* You are viewing Posts Tagged ‘įkvėpimas’

Infomacija apie puslapį ir autorių

Vakar turėjo būti paskutinė diena, kai įrašas į puslapį patenka reguliariai, t.y., pradžioje kiekvieną ketvirtadienį, vėliau kas antrą. Tačiau pamiršau paspausti mygtuką „paskelbti“, nes dar norėjau parodyti redaktorei, todėl tekstas pasirodė tik šįryt.

Pastaruoju metu jutau idėjų ir noro rašyti stygių. Nusprendžiau, kad metas atsisakyti fiksuoto straipsnių talpinimo grafiko.

Sekantis straipsnis pasirodys, kai pajusiu įkvėpimą. Tačiau įrašai ir toliau bus skelbiami tik ketvirtadieniais.

P.S. šiandien antrųjų mano atostogų išvakarės! Paskaičiavau, kad šiais metais mano atostogos užtruks 41 dieną (23 ir 18). Vėliau pradėjau skaičiuoti, kad dirbu tik 4 dienas per savaitę, tad laisvų dienų dėl savaitgalių turiu per metus 3*52 = 156, atimu į atostogas patekusius savaitgalius 156 – 12 – 9 = 135 dienos. Pridedame atostogas 135 + 41 = 176 dienos. Tada dar pridedame šventines dienas, nepatekusias į atostogas 176 + 7 = 183. Viso metuose dienų 365, tad man laisvų yra 50,1%, t.y., į darbą reikia eiti šiek tiek rečiau nei kas antrą dieną. Gal man visai nereikalingos atostogos 😀

Share

Pamokančios ir įkvepiančios istorijos

Saulės ir vėjo dvikova

Vieną dieną saulė ir vėjas susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Todėl vėjas pasiūlė pasivaržyti. Jis parodė į einantį žmogų ir pareiškė: kuris privers šį žmogų nusivilkti apsiaustą, tas ir bus pripažintas laimėtoju. Saulė sutiko. Vėjas pradėjo pirmas. Jis pūtė ir pūtė, vis stipriau ir stipriau. Gūsiai pasidarė galingi kaip uragano. Tačiau, kuo įnirtingiau pūtė vėjas, tuo stipriau žmogus suposi į apsiaustą.
Vėjui sustojus, galimybę pasirodyti gavo saulė. Jos spinduliai ėmė šildyti žmogų, darėsi vis šiltesni ir šiltesni. Galų gale, šis nuo kaktos braukdamas prakaitą, nusirengė apsiaustą. Tuomet saulė vėjui atskleidė savąją paslaptį: švelnumas, meilumas ir gerumas stipresni už jėgą.

Istorija publikuota Dale Cernegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“.

Mus valdo mintys

Kartą arklį išgąsdino gyvatė, kuri tupėjo ant kelmo šalia kelio. Nuo tada kiekvieną kartą, priartėjęs prie to paties kelmo, arklys baidydavosi. Tai trukdė ūkininkui, todėl šis išrovė ir sudegino kelmą bei išlygino tą vietą. Tačiau tai nepadėjo. Arklys vis tiek kiekvieną kartą eidamas pro tą vietą, kur kadaise buvo kelmas, mesdavosi į šalį. Jis baidėsi, prisiminęs kelmą. Mūsų baimės nėra konkretūs dalykai ar daiktai, tačiau mintys įstrigusios mūsų galvoje.

Istorija publikuota Joseph Murphy knygoje „Jūsų pasąmonės galia“.

Pasiduodantys niekada nelaimi, o laimėtojai niekada nepasiduoda

Kartą žmogus nusipirko kalnakasybos lauką, t.y. tokį, kuriame prasminga ieškoti aukso. Jis kasė ir kasė, tačiau nieko nerado. Turėjo brangią įrangą su kuria kasė ir kasė, tačiau ir ji nepadėjo. Galų gale psichologiškai sužlugęs ir praradęs ryžtą jis pasidavė, pardavė lauką kitam vyrui. Pastarasis pradėjo kasti ten, kur pirmasis sustojo. Pakasė tik vieną metrą giliau ir pasiekė auksą. Jis akimirksniu tapo milijonieriumi. Žmogus, kuris pardavė buvo tik vieno metro atstumu nuo aukso. Dažnai nuo sėkmės mus skiria taip mažai.

Istorija publikuota Napoleon Hill knygoje „Think and grow rich“.

Share