* You are viewing Posts Tagged ‘kvėpavimo pratimai’

Kaip įveikti stresą II

Tai antroji straipsnio „Kaip įveikti stresą” dalis. Pirmoji yra čia.

Juokas
Tai gana universalus vaistas, padedantis nuo daugybės negandų kaip pyktis, susierzinimas ir, žinoma, stresas. Be to, tai puiki priemonė pradėti dienai. Kas rytą galime paskaityti kokį nors humoro puslapį ir atsipalaiduoti bei pasijuokti.

Juoko šaltinių daugybė: linksmi draugai, filmai, humoro laidos, internetiniai puslapiai ir t.t. Pasirinkite tai kas jums patinka ir vartokite pastoviai 🙂

Sportas
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kas tuomet gaunasi? Kad sunaudojama dvigubai daugiau resursų nei paprastai. Tačiau, baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. O tai suteikia ramybę ir mažina įtampą.

Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis. Po poros valandų krepšinio aikštelėje tikrai negalvoji apie tai, kaip buvo baisu, kad šiandien net vieną minutę pavėlavai į darbą 😉

Ir trečia, sportuojančio žmogaus kūnas labiau pasirengęs atlaikyti įtampą bei turi geresnę imuninę sistemą, kuri vaidina vieną pagrindinių vaidmenų streso akivaizdoje.

Įsivaizdavimas
Sportas padeda išvyti mintis. Kita vertus tai galima daryti tiesiogiai. Žmogaus smegenys visą gaunamą informaciją filtruoja pagal galvoje susikurtus vaizdinius. Įsivaizduokite gražius baltutėlius debesis, jie iš lėto ramiai plaukia, ramiai, pasakiau ramiai, o vienas debesėlis panašus į šypseną. Atrodo, kad jis šypsosi būtent jums. Vėliau pastebite mažus vaikus, kurie plačiai šypsosi ir labai smagiai šokinėja nuo vieno debesėlio prie kito. Jei atidžiai skaitėte, manau, kad pajutote, jog toks vaizdas daugiau ar mažiau keičia jūsų nuotaiką.

Tuo galima pasinaudoti ir vieną vaizdinį pakeisti kitu. Atsiradus įtampai įsivaizduokite, kad veikiate kažką labai malonaus, pvz., gulite negyvenamoje saloje, po gražiomis palmėmis, jūra nuostabi, o jūsų gyvenime nėra jokių rūpesčių. Tik vėliau grįžę iš svajonių pasaulio nepamirškite sunaikinti iškilusias problemas.

Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.

Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.

Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška – jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.

Štai kaip tai reikia daryti:

  1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
  2. Giliai giliai įkvepiame;
  3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
  4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
  5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
  6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.

Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.

Situacijos kartojimas
Tai metodas, kuris ne tik mažina įtampą, tačiau ir ilgainiui visiškai ją panaikina tokiose pat situacijose.

Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Tas galioja bet kokiai pasikartojančiai situacijai, kuri kelia racionaliai nepagrįstas baimes.

Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės. Daug kartų kartojant tą pačią situaciją, ji mums tampa gerai pažįstama, mes esame atsipalaidavę, nes puikiai žinome, ką ir kaip daryti.

Kiti metodai
Jei žinote, kokių nors čia neišvardintų būdų streso įveikimui, palikite jų aprašymus komentaruose.

Share