Ar mėgstu savo darbą?
Žymos: autorius, darbas, laimė, Mihaly Csikszentmihalyi, prigimtis, tingėjimas
Žmogaus prigimtis
Manau, kad visi sutiksite, kad žmogui visada norisi daryti tai, kas malonu. O malonūs ir ne dalykai keičiasi. Taigi, jei vaikystėje buvo smagu važinėti triratuku, tai vargu ar tai dabar jums patinka.
Programavimu užsidegiau 9 klasėje, seniai… Iš esmės tai kūrybiškas darbas, nes viską galima padaryti tūkstančiu ir dar vienu būdu. Tik dažniausiai 999 būdus nubraukia laiko stoka (biudžetas), nuobodumas, motyvacijos stoka ir kitos priežastys.
Dauguma žmonių jaučiasi laimingesni, kai dirba
Mihaly Csikszentmihalyi žymus psichologas atliko tyrimus ir nustatė tai, ką skelbia pastraipos antraštė. Tuo tarpu dauguma žmonių bodisi darbo ir siekia laisvalaikio, kurio metu būna mažai laimingi.
Taip yra todėl, kad ideali žmogaus būsena pasiekiama, kai jis dirba prie iššūkių, kurie atitinka jo sugebėjimų lygį. Tuo tarpu siektą laisvalaikį žmonės praleidžia pasyviai ir nepatenka į šią būseną. Detaliau angliškai galima paskaityti čia.
Puikus to įrodymas būtų situacijos, kai neturit ką veikti. Pastaruoju metu toks momentas yra retas svečias mano gyvenime, tačiau matau, kaip kitus žmones jis kankina. Atrodo, kad nieko neveikimas yra pats blogiausias dalykas pasaulyje 😉
Apie autorių
Galbūt dar nepastebėjote, tačiau šis straipsnis priklauso kategorijai „Puslapis ir autorius“. Todėl sekanti straipsnio dalis yra apie mane. Jokių konkrečių pasiūlymų ar patarimų, tiesiog mano pamąstymai.
Tingiu
Jei darbas mėgstamas, tuomet juk neturėtų būti sunkumų keltis ryte ir skubėti į jį? Dažnai sunkumų atsiranda…
Profesija riboja
Būdamas programuotojas pasaulio nepakeisi, milijonų neuždirbsi. IT įmonės valdymas netraukia, revoliuciškai pakeisti kompiuterio naudotojų įpročių neketinu. Kur prasmė? Koks tikslas? Ką galiu duoti pasauliui?
Tuomet į smegenis įsisuka mintis, kad tai laikina. To pasekmė dingęs noras domėtis srities naujovėmis ir kitaip gilinti savo žinias.
Esu priverstas dirbti
Yra tekę dirbti daug žemės ūkio darbų, todėl atsisakau minties viską užsiauginti pats. Kas belieka? Kažkaip užsidirbti pinigų. Šiuo metu programavimas yra dalykas, kurį lengviausia iškeisti į padorų uždarbį.
Žinoma, turiu ir kitų pajamų šaltinių, tačiau per vieną dieną pasiturinčiu bedarbiu tapti sunku 😉
Problema ta, kad kaip ir dauguma žmonių, mėgstu viską daryti savo valia. Šiuo atveju esu priverstas, juk badu mirti nesinori…
Pasiilgstu programavimo
Ilgai mastęs priėjau išvadą, kad net galėdamas būti bedarbiu, programavimu užsiimčiau. Galbūt prisidėčiau prie kokio atviro kodo projekto (kur visi gali programuoti, tiesiog niekas negauna uždarbio), ar tiesiog sau mažas programėles kurčiau.
Būna tokių dienų, kai sėdžiu ketvirtadienio vakarą toli nuo Vln., kuriame dirbu, ir mąstau: „gaila, kad į darbą tik pirmadienį, dabar tokia įdomi užduotis, mielai paprogramuočiau“. Tiesa, taip būna vis rečiau ir rečiau…
Galiu kažką daugiau
Manau, kad programuoti sugebu, tačiau yra tam gabesnių žmonių. Turiu omeny IQ, jie gali tą patį padaryti greičiau ir kokybiškiau. Idealiame pasaulyje visi dirbtų tai, ką sugeba geriausiai. Tuomet mums reiktų mažiau programuotojų, mažiau bankininkų, mažiau pardavėjų ir kitų, nes jie sugebėtų nudirbti daugiau, sunaudodami mažiau išteklių.
Pažįstu save, todėl žinau, kad galiu įnikti į kažkokį dalyką labai beprotiškai – elgtis kvailai, mesti visus kitus reikalus, trumpai tariant, pasinerti į tai visa galva. Todėl tikiu, kad galiu kažką daugiau nei būti vidutinio lygio programuotoju.
Atsakymas
Nėra vienareikšmio atsakymo. Dabar esu ieškojimų kelyje. Jei viską žinotume iš anksto, gyvenimas būtų nuobodus… 😉
Dirbti programuotoju patinka kur kas mažiau nei programuoti. Paradoksas. O galbūt tereikia ilgų gerų atostogų…
Straipsnio pabaiga nuteikia nelabai optimistiškai
Labas rytas 🙂
Įdomūs pamąstymai.
Ir.. atpažįstu visų mąstytojų polinkį – viską analizuoti 😉
Kartais tereikia pasitikėti savimi ir gyvenimu ir .. džiaugtis – gyvenimas nuostabus 🙂 (ypač jei supranti, kas jame vyksta 😉 )
O dėl darbo galiu pasakyti tik viena – visada visada ( ir tai patvirtino gyvenimas) uždirba ir yra paklausus savo srities profesionalas – štai ir visa paslaptis.
Žmones klaidina tai, kad tarsi darbas turėtų būti pomėgis. O, pasirodo, kai esi profesionalas, tuomet ir sekasi, ir esi paklausus, ir už rezultatus gauni deramą atlygį – o iš čia ir pasitikėjimas, ir motyvacija, ir entuziazmas 🙂
Žinoma, svarbu pasirinkti sritį, kuriai žmogus gabus, o visa kita – pačio žmogaus rankose – tobulėjimui ribų nėra 🙂
Dariau,
Taip išeina, kad nuteikia mažai, tačiau optimistiškai ;)))
Vilte, o ką daugia veikti, jei ne analizuoti? 😀
Tikėtina, kad esi teisi, bet kol pats to nepamačiau ir neišgyvenau – tol to nežinau. Kažkaip neišeina mokytis iš kitų klaidų šiuo atveju 😉
Aš tavęs nemokau, o bandau diskutuoti, nes tema ir man ilgai buvo aktuali 🙂
Kad mąstai, puiku 🙂 , yra toks pajuokavimas apie mąstytojus – kartais per analizes jie nespėja pagyventi 😉
Turi puikią specialybę, esi protingas – todėl viskas tavo rankose.
Apie profesionalumą man pasakė žmogus, kuris išties per ilgus ieškojimus tai suprato ir daug pasiekė gyvenime – todėl verta apie tai pamąstyti. O iš klaidų tik savo mokomės 😉
Vilte, būtent taip ir pagalvojau. Kad išreiškei savo nuomonę, bei kaip sakai „iš klaidų tik savo mokomės” 😉
Geras straipsnis, daug tiesos 😉
Oooo! Labas, Edmundai 😉 Dėkui! 🙂
Puikus straipsnis ir aktualus man šiuo metu . Beje, smagu, kad kraštietis rašo temomis, kurios man asmeniškai yra įdomios ir labai aktualios. Ačiū (:
Sveika, Dovile :)! Ačiū už gerus žodžius. Sėkmės tobulėjant 🙂
Žinok, aš jau daugiau nei pusę metų vis noriu ir noriu programuot, bet kai pagalvoju, kad vat reikės kažkada į darbą, o darbe 8 valandas sėdėt tai gali tik daug ištvermingesni nei aš žmonės, visas noras programuot dingsta kaip dūmas neblaškomas vėjo 😉
Senas straipsnis, nežinau kokia situacija dabar, bet jeigu dirbti programuotoju nepatinka, o programuoti patinka tai reikia dirbti sau, sugalvoti sukurti kokį projektą. Jei nesinori užsiimti projekto valdymu tai susirasti bendraminčių kurie tai darytų. Tereikia išeiti iš savo komforto zonos