Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Kas tai per knyga: tai pasakojimas apie dviejų gretimų kaimų gyventojų psichologinį pakerėjimą, kuomet į kaimą atvyksta pašalinis asmuo. Viskas pasakojama iš daktaro perspektyvos, kuris kaime turi tvirtą reputaciją.

Pats nesirinkau šios knygos, ji tiesiog pateko į mano rankas, tad turėdamas laisvo laiko, pradėjau skaityti, dažnai sustodamas dėl nuobodumo ar tiesiog todėl, kad knyga nekabliavo. Kaip bebūtų, kažkas priversdavo vis prie jos sugrįžti. Kažkiek ji priminė laikus, kai mokykloje reikdavo interpretuoti tekstus, t.y., ši knyga verčia mąstyti, o nėra tiesiog įvykių virtinė.

Knyga apie save: „Pakerėjimas” (pradėtas rašyti 1935, galutinė versija išleista 1976 m.) – tai intriguojanti ir verčianti susimąstyti knyga apie vieno žmogaus manipuliavimą kitais, masinę psichozę ir keistą sielų užkerėjimą. Tai pasakojimas apie paslaptingus įvykius viename Alpių kaime. Į šią paprastą gyvenvietę atklysta svetimas žmogus; jam niekas nejaučia simpatijų, priešingai, jis atrodo atstumiantis ir juokingas, juolab kad greitai pasirodo, jog tai manijos apsėstas tipas, kuris nykiai perša savo mistines arba, tiksliau, pseudomistines mintis apie žemės šventumą, apie kalno įveikimą ir tuo įkyri žmonėms. Bet pamažu jis pakeri visą kaimą. Įvykiai klostosi vis keisčiau…

Privalumai:

• Privertė susimąstyti.
• Tai autoriaus bandymas parodyti, kaip būna užvaldomi žmonės, pvz., Hitlerio atveju.
• Per daug neįtraukia, tad leidžia skaityti po truputį, kaskart priversdama permąstyti, kas čia įvyko ir kodėl.
• Nuspėti iki galo visko nepavyko. Iš pradžių net skaitant nebuvo aišku, ką „galima“ nuspėti.

Trūkumai:

• Niekad nemėgau gilių išvedžiojimų apie gamtą ar jos aprašymų, tad čia mano manymu minusas.
• Iš pradžių knyga atrodė nuobodi, bet dabar džiaugiuosi perskaitęs

Nuosprendis: sunku apsispręsti. Knyga vietomis buvo nuobodi, kai kur net šiek tiek praleisdavau. Daugumą vietų, kur pasakoja apie gamtos susiliejimą su žmogumi, gyvenimo prasmę ir panašiai permesdavau paskubomis, tad sunku pasakyti, kad buvo gera knyga. Kita vertus tai knyga, kuri privertė pastebėti daug dalykų ir susimąstyti. Taigi, vienoje pusėje daug minusų, tačiau naudos iš skaitymo buvo irgi daug.

P.S. pabaigoje yra paties autoriaus komentaras, kuris 9 puslapiai atkartoja knygos įvykius. Tačiau ten yra keletas klaidų, viena iš jų net rimta. Na, nuo knygos pradėjimo rašyti iki išleidimo praėjo 41 metai. Turbūt pradinė knygos versija buvo kitokia, todėl autorius ir susipainiojo.

Galutinis vertinimas 8.

Prieš keletą metų skaičiau knygas „Da Vinčio kodas” ir „Angelai ir demonai“. Knygos panašios, kaip žinome, net pagrindinis veikėjas visada toks pat. Simbologijos ekspertas-dėstytojas, vardu Robertas.

Apžvelgiama knyga oficialiai vadinasi „Da Vinčio kodo” tęsiniu. Vienintelis to požymis yra tai, kad per visą knygą, kelios situacijos, panaudojant vos porą sakinių palyginamos su analogiškais pirmosios dalies nutikimais. Kitaip tariant, tai joks tęsinys, galima skaityti abi knygas bet kuria tvarka.

Siužetas: draugas pakviečia pagrindinį veikėją (Robertą Lengdoną) skaityti paskaitą į JAV sostinę. Tačiau pasirodo, kad tai buvo tik apgaulė, o draugas pagrobtas. Žinoma, tas draugas masonas, o su tuo susiję daug paslapčių – simboliai, kodai ir pan. Daugiau rasite knygoje 😉

Bendras įspūdis: knyga pasirodė silpna. Praeitos Dan Brown knygos man patiko, tačiau ši stokoja įtampos, įtraukimo į veiksmą. Manau, kad tai buvo skubus darbas, siekiant uždirbti daugiau iš hitu tapusio „Da Vinčio kodo”. Kita vertus, praėjo tiek laiko, galbūt mano protas pasidarė daug išrankesnis ir atsparesnis, todėl pakito „geros knygos“ standartas.

Privalumai:

• tokias knygas skaito žmonės, kuriems patinka šis stilius – kodai, paslaptys ir pan. To šioje knygoje apstu;
• knygos siužetinis parengimas panašus į kitas jo knygas. Jei patiko jos, daugiau ar mažiau, bet turėtų patikti ir ši.

Trūkumai:

• silpnoka siužeto linija. Knygą pavadinčiau nuobodoka;
• tai nėra tikras „Da Vinčio kodo“ tęsinys.

Pabaigiau ją skaityti iki pat paskutinio puslapio, tad kažko ji vis dėlto man yra verta kaip pramoga.

P.S. šią knygą nupirkau kaip dovaną. Atsiklausęs asmens, ar jis neprieštaraus, jei prieš supakuodamas, pasinaudosiu jo dovana, ėmiau ir perskaičiau – teks ieškoti naujos knygos. Manau, kad tai per prasta dovana tam žmogui.

Galutinis vertinimas 6.