* You are viewing Posts Tagged ‘požiūris’

Psichologija ir eksperimentai

Dažnas psichologijos mokslų imasi norėdamas pažinti save ir išspręsti asmenines problemas. Iš tiesų, tai mokslas, kuris leidžia suprasti žmonių elgesio priežastis bei įvairius iracionalumus. Todėl manau, kad kiekvienam bus įdomu susipažinti su keliais žemiau aprašomais reiškiniais/keistenybėm. Deja, nežinau, kaip tai vadinasi lietuviškai.

Milgramo eksperimentas (angl. Milgram)

Tikslas: nustatyti, ar autoritetas gali priversti žmones atlikti veiksmus, prieštaraujančius natūraliam jų elgesiui ir/ar moralei.

Metodas: kviečiami savanoriai, kuriems mokama 4,5 $ (1963 metais buvo padori suma) už dalyvavimą atminties bandyme. Į patalpą įeina du asmenys, vienas tik apsimeta savanoriu. Abu jie traukia po kortelę, kuris bus mokytojas, kuris mokinys. Tačiau iš tiesų, abejose kortelėse parašyta mokytojas, todėl tiriamasis visad tampa mokytoju. O apsimetėlis visad pameluoja, kad ištraukė mokinio kortelę ir vėliau turi iš atminties perskaityti žodžių sąrašą.

Už kiekvieną klaidą mokinys gauna elektros šoką, kaskart ją didinant 15 voltų. Mokytojui duodama pajusti, kas yra 45 voltai, tuo tarpu bandymas nutraukiamas primygtinai savanoriui atsisakius jį tęsti (po 4 įtikinamų nurodymų tęsti) arba, kai mokinys gauna tris kartus iš eilės maksimalią 450 srovę. Žinoma, srovės iš tiesų niekas negauna, tačiau taip galvoja mokytojas, girdintis kartais net šūksnius ir beldimą iš už sienos.

Rezultatai: 65% dalyvių pasiuntė maksimalią 450 voltų srovę, nors dauguma dėl to jautėsi labai nepatogiai. Kai kurie net žadėjo grąžinti pinigus, kad tik to nereiktų daryti.

Papildomos aplinkybės: jei eksperimentui vadovaujama telefonu, tuomet autoritetui atsispiria daugiau žmonių. Jei eksperimentas vykdomas, paprastame pastate, o ne prestižiniame universitete, tuomet vėlgi eksperimentatoriui paklūsta mažiau žmonių. Tačiau bet kuriuo atveju, paklūstančių žmonių kiekis išlieka svarus, bent apie 50%.

Etika: šiuo metu tokį eksperimentą atlikti draudžiama. Tačiau dauguma dalyvių dėkojo už šią patirtį, prašė priimami į darbą laboratorijoje ar siūlėsi kitaip pagelbėti.

Išvada: autoritetas didžiąją dalį žmonių gali priversti atlikti veiksmus, prieštaraujančius jų įsitikinimams. Todėl neturėtume nustebti, kai žmonės paklusdami kitiems, daro jiems nepatinkančius dalykus.

Detaliau lietuviškai ir angliškai.

Savybės charakteriui priskyrimo klaida (angl. fundamental attribution error)

Šis „dėsnis“ akivaizdžiai parodo, kad lygiai tokį patį elgesį žmonės savyje ir kituose traktuoja skirtingai, t.y., neatsižvelgia į svarbiausią dalyką – kontekstą.

Kaip tai vyksta? Asmuo kito žmogaus elgesį priskiria jo charakteriui ar tiesiogiai valdomiems dalykams, tačiau atmeta aplinkos (konteksto) įtaką. Kaip matėme ką tik aukščiau aprašytame pavyzdyje, kontekstas gali priversti elgtis priešingai nei teigia mūsų moralinės normos.

Eksperimentas: dalyviai turėjo vertinti kalbėtojus pagal tai, kiek pastarieji savo kalboje palaiko Fidelį Kastro (angl. Fidel Castro). Vertintojams buvo iš anksto pasakyta, kad pristatantiesiems buvo liepta rašyti viena arba kita tema, t.y., tai nėra jų nuomonė. Kitu atveju, dalyviai manydavo, kad pranešėjai savo noru pasirinko kurią pusę palaikyti. Vertinimo rezultatai būdavo vienodi. Taigi, tiriamieji neatsižvelgdavo į išorinius veiksnius.

Daugiau pavyzdžių: štai automobilis stovintis kreivai aikštelėje, kiti automobiliai šalia stovi tiesiai, tad taip išeina, kad šalia netelpa mašina, todėl jis užima 2 vietas. Žmogus pagalvoja „ot niekšelis, galėtų kaip žmogus pasistatyti mašiną!“. Tačiau tuo pat metu jis pamiršta, kad galbūt tas vairuotojas čia pastatė automobilį seniai, kai taip stovėjo visa eilė, t.y., jis buvo priverstas taip statyti, kitaip būtų netilpęs arba užėmęs dvi vietas (nes jei visi stovi kreivai, vienas tiesiai pastatytas automobilis privers šalia statomus automobilius palikti daug laisvos nepanaudojamos vietos).

Žmogus nusirašė per egzaminą. Daugelis gali pasakyti, kad jis nesąžiningas, linkęs vogti ir t.t. Bet galbūt jis tai darė vieną ir vienintelį kartą arba tiesiog turėjo rimtą priežastį. Galbūt jo požiūris kitoks: mokausi tik tai, kas man įdomu, o visa kita gali eiti velniop.

Išvados: toks žmonių elgesys turi vieną pliusą: padeda žmonėms lengviau suvokti pasaulį, nuspėti kitų elgesį bei neišdarko absoliutaus gyvenimo suvokimo. Tačiau kartu leidžia klysti dėl žmogaus būdo, jaustis geresniu ar protingesniu už kitus ir pan.

Daugiau informacijos angliškai.

Tuo tarpu kontekstas labai svarbu

Nukrito nuo stogo plyta ir partrenkė praeivį. Subėgo žmonės, visi piktinasi:
-Ach, ach. Jau ir plytos nuo stogo krenta, žmonėms nebėra kur vaikščioti…
Išėjęs vienas iš minios pasilenkė ties nukentėjusiuoju:
-Ei, ponai, bet juk tai draugas iš nomenklatūrinių KGB šnipų.
Visi:
-Ach, ach. Kiek tų šnipų priviso. Jau ir plytai nebėra kur nukristi…

Tai anekdotas, kuris parodo, kaip nesvarbu yra pats faktas (žmogus gavo plyta per galvą), nes viską lemia nuomonė (ant ko konkrečiai užkrito plyta).

Straipsnio tęsinį galite rasti čia.

Share

Pamokančios ir įkvepiančios istorijos

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Elektros lemputės išradimas

Pradėti verta nuo to, kad tuometiniai iškiliausi protai viešai buvo pareiškę, kad jis tik švaisto savo laiką bei, kad tai, ko jis siekia, yra neįmanoma.

Po apytiksliai 5000 nesėkmingų bandymų atėjo žurnalistas ir tiesiai šviesiai paklausė:
-Kodėl jūs švaistote savo gyvenimą? Juk visi žino, kad to padaryti neįmanoma.
-Matau, kad nesupranti vieno dalyko apie gyvenimą. Aš ne suklydau 5000 kartų, tačiau išbandžiau 5000 būdų kaip tai padaryti, vadinasi, kad dabar prie savo tikslo esu gerokai priartėjęs. Norėdamas atrasti lemputę, turėsiu atlikti net 5000 eksperimentų mažiau!
Galų gale lemputei sukurti prireikė daugiau nei 10 000 bandymų.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Tikras teigiamas požiūris…

Įsivaizduokite, kad turite verslą bei, kad jums būtinai reikia surasti investuotoją dėl lėšų stygiaus. Taigi, paskambinote daugybei žmonių, siekdami susitikti kita savaitę Vilniuje, patys tuo tarpu gyvenate kitur. Išvyka suplanuota.

Savaitės pradžia sunki, niekas rimtai nesidomi jūsų siūloma investicija. Trečiadienio vakarą grįžtate nusikalę namo, paskambinate savo sutuoktiniui ir šis praneša, kad laimėjote milijoną. Jūs iškart nudžiungate, bet nusprendžiate tęsti susitikimus. Dabar jau žinote, kad turite pakankamai pinigų, net jei visi atsisakys. Jaučiatės tvirtai, šnekate įtaigiai. Daug šypsotės. Tiesiog puikiai parduodate savo verslo idėją.

Vėlyvą penktadienio vakarą grįžtate namo, įbėgate į namus. Pabučiuojate ar apkabinate pirmą sutiktą žmogų ir klausiate:
-Na, kur mano milijonas?!
-Aš tik pajuokavau. Tiesiog buvai tokios prastos nuotaikos, jog nusprendžiau tave pralinksminti.

Kaip manote, ar jo šansai gauti finansavimą buvo didesni po to, kai jo požiūris ir elgesys pasikeitė, sužinojus apie laimėtą milijoną? Ar visa tai buvo netikra? To suvaidinti negalima, tačiau tai sukėlusios priežastys gali būti melagingos. Jei patiko istorija, rekomenduoju paskaityti straipsnį, kuris labiau įsigilina į šią temą: „Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris“.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Share

Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Share

Pamokančios ir įkvepiančios istorijos

Saulės ir vėjo dvikova

Vieną dieną saulė ir vėjas susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Todėl vėjas pasiūlė pasivaržyti. Jis parodė į einantį žmogų ir pareiškė: kuris privers šį žmogų nusivilkti apsiaustą, tas ir bus pripažintas laimėtoju. Saulė sutiko. Vėjas pradėjo pirmas. Jis pūtė ir pūtė, vis stipriau ir stipriau. Gūsiai pasidarė galingi kaip uragano. Tačiau, kuo įnirtingiau pūtė vėjas, tuo stipriau žmogus suposi į apsiaustą.
Vėjui sustojus, galimybę pasirodyti gavo saulė. Jos spinduliai ėmė šildyti žmogų, darėsi vis šiltesni ir šiltesni. Galų gale, šis nuo kaktos braukdamas prakaitą, nusirengė apsiaustą. Tuomet saulė vėjui atskleidė savąją paslaptį: švelnumas, meilumas ir gerumas stipresni už jėgą.

Istorija publikuota Dale Cernegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“.

Mus valdo mintys

Kartą arklį išgąsdino gyvatė, kuri tupėjo ant kelmo šalia kelio. Nuo tada kiekvieną kartą, priartėjęs prie to paties kelmo, arklys baidydavosi. Tai trukdė ūkininkui, todėl šis išrovė ir sudegino kelmą bei išlygino tą vietą. Tačiau tai nepadėjo. Arklys vis tiek kiekvieną kartą eidamas pro tą vietą, kur kadaise buvo kelmas, mesdavosi į šalį. Jis baidėsi, prisiminęs kelmą. Mūsų baimės nėra konkretūs dalykai ar daiktai, tačiau mintys įstrigusios mūsų galvoje.

Istorija publikuota Joseph Murphy knygoje „Jūsų pasąmonės galia“.

Pasiduodantys niekada nelaimi, o laimėtojai niekada nepasiduoda

Kartą žmogus nusipirko kalnakasybos lauką, t.y. tokį, kuriame prasminga ieškoti aukso. Jis kasė ir kasė, tačiau nieko nerado. Turėjo brangią įrangą su kuria kasė ir kasė, tačiau ir ji nepadėjo. Galų gale psichologiškai sužlugęs ir praradęs ryžtą jis pasidavė, pardavė lauką kitam vyrui. Pastarasis pradėjo kasti ten, kur pirmasis sustojo. Pakasė tik vieną metrą giliau ir pasiekė auksą. Jis akimirksniu tapo milijonieriumi. Žmogus, kuris pardavė buvo tik vieno metro atstumu nuo aukso. Dažnai nuo sėkmės mus skiria taip mažai.

Istorija publikuota Napoleon Hill knygoje „Think and grow rich“.

Share

Šeštadienio nuorodos

Kas mus verčia klysti? Paikai elgtis? Visokie klaidingi įsitikinimai. Jie mus riboja, trukdo gyventi. Šaunus straipsnis apie juos – įsitikinimai. Žinoma, pripažinti, kad vienas iš tų tipų šneka apie mus, yra sunku… Juk kitų klaidas matyti taip lengva, o savąsias taip sunku.

Sunku išreikšti žodžiais nuomonę apie šį straipsnį. Bet tikrai man patiko. Galima teigti, kad taip nesąžininga, neteisinga. Kad taip testuojantys žmonės yra neteisingi. Bet kaip bebūtų, tai tikrai šaunus testas – patikros testas. Labiau pasitikėkite savimi!

O pabaigai, nuostabiosios Viltės surinktos pamokančios istorijos!

Share

Kaip viskam surasti laiko

Labai dažnai tenka išgirsti sakant: „jei tik turėčiau daugiau laiko, tai padaryčiau tą ir aną”. Tačiau iš tiesų, tai tik dar vienas atidėliotųjų pasiteisinimas. Tema sena kaip pasaulis, bet sukaupiau keletą gerų pavyzdžių, kurie tikiuosi bus geras spyris į pasturgalį, priversiantis pajudėti iš vietos. O vėliau su inercijos pagalba… galima ir kalnus nuversti… 🙂

Norint surasti viskam laiko, pirmiausia reikia suprasti, kiek daug jo iššvaistome. Todėl šio straipsnio tikslas parodyti, kiek daug jo turime, tačiau nenaudojame.

Buto darbai
Šiuo metu padedu sesei remontuoti butą, tad supratau, kad dirbti 11-14h per parą visiškai nesudėtinga. Anot psichoneuroimunologo Nick Hall (angl. psychoneuroimmunologist) žmogui svarbus ne streso (atliekamo darbo) kiekis, o jo pobūdis. Jei žmogus patiria 14h per parą identišką stresą, pvz., darbas kompiuteriu, tuomet jis tikrai gali persitempti. Kita vertus, jei dieną dirbama 8h kompiuteriu, vakare bėgiojama, po to tvarkomas garažas, vėliau skaitoma knyga, tada bendraujama, tuomet sveiko žmogaus išteklių viskam turi pakakti. Galiu tik pridurti, kad tai tiesa.

Tačiau svarbu nepamiršti daryti pertraukų, gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir vėdinti patalpas. Dirbu programuotoju, tad esu ne kartą pajutęs, kad neišvėdinus dieną patalpų, tikimybė, kad vakare įsiskaudės galvą labai didelė.

Studijos
Egzistuoja Parkinsono (prof. C. Northcote Parkinson) dėsnis, kuris teigia, jog užduotis užpildo visą jai skirtą laiką. Pvz., kai studijavau dieniniam ir dirbau 4 dienas per savaitę po 8 valandas, tai viską spėdavau. Na, kartais tekdavo ir iki 1-4h nakties pasėdėt, o 6:00 keltis. Bet paklausiu, kiek iš jūsų kartais šiaip sau eina taip vėlai miegot?..

Baigęs studijas pradėjau tik dirbti ir daryti savo asmeninius darbus, pvz., šis puslapis. Pradėjo atrodyti, kad to laiko nėra. Klausdavau savęs: kaip galėdavau viską suspėti, kai studijavau?! Viskas paprasta, kai yra laiko, tai skiri jo daug bereikšmiam poilsiui, pvz., naršyti internetą, susitvarkyti stalą, apsipirkti. Žodžiu, darai bet ką, kas padeda atidėlioti tikrąjį darbą.

Tuo tarpu, kai laiko nėra, tai viską padarai ir dar daugiau. Ką čia ir bepridursi? Gana tingėt, griebiat jautį už ragų ir darot darbus!

Vaikai
Tik nesakykite, kad dirbate ir todėl studijoms nebepakanka laiko. Žmonės dirba, studijuoja ir dar augina mažus vaikus, kurie nuolat serga. Beje, tie žmonės viską suspėja. Jie tikrai neišgalvoti ir ne iš pasakų. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs.

Išvados
Laiko stygius tėra jūsų galvoje. Patys jį susikūrėte, kad pateisintumėte savo tingumą. Jei tikrai norite kažką padaryti, tuomet tikrai galite surasti tam laiko. Jei nesugebate surasti, tuomet  jūs tiesiog teigiate, kad jums tas dalykas nesvarbus.

Share

Paradigmos poslinkio jėga

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, jauna_sena_moteriskuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

  • Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
  • Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
  • Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Share