Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad „nieko nėra už dyką”. Manau, kad tai yra absoliuti tiesa.

Kaip kiekvienas daiktas yra kažko vertas, taip ir kiekvienas įprotis, įgūdis ar sugebėjimas turi savo kainą. Daiktus esame įpratę pirkti už pinigus. O kiek kainuoja atsisakyti blogo įpročio ar išsiugdyti naują įgūdį?

Kainos sudėtis

Laikas

Tai yra vienintelis resursas, kurio turime ribotą kiekį. Teoriškai jis yra pats svarbiausias ir vertingiausias, tačiau praktiškai… Na, pasižiūrėkime kaip mes gyvename. Taigi, norint įsigyti bet kokį dalyką pirmiausia teks sumokėti kažkiek laiko.

Senasis elgesys

Seni įpročiai kartu su elgesio būdais yra sekanti kaina. Jei mes norime gyventi sveikai, tuomet akivaizdu, kad teks sportuoti, maitintis sveikai. Šiuo atveju teks sumokėti tokiais dalykais: įpročių kiurksoti priešais televizorių, persivalgymu, apgaulingai skaniu, bet nesveiku maistu ir kitkuo. Ar vis dar esate pasirengęs susimokėti už savo sveikatą? Vieniems tie dalykai beverčiai, kitiems ne. Didžiausią bėdą turi tie, kurie mano, kad šiuo atveju sveikata pigi, tačiau vėliau supranta, kad dabartinėje situacijoje kaina yra didžiulė. Tuomet atsiranda keblumų norint apmokėti sąskaitą…

Senieji draugai

Seni draugai yra dar viena kaina. Jie yra mūsų pačių gyvenimo atspindys, t.y, panašūs į mus. Tą lengviausia patikrinti su konkrečiai išreiškiamu dalyku, pvz., alga. Užsirašykite vardus 5 draugų, su kuriais daugiausia bendraujate. Dabar šalia kiekvieno vardo užrašykite jų mėnesines pajamas. Išveskite vidurkį – štai apytikslis pinigų kiekis, kurį jūs uždirbote praeitą mėnesį 😉

Viskas būtų gerai, jeigu tai pasireikštų tik finansinėje srityje. Tačiau tai galioja tiek jūsų sėkmingumui, tiek sveikatai, tiek patikimumui. Kitaip sakant „su kuo sutapsi, tuo ir tapsi”.

Tikrai neteigiu, kad reikia atsisakyti senų draugų, jei jie jums patinka ir tinka. Šį punktą parašiau remdamasis teorija, o ne praktika.

Senoji aplinka

Žmonės geba sujungti elgesio įpročius su juos supančia aplinka. Būtent todėl vienas iš patarimų norintiems išbristi iš narkotikų liūno yra pakeisti aplinką, kurioje gyvenama.

Tarkime, kad norite tapti patikimu žmogumi – tai vienas iš sėkmingo žmogaus bruožų. Tokiu atveju teks išmokti palaikyti tvarką. Ar jums žmogus su netvarkingais drabužiais, sugedusiu, bet važiuojančiu automobiliu atrodo patikimas? Taigi, teks turėti tvarkingą stalą, automobilį, drabužius ir t.t. Vadinasi, jus supanti aplinka gerokai pasikeis. Kita vertus, tvarkinga aplinka vers mus ir toliau išlaikyti šį pasikeitimą. Tiek mes veikiame aplinką, tiek ji mus.

Kaip sėkmingai įgyti tai, ko trokštate?

Tam, kad mainai būtų sėkmingi, pirmiausia reikia žinoti kainą. Tuomet nuspręsti, ar galite leisti tiek mokėti. Jei taip – pirmyn, išsitraukite „piniginę” ir pasiimkite, ko norite.

Tačiau jei manote, kad per brangu, tuomet pirkite „išsimokėtinai”. Gyvenime yra kitaip nei parduotuvėje ir galutinės prekės iškart negausite. Pavyzdžiui, norite sveikiau gyventi, o to kaina tokia, kaip parašyta aukščiau. Taigi, pirmiausia galite mokėti atsisakydami televizijos. Vėliau pradėti valgyti sveikesnį maistą ir t.t.

Svarbu tai, kad vos susimokėjus iškart gaunate dalį norimos prekės. Be to, galite mokėti kada norite ir kiek norite. Ar gi ne tobulas tas gyvenimas? 🙂

Įdomu, kad, bėgant laikui ir žmogui tobulėjant, dalykų kaina kinta. Pvz., mažam vaikui atsisakyti televizijos gali būti sunku, bet tam pat vaikui, virtusiam subrendusiu žmogumi, tai gali būti nulinė kaina.

Mes norime daugelio dalykų: geresnio gyvenimo, pilnatviškesnių santykių, daugiau pinigų ir daug ko kito. Tai kodėl gi mes to nesiekiame? Kodėl mes tuo pačiu keliu keliaujame metų metus? Ši problema susideda iš dviejų dalių: troškimas ir baimė. Baimė pasireiškia įvairiomis formomis: nesėkmės baimė, pasipriešinimo baimė, netobulumo baimė… Kai kurie žmonės bijo netgi sėkmės.

Troškimas
Kuo labiau kažko nori, tuo didesnes kliūtis gali įveikti be jokių papildomų pastangų ir dvejonių. Deja, dažnai vien troškimo nepakanka.

Kita troškimo problema yra ta, kad dažnai mes manome, kad norime, nors taip nėra. Noriu pasakyti, kad daugybė žmonių galvoja „Man reikia numesti svorio”, „Man reikia išmokti užsienio kalbą”, „Man reikia daugiau pinigų”. Čia nebeliko žodžio noriu. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia elgtis kitaip. Raktas į šios problemos sprendimą yra, daryti tai, ko nori. Taigi, tu pakeiti „Man reikia numesti svorio” į „Aš noriu sverti mažiau, nes tada jausčiausi labiau pasitikintis savimi, būčiau ištvermingesnis”. Žmonės dažnai suklysta, siekdami kitų žmonių tikslų arba darydami tai, ką jie turėtų daryti, tačiau sistema taip neveikia. Tu privalai norėti dalykų ir įsivaizduoti, kaip puikiai jaustumeisi, jei tau pavyktų.

Baimė
Yra daugybė būdų įveikti baimei. Čia pateiksiu keletą iš jų, į pagalbą pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius.

Neadekvati baimė. Noriu, kad šis blogas būtų viešas ir, kad jame būtų tikrasis mano vardas su pavarde. Tačiau mane baugina mintis, kad kiekvienas mano draugas gali jį skaityti. Taigi kyla klausimas, kodėl aš tai darau? Nes šio tipo baimės yra kvailos. Jei aš rašau apie tai, ką jaučiu, kas esu ir ką darau savo gyvenime, koks blogiausias dalykas gali nutikti? Jie nustos būti mano draugais, nes sužinos, koks iš tiesų esu. Juk tai kvaila. Net jei taip nutiktų, tai tereikštų, kad mūsų keliai buvo per daug tolimi, tad blogas tiesiog draugystę nutraukė truputėlį anksčiau.

Kitas pavyzdys: nori pakviesti kažkokį asmenį į pasimatymą, bet bijai, kad tau pasakys „ne”. Kodėl ši baimė neadekvati? Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti yra tai, kad tau atsakys „ne”. Kita vertus, jei tu nepaklausi, tuomet tu iškart gauni „ne”.

Taigi, pirmasis baimės įveikimo metodas yra išsiaiškinti, kodėl baimė yra neadekvati.

Nesėkmės baimė. Šio tipo baimė dažnai eina kartu su rizika. Nori pradėti savo verslą, tačiau tuomet tavo galva prisipildo tokių minčių: „o jei man nepavyks”, „o jei įsiskolinsiu” ir t.t. Ši baimė turi realų pagrindą, nes 5 iš 10 naujų verslų žlunga per pirmus 5 jų gyvavimo metus, o dar 4 iš jų žlunga per sekančius 5 metus. Na, bent jau taip teko girdėti. Kaip įveikti šią baimę? Pirmiausia, reikia įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei tau pavyktų. Tai labai motyvuoja ir padeda veikti ryžtingai. Antra, planuoti, skaičiuoti ir daryti kitus dalykus, kad nuspręstum, ar turi realią galimybę sėkmei pasiekti. Tai apima naujų dalykų mokymąsi. Tokiu būdu tapsi labiau savimi pasitikintis. Trečia, dabar yra informacijos ir internetinių puslapių amžius. Tau nereikia 100% savo laiko skirti verslui. Pradėk kūdikio žingsneliais ir stumkis į priekį. Net įkūręs savo verslą, gali dirbti savo senajame darbe. Ketvirta ir svarbiausia, žmonės gailisi tų dalykų, kurių jie nepadarė, kur kas labiau nei tų, kuriuos bedarant, juos aplankė nesėkmė. Įsivaizduok, kad esi 50-60 metų amžiaus ir dirbi tame pačiame darbe kaip prieš 30 metų, vietoj to, kad turėtum savo verslą. Mintis, kad galėjau padaryti tai, bet net nepamėginau, mane tiesiog nužudytų.

Kitas metodas. Dažnai tiesiogiai net nebandau įveikti baimės. Išvysčiau savo mąstymą iki tokio lygio, kad jei kažką bijau daryti, bet žinau, kad tai teisingas dalykas, tuomet privalau tai padaryti. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, noriu paklausti asmens paslaugos, bet paskutinį kartą, kai tai dariau, jis mane išplūdo. Taigi, bijau, nes tai gali pasikartoti. Tuo pat metu žinau, kad privalau tai padaryti, nes bijau.  Paverčiau baimę papildoma motyvacija imtis veiksmų: jei jaučiu baimę, tuomet privalau tai padaryti.
Jei nori išsivystyti šį sugebėjimą, pradėk daryti dalykus, kurių bijai. Pirmiausia įveik mažas baimes, o vėliau pereik prie didesnių. Netrukus pastebėsi, kad baimė veikia kaip nuoroda į dalykus, kuriuos privalai padaryti kuo greičiau.

Santrauka

Šiame straipsnyje aprašyti metodai baimei įveikti:

• Išsiaiškink, kodėl tavo baimė yra neadekvati. Mąstyk apie tai, kodėl bijoti tokio dalyko yra kvaila.
• Ruošk save sėkmei: mokykis, planuok ir pradėk mažais žingsneliais. Žmonės gailisi tų dalykų, kurių nepadarė, bet ne tų, kuriuos padarė ir patyrė nesėkmę.
• Paversk baimę savo drauge ir papildoma motyvacija.

Ir nepamiršk tikrai norėti dalykų, o ne tiesiog galvoti, kad jų reikia.