Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Vyrų požiūris į apkūnias moteris

Socialiniai psichologai Mark Snyder ir Julie Haugen (1994, 1995) paprašė 76 vyriškos lyties studentų (Minesotos universitetas) susipažinti telefonu su viena iš 76 moterų studenčių.

Moterys to nežinojo, tačiau, prieš kiekvieną pokalbį, pusei vyrų buvo parodyta nutukusios moters nuotrauka, bei pasakyta, kad tai moteris su kuria jie netrukus kalbėsis. Kitai pusei – normalaus svorio moteris.

Vėliau buvo atlikta tik moterų pusės pokalbio analizė, kuri atskleidė, kad moterys kalbėjo šalčiau ir buvo mažiau laimingos, jeigu jos buvo laikomos apkūniomis.

Akivaizdu, kad kažkas vyrų balso tone ir pokalbio turinyje privertė moteris kalbėti tam tikru būdu, tarsi patvirtinant, kad apkūnios moterys nėra patrauklios.

Vyrų išankstinis nusistatymas ir diskriminacija turi poveikį.

Bandos vedami

Solomon Asch atliko eksperimentą, kuriame kiekvieną kartą yra 8 dalyviai. Septyni visad yra tie patys, o aštuntasis to nežino ir galvoja, kad visi aštuoniese dalyvauja eksperimente.

Užduotis paprasta. Yra dvi kortelės: vienoje yra viena linija, o kitoje trys, sunumeruotos nuo A iki C. Reikia pasakyti, kurią iš tų linijų atitinka pirmoji pagal ilgį.

Dalyviai pateikdavo skirtingus atsakymus, priklausomai nuo to, ar 7 aktoriai/dalyviai rinkdavosi neteisingą atsakymo variantą. 32% dalyvių pritardavo akivaizdžiai neteisingam grupės pasirinkimui ir pateikdavo klaidingą atsakymą.

Kartojant bandymą keletą kartų su tais pačiais dalyviais net 75% bent kartą per 12ka mėginimų pasirinkdavo neteisingai bei 25% niekad nepasiduodavo spaudimui ir rinkdavosi teisingą atsakymą.

Jei grupė nesukeldavo spaudimo, klaidingai pasirinkdavo mažiau nei 1%.

Halo efektas

Nisbett ir Wilson atliko eksperimentą, kurio metu buvo įrašytos dvi to paties dėstytojo paskaitos. Turinys buvo identiškas, tačiau vienoje paskaitoje jis atsakydavo šiltai ir draugiškai, kitoje – šaltai ir autoritetingai.

Studentų buvo paprašyta įvertinti dėstytoją keletoje sričių: išvaizda, akcentas ir kalbėjimo maniera. Akcentas buvo visur vienodas.

Rezultatai patvirtino ankstesnius tyrimus. Grupė, kuri matė „draugišką“ lektoriaus paskaitą, vertino išvaizdą, kalbėjimo manierą ir net akcentą daug geriau.

Beje, reiškinys vyksta priešingai su neigiamais dalykais. Jei žmogus padaro kažkokią klaidą ar jam nesiseka kažkokioj vienoj srity, tuomet jis laikomas netikusiu ir kitose.

Vienas iš efekto pavyzdžių būtų „brandas“. Uždėk žymaus dizainerio etiketę ant paprastų džinsų, staiga, jie tampa daug brangesni. Žmonės sutiks mokėti daugiau.

Ankstesnės dalys: pirmoji, antroji.