Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Žadėjau Vytautui analizę, kaip man sekėsi pasirinkus II pakopos pensijų fondą „Finasta racionalios rizikos“.

Deja, statistikos labai mažai internete, norint patikrinti, ar tai buvo geriausias sprendimas man. T.y., pirmoji įmoka buvo atlikta 2011 metais, paskutinė 2013. Mėginau apžvelgti būtent šį laikotarpį.

Pradžioje, su entuziazmu ketinau padaryti visų fondų skaičiuoklę ir įvertinti kiekvienu atveju, ką būčiau sukaupęs – deja, tai praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju, kiekvienas gana lengvai būtų galėjęs pasiskaičiuoti savo rezultatą. Manau, kad kas nors turėtų atlikti tokį darbą, pvz., Lietuvos bankas.

Prieš pereinant prie statistikos, priminsiu, kas yra IRR: (internal rate of return – vidinė grąžos norma) parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas iš atliktų SODRA pervedimų (investicijų) į pensijų fondus. IRR atsižvelgia į visus pensijų fondų atskaitymus bei į lėšų pervedimo laiką.

Iš esmės, šis rodiklis atsižvelgia į viską bei padaro porą prielaidų, pvz., kad gaunate vidutinį atlyginimą. Todėl, jei būtų šio rodiklio statistika 2011-2013 – vien jo pakaktų nustatyti, kurį fondą turėjau pasirinkti.

Pensijų fondų vertės pokyčių statistika

Svarbu nepamiršti, kad tai tik rodiklis, kuris parodo, ar fondas moka tinkamai pasirinkti akcijas investicijoms. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jūs tiek uždirbsite. Pvz., vienas nuskaičiuotas litas nuo 100 litų įmokos, iškart muša jūsų grąžą vienu procentu. Kitas pavyzdys, jūsų lėšos patenka tuomet, kai fondo vienetai būna pabrangę.

Iš grafiko matome, kad Finasta fondas per tą laikotarpį pasirodė geriau tik už SEB pensija 3. Bet reikia prisiminti, kad Finastos mokesčiai vieni mažiausių. Todėl pereikime prie kito rodiklio, kur labiausiai pasireiškia statistikos skurdumas.

Akcijinių pensijų fondų IRR rodiklio statistika

Visai nestebina visų laikų neigiama grąža Finastos stulpelyje. Tačiau stebint tik mane dominantį laikotarpį, rezultatas yra geriausias. Taip yra todėl, kad per krizę šis fondas krito labiausiai. Tačiau mano lėšos jį pasiekti pradėjo jau po to.

Taip pat, paskaičiavau, kad viso mano įmokėtos lėšos paaugo 12,06% arba vidutiniškai 4,02%. Kas pakankamai panašu į 4,8% 2011-2012 laikotarpiui.

Kai rinkausi, dar nebuvo Swedbank pensija 5. Tad manau, kad mano pasirinkimas buvo geriausias, t.y., geriausias man pačiam. Tai nereiškia, kad tai turi sutapti su jūsų rezultatu.

Tekstinius duomenis excelio failo pavidalu galite atsisiųsti čia.

Statistikos šaltiniai

Jei norite pasitikrinti savo rezultatus, šie šaltiniai pravers.

IRR rodiklis. Bėda, kad jis visad būna viso laikotarpio, išskyrus vieną kartą, kurį ir panaudojau aukščiau esančioje diagramoje: http://www.lb.lt/ii_pakopos_pensiju_fondu_irr_rodiklis

Kitos pakopos, kitokie fondų rodikliai: http://www.lb.lt/finansu_istaigu_finansines_ataskaitos

Įdomu tai, kad internete pilna rezultatų, tačiau dauguma jų nepasiekiami. Pvz., pensijųsistema.lt Tačiau google kopijos (angl. cached) žada, kad ten turėtų būti naudingos informacijos.

Galbūt žinote daugia gerų statistikos puslapių šia tema?

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau 🙂

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi 😉 Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

• Patogesnis įvedimas;
• Įvairi statistika;
• Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
• Pajamų ir išlaidų kalendorius;
• Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
• Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.