* You are viewing Posts Tagged ‘emigracija’

3 mėnesiai Londone – įspūdžiai

Greenwich, London, United KingdomLondone jau praleidau tris mėnesius (2013.12.12). Trumpai papasakosiu, kas man labiausiai įsiminė.

Bankinė sistema

Prisimenu Ivetos straipsnį apie Kanadą, kuriame buvo parašyta, kad bankinė sistema kaip akmens amžiuje. Tai prie to galiu pridurti tik tai, kad gavau čekių knygelę! Dabar tereikia paauksuoto parkerio…

O su mano debetine Visa kortele norint atsiskaityti, pakanka kortelės numerio ir galiojimo datos. Nereikia jokio patvirtinimo kodo iš kitos kortelės pusės. Taigi, bet kurioje parduotuvėje, kurioje yra filmuojama, nuolat “pavagiami” kortelės duomenys. Šitą neseniai išsiaiškinau, kai pamėginau atsiskaityti ne Lietuviška kredito kortele, bet angliška debeto http://amazon.co.uk. Beje, ta pati situacija įvyko atsiskaitinėjant ir darbine kortele.

Prieš išvykstant, Lietuvoje įvyko priešingas dalykas, prieš galutinį apmokėjimą, dar pats Swedbankas paprašo suvesti paties pasirinktą slaptažodį. Norėčiau, kad ir čia taip būtų. Gal kas žino šitos problemos sprendimo būdų? Nes dabar galvoju, kad reikia atsidaryti antrą sąskaitą, prie kurios nebūtų priėjimo per kortelę ir visus pinigus laikyti ten.

Galima tęsti toliau. Kai pirmą kartą darai kam nors pavedimą, tai patvirtinimas vyksta taip, kad sulauki skambučio ir į telefoną turi suvesti kodą, kurį matai interneto naršyklėje. Sakyčiau, lėtas variantas, palyginus su elementaria 36 kodų ant kortelės sistema (juos moku atmintinai). Ilgai užtrunka išklausyti tą litaniją apie tai, kaip viską daryti, kas čia skambina ir t.t.

Visi atsipūtę ir labai mandagūs

Kaip rašiau pirmame įraše, matau, kad visi žmonės čia atsipalaidavę, nepersistengia, labai daug juokauja, dažnai vulgariai arba paaugliškai. Tačiau taip pat sunkiai dirba. Tikrai jaučiasi, kad viskas kitaip nei Lietuvoje. Iš vienos pusės atrodo, kad tai priešingybė profesionalumui ir produktyvumui, bet sprendžiant pagal šalies ekonomiką, viskas vyksta kiek kitaip.

Be to, visi nuolat vieni kitiems dalina komplimentus kaip „Puiki idėja!”, „Šitai puikiai suprogramuota”, „Gerai padirbėjai su tuo ir anuo”. Man toks įspūdis, kad jie taip sako visada. T.y., automatiškai atmeti beveik viską ką sako.

Kitas dalykas, kad vos tik koks mažmožis įvyksta, visi iškart puola tarti „sorry”. Tokiose pačiose situacijose Lietuvoje net  oj” nepasakytum. Pvz., atidaro kas nors kitas duris, pro kurias ketini eiti ir jau atsiprašinėja. Tai nei jis galėjo matyti, kad einu, nei man sutrukdė, nes duris atidarė. Bet kažkodėl vis tiek išgirsi „sorry”. 

Be to, vieni kitiems duris atidarytas palaiko, nors kitas žmogus net už 10-30 žingsnių. Tiesiog neįprasta.

Gamta, oras ir tvarka

Patinka, kad visur gražūs parkeliai, kiemeliai sutvarkyti ir žali. Labai ilgai laikosi žalia spalva. Tiesa, pradedu pasiilgti sniego, kurio tikiuosi pavyks rasti Lietuvoje vasarį ar kovą.

Malonu išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti. Naktį nėra jokių baimių, kad kas užpuls ar ką padarys. Vieną kartą išėjau pabėgioti ir nepasiėmiau telefono, tačiau sugalvojau grįžti kitu keliu. Tai po to teko klausti kažkokių vaikinų apie 21h, kurie rūkė žolę, kaip man grįžti namo. Jiems buvo juokinga, kai paaiškinau, kad toj vietoj gyvenu, o ne šiaip man į tą stotelę nueit reikia 🙂

Lietus yra kitoks. Jei lyja, tai skėtis menkai padeda. Tačiau beveik visad tai nei lietus, nei dulksna, kažkoks tarpinis variantas, turbūt geriausia tiesiog vaikščioti su kapišonu.

Anglų kalba ir žmonių ego

Jau papasakojau apie jų mano manymu perdėtus komplimentus ir kartu galbūt nenorą sakyti tiesą į akis. Tai paklausus jų, ar aiškiai šneku angliškai, man buvo labai tvirtai užtikrinta, kad viską supranta ir puikus mano anglų kalbos lygis.

Iš kitos pusės, esu visiškas „gerietis”. Neatsimenu, kad būčiau susipykęs su bendradarbiu ar klientu. Londone per gana trumpą laiką, sugebėjau užrūstinti du kolegas. Man net nesuvokiama kodėl, nes abi situacijos buvo visiškai kasdienės. Abiem atvejais tai kilo tikrai ne dėl mano gebėjimo kalbėti angliškai ribotumo.

Interneto nerasta, telefono ryšys padrikas

Sunku trumpai tai apibūdinti. Bet Londono internetui iki Lietuvos interneto turbūt kokių 10-20 metų reiks vystytis. Tiksliau, turbūt bus išrasta kokia nauja bevielė technologija ir tada internetas galbūt bus normalus. Šneku tiek apie greitį, tiek apie tai kaip dažnai jis mėgsta neveikti.

Telefono ryšys irgi prastas. Rodo 5 padalas iš penkių, pradedi su kuo šnekėti per skype (naudojant mobilų internetą) ir kažkaip lieka viena padala. Gana dažnas atvejis, kad stringa sms’ai. Čia kaip Lietuvoje prieš kokius 5-10 metų.

Buvo pora savaitgalių, kai nebuvo galima skambinti, bet internetas telefone veikė. Taigi, nei telefonų, nei interneto Londone nėra. Tiesa, jei matuoji interneto greitį, kad ir iš to paties telefono, tai gauni įspūdingus 3G greičius (4G mano tel.nepalaiko). Tačiau, kai realiai ką nors siuntiesi ar atidarinėji puslapį, tai tokio greičio tu nematai. Kvepia sukčiavimu. Tuo tarpu, jei Lietuvoje tu testui pasirenki užsienio serverį, tai torentai tau ir siunčia tokiu greičiu, kokį testas parodė.

WP_20131102_015Minimalus atlyginimas

Gyvenu taupiai, vedu išlaidų žurnalą. Todėl galiu pasakyti, kad kas čia dirba už minimalų atlyginimą, tai nieko nesutaupo. Visą atlyginimą reikia pakloti pragyvenimui. Tad, jei norima dirbti nekvalifikuotą darbą, reikėtų pasirinkti mažesnį miestelį, kur yra kažkokių fabrikų ir nuomos kainos mažos. Galbūt dar galima mėginti miesto pakraščius.

Mokam 800 svarų (3200 Lt) už vieną kambarį, dviejų kambarių bute. Gyvenu nei per toli, nei per arti centro (rytuose, antra zona). Tuo tarpu minimali alga yra ~900 svarų.

Atlikau dar šiek tiek matematikos. Kad apsimokėtų man dirbti Londone, reikia uždirbti bent 7000 Lt, arba geriau jau tada likti Lietuvoje. Tiesa, primenu, kad atvykimo pagrindinės priežastys nebuvo pinigai.

Mokesčių sistema pažengusi

Dėl mokesčių išskaičiavimo tai tenka pagirdi Jungtinę Karalystę. Vietoj visų buhalterinių nesąmonių, egzistuoja centrinė sistema, kur įmonė tiesiog įveda tavo duomenis, kiek nori tau algos mokėti ir gauna atsakymą, kiek turi išskaičiuoti mokesčių iš tavęs.

Taigi, nereikia įmonei nei krūvos buhalterių, nei klaidų jie įvels. Pvz., nuolatinė problema Lietuvoje, kad gauni skirtingo dydžio algą kas mėnesį, ar dar kokią nuomos sutartį turi. Tai visad tenka ką nors primokėti valstybei finansinių metų pabaigoje, kai pildomos deklaracijos. Neįmanoma gerai mokesčių apmokėti. Tada reikia su darboviete aiškintis, kad jie daugiau turi tau pinigų pervesti. Oficialiai juk tu esi mokesčių skolingas valstybei, o ne įmonė.

Taip pat, turbūt daugelis žino, kad, jei Lietuvoje neišdirbi pilnų metų, gali deklaruoti mokesčius ir tau kitais metais perves permokėtus mokesčius. Čia viskas daug sumaniau! Nieko laukti nereikia: pradėjus dirbti pirmą kartą, kiekvieną mėnesį tiesiog išskaičiuoja per mažai mokesčių bei palaipsniui juos didina. Todėl gali džiaugtis didele alga iškart. Tiesiog puiku!

Biurokratija

Jei kas mano, kad Lietuvoje jos daug, tai tegu pabando Londone gyventi oficialiai ir viską daryti kaip priklauso. Man kaip programuotojui, viskas turi būti paprasta ir neturėtų būti beprasmio darbo. Čia taip nebūna. Turi visokius adreso patvirtinimus gauti, sudeklaruoti milijoną kartų kur gyveni, milijonui skirtingų įmonių, savivaldų ir t.t.

Beje, laiško, kad aš nesu ieškomas nusikaltėlis bei nesu padaręs rimtų nusižengimų taip ir negavau.

Share

Pirmoji savaitė Londone – įspūdžiai

WP_20130912_045Kodėl?

  1. Visad norėjau pagyventi užsienio šalyje ir patirti kitą kultūrą.
  2. Norėjau iki galo išmokti anglų kalbą. Kitų užsienio kalbų nemoku pakankamai gerai, tad pasirinkimo ratas pakankamai mažas.
  3. Aplinkybių sutapimas, kad noriu keisti darbą, bei, kad niekas manęs Lietuvoje nelaiko (išvykau su mergina).
  4. Žinoma, jei patiks čia gyventi, tai gerai būtų ir kažką atsivežti į Lietuvą.

Lietuvoje man darbo buvo, atlyginimas irgi pakankamas, bet norėjosi pamatyti daugiau, tad išvykau. Planuoju pagyventi čia metus ar pusantrų. Po to, būtų visai įdomu padirbėti Australijoj ar Naujojoj Zelandijoj.

Pasiruošimas

  1. Sukaupti pakankamą sumą pinigų, kad užtektų pragyventi porai mėnesių (apie 5k lt), užmokėti užstatą už būsto nuomą ir vieną mėnesį į priekį (apie 8k lt nuomai).
  2. Iš pažįstamų sužinoti, kaip naudotis transportu, kaip nuomotis būstą ir pan. Egzistuoja Oyster kortelę, kurią naudojant galima lengviau naudotis transportu, nei vis perkant bilietą.
  3. Gauti Lietuvoje kredito kortelę – tiek dėl to, kad bet kur galima atsiskaityti, tiek dėl to, kad galioja kartu su ja kelionių draudimas.
  4. Nusipirkti telefoną su GPS, 3G internetu ir t.t. Pasirinkau Nokia Lumia 620 už 670lt. Pavyko nusipirkti dar būnant Lietuvoje ir per daug nepermokėti lyginant su tuo, už kiek galima UK nusipirkti.

Įvairūs pastebėjimai

Eismas

Priprasti prie kitos pusės eismo yra daug sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors visad einant per kelią, būna parašyta „Look right”, „Look left“ arba „Look bothways”, tačiau smegenys taip greit nepersiauklėja. Vos tik pažiūri ta kryptimi, kuria parašyta, iškart persuki galvą ir toliau eini per gatvę žiūrėdamas į priešingą pusę – tikrai sunku persilaužti.

Be to, mano nuomone, žmonės čia visai pablūdę. Lygiai, kaip būnu pasipiktinęs, kad kažkoks pėstysis pereina per gatvę, ne per perėję, ir priverčia mane stabdyti automobilį, lygiai taip pat, to nepakenčiu čia. Realiai, čia daugumoj vietų net nepažymėta perėjos ir visi eina kaip nori. Tik apsidairo ar spės prabėgti ir varo. Kai nespėja, tai mašinos sustoja ir praleidžia – baisu tiesiog! Patys automobiliai važinėja dar blogiau nei Vilniuje. Vilniuje dar dažniausiai nustoja važiuoti, kai dega oranžinė ir per raudoną pravažiuoja sukantys į kairę. Tuo tarpu Londone, tiesiai važiuoja ir per raudoną dar viena ar dvi mašinos.

Žmonės

Esame įsikūrę tik 1 stotelę nuo pirmosios zonos – centro. Tačiau vos iš jos išlipus, tai kaip Gariūnuose, stovi palapinės, pardavinėja krepšius, rūbus, mobiliuosius telefonus. Be to, baltaodžių čia mažuma. Girdėjau, kad dar labiau į rytus, tai londoniečių nė su žiburiu nerasi 😉

Tiesa, žmonės labai draugiški. Vos tik pamato, kad dairausi aplink tarsi nerasdamas, ko ieškau, pasiūlo pagalbą. Pvz., vakar užsimiršau, kad sekmadienis ir nustebęs kelias sekundes spoksojau į uždarytą parduotuvę. Pagalbininkas skubiai paklausė, ko ieškau ir nurodė, kur yra artimiausios parduotuvės, kurios dirba sekmadieniais po 17 valandos.

Pirma diena (2013.09.12)

Tower BridgeDaug jaudulio, nes keltis 3 ryto ir tai pirmasis mūsų skrydis lėktuvu. Skrydis buvo malonus, o nusileidimas keistas, labai jau staigiai stabdė, galėtų diržas būti ir aukščiau, kai taip stabdoma.

Nusileidus Londone, dar vis sunku patikėti, kad vis dėlto ėmėm ir išskridom. Keliauti Londono transportu daug paprasčiau nei Vilniaus (būtų gerai, kad jis iš Londono pasimokytų), tad greitaiP1200372 pasiekiame savo laikiną buveinę, užsakytą per www.airbnb.com. Deja, pavėlavome atvykti, tad teko valandą laukti šalimais esančiame perkelyje, kol mus priims.

Norėjosi tik miegoti, bet užmigus 14:00 būtų buvę sunku atsikelti normaliu laiku, naktinėti nesinorėjo, tad sukaupėme paskutines jėgas ir išėjome į miestą. Pradėjus eiti, atsirado jėgų. Ėjome bet kur ir netyčia apžiūrėjome London Bridge, Tower of LondonTower Bridge ir Tower of London. Įdomiai anglai pavadinimus sugalvoja 😉

Grįžus namo apie septintą, radau draugo žinutę, kad vis dėlto galime susitikti mieste. Tad netrukus vėl vykome į miestą. Pamatėme kinų kvartalą ir aikštę, kurios pavadinimo nebepamenu. Dar įdomu tai, kad ragavome bubble tea. Įdomu tai tuo, kad kaip pasakyčiau „iš nieko padarė verslą” – tai viso labo gėrimas su į vidų pripilamais kelių rūšių rutuliukais, kurie būna įvairių skonių, gali sprogti, gali būti tiesiog kieti kaip guminukai. Žinoma, naudojamas atitinkamai platus šiaudelis.

Antroji diena

Big BenNenutiko nieko ypatingo, aplankėme Big Ben, Victoria Tower, Beckingham Palace, St. James Garden. Nuo tiek vaikščiojimo net nugarą paskausta.

St. James GardenBe to, nuėjus į St. James parkelį, supratau, kad vilnietiški paukščiai visai nėra nagli 😀 Londonietiški daug labiau prie to prisitaikę.

Trečioji diena

Ryte pabudau mąstydamas angliškais sakiniais – tai nutiko anksčiau nei tikėjausi. Aplankėme National History Museum, kuris labai interaktyvus. Daug visokių stendų, kur gali žaisti įvairius interaktyvius žaidimus, stebėti, kokie raumenys juda atliekant vieną ar kitą veiksmą, pajusti žemės drebėjimą ir pan. Apmaudu, kad žemės drebėjimas tą dieną neveikė, o dinozaurų skyrius uždarytas iki rugsėjo 22National History Museum eksponatas banginis.

Ketvirtoji diena

Sekmadienį nusprendėme aplankyti parodą po atviru dangumi, kuri vyksta kiekvieną sekmadienį http://www.bayswater-road-artists.co.uk/. Pagal aprašymą tikėjomės daugiau eksponatų ir ne tik paveikslų.

Sekmadienį susitarėme susitikti su draugu, apžiūrėti, kaip jis įsikūręs. Bet tada jis pasiūlė pažiūrėti krepšinį, tad taip ir padarėme. Pavalgę patraukėme į The Lane Bar, kur buvo rodomos Lietuva – Ukraina varžybos. Visi ten kalbėjo lietuviškai išskyrus barmeną, kuris pardavinėjo Utenos mėlyną. Gerai, kad nevartoju alkoholio, gaila būtų 18lt už butelį pakloti (4,5 svaro).

Penktoji diena

Darbinimosi pradžia. Mėginome atsidaryti banke sąskaitą, bet pasakė, kad kol nėr darbo, tol sąskaitos neatidarysim. Keisti tie anglai, duodi pinigus, o jie neima.

Tada užsiregistravom pokalbiui dėl NIN (national insurance number). Kiek suprantu, tai čia sodros numerio atitikmuo.

Pasiuntinėjom CV, atlikom keletą skambučių, draugė susitarė dėl interviu.

Išmokome užsisakyti savaitinius transporto bilietus.

O pabaigai, radome vietą, kur gyvensime sekančias dvi savaites.

Šeštoji diena

Italian GardensMano mergina susirado darbą, būsiu dabar jos išlaikytinis – kur tas pasaulis ritasi?.. 😉

Nuėjome į interviu dėl NIN. Gerai, kad yra draugų Londone, tai į jų adresą parašėme, kad siųstų laišką su šiais numeriais, nes dar neturime pastovios gyvenamosios vietos. Paieškoms labai padėtų tai, kad turi darbą – absoliučioje daugumoje skelbimų būna parašyta, kad nuomojama tik dirbantiems.

Septintoji diena (2013.09.17)

Atsakinėju angliškai į įdarbintojų skambučius, siuntinėju CV, atsakinėju į laiškus dėl darbo. Kol kas nieko apčiuopiamo.

Merginai pirmoji darbo diena.

Share