizavimo būsenoje, todėl po kiek laiko streso forma pakinta. Galima sakyti, kad sušvelnėja: atsiranda tingumas, slogios nuotaikos, sutrikęs apetitas, sunku gerai išsimiegoti.

Pats savaime stresas yra apsauginė organizmo būsena skirta mus apsaugoti ir įveikti iškilusius sunkumus. Maži streso kiekiai leidžia mums efektyviau ir sparčiau atlikti darbus. Taigi, tik pastovus ar per dažnas stresas yra problema.

Miegas
Miegas yra vienas iš dviejų aprašomų metodų, kuriuos reikia naudoti prieš iškylant stresinėms situacijoms. Remiantis tyrimais, gerai išsimiegojęs žmogus gali daug geriau susidoroti su iškylančiomis problemomis, taigi, ir greičiau panaikinti stresą. Atsimenate, kad trumpas stresas yra naudingas, o ilgalaikis tampa problema?

Be to, pailsėjęs individas turi daugiau energijos bei tvirtesnę imuninę sistemą, todėl įtampos sukelti fiziologiniai pakitimai kūne vis tiek palieka pakankamai atsargų tolimesnei veiklai.

Trečia, gerai išsimiegoję žmonės būna geresnės nuotaikos, kas savo ruožtu vėl mažina tikimybę, kad stresas įveiks jus.

Paprastai laikoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego. Tačiau tai priklauso nuo aplinkos, kurioje miegate. Šviesa ir triukšmas didina reikalingų miego valandų skaičių.

Draugai ir pažįstami objektai
Visai neseniai klausiausi žymaus psichoneuroimunologo (angl. psychoneuroimmunologist) garso įrašų ir ten buvo pasakojama apie labai įdomų eksperimentą. Buvo testuojamas beždžionių streso lygis, t.y., tikrinami fiziologiniai pakitimai, pvz., padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje.

Beždžionė būdavo uždarome narve, į kurį paleidžiama elektros srovė. Buvo nustatyta, kad jei narve yra bent dar vienas individas, kurį beždžionė puikiai pažįsta, tuomet streso lygis šiek tiek sumažėja. Jei kartu į narvą patalpinama dar 12 beždžionių, kurias tiriamoji taip pat puikiai pažįsta, tuomet streso sukelti pakitimai būna maži palyginus su pradiniu variantu, kai ji buvo vienui viena narve. Svarbiausia, kad tiriamasis gyvūnas privalo pažinoti kartu patalpinamus gyvūnus arba kitaip, tai nesumažina streso sukeliamų fiziologinių pakitimų.
Taip pat, tai veikia ir su pažįstamais daiktais.

Taip yra turbūt todėl, kad streso metu dažnai vyrauja baimė, kurios metu žmogus ieško saugumo. O saugumas – pažįstamos vietos ir sąlygos. Išvada peršasi pati – reikia save apsupti dalykais, kurie yra puikiai pažįstami. Darbo vietą apsistatyti nuotraukomis ir simboliais, kurie jums kažką reiškia. Dažnai susitikti su draugais, o dar geriau su daug draugų, nes tyrimas parodė, kad kuo daugiau pažįstamų individų, tuo geriau.

Kiti metodai
Alternatyvių metodų aprašymus galite rasti kitoje straipsnio dalyje, kuri yra čia.

Share