* You are viewing Posts Tagged ‘paradigma’

Keletas gyvenimo pamokų apie pinigus

Hungarian paper money

Esu rašęs apie pasaulio suvokimo prizmių sumą, kitaip vadinamą paradigma. Šįkart noriu vaizdžiai pailiustruoti, finansinio supratimo skirtumus.

Kuo mažiau uždirbama, tuo geresnis žaislas

Kadangi mano smegenys bando viską visuomet racionalizuoti (išskyrus, žinoma, savo poelgius 😉 ), efektyviai naudoti resursus – tai pamačius žmogų, kurio pajamos akivaizdžiai yra nedidelės, bet kartu besinešiojantį naujausio modelio IPhone are Samsung telefoną, staiga pradeda trūkčioti akių vokai, nes smegenys negeba paaiškinti, kas čia vyksta.

Paprastai, kuo pajamos mažesnės, tuo konktrastas atrodo įspūdingiau. Telefonas tik vienas pavyzdys, bet tai gali būti naujausias IPad’as, pats „mandriausias“ dviratis, geriausias fotoaparatas ir t.t.

Čia pirmasis žingsnis į finansinę priklausomybę, nes net didėjant pajamoms, jų akivaizdžiai nepakaks naujiems įgeidžiams.

Mandras BMW

Tai realus pavyzdys iš gyvenimo, kurį papasakojo draugas. Ilga istorija trumpai. Dirba moteris už ~1200Lt į rankas, turi vyrą, statantį langus. Taip pat, jie augina vaiką, kuris kaip tik keliauti į mokyklą pradės. Moteris visad taupi, skundžiasi, kaip nėra pinigų. Konkretus pavyzdys, kad per įmonės balių, pagailėjo 5 lt vakarienei, nes atseit neturi pinigų. Vėliau lemeno apie tai, kad negali vaiko išleisti į mokyklą, nes viskas brangiai kainuoja. Žodžiu, amžini skundai, kaip nėra pinigų.

Vėliau įvyko istorijos nušvitimas, kai buvo pamatyta, su kokiu BMW yra važinėjama į darbą ir iš. Mašinos kaina apie 30k Lt. Nešnekant apie daug didesnes išlaidas eksploatacijai.

Tai, taip ir norisi šaukti jai į ausį: parduok mašiną! Nusipirk kitą už 10k. 20k užteks ir maistui, ir vaikui į mokyklą išleisti, ir daliai skolų susimokėti. O už kaskart liekančius pinigus nuo eksploatacijos, per 5-10 metų išeis nauja mašina už 10k.

Geras kompiuteris

Kaip programuotojui, sunku rašyti šią istoriją, bet tenka. Taigi, esmė paprasta. Žmogus nusipirko laptop’ą už maždaug 3,869.87 Lt (899,97£). Darbe visi į tą žmogų žiūrėjo išpūstom akim, kai kas net paklausė, ar pirko išsimokėtinai.

Žinoma, kad ši istorija nutiko man. Tuo noriu pailiustruoti, kaip visi kitaip mato tą patį pirkinį. Pvz., pats galiu puikiai pagrįsti, kodėl mano kompiuteris nekainavo 1200Lt. Mano 6 metų laptop’as būtų buvęs tokios pat spartos kaip naujas bei milijoną kartų lėtesnis nei darbinis. Taip pat, prie kompiuterio praleidžiu labai daug laiko ir uždirbu juo pinigus. Galiausiai, sutaupyti tokią sumą man tereikia 2-3sav.

Čia grįžtame prie kito problemos kampo. Sumokėta suma yra arti vidutinės kompiuterio kainos, tad net į brangių kompiuterių ruožą nepatenka. Kam pirkti brangų kompiuterį? Kuo kaina eina aukštyn, tuo pridėta sparta ir nauda vis mažėja. T.y, pradžioj didėjanti kaina, stipriai gerina kompiuterį, o vėliau ta kreivė vis lėtėja. Kompiuteris už 5000Lt, praktiškai niekuo nebus geresnis, išskyrus gal geresnes ekrano spalvas, kiek plonesnis, baterija gal valanda ilgiau laikytų ir pan.

Moralas toks, kad net, jei tikrai turi pinigų, vis tiek neperki, ko tau nereikia.

Kiti pavyzdžiai iš mano gyvenimo

Turiu paprastą Nokia Lumia 620 (pirkau už 600Lt, neturiu jokių abonentų). Kuria beveik esu patenkintas. Kol iki darbo reikdavo važinėti beveik valandą, galvojau apie Samsung S3, kas būtų pigu, kai jau yra S5. Tuo tarpu, niekuo jiems nenusileidžia. Šneku apie realius dalykus, o ne blablabla. T.y., S3 gali padaryti viską tą patį, ką S5. Tiek video paskaitų galėčiau žiūrėti, tiek internetą naršyti, tiek muziką klausyti, tiek bėgimą sekti, tiek navigacija naudotis.

Pereikime prie mašinos. Turėjau, kai buvau jaunas ir kvailas Alfa Romeo 156 2.0, pasimokiau. Dabar turiu VW Passat B5 1.9 TDI (81 kW). Čia vėl pasirinktas geras variantas – eksploatacija pigi, bet mašina erdvi. Tai praversdavo, nes reikdavo daug visko vežti bagažinėj ir važiuoti keliese.

Apie automobilio galią. Kodėl tai ne 66kW variantas? Kodėl ne 91kW? Todėl, kad 66kW vs 81kW pirkimo kaina nesiskiria, eksploatacija irgi realiai nesiskiria. Tuo tarpu dar galingesnis variantas, jau keltų eksploatacijos kainą ir problemų dažnumą.

Skupas moka du kartus

Vytenis komentaruose puikiai pastebėjo, kad kartu negalima tiesiog pirkti pigiausio daikto. Kai pirkau aukščiau minėtą automobilį, apėjau visą Kauno automobilių aikštelę ir pasirinkimas buvo realiai tik dvi mašinos – abi brangiausios. T.y., pigiausi variantai prasidėjo nuo 8500, o abu brangiausi buvo 12 500 ir 13 000. Abu šie variantai buvo akivaizdžiai mažiau nudėvėti nei kitos mašinos. Kadangi labai ilgai vaikščiojau, tai tą už 13 000 jau nupirko man panosėj ir likau su 12 500 variantu. Nebuvo tai tobulos būklės mašina, bet kartu, problemų turėjau mažai. Realiai keisti reikia tik sudylančias detales, kaip granata, stabdžių kaladėlės, pakabos restauracija ir pan. Jei palygintumėte mano remonto išlaidas su kitais tokių mašinų savininkais, esu įsitikinęs, kad mano išlaidos savo mažumu patektų tarp 10-20% pigiausiai „gendančių“ automobilių, nes sumokėjau kainą į priekį ir sutaupiau savo nervų bei laiko.

Be to, automobilio rida yra tikra. Pardavėjo rodomais serviso lapukais nepasiklioviau. Juk kiekvienas jų gali prispausdinti? Todėl galvojau, kad standartiškai ji turėtų būti atsukta. Tačiau, vėliau tvarkydamas automobilį, radau porą serviso lapų su 2007 ir 2005 datomis. Jei išvestume metinį kilometražo vidurkį ir pratęstume iki įsigijimo metų, tai tokia rida ir turėtų būti. Na, o tai paaiškina retus gedimus.

Išvados

Visuomet pirkite tai, kas pagal kišenę. Jei kišenė didelė, vis tiek dažniausiai nėra prasmės pirkti brangiausio varianto. Pasidomėkite, už ką ketinate mokėti pinigus. Mąstykite racionaliai, o ne „noriu naujausio, geriausio“. Čia tik reklamos praplautos smegenys kalba už jus.

Share

Paradigmos poslinkio jėga

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, jauna_sena_moteriskuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

  • Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
  • Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
  • Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Share