Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Didesnių ar mažesnių sprendimų ieškome kiekvieną dieną. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti patirtimi, kaip surasti gerą sprendimą kiekvienam gyvenime iškilusiam uždaviniui.

Nebandykite sienos pramušti galvą
Kartais būna taip, kad susiduri su uždaviniu, kurį bandai spręst vienaip, tada kitaip. Išbandai daugybę būdų, kol galų gale mėgini spręsti problemą jau prieš tai išmėgintais metodais. Blogiausia, kad pats nė nepastebi, kad užstrigai nesėkmingų metodų rate. Dažnai jame praleidžiama daug laiko. Tokiems atvejams siūlau du sprendimus: turėkite lapelį, kuriame parašyta, kaip dar galima mėginti išspręsti problemą bei darykite pertraukėles.

Turėkite „klausimų lapelį”
Tai labai primityvus, tačiau efektyvus būdas. Klausimai turi būti tokie, kurie nurodo, kur ieškoti informacijos arba, kaip galima sužinoti, kur jos ieškoti. Kaip pavyzdį pateiksiu savo paties „klausimų lapelio” turinį:

• Ar jau išmėginau „Google”?
• Ar yra kokių nors kitų metodų spręsti problemai, kurių dar neišbandžiau?
• Kas iš mano pažįstamų galėtų žinoti atsakymą arba nukreipti mane tinkama linkme?
• Padaryk pusvalandžio pertrauką.

Lapelį laikykite gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant monitoriaus. Tokiu būdu akis dažnai už jo „užklius” ir neleis užstrigti nesėkmingų bandymų rate.

Leiskite smegenims pailsėti
Tony Buzan knygoje „Lavinkite atmintį” rašoma, kad pertraukėles reikia daryti, kas 10-50 minučių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus savybių. Kadangi dauguma mūsų įpratę prie 45 minučių trukmės akademinės valandos, tad siūlau būtent tokį intervalą ir pasirinkti. Pertraukėlės turėtų trukti 2-10 minučių. Per jas reikia leisti smegenims protiškai pailsėti. Tam puikiai tinka tokie dalykai: pasivaikščiojimas, trumpa mankšta, arbatos puodelio pasidarymas.

Toks režimas anot pasaulyje garsaus autoriaus leidžia:

• Išlaikyti gerą supratimą ir įsiminimą  ilgą laiką;
• Lengvesnį naujos informacijos perpratimą, nes ankstesnioji jau sutvarkyta ir smegenys paruoštos naujai medžiagai suvokti ir įsiminti;
• Geriau įsiminti, nes pertraukėlių metu smegenys surūšiuoja informaciją, tai leidžia ją ilgiau išlaikyti atmintyje;

Trumpai tariant, pertraukėlės leidžia išlaikyti kūrybiškumą, mažina nuovargį, padeda susidoroti su nauja informacija ir vis kitomis užduotimis.
Kitas pertraukėlių privalumas yra tas, kad jų metu dažnai kyla įvairių puikių idėjų susijusių su ką tik darytomis užduotimis ar matyta informacija. Pavadinčiau tai „nosies pakėlimo nuo ekrano” sindromu 🙂

Tegul smegenys galvoja už jus
Būna situacijų, kuomet, kad ir kaip bebandytum išspręsti problemą, tiesiog nematai jokios tinkamos išeities. Vis galvoji galvoji ir nieko – neužsidega jokia lemputė galvoje. Kai sprendimas neturi būti priimtas skubiai, labai tinka paprastas metodas: palikti problemą nuošalyje. Tiesiog suformuluokite problemą mintyse ir laikinai ją pamirškite. Dabar tik laiko klausimas, kuomet į galvą šaus puiki idėja.

Efektyviausiai toks metodas veikia tuomet, kai prieš einant miegot būna ieškoma rakto problemai, tačiau neradus einama miegot. Dažniausiai jau vos pabudęs, žinau, kaip išspręsti susidariusį uždavinį.

Kas niekad su tuo nesusidūrėt, siūlau tikrai neatmesti šio metodo kaip naivaus ar neįtikimo. Tai dažnai taikomas būdas problemoms spręsti. Jūsų smegenys tikrai gali daugiau nei manote.

Ką tau reiškia pinigai? Ar vienas iš tavo tikslų būti turtingu? Galbūt tu gyveni labai taupiai? Arba priešingai, viską išleidi?

Kas yra pinigai?
Seniai seniai žmonės pirkdavo atsiskaitydami tiesioginiais mainais, pavyzdžiui, 10 maišelių druskos už vieną avį. Kiekvienas daiktas reikšdavo kažkokią vertę. Norint įvykdyti mainus, reikėdavo, kad abu žmonės norėtų iškeisti tą pačią vertę atstojančius daiktus.

Būdas buvo nepatogus, todėl atsirado monetos, kurios gerokai palengvindavo mainus. Vėliau jas pakeitė popieriniai pinigai, kurių užstatas būdavo bankuose saugomas aukso kiekis. Na, o dabar pinigų vertė labai priklauso nuo tiesiog valstybės ekonominio pajėgumo, žmonių požiūrio į valiutą ir t.t.

Kaip bebūtų, bet pinigų popierėlis visad reiškia kažkokią vertę. Jis gali reikšti druskos pakelį ar avį arba išreikšti kur kas subtilesnius dalykus, pavyzdžiui, naudą, kurią man suteikė kažkoks žmogus, todėl jam sumokėjau 500 lt. Visas pasaulis tuo gyvena, kad žmonės suteikia vertę, o už ją gauna atitinkamą atlygį pinigais. Gautas atlygis vėl panaudojamas įsigyti kažkokiai vertei, pavyzdžiui, kelionėms ar maisto produktams.

Ar verta siekti pinigų?
Žinoma, kad ne. Išskyrus atvejus, kuomet būtent jie yra reikalingi, pavyzdžiui, noras turėti 10 000 lt grynaisiais savo sąskaitoje juodai dienai. Čia jie puikiai tinka kaip galutinis tikslas, nes už jų slepiasi saugumo siekis, kuris išreiškiamas tuo, kad nutikus nelaimei, žmogus galėtų įsigyti kažkokių konkrečių daiktų, kurių vertė piniginiu pavidalu visuomet saugiai guli jo sąskaitoje. Jis nežino, ko jam gali prireikti, todėl pinigai yra puiki priemonė tokiai vertei saugoti.

Tačiau siekti tokių tikslų, kaip uždirbti milijoną yra pražūtinga. Pirma, pinigai patys savaime nežavi, nemotyvuoja ir yra tiesiog paprastas popierius. Žmones motyvuoja tai, ką už juos galima įsigyti: namai, automobiliai, kelionės ir visi kiti malonumai. Tai kam tuomet tikslą paslėpti po pinigų šešėliu? Juk lengviau siekti, kai tiksliai žinai, ko nori ir kaip smagu bus, kai tai gausi.

Antra, pinigai patys savaime yra beverčiai, o brangiausių dalykų gyvenime už juos nenusipirksi. Įsivaizduok, kad plušėjai 10 metų iš peties, vis taupiai kiekvieną centą ir štai galų gale tu turi milijoną. Ir kas dabar? Turbūt sveikatos problemos dėl prastos mitybos, mažas draugų ratas dėl šykštumo bei iššvaistyti 10 gyvenimo metų malonumai, kurių buvo atsisakyta! Geriau turėsiu tik 10 000 savo sąskaitoje, dirbsiu malonų darbą, būsiu sveikas, turėsiu puikių draugų, kitaip tariant,  gyvensiu nuostabų gyvenimą, nei turėsiu lagaminą kažkokios makulatūros.

Dvi tikros istorijos
Noriu tau papasakoti dvi istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kas yra pinigai, ką jie gali ir ko negali. Jas radau mažoje elektroninėje knygoje „A Simple System to Achieve Your Goals” (www.yourfreebook.com).

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti treneris. Susirado trenerį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Manau, kad nė nereikia sakyti, kad Džonas šiuo metu daug žvejoja bei, kad tai pradėjo daryti neturėdamas tos daugybės pinigų. Ši istorija puikiai atskleidžia, kad mes norime ne pinigų, o dalykų, kuriuos galime už juos įsigyti.

Turėti milijoną, bet iš tiesų nieko
Tai istorija apie žmogų, kuris tikrąja žodžio prasme mirtinai sušalo. Ši istorija buvo paskelbta viename laikraštyje.

Policija atvyko į butą, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai mirė ne nuo kito žmogaus rankos, ir rado tai, kas juos šokiravo. Ne, žmogus nebuvo nužudytas, paprasčiausiai mirtinai sušalo.

Kaimynai pasakojo, kaip varganai gyveno žmogus. Pirko pigiausią maistą, palaikydavo pačią žemiausią temperatūrą bute. Tokią šaltą, kad niekas negalėtų jo aplankyti, net jei norėtų. Jis buvo įtarus ir paranojiškas.

Policininkai tikrindami butą pastebėjo, kad čiužinys kažkoks keistas. Apžiūrėję jie pamatė, kad jame buvo prikimšta daugybė pinigų. Matyt, jis sutaupė kiekvieną centą, kurį uždirbo.

Žmogus sušalo į ledą, miegodamas savo bute ant 1 000 000 $ vertės sidabro sertifikatų.

Kaip jau sakiau, geriau mažesnė sąskaita banke, tačiau džiaugsmo kupinas gyvenimas.