* You are viewing Posts Tagged ‘poilsis’

Gyvenimas vyksta ratu – cikliškumas

Autorius: kennymatic

Mano gyvenime yra grėblys, ant kurio sugebu užlipti bent kartą kas porą mėnesių. Jo pavadinimas  „persitempimas”.

Kai esi kupinas energijos, entuziazmo ir veiklos, tuomet viskas atrodo kaip mažmožis. Padarysiu dar šitą, va ir tą. Na, šitą tik kitą savaitę. Dar būtinai reikia nepamiršti pailsėti. Na, bet užteks tam ir pusdienio, reikia nuveikti kažką naudingo iš ryto.

Po kokių 3-5 savaičių ateina toks metas, kai darbų planavimas sustoja. Energija išsenka. Nesinori nieko, tik atsiriboti, velniškai gerai ir daug išsimiegoti bei paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą.

Tokia būsena trunka 1-2 savaites. Joms pasibaigus, viskas prasideda iš pradžių. Daugybė jėgų bei krūva susikaupusių darbų, tad puolu juos atlikti. Šįkart vis labiau mėgindamas prisiminti, kad reikia pailsėti.

Cikliškumas

Kaip turbūt jau supratote, viskas vyksta ciklais. Ar teko girdėti sąvoką bioritmas? Tai matematinis modelis, rodantis kaip žmogui gyvenime seksis fizine, emocine ir intelektualine prasme priklausomai nuo laiko, t.y., leidžia nustatyti geras ir blogas dienas. Paprastai sudaromas 30-60 dienų. Atlikus daugiau tyrimų, dabar tai laikoma pseudo mokslu. Tačiau, net jei to išskaičiuoti negalima ar paklaidos per didelės, tačiau mano gyvenimas tikrai yra ciklinis. Kylam iki viršūnės, krentam iki dugno, tada vėl kylam ir t.t. Kadangi buvo atsiradęs net toks mokslas, todėl galiu teigti, kad daugumos žmonių gyvenimą lydi pastovūs pakilimai ir nuopuoliai.

Kaip tai įveikti

Manau, kad cikliškumą galima suvaldyti kelias pagrindiniais būdais.: kitaip išdėstyti darbą ir poilsį, riboti darbą, turėti kokybiškesnį poilsį.

Savaitę dirbi, savaitę ilsiesi.

Daugiausia darbo įveikiama tada, kai daug energijos ir įsijautimo. Tada laikas prabėga nepastebimai. Tokiomis dienomis dirbti reikia kuo daugiau, kad kitomis būtų galima ramiai atsipūsti. Steve Pavlina perskaičiau patarimą išmėginti dirbti vieną savaitę, o kitą nedirbti bei keletą to variacijų. Kai pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo, tai padaryti sudėtinga. Todėl pasitenkinau vieną savaitę dirbti vakarais asmeninius darbus, pvz., šis puslapis ar investavimas, o kitą ilsėtis ir pramogauti.

Sunku rezultatą įvertinti vienpusiškai. Poilsio turėdavau tikrai daugiau ir išsekimo riba gerokai nutolo. Kita vertus, nudirbti per vieną savaitę visus 2 savaičių darbus sunku. Todėl tai vienas, tai kitas darbelis likdavo ateinančiai savaitei. Žingsnis po žingsnio ir suvokiau, kad nebesilaikau šios sistemos.

Be to, grynojo poilsio negaudavau, nes įprastą darbo dieną tekdavo atidirbti bet kokiu atveju. Rezultatai man patiko, manau, kad artimiausiu metu išmėginsiu grįžti prie šiek tiek patobulinto sistemos varianto.

Laiko/darbo ribojimas

Kai darai viską, tai nepadarai nieko. Tačiau kai susikoncentruoji ties vienu dalyku, gali nuversti kalnus. Paprasčiausias būdas tiesiog mažiau dirbti. Tačiau norint kažką padaryti, reikia tai atlikti. Todėl labiau priimtinas metodas išmesti darbus, kurie teikia mažai naudos, pritaikyti Pareto taisyklę.

Kuo toliau, tuo daugiau matau tokių darbų, kuriuos galima drąsiai atidėti, ar išvis nepadaryti. Pirma manydavau, kad kažkas tą pastebės, ar tai turės kitokių neigiamų pasekmių. Tačiau viskas vyksta priešingai, nes svarbesni darbai gauna daugiau laiko.

Kokybiškesnis poilsis

Pasivaikščiojimas po gamtą atgaivina geriau nei filmas. Bei leidžia susidėlioti savo mintis. Išėjimas pasižmonėti leidžia pailsėti labiau nei sėdėjimas namuose.

Problema paprastutė, kai būname išsekę, tuomet nenorim nieko kito, kaip nieko neveikti, žiūrėti filmus, televiziją, skaityti romanus ir pan. Tai pasyvus poilsis, todėl jėgos atstatomos pamažu.

Turbūt vardinti kaip smagiau ir kokybiškiau praleisti laisvalaikį nereikia. Juk esate kūrybingos ir išradingos asmenybės.

Kas vis dėl to yra apatija ir tingėjimas

Tai fizinių, emocinių ir intelektualinių jėgų atgavimas. Kai šios jėgos išsenka, būtent tuomet organizmas pereina į priverstinio poilsio būseną. Tai natūralus metodas atsitiesti.

Tačiau norėtųsi tokių epizodų kiekį sumažinti, o tingėti iš didžiosios raidės tada, kai darbai nudirbti. Tokį poilsį prilyginu pavėluotam automobilio pakabos remontui: vietoj to, kad pakeisti porą detalių, tenka keisti daugybę, nes sugedusios priverčia labai sparčiai sudilti likusias.

Todėl tikiu, kad tam reikia užkirsti kelią. Tačiau tam įvykus reikia mažiau sielotis, leisti sau ramiai pailsėti ir prisiminti, kad netrukus vėl būsite darbingas ir kupinas energijos.

Share

Atostogavimo menas – kaip tinkamai pailsėti

Mažiausiai 2 savaitės poilsio

Turbūt nekyla klausimų, kodėl tokia trukmė yra minimali? Ar prisimenate ilguosius savaitgalius? Dažnai jų metu ne visai spėjame pabėgti nuo darbo. O viena savaitė praktiškai tokio pat ilgio. Juk atostogų tikslas atsipalaiduoti, pagyventi be problemų ir į viską pažvelgti „žvaliomis“ akimis.

Galite tam prieštarauti, tačiau atostogų įstatymas numato, kad vienų imamų atostogų trukmė privalo būti ne mažesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Taškas.

Beje, ši nuoroda tikrai šauni, nes atsako į visus dažniausiai iškylančius klausimus. Kada galima imti pirmąsias atostogas, kiek atostogų, jei dirbama puse etato, kas nutinka, jei į atostogų metą patenka šventinė diena ir t.t. Siūlau perskaityti viską – nuo pradžios iki galo.

Nedirbkite

Šito sunku laikytis man pačiam. Pirma, esu tėviškėje, kur visada atsiras keletas darbų, kuriuos derėtų atlikti, bet jų pobūdis fizinis, todėl iš tiesų ilsiuosi. Antra, štai rašau straipsnį, tad dirbu protiškai. Kita vertus, rašymas man malonumas.

Tad liepiu nedirbti, pats dirbdamas? Iš tiesų, šneku apie darymą to paties, ką darote darbe: pokalbiai su klientais, problemų sprendimas ir visos kitos pareigos. Kartais tenka sulaukti skambučio, kad įvyko kritinė klaida ir reikia pagalbos. Tada akimirksniu įsijungiate į darbinį režimą, nuo kurio turėtume pailsėti.

Taigi, vienintelis būdas tinkamai pailsėti, nudirbti visus būtinus darbus tiek darbe, tiek namuose dar prieš atostogas. O tai jau kito skyrelio tema…

Planuokite atostogas

Pirmiausia reikia padaryti taip, kad atostogų metu būtų kuo mažiau darbelių arba tik malonūs ir neišvengiami, nes turi būti atliekami tam tikru metu ar reguliariai.

Kita dalis – veikla, kuria užsiimsite. Patys suprantate, jei tiesiog darysite tą patį, ką per įprastas išeigines, tuomet kam jums tos atostogos? Juk reikia atstatyti jėgas, gauti naujų įspūdžių, pagaląsti savo proto ašmenis.

Užtenka kelių išvykų, nebūtina toli ir brangiai. Galima padaryti mažą dviračių žygį, praleisti visą dieną kitame mieste ir t.t. Maži dalykai daro stebuklus. Labai svarbu yra pakeisti aplinką, kurioje paprastai esate.

Kitų patarimai

Šiuo metu atostogauju ir nusprendžiau, kad noriu šį laiką išnaudoti, kuo efektyviau. Todėl straipsnis šia tema puiki proga susipažinti su kitų mintimis bei gauti naudos tiek sau, tiek skaitytojams. Taigi, šiek tiek pagooglinęs tikėjausi pridėti patarimų, tačiau nieko neaptikau, ką verta paminėti ir nėra aukščiau parašytame tekste. Ką jūs patartumėte, kad poilsis būtų kuo geresnis? Ką reikėtų daryti, o ko ne?

Share

Greitas ir paprastas būdas atgauti jėgas (Power Nap)


Power Nap (nusnūdimas) – trumpas miegas, kuris nutraukiamas nespėjus patekti į gilaus miego fazę. Jo paskirtis greitai atgauti jėgas.

Svarbiausia yra tai, kad draudžiama patekti į gilaus miego fazę, nes tai iškraipytų biologinį miego ritmą. Tai bene ir yra didžiausias skirtumas nuo įprasto miego. Nusnūdimas leidžia išlaikyti įprastą kėlimosi ir ėjimo miegoti ritmą, tačiau kartu atgauti jėgas, tarsi pamiegojus.

Užmigti naktį man užtrunka mažiausiai 30 minučių. Tačiau vis tiek sugebu pasinaudoti nusnūdimo teikiamais privalumais, todėl žinau, kad galite ir jūs. Beje, nepabandęs nesužinosi.

Kartais vienintelis dalykas, kuris išduoda, kad buvau užsnūdęs yra tai, kad suskambus žadintuvui, iškart negaliu susigaudyti kas vyksta. Tai leidžia suprasti, kad budrumas buvo išjungtas, kad pailsėčiau. Jei to nebūtų, tai galėčiau prisiekti, kad neužmigau. Atrodo, jog prisimenu, ką visą laiką galvojau.

Nauda

  • Atgaunamas žvalumas, dingsta mieguistumas;
  • Pagerėjęs atminties darbas;
  • Greitesnė reakcija;
  • Padidėjęs produktyvumas. Pvz., galima sakyti, kad darbe dirbu iš naktinio miego, o namuose po nusnūdimo. Gaunate dvi „švarias“ pradžias.

Kaip tinkamai nusnūsti?

  1. Maksimalus tokio miego laikas yra 18-25 min.
  2. Iš anksto nusistatykite žadintuvą už 20 min.
  3. Suskambėjus žadintuvui būtinai kelkitės.

Trukmę reikia prisitaikyti pagal nuovargio dydį ir turimą laiką. Kartais pakanka net 10 minučių.

Sunkiausia dalis daug kam yra atsikelti suskambus žadintuvui. Organizmas bando pasakyti, kad jums dar ypatingai trūksta miego. Tačiau jam pasidavę, garantuotai sudarkysite savo miego ritmą, t.y., jums bus sunku užmigti vakare. Todėl ryte pabusite neišsimiegoję ir mažai darbingi.

Be to, jei nusnūsite ilgiau, tai vargu ar jausitės pailsėję. Kadangi organizmas įniks į gilų miegą, todėl pabudę jausitės dar vangesni nei prieš tai.

Kur miegoti?

Tam visai nebūtina lova, nes per tokį trumpą laiką nespėsite pasijusti nepatogiai. Todėl tam puikiai tinka tokie dalykai:

  1. Troleibusas. Mano mėgstamiausias. Taip smagiai sūpuoja ir liūliuoja. Net apmaudu, kad dabar mažai jais naudojuosi 😉
  2. Galva padėta ant stalo ar suolo. Kartais darbe prigulu 5-10 minutėm ant stalo, kai būnu labai pavargęs.
  3. Automobilis. Kai vairuojat ne jūs… 🙂
  4. Traukinys.
  5. Bet kuri kita vieta, kur jums patogu.

Ar tai tikrai veikia?

Ar teko girdėti apie polifazinį miegą? Yra daugybė variacijų. Viena iš jų yra 2-3 valandos miego per parą, t.y., nusnaudžiama 20-30 min, kas 4 valandas. Manau, kad tai puikiai įrodo, kiek daug jėgų sugeba atstatyti toks nusnūdimas. Daugiau informacijos apie tokio tipo miegą galima rasti čia ir čia.

Pabaiga

Jūsų rankose atsidūrė dar vienas įrankis. Tačiau prisiminkite, kad „Žinoti ir nieko nedaryti, reiškia nežinoti“. Sėkmės snūduriuojant! 🙂

Share

Mano klaidų sąrašas

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

  1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
  2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
    Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
    Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
  3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
    Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
  4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
    Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
  5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
  6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
    Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
    Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
  7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”
Share

Laiko valdymas V – apibendrinimas

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Share

Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba Kaip efektyviau mokytis ir dirbti II

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

  • Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
  • Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
  • Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
  • Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
  • Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
  • Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
  • Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

  • Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
  • Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
  • Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
  • Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
  • Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
  • Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

  • Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
  • Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
  • Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
  • Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
  • Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
  • Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.
Share