* You are viewing the archive for the ‘Motyvacija’ Category

Pasiek tikslus greičiau: 30 dienų šalto dušo iššūkis

Norite būti sveikesnis, energingesnis, turėti didesnį valios rezervą? Tuomet artimiau susipažinkite su „šaltu dušu“.

Šalto dušo nauda

Šaltas dušas ir komforto zonaSiekdami savo tikslų, visad sutiksime kliūčių ir norint jas įveikti, teks išeiti iš savo komforto zonos, t.y., daryti tai, kas nepatinka ar pasijusti nepatogiai ir nesaugiai. Šaltas dušas simuliuoja šią patirtį.

Papildomai pridursiu, kad smegenys operuoja (automatinė dalis, kitaip dar vadinama sistema 1 (angl. system 1) asociatyviai). Todėl šalto dušo patirtis, kaip ir kitos gyvenimo pamokos, automatiškai persikelia į kitas gyvenimo sritis. Tai esminis privalumas.

Nesu daktaras, bet manau, kad organizmo šaldymas jį užgrūdina ir prideda sveikatos. Be to, po tokio dušo, akimirksniu tampate maksimaliai žvalūs, nebereikia zombinti pusę ryto 😉

Kiekviena minutė ryte auksinė, šaltas dušas padės kelias sutaupyti kiekvieną rytą.

Galiausiai, pridursiu, kad pasakymas „tai buvo šaltas dušas/gavo šaltą dušą“  atsirado būtent dėl aukščiau išvardintų privalumų. Dažniausiai apie tai negalvojame, bet mūsų smegenys intuityviai tai supranta.

Pasigilinkime

Šis iššūkis puikiai leidžia nustatyti, ar ketinate kažką pasiekti, ar ne. T.y., ar skaitote asmeninio tobulėjimo straipsnius dėl skaitymo, ar dėl praktinio panaudojimo.

Dušo iššūkis nereikalauja jokio pasiruošimo, jokio papildomo laiko. Iš esmės, net nėra ką galvoti (angl. no brainer), reikia griebti šitą jautį už ragų.

Būtent todėl, pagal rezultatą, galiu iškart pasakyti, ar pasieksite, ką nors gyvenime, ar ne.

Jei esate rimtai nusiteikę tobulėti ir siekti, tuomet šį iššūkį įvykdysite „su malonumu“. Jei ne, tuomet supraskite, kad perskaitytos bei nepanaudotos žinios yra nieko vertos. Be to, turbūt galite geriau panaudoti savo laiką…

Asmeninė patirtis

Pats apie iššūkį perskaičiau ir pradėjau 2014 kovą ar balandį. Tęsiau jį 40-50 dienų. Labai dažnai tekdavo eiti po šaltu dušu daugiau nei kartą per dieną, t.y., nesvarbu, kiek kartų per dieną reikdavo į dušą, visad naudojau tik šaltą. Jei jau daryti iššūkį, tai daryti rimtai.

Dabar darau kiek kitokį variantą (apie 6 mėnesius). Nusiprausiu po šiltu, o tuomet 15-40 sekundžių atsuku šalčiausią vandenį. Tiek laiko užtenka, kad organizmas šaltą vandenį pradėtų laikyti normaliu. Tad gaunu 80% naudos, per 20% laiko.

Straipsnio proga pradedu šį iššūkį vėl ir mėgaujuosi tik šaltu dušu (nuo 2015-03-23).

Pabaigai

komforto zonaIššūkio esmė, kad jūsų komforto zona turi tapti išėjimas iš komforto zonos. Būtent tai pravers gyvenime. Visi geriausia dalykai yra už jos ribų.

Nori kažko pasiekti? Pirmyn, įrodyk!

 

Share

Įdomūs psichologiniai pastebėjimai (1 dalis)

MokymasisPrieš savaitę „praėjau“ online kursą „How to Learn Math“. 

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti labiausiai įstrigusiomis mintimis. Pats kursas trumpas ir paprastas, siūlau patiems išbandyti – įkvėps imtis naujų dalykų ir įkvėps pasitikėjimo savo gebėjimais.

Kartojimas prieš gilų suvokimą (angl. repetition versus big idea)

Turime apskritimo perimetro formulę: C = d * pi. C perimetras, d skersmuo, pi yra pi.

Šią formulę galima išmokti arba suvokti vizualiai, kad apskritimo skersmuo yra visad 3 kartus ir truputį mažesnis nei jo ilgis. Štai kaip vizualiai tai atrodo:

Apskritimo ilgio priklausomybė nuo diametro 

Manau, kad po tokio vizualaus suvokimo, tos formulės atsiminti niekad nereikės, nes intuityviai žinosite diametro ir perimetro santykį.

Daug būdų tam pačiam dalykui sužinoti

Kiek skirtingų būdų galima sugalvoti, norint gauti rezultatą 5 x 18?

  1. 5 * 10 + 8 * 5 = 50 + 40 = 90
  2. (2 * 5) * (18 / 2) = 10 * 9 = 90
  3. 20 * 5 – 5 * 2 = 100 – 10 = 90
  4. 18 * 2 + 2  * 36 + 18 = 36 + 36 + 18 = 72 + 18 = 90

Priklausomai nuo konkrečių skaičių vienas šių būdų gali būti daug parankesnis nei kitas. Pats visad rinkdavausi 1 variantą. Dabar kartais rinkčiausi antrą ir trečią.

Naujų dalykų mokymasis ir klaidos

Kai darome tai, ką žinome ir mokame, tuomet iš esmės skiname darbo vaisius, bet smegenyse nevyksta jokie pokyčiai. Norint tobulėti, reikia sunkesnių problemų nei esame susidoroję praeityje. Klystant ir bandant naujus dalykus, pradeda atsirasti nauji ryšiai smegenyse. Tai papildomas motyvas, ne tiesiog kartoti tai, ką moki, bet nuolat siekti daugiau. Kaip dirbant su svarmenimis, norint toliau tobulėti, reikia nuolat didinti svorį.

Taksistų atmintis

Taksistams norint tinkamai naviguoti mieste, reikia žinoti labai daug informacijos. Čia dar turbūt prieš GPS laikus 😉 Taigi, buvo padarytas tyrimas apie jų smegenų pokyčius. Sritis atsakinga už orientaciją ir vietoves akivaizdžiai padidėdavo, kai asmuo įsisavindavo kelius. Nustojus dirbti taksistu, smegenys vėl po truputį grįždavo į pradinę būseną.

Tai reiškia, kad turime nuolat dirbti. Kaip įprasti raumenys atrofuojasi, lygiai taip pat smegenų pajėgumas mažėja. Manau, kad tai viena esminių priežasčių, kodėl > 30 metų žmonės pradeda sakyti, kad nieko neatsimena, nieko nebegali išmokti ir t.t. Tiesiog, nuo nieko neveikimo smegenys atbunka.

Bet gera žinia ta, kad visad galima jas ištreniruoti.

Skatinimas sakant, kad esi protingas arba, kad sunkiai padirbėjai

Vaikams buvo duodamos užduotys ir prašoma jas išspręsti. Tai atlikus, vienai grupei buvo sakoma, kad jie sunkiai stengėsi ir puikiai padirbėjo. Kitai, kad jie protingi.

Tada buvo klausiama, ar jie nori dabar lengvesnio, ar sunkesnio uždavinio. Tie, kuriuos pavadinimo protingais, rinkdavosi lengvesnį, o tie, kuriems buvo sakoma, kad sunkiai dirbo, rinkdavosi sunkesnį.

Kaip manote jūs pasielgtumėte šioje situacijoje? Man teko daug kartų girdėti „protingas“. Pamąstęs apie savo gyvenimą, tikrai radau daug kartų, kai rinkausi „lengvesnį“, nes nenorėjau suklysti. Mėginant spręsti sunkesnę problemą, didesnė tikimybė pasirodyti kvailiu ar tiesiog suklysti.

Prie to dar pridėkime faktą, kad vertiname dalykus pagal tai, kaip sunku juos gauti ar padaryti. Todėl sunkesnių problemų įveikimas suteikia didesnį pasitenkinimą.

Lėtas nereiškia blogas

Laurent Schwartz buvo matematikas, kuris įnešė naujovių į savo lauką. Įdomus faktas, kad jis save aprašo taip: „Aš visada buvau neužtikrintas savo intelektualiniais gebėjimais; Galvojau, kad esu neprotingas. Tai tiesa, kad buvau, ir tebesu, ganėtinai lėtas. Man reikia laiko apsvarstyti dalykams, nes turiu juos suprasti iki pat galo. Jei atsakydavau pirmas į mokytojo klausimą, tai todėl, kad tai būdavo klausimas į kurį jau žinojau atsakymą iš anksčiau. Bet, jei būdavo užduodamas naujas klausimas, paprastai, mokiniai, kurie nebuvo tokie geri kaip aš, atsakydavo pirmiau nei aš. Artėjant link 11-tos klasės, slapčia apie save galvojau, kaip apie kvailį.“

Nieko sau istorija. Tai man primena viena dėstytoją iš mano universiteto. Prieš atsakydamas visad pagalvoja bent kelias sekundes. Bet, kai jau atsako, tai tiksliai ir iškart prie esmės. Kartais geriau patylėti, kol gerai visko neapmąstėme. Taip pat, lėtas visai nereiškia, kad kvailas.

Share

10 žingsnių link vidutinybės

1. Likti su senomis idėjomus: neskaityti knygų, nemėginti naujų dalykų, neįsiklausyti į kitų nuomonę, viską daryti įprasta tvarka/būdu.
2. Neturėti tikslų arba turėti per daug.
3. Praleisti daug laiko socialiniuose tinkluose (facebook, twitter, IM ir t.t.).
4. Neskirti laiko pabūti vienam su savimi ir mąstyti.
5. Gyventi nuo algos iki algos – išleisti viską, ką gaunate.
6. Nesugebėti pasakyti „ne“, kai to iš tiesų nenorite, ar, kai galėtumėte tą laiką panaudoti geriau.
7. Nedaryti to, kas jums patinka labiausiai.
8. Atidėlioti
9. Nesportuoti ir žalingais įpročiais alinti organizmą
10. Bijoti

Kaip išvengti klaidų:
1. Skaityti knygas, išbandyti naujus dalykus, perprasti naujas idėjas.
2. Turėti keletą tikslų ir aktyviai jų siekti.
3. Daugiau laiko praleisti bendraujant gyvai nei socialiniuose tinkluose.
4. Kartą per savaitę užsidaryti kambaryje ir mąstyti.
5. Planuoti finansus. Turėti atsidėjus 6 mėn. išlaidų sumą.
6. Pasakyti „taip“ tik tada, jei tai nesikerta su siekiamais tikslais ir norais.
7. Pradėti nuo mėgstamiausios veiklos ryte.
8. Atidėliojimą išnaudoti produktyviai – atidėlioti nesvarbius dalykus, kad būtų vietos tikslų įgyvendinimui.
9. Aktyviai mankštintis bent kelis kartus per savaitę. Atsisakyti visų žalingų įpročių.
10. Baimę laikyti rodykle, kuri rodo, kuria kryptimi pasukti.

Share

Gyvenimo pokyčiai

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Share

Apie atidėliojimą, stresą ir produktyvumą

Jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis, kad kelias į produktyvumą yra darbo ribojimas. Paradoksalu, bet kuo toliau, tuo labiau tuo tikiu.

Kaip tai veikia? Prieš akis laukia ilga 8 valandų darbo diena. Smagu, jei papuolė ypatinga diena, kai neskambina pikti klientai, o užduotys įdomios. Bet kitu atveju žmogus iškart linksta į atidėliojimą. Kadangi atidėlioja, darbai pradeda „degti“ – patiriamas stresas. Galų gale pasiekiama tokia stadija, kai stresas nugali ir darbai pajuda iš mirties taško.

Apie atidėliojimo sustabdymą rašiau čia. Šįkart apie tai kitu kampu – psichologiškai. Štai trys esminės klaidos:

Darbo rezultatų matavimas valandomis.

Matuoti darbų trukmę valandomis prasminga, tačiau rezultatus ne. Šitas dalykas matyt išliko nuo industrinio amžiaus laikų.

Jei tavo produktyvumas matuojamas išdirbtomis valandomis, tuomet, ar egzistuoja kokia nors motyvacija ar entuziazmas padaryti greičiau? Galima sakyti, kad skubėjimas tai papildomas įsitempimas ir stresas organizmui. Tačiau lygiai tą patį galima perfrazuoti taip: ar yra prasmė daryti geriau, bet lėčiau? Be to, entuziazmas ir motyvacija padeda surasti kitus sprendimus, kurie ir greitesni, ir kartu tokie pat kokybiški ar net dar geresni.

Dabar užduokite sau klausimą: jei galėtumėte iš anksto apsibrėžti dienos darbus, kuriuos atlikus esate visiškai laisvas daryti ką norite, ar liktų prasmė atidėlioti? Ar atsirastų akstinas šiek tiek paskubėti? Turbūt automatiškai nebūtų noro pafacebookint ar paskaitinėti kažkokias naujienas, jei žinai, kad padarai šitą, dar tą, o tada aną ir viskas.

Didžiuliai darbų sąrašai

kuriuose nesimato galo, sukelia stiprų norą atidėlioti.

Tai labai panašu į darbų matavimą valandomis. Manau, kad beveik visi iš skaitančių šį puslapį yra bent kartą mėginę susirašyti visus dienos darbus į lapelį. Gana greit iškyla problema, kad tas lapelis užsipildo visiškai. Tačiau juk valandų darbo dienoje skaičius nepaaugo. Automatiškai išlenda atidėliojimas bei nepasitenkinimas, kad nespėjame atlikti visų darbų.

Žinoma, puiku naudoti GTD sistemą, kur daugybė sąrašų – ji puikiai mažina stresą bei leidžia nieko nepamiršti ir nuolat būti aprėpus viską. Tačiau galų gale – darbus teks atlikti. O atlikti juos iš milžiniško sąrašo daug sunkiau nei iš susidedančio vos iš kelių punktų.

Nežinojimas kada sustoti

rezultatai ir poilsis yra mūsų tikslas, o ne nuolatinis plūkimasis.

Abu aukščiau minėti dalykai susideda į vieną sprendimą – pasirinkti, kada sustosime. Jei turime galutinį tikslą, tuomet nesvarbu valandos, nesvarbu kiti darbai – padarome tai ką apsibrėžėme, kitką paliekame rytojuj.

Praktinis panaudojimas

Tarkime, kad jūsų darbo rezultatas matuojamas valandomis (nereikia painioti su galutiniu produktu: pagamintos prekės, suteiktos paslaugos, naujas programinės įrangos funkcionalumas). Be to, jūs mėgstate užsukti į facebooką, paskaityti naujienas, išgerti kavutės ir t.t. Manau, kad dažnas dirba tik 75% pajėgumu, nes vien ką tik minėti dalykai užima 0,5-1 val. per dieną, kas sudaro 12,5 % ir jums palieka tik 87,5% darbo laiko.

Taigi, teoriškai tą patį darbo rezultatą galite pasiekti per 6 valandas vietoj 8. Žinoma, retas darbdavys tokį dalyką taip paprastai pateisins ir leis išeiti namo 15:00 vietoj 17:00. Koks tuomet paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti? 2 valandas per dieną užsiimti savo tikslais. Žinoma, ne visų tikslų galima siekti savo darbo vietoje, bet esu įsitikinęs, kad visad atsiras asmeninių reikalų, kuriuos galima sutvarkyti darbe: paskambinti giminėms; išsirinkti spausdintuvą; užsisakyti prekes internetu ir t.t.

Tačiau, kad tas 6 valandas nedirbtumėte tais pačiais 75% pajėgumo, kas reikštų, kad tiesiog darote dar mažiau, reikia iš anksto susiplanuoti, kokį rezultatą šiandien norite turėti. Pvz., parengti ataskaitą X, išsiaiškinti situaciją dėl Y, suprogramuoti Z dalį naujos duomenų įvedimo formos. Labai svarbu, kad šis sąrašas neilgėtų, nes kaip minėjau aukščiau – tai didžiulis demotivatorius. Bet būkime sąžiningi, darbe nuolat atsiranda skubių darbų, kurie turi būti padaryti „vakar“. Tokiu atveju, tiesiog išbraukite vieną iš anksto suplanuotą darbą, kurio trukmė panaši į naujai pasirodžiusią užduotį. Visi darbų pridėjimai, kurie gali prailginti darbo dieną yra draudžiami.

Kai visa tai baigta – esate laisvas. O visą dieną išbūnate motyvuotas ir gaunate geresnius rezultatus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimi visi, įskaitant ir darbdavį.

O dar pridėkime faktą, kad visą vakarą galite ilsėtis, nes atlikote darbe asmeninius darbelius – gaunate geresnį poilsį. Geresnis poilsis = dar didesnis produktyvumas.

Manau, kad akivaizdu, jog tą galima pritaikyti bet kokiam siekiamam asmeniniam tikslui, darbovietė viso labo pavyzdys. Jei garažo tvarkymui skirtos 2 valandos, tai jos visos bus užimtos. Užduotis visada pasiglemžia visą jai skirtą laiką. Tačiau, jei ketinate eiti „pailsėti“, kai bus sutvarkytos 6 lentynos (kas užtrunka tas pačias 2 valandas), tai esu įsitikinęs, kad tą padarysite greičiau ir maloniau.

Straipsnis įkvėptas „Simple Work”.

Share

Kaip pradėti arba tiltų atgal sugriovimas

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

  • Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
  • Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
  • Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
  • Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
  • Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Share

Laiko valdymas pasinaudojant skirtingomis perspektyvomis

Laiko valdymasLaiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Share