Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
   Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
   Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
   Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
   Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
   Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
   Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Kai jau žinome istoriją, principus ir tikslus, metas kruopščiai suplanuoti jų įgyvendinimą.

Koncentracija

Kas daro viską, tas lieka be nieko. Kas tinka viskam, tas netinka niekam. Lygiai tas pats galioja ir tikslams. Vienu metu mėginti įgyvendinti visus savo tikslus yra tas pats, kas iš anksto save pasmerkti nesėkmei. Vienu metu ne daugiau nei 3 tikslai.

Sekantis žingsnis išdėlioti juos laike. Tiksliai suplanuoti yra sudėtinga, nes nuolat pasirodo sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Todėl grubiai apsibrėžiu 3 tikslus metams, o vėliau darbą prie jų dėlioju mėnesio didumo intervalais.

Mėnesinis planavimas

Tai labai susiję su koncentracija. Pastebėjau, kad daugiausia pasitenkinimo patiriu tuomet, kai susikoncentruoju ties vienu dalyku. Pvz., vieną mėnesį paskiriu tik lavinti atminčiai arba tik tobulinti blogui ir pan.

Kodėl taip yra? Na, praslinkus mėnesiui keletas pakeitimų bloge, keletas naujų įsiminimo gebėjimų, pusė perskaitytos knygos apie finansus duoda menka pasitenkinimą. Regis tiek dirbau, o nauda mažytė. Tuo tarpu jei susikoncentruoju ties vienu dalyku, tai po mėnesio plika akimi matyti pasiektas progresas. Tai motyvuoja.

Todėl jums siūlau vieną mėnesį koncentruotis ties vienu tikslu, kitą ties kitu ir t.t. Žinoma, paprastai dirbti ties vienu tikslu neįmanoma. Pvz., jei paskirčiau visą mėnesį finansų studijavimui, tai bloge neatsirastų nė vieno naujo įrašo…

Kai pasirinkome kur link koncentruojamės, metas sudaryti darbų sąrašą visam mėnesiui. Pirmiausia surašote darbus, tuomet pradėdami nuo svarbiausių parašote, kokiomis dienomis juos įgyvendinsite. Man visuomet lieka darbų, kurie nebetelpa į šio mėnesio rėmus – juos palikite kitam kartui.

Štai mano vieno mėnesio darbų sąrašas:

Gal nėra itin patogu detaliai suplanuoti, bet tikslumas atsiranda savaitiniame planavime.

Savaitinis planavimas

Turint tik visus mėnesio darbus būtų sudėtinga jo laikytis – juk sąrašas nemenkas 🙂

Paprastai mėnesiniame plane surašytus darbus dalinu į kelias dalis. Tarkim straipsnio rašymas man trunka bent 2 dienas (kitą dieną perskaičius straipsnį pamatai daugiau klaidų, o svarbiausia, kad dažnai kyla naujų minčių).

Taigi, sekantis žingsnis yra paimti 7 dienom suplanuotus darbus iš mėnesinio plano, padalinti juos į per vieną kartą įvykdomas užduotis, įvertinant jas valandų tikslumu. Tuomet telieka tiesiog juos išdėlioti laike. Atliekant šį darbą, turbūt vėl nutiks taip, kad pastebėsite, kad tiek daug darbų negalite atlikti – jūs negalite dirbti 24 valandas per parą, be to, poilsis taip pat yra darbas, kurį reikia atlikti – todėl išbraukite perteklinius darbus.

Neišradinėsiu dviračio ir pateiksiu nuorodą į kito blogo straipsnį „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Autorė puikiai viską aprašė. Iš jos perėmiau padaryti darbų užbraukimą žaliu žymekliu – kažkodėl jaučiu ypatingą malonumą tai darydamas šiuo būdu. Nesulyginama su paprastu užbraukimu rašikliu.

Taip pat siūlau iškart sudaryti sąrašą darbų taip, kad jie iškart padalinti į smulkesnes vykdomas užduotis ir su A, B, C prioritetais. Autorės siūloma seka yra labai logiška: pirmiausia susirašom visus darbus, tuomet uždedam prioritetus, nes matydami bendrą vaizdą galime lengviau atskirti, kur svarbus darbas, o kur ne. Vėliau išskaidom juos į mažesnes dalis. Tačiau pats visad iškart surašau darbus padalintus į smulkesnes užduotis į stulpelius su prioritetais – sutaupau laiko. Tokiu būdu darbai surašomi tik vieną kartą, o vėliau iškart keliauja į kalendorių.

Koncentruokitės ir turėkite bendrą vaizdą

Porą mėnesių dariau tik savaitinį planavimą, t.y., atsisakiau koncentravimosi vieną mėnesį ties vienu dalyku, kitą ties kitu. Be to, neturėjau išankstinio plano visam mėnesiui. Rezultatas buvo toks, kaip minėjau aukščiau – mažai motyvacijos ir supratimo, ar stumiuosi į priekį. Tad dar kartą sakau, koncentracija ir bendro vaizdo turėjimas yra labai svarbu.