Gyvenimas be darbo

Labai sunku pradėti šį įrašą. Bandžiau viską „protingai“ sudėlioti, kol nusprendžiau, kad paprasčiausia bus papasakoti, ką veikiau per paskutinius 5 mėnesius.

Skubu pridurti, kad gerokai kitaip įsivaizdavau, ką veiksiu, kai darbas nebetrukdys 😉

Pirmas mėnuo su puse

Smegenis išjungiau. Labai daug no-life-inau. Kitaip tariant žiūrėjau serialus, filmus, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Vienintelis dalykas ką reikėjo padaryti, tai susipakuoti daiktus ir parkristi į Lietuvą.

Paprastai tokiais dalykais užsiimu, kai esu protiškai ir emociškai išsekęs. Tik, kai nėra darbo, kažkodėl atsigavimo irgi nėra 🙁

Antras mėnuo

Grįžau į Lietuvą. Truputį pas tėvus, truputį pas sesę pagyvenau. Žvejyba. Susitikau su seniai matytais draugais.

Mano supratimu vis dar nieko neveikiau.

Trečias

Įsigijau motociklą, pradėjau važinėtis su draugais. Pradėjau gyventi Vilniuje.

Ketvirtas ir penktas mėnesiai

Pradėjau keliauti. Pora savaičių Italijoje (Sicilijos sala):

Diena motociklais į Lenkiją:

Savaitė Vokietijoje:

Dabar

Truko 5 mėnesius, kol atsirado noras ką nors produktyvaus daryti.

Dar taip ilgai nebuvau nepasiilgęs darbo ir/ar programavimo. Kiek pamenu anksčiau riba būdavo 3-4 savaitės. Gal čia jau senatvė ir trūksta kažkokios chemijos smegenyse? Galbūt viso labo norisi ką nors prasmingesnio veikti nei kurti programinę įrangą, kuri po 5 metų bus bevertė?

Vienintelis produktyvus dalykas tai, kad persikėliau savo Toastmasters narystę į Lietuvos Confident Voices Vilnius klubą, kur toliau tobulinu savo viešo kalbėjimo įgūdžius. Klubas apima, kiek daugiau, tačiau mano pagrindinis tikslas yra išmokti sklandžiau kalbėti, bei gebėti sudominti auditoriją. Dažnokai gaunu pasiūlymus sakyti kalbas, bet dėl scenos baimės ir įgūdžių trūkumo tekdavo atsisakyti.

Beje, visus kviečiu atvykti kaip svečius sudalyvauti (nieko nekainuoja, kalbama angliškai). Susitikimai būna kas antrą ketvirtadienį. Artimiausias rugpjūčio 2 dieną Martyno Mažvydo bibliotekoj (5-tam aukšte).

Ko labiausiai trūksta?

Labiausiai trūksta nusistovėjusios rutinos/grafiko/struktūros. Pvz., geriausią fizinę formą pasiekiau kovo pradžioje. Tačiau iki šiol dar nespėjau jos pasivyti per visokias pertraukas ir keliones. T.y., 4,5 mėnesius eiti į gym’ą ir ne tai, kad nesustiprėti, bet nė nepasivyti to, kas buvo kove – žiauriai demotyvuoja.

Labai mažai ką produktyvaus nuveikiu online, nes tiesiog vis kas nors atsiranda.

Panašu, kad darbas yra puiki priemonė, kuri nuolat spardo mums į užpakalį ir priverčia tinkamai išnaudoti laiką 😉

Skamba, kaip pasiteisinimai, tačiau, kai buvo darbas, tai nebuvo jokios problemos keltis 5:30 ryto kiekvieną dieną, kad nueiti į gymą. Tačiau dabar atsikelti net 08:30 yra sudėtinga…

Kai jau atrodo, kad po truputį atsiranda nustovėjęs grafikas, išvyksti savaitei kur nors, ir vėl visi įpročiai pradingsta.

P.S. apie finansinę dalį ir artimiausią ateitį kitame įraše.

Share
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
25 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Rimantas

A galvoju, kad dar reikia laiko, kol apsiprastum su laisve. Kai visą gyvenimą turėjai mokytis-dirbt, tai dabar ir laisvę riekia prisijaukinti…
Pamodeliavai variantus pvz. moteris gyvenime, žmona, vaikas, NT? Viskas gali labai pasikeist, nebent nusprendei likti vienišiumi 🙂

p2035

Welcome back 🙂 Na gerai kai gali gyvenimą pažint iš įvairių perspektyvu 🙂

Baltic Mustache

Na, optimizmo truputį trūksta! 🙂

Žiūrint iš šono atrodo, kad sekasi puikiai. Tuo labiau, kad dabartinėje situacijoje, turi daug potencialo tobulėti. Jeigu iki šiol keldavaisi ryte dėl to, kad reikėdavo dirbti (t.y. kažkas kitas tave skatindavo vienaip ar kitaip elgtis), tai dabar galėsi ugdyti vidinę valią elgtis taip, kad būtum laimingas.

Ir žinoma, teks atsakyti, ar gausi laimės iš tų dalykų, kuriuos sėmeisi dar dirbamas? Ar tikrai dabar būtina keltis anksti į sporto klubą? Ar tikrai būsi laimingesnis nuo to, gal pakaks nueiti ir 10 ryto? 🙂

Citi

Gal padėtų ribojimas socialinių tinklų ir įvairių menkaverčių tinklapių naršymams. Pvz., jokių pramoginio pobūdžio tinklapių/fb naršymo iki 6pm.

Yra smagi knyga apie tai kaip susikaupti giliam darbui – Deep Work, Cal Newport.
Ypač tinkama tiems, kam disciplina reikia rūpintis patiems, t.y. dirbantiems sau.

Darius

Manau jei pasiilgsti programavimo, tai dirbk pvz puse etato diena. Ir portfelis greiciau augs.

O dar geriau – programuok tai ka nori, nebutinai kitam dirbt. Juk pinigai nespaudzia dabar, tai jei nepasiseks su projektu, tai neliksi nevalges 🙂
Na tik reik ziuret kad tas projektas netaptu darbu ir dar su virsvalandziais 🙂

Darius

Beje kodel as nematau registracijos , prisijungimo? Bet net matau kad kiti kazkaip nuotraukeles isideda prie komentaro

Citi

Dėl Deep Work naudos.
Deep work patarimai naudingiausi tiems, virš kurių nėra vadovaujančių asmenų.
Net jei konkrečiu gyvenimo periodu nėra siekiamo tikslo, nauda pašalinti laiko švaistymą (tą patį pramoginių puslapių naršymą) vis tiek išlieka. Diena iš esmės tuo turiningesnė, kuo mažiau laiko išvaistai tam, ko nevertini 🙂
Inversion – many problems can’t be solved forward, only backward. https://fs.blog/2013/10/inversion/ (čia turiu omenyje, sugalvoti ką veikt daug sunkiau, nei sugalvoti ko nenori veikt).

Dar norėčiau pakomentuoti paties komentarą dėl NT, teikiamą pirmenybę nuomai. Pats ilgą laiką laikiausi tavo nuomonės, bet neseniai įsigijau būstą sau dėl šios (ir kitų asmeninių) priežasčių:
Kuomet visas turtas investuotas į vertybinius popierius, yra kažkokia tikimybė, viso turto netekti finansinės krizės metu. Turint gyvenamąją vietą blogiausias scenarijus – bent jau turėt kur nemokamai gyvent. Diversifikuojant turtą tokiu būdu taip pat lengviau nedaryti elgesio klaidų finansinių krizių metų.

Ar yra tekę domėtis kritika standartinio naratyvo – investuok pasyviai ir viskas bus gerai ? Pvz.:

Nassim Taleb – The Black Swan ir Fooled by Randomness (apie tai, kaip vienkartiniai, neprognozuojami įvykiai būtent ir lemps įvairių socialinių, ekonominių įvykių baigtį.)
The Misbehavior of Markets (apie tai, kad ekonominiai rodikliai kaip ir daugelis kitų, neatitinka „bell curve” ir iš esmės neprognozuojami).
The Missing Risk Premium by Eric Falkenstein (kritikuoja standartinį teiginį, kad yra ryšis tarp rizikos ir gaunamos grąžos. Dauguma turto klasių jis neegzistuoja)

Darius

SIaip jo, as irgi del nuomos manau kad tai yra pinigu svaistymas ir ji naudinga tik tada kai negali sau leist isigyt turto. Matau kaip kai kurie nuomojas uz 400 per menesi – tai kosmosas, per metus 4800 ismesti. Jei cia del to kad nezinai kur gyvensi ateity – tai nu parduosi, ar isnuomosi 🙂

net nustebinai kad nuomojies. As sakyciau nusipikus buta, jau iskart pradedi uzdirbt kai nereik moket nuomai. Plius diversifikacija jei kaip sake akcijos nukristu.

Algis

Dar geriau, jei prie turimo NT, jei išsiugdai norą gerinti turto vertę – turtą prižiūrėti, pagerinti, tai gali paversti lyg ir maža investicija…

Darius

Beje ar nenori parasyt straipsniu apie konkrecias akcijas ka manai. Pvz siuo metu facwbok akcija, gal but geras metas isigyt dabar arba neuzilgo kai nustos krist kaina. Nes gerai pakrito. Jei turi, kokia portfelio dali sudaro fb akcija nos?

Darius

Kadangi siaip ar taip tuo domiesi, tai uzpildytum savo laika ir plius gal kazkiek ispopuliarines puslapi uzdorbtum. Tik gal sunku su lt rinka, reiktu angliskai rasyt

Citi

Išsivaizduokime du žaidimus:
Žaidimas 1. Yra urna su baltais ir juodais kamuoliukais. Iš šios urnos traukiami, tarkim 10 kamuoliukų, užrašomas juodų/baltų santykis ir jie gražinami atgal.
Žaidimas 2. Viskas taip pat kaip Žaidimo 1 atveju, tik ta urna turi dugną ir kamuoliukai gali būti papildomi arba pašalinami, žaidėjui nežinant.
Skirtumas tarp šių žaidimų tas, kad naudodamas praeities stebėjimus, matematinius ir statistinius metodus, Žaidime-1 gali prognozuoti juodų/baltų kamuoliukų santykį, bet Žaidime-2 – ne. Pvz. jei po 100 stebėjimų, kuomet vidutinis santykis būtų stebėtas 40 baltų kamuoliukų iš 100. Tokiu atveju, jei kas pasiūlytų lažintis, koks bus sekantis kamuoliukas ir jei atspėsi – gausi 500EUR. Protinga būtų spėti, jog tai bus juodas kamuoliukas, žaidžiant Žaidimas-1. Bet neprotinga, jei žaidžiama Žaidimas-2. Šio žaidimo atveju tam tikrai atvejais praeities stebėjimai atitiks ir ateities stebėjimus, tam tikrais ne – iš anksto negali žinoti ar santykis pasikeitė ar ne.

Kritika, kurią turėjau omenyje aukščiau išsakytame poste nėra pačiai idėjai investuoti, tikintis grąžos iš pelningai veikiančių įmonių ir jų vertės prieaugio. Šios kritikos esmė – finansų rinkos yra kaip Žaidimas-2. T.y. praeities stebėjai bei matematiniai ir statistiniai metodai neleidžia nustatyti, kokios grąžos galėtum tikėtis.

Aukščiau rašei: „buto nuoma vs pirkimas matematiškai galima paskaičiuoti”. Jei finansų rinkos savo esme artimos Žaidimui-2, nėra tokio modelio, pagal kurį galėtum atlikti tokius skaičiavimus, nes reiktų žinoti a) kokia bus NT rinkos kaina po tam tikro periodo b) akcijų rinkų grąžą po tam tikro periodo – jeigu alternatyva pirkimui investavimas į akcijas (ir dar krūvą kitų rodiklių). Kadangi šių duomenų negalima gauti naudojantis praeities rezultatai ir/ar kitais būdais – toks modelis, cituojant Benoit Mandelbrot (co-autorius vienos iš knygų kurias minėjau aukščiau) – „Garbage In – Garbage Out”.
Dar kartą noriu parekomenduoti dvi minėtas knygas Black Swan by Nassim Taleb ir The Misbehavior of Markets by Benoit Mandelbrot. Jos savo esme šiek tiek persipina, o ir autoriai vienas kitą pažinojo. Tas jau minėtas Benoit Mandelbrot yra vienas žymesnių XXa. matematikų, ir būtent jis buvo doktorantūros vadovas Eugime Fama. O šis savo ruožtu laikomas Efficient Market Hypothesis autoriumi. Na o ši hipotezė ir buvo indeksų ir pasyvaus investavimo pagrindas.

P.S. Atsakymas į klausimą ar 350eur/mėn ir 160k tinkami skaičiai analizei. Pats neseniai įsigijau NT, kuris pardavimo metu buvo nuomojamas už 4.8% per metus nuo sandorio vertės. Sakyčiau, kad tam segmente kuriame rinkausi, Vilniuje rentabilumas svyruoja 4-5%.

Indre

„Bet apie tai kokį indeksą iš kurios platformos pasiekti galima bei per kuriai pigiausiai, tai turbūt bus straipsnis” Lauksiu! Dar butu super jei padarytum kategorijas, kas prieinama is Lietuvos, kas is UK, ir keletas variantu bendrai likusiai Europai, nes manau turi skaitytoju visur. Na bent jau man tai butu labai aktualu.(Jeigu turetum Patreon ar kazka panasaus, manau, atsirastu tikrai remeju tavo turinio! Cia galbut ideja pinigu srautui?)

Taip pat, sveikinimai del straipsnio verslo ziniose. Sviesti visuomene gerai. Pagal komentarus matosi, kad yra panasiai mastanciu, nors daugumai finansine nepriklausomybe – tiktai su kelias milijonais.

Del „persiorientavimo”, smegenu perjungimo nuo darbo strukturos, sakyciau verta isbandyti mindfullness meditacija. Ir siaip, jeigu nesi skaites tai dar rekomenduociau Jacob Lund Fisker „Early Retirement Extreme” knyga/bloga – jisai daug filosofuoja apie produktyvuma vardan produktyvumo, pasikeitusi statusa isejus is darbo ir panasiai. Jis daug niuresnis negu MMM, bet galbut siuo laikotarpiu tau tiktu.

Indre

Povilai,

Aha, jis buvo gryzes keliems metams i samdoma darba ir del to daug kritikos susilauke, nes kaip tu ir sakai, daugelis isivaizduoja, kad jeigu jau „retire”, tai turi tik guleti papludimyje su kokteiliais.

Bet man atrodo naturalu, kad _kazka_ veikti tai norisi, galima daugiau laiko skirti hobiams, kurie veliau gali pradeti nesti pajamas. Tuo paciu kazka dirbti, kas idomu, zinant, kad gali bet kada iseiti.

P.S. Siuo metu dirbu Prancuzijoje, bet jau neilgam, planuoju atokvepi Lietuvoje ir po to, ko gera, pakeisiu sali (EU ribose).

Citi

Dar kartą argumentuosiu prieš teiginį: „Deja, vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad galima paskaičiuoti „pirkimas vs nuoma“.

Vėl įsivaizduojamas žaidimas: Žaidėjas A,B ir C turi galimybę dalyvauti žaidime ir statyti kokią nori sumą, tačiau jiems niekas nepasako šio žaidimo taisyklių. Jie žino tik istorinius rezultatus.

O taisyklės tokios – pirmus 999 kartus išmoka bus atsitiktinis skaičius-5% iki +15% , bet 1000-tąjį kartą žaidžiantieji patirs -100% nuostolį. Kitaip tariant – pirmų 999-ių kartų „expected value” 5% grąža+randomness, 1000-tajį lošimą netenki visko.

Tarkim Žaidėjas-A išlauks 100 lošimų ir tada pradės lošti, žaidėjas B bus atsargesnis – pradės lošti po 400 lošimų. Na o Žaidėjas-C tik po 700 lošimų įsijungs į žaidimą, nes gi tada jau ir „asilui aišku”, kad pagal istorinius duomenis čia garantuota 5% grąža.

Įsivaizduok save šių žaidėjų vietoje. Klausimas: a) kaip žaidėjai naudodamiesi jiems turima informacija sprendimo priėmimo momentu (t.y. nežinodami ateities lošimų rezultatų) gali matematiškai paskaičiuoti, ar apsimoka dalyvauti lošime?; b) Jeigu viskas ką žinai yra pirmųjų 500 lošimų duomenys, kaip matematiškai paskaičiuoti, kas geriau, dalyvauti lošime, ar tarkim investuoti lėšas į būsto nuomą ?

Šio fiktyvaus žaidimo pavyzdys realiame pasaulyje:
https://www.bogleheads.org/forum/viewtopic.php?t=243470
Nėra būtinas kažkoks juodas pabaigos scenarijus, kad matematinių ir statistinių metodų taikymas būtų mažai naudingas. Užtenka, kad aplinka, kurią rodiklis apibūdina, nuolat kistų.

P.S. Šis klausimas, kiek „stationary/non-stationary” yra finansinių rinkų grąža, ar rinkos linkusios grįžti prie vidurkio, ar tai tik iliuzija, kas yra „equity risk premium”, kokio dydžio ir ar „risk premium” apskritai yra – tai itin sudėtingi klausimai, kuriems atsakyti dažnai pačiam pritrūksta ir žinių ir išsilavinimo. Iš esmės noriu pasakyti, kad suklysti savo įsitikinimuose visada lengva Į savo teiginių kritiką mielai atsižvelgsiu.

P.S. dėl knygų. Jas turiu, bet Black Swan yra tiek Mickevičiaus tiek ir Mažvydo bibliotekose. Jei patiks, ir The Misbehavior of Markets vis dar domins, galėsiu paskolinti.

25
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x