* You are viewing Posts Tagged ‘lūkesčiai’

Žmonių įtaka žmonėms (psichologinė atmosfera)

Autorius: bortescristian Mus supančią aplinką galima suskirstyti į tris grupes: materialią, psichologinę ir žmones. Pastarosios dvi grupės glaudžiais susijusios.

Materiali aplinka (fiziniai daiktai)

Apie tai jau rašiau savo straipsniuose. Šaunus pavyzdys, kaip stipriai mus veikia aplinka:

Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Trumpai apibendrinsiu: žmonių lūkesčiai ir tvarkinga bei maloni aplinka „priverčia“ mus geriau jaustis, daugiau siekti ir gyventi našiau.

Mus supantys žmonės

Su stipria žmonių įtaka susidūriau virtualioje žaidimų erdvėje (www.nukezone.nu). Apie žaidimą papasakot galiu tik tiek, kad tai paskutinis raundas (sausio 3 – kovo 3), kuriame žaidžiu, nes reikia daugybės laiko. Prieš tai buvau žaidęs prieš maždaug 4 metus.

Kaip ir visur gyvenime, visada atsiranda aktyvesnių žmonių, kurie nori, kuo geriau ir efektyviau viską atlikti. Lygiai tas pats vyksta ir virtualioje aplinkoje, šiuo konkrečiu atveju susirinko 15 bendro tikslo siekiančių žmonių. Žaidime tai vadinama klanu.

Prasideda vidinės lenktynės, kas geriau, gudriau ir daugiau padarys. Tačiau tenka paplušėti, kol žmonės supranta, kad bendras tikslas turi būti aukščiau kiekvieno individo atskiro indėlio. Visada galima padaryti sau geriau, atimant balus iš bendro tikslo.

O viskas buvo taip

Turėjom vidutiniškai stiprų klaną, kuris užėmė 11tą vietą. Daug kas jau galvojo nustoti žaisti, bet sutarėm padaryti paskutinį raundą ir tada atsisveikinti su žaidimu ilgam (vėl kokiem 4 metam 🙂 ). Bet prieš pradedant žaisti pakeitėme 5 žmonės iš 15, t.y., atsisakėme visų silpniausių narių ir priėmėm geresnių.

Įvyko kažkoks sinergetinis veiksmas. Pasitempė visi iki vieno. Žaidimas tapo nebe žaidimu, o rimtu užsiėmimu. Žmonės keliasi naktį, kad tik neprarastų taškų, dalinasi idėjomis kaip viską pagerinti, uoliai talkina vieni kitiems. Rezultatas toks, kad dabar esame pirmoje vietoje bei norime pakeisti dar vieną narį.

Žmonės padedantys vieni kitiems

Jau seniai mintyse sklaidė idėja, kad reikėtų suburti grupę, kuri motyvuotų jos narius aktyviau siekti savo tikslų. Neseniai įvykęs veiksmas virtualioje erdvėje tai tik dar kartą patvirtino.

Mus supantys žmonės labai svarbu. Tačiau vieno ar dviejų žmonių nepakanka. Sunku įvertinti, kada įvyko lūžis, nes būtent dėl jo matosi kiekvieno atskiro žaidėjo suaktyvėjimas. Manau, kad teisinga būtų lūžio tašką apibrėžti pagal tokią formulę: 33% narių ypatingai aktyvūs, likę 67% beveik tokio paties kalibro ir mažai nusileidžia lyderiams. Silpnų narių skaičius 0-7%.

Dabar galima pritaikyti tai gyvenimui. Su kiek žmonių daugiausia bendraujate? Kiek procentų iš jų jums padeda siekti savo tikslų, pasirodyti vis geriau? Kiek žmonių jūsų gyvenime jus tempia į apačią pesimizmu ir niurzgėjimu?

Turbūt jau numanote, kiek naujų draugų reikia, kad pasiektumėt sekantį gyvenimiško produktyvumo lygį.

Išvados

Dažnai tokie paprasti dalykai, kaip padedanti aplinka yra pamirštami. Tačiau, iš tiesų, tai būtų puikus pats pirmasis žingsnis. Tai panašu į siūlymą sienas išklijuoti savo tikslais. Kasdienis jų matymas primena, ką norite ir turite daryti. Lygiai taip apsupti tinkamų žmonių, gyvensite gyvybingesnį ir produktyvesnį gyvenimą.

Share

Pamokančios ir įkvepiančios istorijos

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Elektros lemputės išradimas

Pradėti verta nuo to, kad tuometiniai iškiliausi protai viešai buvo pareiškę, kad jis tik švaisto savo laiką bei, kad tai, ko jis siekia, yra neįmanoma.

Po apytiksliai 5000 nesėkmingų bandymų atėjo žurnalistas ir tiesiai šviesiai paklausė:
-Kodėl jūs švaistote savo gyvenimą? Juk visi žino, kad to padaryti neįmanoma.
-Matau, kad nesupranti vieno dalyko apie gyvenimą. Aš ne suklydau 5000 kartų, tačiau išbandžiau 5000 būdų kaip tai padaryti, vadinasi, kad dabar prie savo tikslo esu gerokai priartėjęs. Norėdamas atrasti lemputę, turėsiu atlikti net 5000 eksperimentų mažiau!
Galų gale lemputei sukurti prireikė daugiau nei 10 000 bandymų.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Tikras teigiamas požiūris…

Įsivaizduokite, kad turite verslą bei, kad jums būtinai reikia surasti investuotoją dėl lėšų stygiaus. Taigi, paskambinote daugybei žmonių, siekdami susitikti kita savaitę Vilniuje, patys tuo tarpu gyvenate kitur. Išvyka suplanuota.

Savaitės pradžia sunki, niekas rimtai nesidomi jūsų siūloma investicija. Trečiadienio vakarą grįžtate nusikalę namo, paskambinate savo sutuoktiniui ir šis praneša, kad laimėjote milijoną. Jūs iškart nudžiungate, bet nusprendžiate tęsti susitikimus. Dabar jau žinote, kad turite pakankamai pinigų, net jei visi atsisakys. Jaučiatės tvirtai, šnekate įtaigiai. Daug šypsotės. Tiesiog puikiai parduodate savo verslo idėją.

Vėlyvą penktadienio vakarą grįžtate namo, įbėgate į namus. Pabučiuojate ar apkabinate pirmą sutiktą žmogų ir klausiate:
-Na, kur mano milijonas?!
-Aš tik pajuokavau. Tiesiog buvai tokios prastos nuotaikos, jog nusprendžiau tave pralinksminti.

Kaip manote, ar jo šansai gauti finansavimą buvo didesni po to, kai jo požiūris ir elgesys pasikeitė, sužinojus apie laimėtą milijoną? Ar visa tai buvo netikra? To suvaidinti negalima, tačiau tai sukėlusios priežastys gali būti melagingos. Jei patiko istorija, rekomenduoju paskaityti straipsnį, kuris labiau įsigilina į šią temą: „Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris“.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Share

Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Share

Kaip aplinka įtakoja mūsų elgesį

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Share