Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Ką tau reiškia pinigai? Ar vienas iš tavo tikslų būti turtingu? Galbūt tu gyveni labai taupiai? Arba priešingai, viską išleidi?

Kas yra pinigai?
Seniai seniai žmonės pirkdavo atsiskaitydami tiesioginiais mainais, pavyzdžiui, 10 maišelių druskos už vieną avį. Kiekvienas daiktas reikšdavo kažkokią vertę. Norint įvykdyti mainus, reikėdavo, kad abu žmonės norėtų iškeisti tą pačią vertę atstojančius daiktus.

Būdas buvo nepatogus, todėl atsirado monetos, kurios gerokai palengvindavo mainus. Vėliau jas pakeitė popieriniai pinigai, kurių užstatas būdavo bankuose saugomas aukso kiekis. Na, o dabar pinigų vertė labai priklauso nuo tiesiog valstybės ekonominio pajėgumo, žmonių požiūrio į valiutą ir t.t.

Kaip bebūtų, bet pinigų popierėlis visad reiškia kažkokią vertę. Jis gali reikšti druskos pakelį ar avį arba išreikšti kur kas subtilesnius dalykus, pavyzdžiui, naudą, kurią man suteikė kažkoks žmogus, todėl jam sumokėjau 500 lt. Visas pasaulis tuo gyvena, kad žmonės suteikia vertę, o už ją gauna atitinkamą atlygį pinigais. Gautas atlygis vėl panaudojamas įsigyti kažkokiai vertei, pavyzdžiui, kelionėms ar maisto produktams.

Ar verta siekti pinigų?
Žinoma, kad ne. Išskyrus atvejus, kuomet būtent jie yra reikalingi, pavyzdžiui, noras turėti 10 000 lt grynaisiais savo sąskaitoje juodai dienai. Čia jie puikiai tinka kaip galutinis tikslas, nes už jų slepiasi saugumo siekis, kuris išreiškiamas tuo, kad nutikus nelaimei, žmogus galėtų įsigyti kažkokių konkrečių daiktų, kurių vertė piniginiu pavidalu visuomet saugiai guli jo sąskaitoje. Jis nežino, ko jam gali prireikti, todėl pinigai yra puiki priemonė tokiai vertei saugoti.

Tačiau siekti tokių tikslų, kaip uždirbti milijoną yra pražūtinga. Pirma, pinigai patys savaime nežavi, nemotyvuoja ir yra tiesiog paprastas popierius. Žmones motyvuoja tai, ką už juos galima įsigyti: namai, automobiliai, kelionės ir visi kiti malonumai. Tai kam tuomet tikslą paslėpti po pinigų šešėliu? Juk lengviau siekti, kai tiksliai žinai, ko nori ir kaip smagu bus, kai tai gausi.

Antra, pinigai patys savaime yra beverčiai, o brangiausių dalykų gyvenime už juos nenusipirksi. Įsivaizduok, kad plušėjai 10 metų iš peties, vis taupiai kiekvieną centą ir štai galų gale tu turi milijoną. Ir kas dabar? Turbūt sveikatos problemos dėl prastos mitybos, mažas draugų ratas dėl šykštumo bei iššvaistyti 10 gyvenimo metų malonumai, kurių buvo atsisakyta! Geriau turėsiu tik 10 000 savo sąskaitoje, dirbsiu malonų darbą, būsiu sveikas, turėsiu puikių draugų, kitaip tariant,  gyvensiu nuostabų gyvenimą, nei turėsiu lagaminą kažkokios makulatūros.

Dvi tikros istorijos
Noriu tau papasakoti dvi istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kas yra pinigai, ką jie gali ir ko negali. Jas radau mažoje elektroninėje knygoje „A Simple System to Achieve Your Goals” (www.yourfreebook.com).

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti treneris. Susirado trenerį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Manau, kad nė nereikia sakyti, kad Džonas šiuo metu daug žvejoja bei, kad tai pradėjo daryti neturėdamas tos daugybės pinigų. Ši istorija puikiai atskleidžia, kad mes norime ne pinigų, o dalykų, kuriuos galime už juos įsigyti.

Turėti milijoną, bet iš tiesų nieko
Tai istorija apie žmogų, kuris tikrąja žodžio prasme mirtinai sušalo. Ši istorija buvo paskelbta viename laikraštyje.

Policija atvyko į butą, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai mirė ne nuo kito žmogaus rankos, ir rado tai, kas juos šokiravo. Ne, žmogus nebuvo nužudytas, paprasčiausiai mirtinai sušalo.

Kaimynai pasakojo, kaip varganai gyveno žmogus. Pirko pigiausią maistą, palaikydavo pačią žemiausią temperatūrą bute. Tokią šaltą, kad niekas negalėtų jo aplankyti, net jei norėtų. Jis buvo įtarus ir paranojiškas.

Policininkai tikrindami butą pastebėjo, kad čiužinys kažkoks keistas. Apžiūrėję jie pamatė, kad jame buvo prikimšta daugybė pinigų. Matyt, jis sutaupė kiekvieną centą, kurį uždirbo.

Žmogus sušalo į ledą, miegodamas savo bute ant 1 000 000 $ vertės sidabro sertifikatų.

Kaip jau sakiau, geriau mažesnė sąskaita banke, tačiau džiaugsmo kupinas gyvenimas.

Netgi kelionė aplink pasaulį prasideda vienu mažu žingsneliu.

Visi esam susidūrę su tuo, kad reikia padaryti kažką didelio, labai didelio. Na, mums taip atrodo. Nuolat atidėliojam darbą arba susigalvojam kitų bereikšmių darbų, pvz., susitvarkyti stalą, kambarį ir pan. Ir tu, ir visi kiti žino, kad tu taip tik atidėlioji, kas neišvengiama. Kitas trukdys, kad norim padaryti tobulai ir iš pirmo karto. Taip būna? Na, kai kas tiki pasakomis ir užaugę.

Be to, visi žinom, kad reikia tiesiog imti ir padaryti tik vieną mažą dalelę darbo. Tuomet ledai būtų pralaužti. Galima susitarti su savimi, kad dabar skirsiu pusvalandį tam laiko. Tuomet nustatyti laikmatį, ir pirmyn! Vos laikas baigsis, galima bus eiti užsiimti mėgstama veikla be sąžinės graužaties, kad nieko neveiki per dienų dienas. Taip išvengiama įtampos, atsiradusios dėl įsitikinimo, jog reikia padaryti daug ir tobulai.

Siūlau šį metodą panaudoti plačiau. Kodėl tai taikyti tik vienam projektui? Galima taikyti kiekvieną dieną, bet kokiam darbui. Siūlau pamėginti štai ką: kiekvieną dieną po vakarienės atlikti vieną mažą darbą (žingsnelį) bei nuspręsti, link kur žengsi rytoj – kitas darbas.

Kad būtų dar lengviau, siūlau tai daryti tik 30 dienų. Jei po jų, tau nepatiks gauti rezultatai, galėsite drąsiai to atsisakyti. Toks paprastas lankstumas leidžia, kur kas lengviau pradėti mažų žingsnelių seriją, nes neįpareigoja to daryti nuolat.

Kad būtų dar maloniau, susigalvokite, ką gausite, jei tai vykdysite viso labo 30 dienų. Na, tarkim atsidėsite 50 lt norimam daiktui. O gal nusipirksite daug mėgstamo šokolado?

Labai paprasta ir efektyvu. Be to, padidina pasitikėjimą savimi ir pakelia nuotaiką, nes žinai, kad vakar, šiandien ir rytoj nuveiksi kažką, kas tavo gyvenimą bent mažumėlę pastūmės į gerąją pusę.

Prioritetai

Įvertinome gyvenimą pažymiais tarsi mokykloje, pamatėme, kas geriausiai ir prasčiausiai sekasi. Galime rinktis, nuo ko pradėsime balansuoti gyvenimą. Tačiau viso to nepakanka. Svarbu yra vadovautis principais, kurie būtų kertiniai elgesio akmenys. Prioritetai yra principų dalis, kuri apibrėžia, kas už ką yra svarbiau.

Siūlau apsibrėžti hierarchiją, kuri apibrėžtų dažniausiai dėl jūsų laiko ir dėmesio besivaržančių dalykų prioritetus. Mano hierarchija atrodo taip:

1. Aš
2. Šeima ir Draugė
3. Draugai
4. Finansai
5. Darbas

Prioritetai suteikia puikų pamatą principais paremtų sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, jei jūsų prioritetų sąrašas panašus į manąjį ir būtinai reikia pasirinkti, ar žiūrėti dukros/sūnaus pasirodymą, ar dirbti, tuomet pasirinkti labai paprasta. Juk šeima net 4 laipteliais aukščiau nei darbas.

Pirmiausia pasirūpink savimi
Gali iškilti klausimas, kodėl save keliu į pirmąją vietą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti savanaudiška. Tačiau iš tiesų yra priešingai: norint padėti, būti naudingam ir įkvėpti kitus žmones, pirmiausia reikia susitvarkyti savo gyvenimą iki tam tikro minimalaus lygio. Ką pagalvotum apie žmogų, kuris, turintis daugybę sveikatos problemų, patarinėja kitiems apie sveiką gyvenimo būdą?

Įgrisusi, pamokanti istorija
Turbūt visi ją žinome, tačiau manau, kad daugelis ją per dažnai pamiršta. Tėvas uoliai triūsia darbe, uždirba daug pinigų, turi daug nepanaudotų atostogų dienų. Jis turi vieną tikslą, kad jo šeimai nieko netrūktų. Ir iš tiesų, finansiniu požiūriu jo šeima visiškai aprūpinta. Deja, vieną dieną jo žmona jį palieka ir pasiima vaikus.

Vadovavimasis prioritetais turi remtis sveiku protu ir kitos pusės nuomone. Tik kita pusė žino, ko jai iš tiesų reikia.

Čia pateiktos mintys ir pasiūlymai apie esamos situacijos vertinimą. Į klausimą kodėl svarbu įvertinti dabartinę situaciją buvo atsakyta praeitame straipsnyje. Dabar papasakosiu, kaip rekomenduoju tai daryti ir kodėl.

Svarbu bendras gyvenimo vaizdas
Visi esam milijoną kartų girdėję posakį, kad ne piniguose laimė. Tačiau kodėl vien pinigų neužtenka? Atsakymą, vėl esame girdėję bent milijoną kartų, nes svarbiausių dalykų už pinigus nenusipirksi. Ką tai reiškia? Gyvenime svarbiausias dalykas yra balansas. Šalia krūvos pinigų vis tiek reikia gerų draugų, sveikatos, meilės ir daug kitų dalykų, kurių tikrai neįsigysi už pinigus.

Parengiau šabloną, kuriame gyvenimą suskirsčiau į 6 skyrius. Savo ruožtu kiekvienas skyrius turi keletą sudedamųjų dalių. Gyvenime svarbu, kad nė viena dalis nebūtų per daug atsilikusi ar nubėgusi į priekį (tai reikštų, kad visos kitos atsilikusios). Šablonas yra čia.

Šalia kiekvieno punkto įrašyk įvertį skalėje nuo 1 iki 10. Visos srities vidurkis bus paskaičiuotas automatiškai. Viso gyvenimo įvertinimą (vidurkių vidurkį) galima rasti apačioje.

Tokį šabloną verta pildyti kiekvienais metais, kad galima būtų stebėti pažangą. Todėl iš anksto surašiau stulpeliuose datas iki 2017 metų.

Balansas
Norint vaizdžiai pamatyti, ar visos gyvenimo sritys eina viena greta kitos, parengiau gyvenimo rato šabloną. Tereikia paimti sričių įvertinimų vidurkius ir juos surašyti į šį šabloną. Dabar teliko apskritimu apjungti  įvertinimus. Ratas turi būti kiek galima apvalesnis. Dideli išsišokimai ir įdubimai rodo, kad gyvenimas yra išbalansuotas. Jie parodo kryptį, kur pirmiausiai reikia padirbėti.

Baigiamosios mintys
Kaip bebūtų svarbu pamatuoti ir tik po dešimto karto kirpti, visuomet svarbiausia yra atlikti konkrečius veiksmus. Tad neužstrikime planavimo stadijoje, metas imtis veiksmų savo tikslo link.

P.S. nepamirškit, kad vertinti savo gyvenimo sritis yra smagu!

Santrauka
Svarbiausia gyvenime yra balansas.

Sričių įvertinimo šablonas čia.
Balanso ratas čia.

Į dabartinę situaciją, mus atnešė mūsų priimti sprendimai. Norėdami keliauti į priekį, turime tai suprasti ir prisiimti 100% atsakomybę.

O kur gi mes dabar esame? Kaip sužinotum, ar judi į priekį, ar atgal, jei pakeistum savo gyvenimą? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime susirasti pradinį atspirties tašką.

Kam reikalingas atspirties taškas?
Pirmoji priežastis yra galimybė sužinoti, ar judame į priekį link savo tikslų, ar vis dėl to atgal. Pavyzdžiui, artimoje ateityje pradėjote sugebėti sutaupyti 2000 lt per mėnesį vietoj ankstesnių 1000. Tai gerai ar blogai? Pinigų turit daugiau, tačiau galbūt dėl to nukentėjo kitos jūsų gyvenimo sritys: prasčiau maitinatės, gyvenat prastesniam bute ir pan. Trumpuoju laikotarpiu tai didelės įtakos neturi, tačiau vėliau tai gali pasireikšti prastesne sveikata, žemesniu emociniu pasitenkinimu ir įvairiais kitais dalykais. Priėjome išvadą, kad būtina gyvenimą įvertini visais pagrindiniais aspektais. Taigi, tik visų aspektų vidurkio padidėjimas reiškia, kad iš tiesų judame į priekį.

Antroji priežastis labai paprasta: kai žinome kur esame, galime lengvai pasakyti, kur norime būti, o svarbiausia, žinome, kaip ten patekti. Įsivaizduokite, kad esate nežinomoje vietovėje, turite žemėlapį rankoje ir norite nukeliauti į Vilnių. Kaip keliausit? Pirmiausia teks susirasti praeivį ir išsiaiškinti, kur šiuo metu esate. Vėliau galėsit nuspręsti, ar galima keliauti pėsčiomis, ar teks skristi lėktuvu ir pan.

Prieš porą mėnesių dariau „generalinę tvarką”. Išmečiau daugybę nereikalingo šlamšto, prisiminimus kruopščiai sudėjau į dėžes. Tai darydamas radau keletą lapų, kuriuose buvo išvardinti mano tikslai. Kiekvienas iš jų parašytas bent vienerių metų skirtumu. Ir žinot ką? Iš kiekvieno lapo bent pusę tikslų esu įgyvendinęs, nors jais vadovautis nustodavau po kelių savaičių. Tie lapai su tikslais buvo labiau norai, tačiau vis dėl to pusę jų pasiekiau, ketvirtadalis jų tapo beverčiais, nes kitaip žvelgiu į pasaulį. Taigi, tik vienas ketvirtadalis laukia savo eilės – visai neblogai. Koks viso šito ryšys su gyvenimo įvertinimu? Labai paprastas – smagu prisiminti ir pajausti, kad pasiekėt to, ko taip norėjot, kas atrodė taip tolima dar visai neseniai.

Manau, kad kasmet reikia įvertinti, kur esame ir kur norime keliauti. Siūlau pradėti nuo išsiaiškinimo, kur esame dabar, kad būtų lengviau keliauti į norimus kraštus. Kitame straipsnyje pateiksiu šablonus, kuriais naudojantis galima paprasčiau ir greičiau atlikti paprastą gyvenimo įvertinimą.

Mes norime daugelio dalykų: geresnio gyvenimo, pilnatviškesnių santykių, daugiau pinigų ir daug ko kito. Tai kodėl gi mes to nesiekiame? Kodėl mes tuo pačiu keliu keliaujame metų metus? Ši problema susideda iš dviejų dalių: troškimas ir baimė. Baimė pasireiškia įvairiomis formomis: nesėkmės baimė, pasipriešinimo baimė, netobulumo baimė… Kai kurie žmonės bijo netgi sėkmės.

Troškimas
Kuo labiau kažko nori, tuo didesnes kliūtis gali įveikti be jokių papildomų pastangų ir dvejonių. Deja, dažnai vien troškimo nepakanka.

Kita troškimo problema yra ta, kad dažnai mes manome, kad norime, nors taip nėra. Noriu pasakyti, kad daugybė žmonių galvoja „Man reikia numesti svorio”, „Man reikia išmokti užsienio kalbą”, „Man reikia daugiau pinigų”. Čia nebeliko žodžio noriu. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia elgtis kitaip. Raktas į šios problemos sprendimą yra, daryti tai, ko nori. Taigi, tu pakeiti „Man reikia numesti svorio” į „Aš noriu sverti mažiau, nes tada jausčiausi labiau pasitikintis savimi, būčiau ištvermingesnis”. Žmonės dažnai suklysta, siekdami kitų žmonių tikslų arba darydami tai, ką jie turėtų daryti, tačiau sistema taip neveikia. Tu privalai norėti dalykų ir įsivaizduoti, kaip puikiai jaustumeisi, jei tau pavyktų.

Baimė
Yra daugybė būdų įveikti baimei. Čia pateiksiu keletą iš jų, į pagalbą pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius.

Neadekvati baimė. Noriu, kad šis blogas būtų viešas ir, kad jame būtų tikrasis mano vardas su pavarde. Tačiau mane baugina mintis, kad kiekvienas mano draugas gali jį skaityti. Taigi kyla klausimas, kodėl aš tai darau? Nes šio tipo baimės yra kvailos. Jei aš rašau apie tai, ką jaučiu, kas esu ir ką darau savo gyvenime, koks blogiausias dalykas gali nutikti? Jie nustos būti mano draugais, nes sužinos, koks iš tiesų esu. Juk tai kvaila. Net jei taip nutiktų, tai tereikštų, kad mūsų keliai buvo per daug tolimi, tad blogas tiesiog draugystę nutraukė truputėlį anksčiau.

Kitas pavyzdys: nori pakviesti kažkokį asmenį į pasimatymą, bet bijai, kad tau pasakys „ne”. Kodėl ši baimė neadekvati? Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti yra tai, kad tau atsakys „ne”. Kita vertus, jei tu nepaklausi, tuomet tu iškart gauni „ne”.

Taigi, pirmasis baimės įveikimo metodas yra išsiaiškinti, kodėl baimė yra neadekvati.

Nesėkmės baimė. Šio tipo baimė dažnai eina kartu su rizika. Nori pradėti savo verslą, tačiau tuomet tavo galva prisipildo tokių minčių: „o jei man nepavyks”, „o jei įsiskolinsiu” ir t.t. Ši baimė turi realų pagrindą, nes 5 iš 10 naujų verslų žlunga per pirmus 5 jų gyvavimo metus, o dar 4 iš jų žlunga per sekančius 5 metus. Na, bent jau taip teko girdėti. Kaip įveikti šią baimę? Pirmiausia, reikia įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei tau pavyktų. Tai labai motyvuoja ir padeda veikti ryžtingai. Antra, planuoti, skaičiuoti ir daryti kitus dalykus, kad nuspręstum, ar turi realią galimybę sėkmei pasiekti. Tai apima naujų dalykų mokymąsi. Tokiu būdu tapsi labiau savimi pasitikintis. Trečia, dabar yra informacijos ir internetinių puslapių amžius. Tau nereikia 100% savo laiko skirti verslui. Pradėk kūdikio žingsneliais ir stumkis į priekį. Net įkūręs savo verslą, gali dirbti savo senajame darbe. Ketvirta ir svarbiausia, žmonės gailisi tų dalykų, kurių jie nepadarė, kur kas labiau nei tų, kuriuos bedarant, juos aplankė nesėkmė. Įsivaizduok, kad esi 50-60 metų amžiaus ir dirbi tame pačiame darbe kaip prieš 30 metų, vietoj to, kad turėtum savo verslą. Mintis, kad galėjau padaryti tai, bet net nepamėginau, mane tiesiog nužudytų.

Kitas metodas. Dažnai tiesiogiai net nebandau įveikti baimės. Išvysčiau savo mąstymą iki tokio lygio, kad jei kažką bijau daryti, bet žinau, kad tai teisingas dalykas, tuomet privalau tai padaryti. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, noriu paklausti asmens paslaugos, bet paskutinį kartą, kai tai dariau, jis mane išplūdo. Taigi, bijau, nes tai gali pasikartoti. Tuo pat metu žinau, kad privalau tai padaryti, nes bijau.  Paverčiau baimę papildoma motyvacija imtis veiksmų: jei jaučiu baimę, tuomet privalau tai padaryti.
Jei nori išsivystyti šį sugebėjimą, pradėk daryti dalykus, kurių bijai. Pirmiausia įveik mažas baimes, o vėliau pereik prie didesnių. Netrukus pastebėsi, kad baimė veikia kaip nuoroda į dalykus, kuriuos privalai padaryti kuo greičiau.

Santrauka

Šiame straipsnyje aprašyti metodai baimei įveikti:

• Išsiaiškink, kodėl tavo baimė yra neadekvati. Mąstyk apie tai, kodėl bijoti tokio dalyko yra kvaila.
• Ruošk save sėkmei: mokykis, planuok ir pradėk mažais žingsneliais. Žmonės gailisi tų dalykų, kurių nepadarė, bet ne tų, kuriuos padarė ir patyrė nesėkmę.
• Paversk baimę savo drauge ir papildoma motyvacija.

Ir nepamiršk tikrai norėti dalykų, o ne tiesiog galvoti, kad jų reikia.

Vienas sunkiausių dalykų gyvenime yra pradėti. Galima valandų valandas planuoti, įsivaizduoti pergalingus rezultatus, tačiau svarbiausia yra pradėti. Pradėti žengti norimu keliu.

Čia pasakosiu apie mano sėkmės ir nesėkmes asmeninio tobulėjimo kelyje. Nebūtų prasmės apie tai rašyti, jei tai neteiktų vertės skaitytojams. Vadinasi, pagrindinis šio blogo tikslas yra pasidalinti mano patirtimi su JUMIS.