Įžanga

Norėčiau šįkart pasidalinti pamąstymais apie Brexit’o žalą bei faktą, kad grįžti į Lietuvą per brangu.

Neplanavau tam daryti atskiro įrašo, bet berašant vieną pastraipą, pasirašė kelios.

P.S. tikslas nėra objektyviai apžvelgti kiekvieną kategoriją/skirtumą. Paliečiau tuos taškus, kurie man asmeniškai labiausiai krinta į akis.

Eikime prie esmės

Neseniai paskelbiau naujausią savo turto vertę.

Įdomu pastebėti tai, kad svarais turtas paaugo nepilnai 6 000£, tačiau litais viso labo 5 500Lt! Kitaip tariant, litas vertas daugiau nei vienas svaras 😉

Žinoma, taip skaičiuojant, tai euras 4x brangesnis nei svaras (nes eurais paaugo tik 1 600€).

Taigi, mano alga krito 22% nuo Brexit’o pradžios, t.y., kiek daugiau nei penktadaliu. Turint omeny, kad UK rinkoje teišleidžiu absoliučią mažumą, visa tai atsispindi mano portfelio vertėje.

Tie pinigai, kurie buvo investuoti prieš kritimą, liko apsaugoti, nes portfelio vertė kyla tiek, kiek krenta svaras. Deja, visos naujos investicijos geba įpirkti 22% mažiau.

(Čia taip pat atsakymas visiems, kurie nuolat klausia apie valiutos rizikas)

Kas bus toliau?

Jei vertintume tik pajamas iš darbo, o svaras nukristų dar 10%, man pasidarytų nuostolinga likti Londone.

Mažesnės išlaidos pragyvenimui bei praktiškai tokia pati alga verstų rinktis gyvenimą Lietuvoje.

Tačiau yra vienas didelis bet.

Mokesčiai Lietuvoje yra didžiuliai asmenims, kurie siekia finansinės nepriklausomybės. Pvz., UK 11 000£ akcijų pelno yra neapmokestinami, tada atskirai 2 000£ dividendų neapmokestinami, bei yra atskira suma palūkanoms (indėliai ir peer to peer skolinimas), kuri mano atveju maža – 500£ (nes dėl algos esu tarp aukštus mokesčius mokančių individų).

Ką turi Lietuva?

Juokingą 500€ limitą visoms trims kategorijoms kartu sudėjus! Pagal UK mokestinę sistemą galėčiau neišleisti nė cento gyvendamas kuklų gyvenimą iš investicijų. Tuo tarpu pagal LT taisykles, valstybei pastoviai reiktų atverti piniginę. Bei dar prisidėtų tas kvailas Sodros mokestis.

Suprantama, pajamos Lietuvoje yra mažesnės, todėl neapmokestinamos sumos turėtų būti mažesnės. Kaip bebūtų, originaliai vietoj 500€, turėjome 2 000€. Tai buvo puikus žingsnis į priekį. Deja, kažkaip sugebėjome žengti 4 atgal.

(O kas buvo prieš 2 000€? Jei akcijos išlaikomos metus ar ilgiau, tuomet 0% mokesčių. Žinoma, tai buvo per mažai, kiekvienas supranta.)

Lietuva neskatina žmonių taupyti

UK turi specialią sąskaitą. Tiesą sakant, net kelis jos tipus. Bet esminis dalykas tas, kad per metus galima įnešti iki 20 000£. Tai vadinama ISA. Nuo pinigų padėtų į tokią sąskaitą, niekada nereiks mokėti jokių mokesčių. T.y., tie anksčiau aprašyti limitai taikomi tik tada, jei pinigai laikomi kažkur kitur.

ISA limitas auga proporcingai ekonomikai/algoms. Pvz., pirmą kartą kai juo naudojausi, tai buvo viso labo ~11 000£. Šie metai pirmi, kai jis 20 000£.

Mano kuklia nuomone jis kiek didokas po paskutinio padidinimo. Taip nutiko turbūt todėl, kad būstas čia toks brangus, kad žmogus galėdamas įnešti tik 11 000£, niekad tam nesutaupytų (bei dividendų limitas buvo sumažintas nuo 5 000 iki 2 000£).

Lietuva ir vidurinė klasė

Vienintelis būdas turėti vidurinę klasę, tai leisti žmonėms turėti pakankamai pinigų. Net priešingai, dauguma žmonių yra morkos nesugebančios nei mesti rūkyti nei nepaimti greitųjų kreditų, todėl ne tik reikia suteikti tokius įrankius kaip lengvatos, ISA sąskaitos, bet dar skleisti reklamą/propagandą.

Pvz., UK esant, natūralu pamatyti reklamą Skype programoje su tekstu „Ar žinai, kad gali susigrąžinti mokesčius už tai ir tai?“, „Ar žinai, kad kiekvienas darbdavys privalo leisti kaupti pensiją privačiai?“ ir t.t. Paspaudus ant tokios reklamos nueinama į oficialų valstybinį puslapį, kur viskas trumpai ir aiškiai pateikta.

Pabaiga

Visad žiūriu optimistiškai į gyvenimą, kad ir kur teks gyventi po Brexit’o, man vis tiek bus gerai 🙂

Ar kada susimąstėte, kodėl darbe gauname atostogų? Juk kiekvienam darbdaviui būtų naudingiau, jei visi nuolat dirbtų. Dauguma iš mūsų savo kailiu patyrė, kokių problemų kyla, kai prasideda vasara. Ne tik įmonės viduje, nes sunku pavaduoti trūkstamus darbuotojus, tačiau taip pat klientų pusėje, nes nėra kam atsakyti į jūsų užklausas.

Buvo priežastis pereiti prie 8 valandų darbo dienos. Žmonės turėdami laiko sau ir poilsiui, dirba kur kas produktyviau.

Atostogos reikalingos dėl tos pačios priežasties.

Kaip mus veikia atostogos

Žmogaus smegenys panirus į rutiną operuoja tais pačiais neuronų takais. Todėl žmogus yra linkęs užsiciklinti ir nematyti toliau savo nosies.

Užtenka vien pagalvoti, kaip dažnai problemos sprendimą randame vos nuėję į dušą ar tualetą. Nesvarbu, kad prieš tai praleidome 2-3 valandas intensyviai jo ieškodami. Štai visai netyčia per 5 minutes radome ne tik sprendimą, bet net labai puikų.

Ką gali padaryti pora savaičių, kuomet užmirštate daugumą dalykų. Pradingsta stresas. Atsiranda naujas požiūris. Pradedate matyti, ką galima patobulinti. Užbėgate galimoms problemos už akių.

Šiemet turėjau turbūt pačias ilgiausias atostogas: 25 dienas iš eilės. 13 iš jų praleidau kelionėje. Žinoma, pailsėjau emociškai, tačiau kartu atsigavo mano kūnas. Miegas pagerėjo, energijos lygis išaugo. Tačiau įspūdingiausias pasikeitimas buvo virškinimo sistemoje.

Tinkamos atostogos

Įstatymais yra įteisintas minimalus 2 savaičių atostogų periodas. T.y., bent kartą per metus privalote išeiti/būti išleisti 2 savaičių ilgio atostogoms. Reikia laiko tinkamai atsiriboti nuo darbo ir paleisti naujas „programas“ galvoje. Apie tinkamas atostogas esu rašęs anksčiau.

Galimybės atostogoms

Technologijos mums suteikia pranašumą. Jeigu radikaliai pakeičiate aplinką, tas periodas atrodo automatiškai daug ilgesnis. Pvz., pigūs skrydžiai dabar ranka pasiekiami per daugybę svetainių.

Mano brolis prieš keletą savaičių skrido į Kopenhagą vos už vieną eurą. Praleido visą dieną mieste vaikštinėdamas su drauge ir kitą parskrido atgal. Esu įsitikinęs, kad šita diena atnešė daugiau poilsio nei ilgasis savaitgalis praleistas namuose ar pažįstamoje aplinkoje.

Taip pat, svarbu yra atsiriboti nuo darbo. Jei nuskridę į kitą vietą, vėl sėsite prie kompiuterio dirbti, maža bus naudos. Todėl nepamirškite palikti kompiuterį namuose, telefone atjungti darbinio pašto tikrinimą.

Kas mums suteikia laimę?

Jei bent iš reto skaitote puslapius, kurie padeda gyventi laimingesnį gyvenimą, susidūrėte su fraze „pinigai išleisti patirtims suteikia daugiau laimės nei materialūs dalykai“. Išvykos, kelionės, pramogos – visa tai patirtys, kurios suteiks daugiau laimės nei naujas IPhone’as.

Beje, ar esate sutikę žmogų, kuris skundžiasi streso sukeliamomis problemomis, bet turi sukaupęs neišnaudotų atostogų? Kas nors turėtų jam pasakyti, kad jis tai lengvai gali pataisyti. Deja, yra tarsi užsikirtęs ir pats nemato toliau savo nosies…

Santrauka

• Atostogaujant reikia pakeisti aplinką.
• Atostogos padeda pažvelgti į gyvenimą kitu kampu.
• Daugybė galimybių puikioms patirtims.
• Pinigai išleisti išgyvenimams suteikia daugiau laimės nei materialūs dalykai.

Kas dar nebuvot šiemet atostogų, paskubėkit! 🙂 Jei nežinote nuo ko pradėti, galite pamėginti pasinaudoti net kuria pigių skrydžių paieškos sistema.

Artėja pavasaris, vis daugiau klausimų žmonėms kyla apie motociklų A kategoriją: kiek kainuoja, kokia procedūra, kokie testai. Į šiuos klausimus atsakysiu šiuo išsamiu straipsniu.

Pats pasirinkau tiesioginį kelią į A kategoriją (angl. direct access scheme), reikia būti bent 24 metų arba turėti 2 metus motociklo A2 kategoriją. Štai schema, kur pavaizduoti visi būdai gauti teises.

Kokia motociklo teisių laikymo eiga

1. Gauti teises mokymuisi (angl. provisional licence). Jei neturite jokių teisių, tą padaryti galite čia. Ten pat rasite ir reikalavimus kandidatams. Jei turite europietiškas teises automobiliui, kaip, kad pats turėjau, tuomet jums reikia užpildyti D9 formą, kurią galite rasti čia. Kaip bebūtų, išsilaikius teises, teks atsisveikinti su lietuviškom. Pildant D9, rekomenduoju kur nors pridėti „for CBT“. Internete skaičiau, kad kartais atmeta prašymą, jei nebūna nurodyta priežastis.
2. Išsilaikyti CBT (compulsory basic training). Išsilaikius galima vairuoti motociklus iki 125cc. Tiesa, reiks L raidės ant galingesnių nei 50 kubinių centimetrų tūrio variklių. Kaip bebūtų, CBT yra privalomas, norint gauti motociklo A1, A2 ar A kategoriją. Ši dalis labai lengva. Tai net nėra kažkoks testas. Jūs būsite apmokytas, kaip važiuoti motociklu nuo nulio. Pradžioj papasakos šiek tiek teorijos, tada duos važinėti aikštelėje, atlikti keletą stabdymų ir posūkių manevrų. Tada važinėsite paskui instruktorių porą valandų mieste. Po šito gausite CBT sertifikatą.
3. Teorijos egzaminas. Užsiregistruoti testui galima čia. Jis susideda iš dviejų dalių. Be to, jei neišlaikoma bent viena dalis – reikia perlaikyti abi.
   1. 50 teorinių klausimų (teisingai atsakyti reikia 43). Verta paminėti, kad teorijos testas daug lengvesnis nei Lietuvoje. Kokie 5-8 klausimai vien apie kultūrą bei neturi nieko bendro su taisyklėmis. Pvz., ką darysite, jei matote, kad eina pagyvenusi pora per pėsčiųjų perėją. Variantai: pyptelėsite, gazuosite ar turėsite kantrybės, nes suprantate, kad jiems pereiti reikia daugiau laiko.
   2. Grėsmių testas (angl. hazard perception test). Bus parodyta 14 video klipų, maždaug 1 minutės trukmės. Viso bus 15 grėsmių, t.y., vienas klipas turės dvi. Čia tam, kad neatsipalaiduotumėte pastebėję pirmą. Kai pamatote grėsmę, spaudžiate bet kurį pelės klavišą; kai situacija keičiasi, vėl spaudžiate. Pvz., pamatote mašiną, kuri galbūt jūsų nepraleis, spaudžiate. Vėliau įsitikinate, kad ji tikrai važiuos nepaisydama jūsų, ir vėl spaudžiate. Kiekviena situacija gali būti įvertinama maksimaliai 5 balais. Balas priklauso nuo to, kaip greitai pastebėjote „kliūtį“. Spaudyti nuolat negalima, bet tikrai leidžiama daug kartui be reikalo paspausti. Viso 15 * 5 = 75 balai. Išlaikymui reikia surinkti 44.
4. Aikštelės testas (angl. module 1). Sudėtingesnis nei Lietuvoje. Schema pateikta pora pastraipų žemiau. Visas schemas galite rasti čia.
5. Praktinis testas mieste (angl. module 2). Trukmė iki 45 minučių. Važiuojate po miestą, instruktorius jums iš paskos. Testo metu egzistuoja 10 min. tarpsnis, kurio metu pasakoma, kad negausite jokių instrukcijų ir važiuokite savo nuožiūra.

UK praktinio variravimo aikštelės testo Module 1 schema

4 ir 5 vyksta kartu mokantis. T.y., kai užsirašoma mokytis kursams, tai ruošiatės aikštelei su instruktoriumi, ją išlaikote. Tada būna kita pamoka ruoštis praktiniam testui mieste. Po jos laikote testą.

Pamokos būna po 4 valandas, kas labai pagelbėja ir leidžia pereiti kursus ir testus per 4-5 dienas. Nereikia kiekvieną kartą iš naujo „įsivažiuoti“ ir priprasti prie motociklo. Pati pirma pamoka, ypač, jei po CBT, tikėtina, kad bus skirta važinėjimui po miestą, kaskart duodant važiuoti vis galingesniu motociklu. T.y., pirmas pusvalandis su 125cc, tada 500cc, tada 600cc. Pastarojo jau pakanka testui, tačiau, jei ketinate vairuoti galingesnį, jums bus pasiūlytas atitinkamas motociklas pasiruošimui, pvz., mano mokykla turėjo 750cc, bet man neteko juo pervažiuoti.

Pastabos. Laikant teises Londone, bus privalomas važiavimas tarp automobilių (angl. filtering) egzamino metu. Kituose miestuose laikant, galima elgtis kaip mašinai ir stovėti kamštyje. Pats laikiau Basildon mieste.

Motociklo teisių laikymas su lietuviškom/europietiškom teisėm

Pirmiausia, jums nepavyks užsiregistruoti internetu teorijos testui. Jums bus parodyta klaida „CLH driving licence is not supported on the web“. Tos trys raidės yra paskutinės jūsų vairuotojo numeryje (angl. driver number). Jums teks skambinti telefonu, kurį rasite toje pačioje svetainėje. Tuomet laukti 10 darbo dienų ar ilgiau, kad galėtumėte telefonu su banko kortele sumokėti už teorijos testą ir pasirinkti vietą bei dieną, kada laikysite.

Man tai atlikti buvo ypatingai sunku. Laukiau 10 darbo dienų, jokio atsakymo. Paskambinau pasiteirauti, paaiškino, kad 10 darbo dienų limitas yra tada, kai jie patys gali viską padaryti, bet šiuo atveju jie laukia DVLA patvirtinimo apie tai, kad tikrai turiu A kategorijos mokinio teises (angl. provisional licence).

DVSA kaltino DVLA, kad kažkas blogai su mano mokinio teisėm. DVLA, kuri jas išduoda teigė, kad viskas gerai. Net laišką gavau siųsti su savo nusiskundimais, nes po kelių valandų telefonu negalėjau pasiekti jokio progreso. Vienu metu jau buvau praradęs viltį. Bet per maždaug 3 mėnesius, man pavyko užsiregistruoti teorijai. Tikiuosi, kad buvau išimtis ir jums seksis geriau.

Taip pat, kai išsilaikysite teises, jums teks pildyti formą „D1 Pack“, kurią galite gauti pašte arba užsisakyti, kad atsiųstų jums į namus. Reikės nuotraukos, kurią galite pasidaryti bet kurioj nuotraukų „būdelėj“, kurių pilna mieste. Kaina 5£.

Ši forma, pakeis jūsų lietuviškas teises į angliškas ir pridės A kategoriją. Tai kainuos apie 40£, todėl reikės padaryti išrašyti specialų čekį, kurį galite gauti pašte. Dėti grynų negalima, mėginau 😉

Kiek kainuoja

Duomenys 2015-03-14. Pats išsilaikiau A kategoriją 2014-12-30.

Viso: 735£.

Man pačiam nepavyko iš pirmo karto išlaikyti (buvau pervargęs nuo 35 dienų darbo iš eilės), tad papildoma pamoka (4h) ir perlaikymas kainavo dar 250£.

Pastabos. 120£ už CBT yra maksimumas, kurį leidžia valstybė. Tad Londone tiek kainuoja, bet mažesniuose miestuose mažiau.

Patarimai

Pasiruošimas teorijos egzaminui

„Standartinis“ metodas yra nusipirkti DVD kompaktą, su visais galimais klausimai ir daug grėsmių video klipų (angl. hazard perception). Kainuoja apie 7-20£.

Įdomu tai, kad, priešingai nei Lietuvoje, klausimų skaičius yra baigtinis ir galima spręsti identiškus tiems, kurie bus teste. Britai juokauja, kad tai vienintelis testas, kuriam galima legaliai nusipirkti atsakymus.

Pasiruošimas teorijos testui per biblioteką

Taip pat, galima ruoštis teorijai per bibliotekos puslapį visiškai nemokamai. Tiesiog nueikite į artimiausią biblioteką, gaukite nario kortelę, tada nueikite čia. Pats išmėginau: patogu bei pateikia gerą statistiką, kuri leidžia suprasti, kada tikimybė išlaikyti testą yra pakankamai didelė.

Neišsigąskite, kad prašo įvesti el. pašto adresą. Įvedus bet ką, būsite paprašytas įvesti bibliotekos nario kortelės numerį ir būsite prijungti prie sistemos.

Teko girdėti, kad yra angliškos taisyklės išverstos į lietuvių kalbą. Kaip bebūtų, manau, kad geriausia viską daryti angliškai – padės su kalba.

Pabaigai pridursiu, kad testas žymiai lengvesnis nei Lietuvoje. Pvz., bent 5 klausimai apie kultūrą kelyje, kur neįmanoma suklysti; teisingų atsakymų skaičius pateikiamas kartu su klausimu, t.y., bus parašyta, kad pažymėkite 2 teisingus atsakymus. Tai labai palengvina testą.

Pasiruošimo eiga:

1. Išsprendžiate keletą teorijos testų, kad geriau suprastumėte, ko tikimasi.
2. Perskaitote kelių taisykles (angl. the highway code).
3. Peržiūrėkite kelių ženklus ir ženklinimą.
4. Sprendžiate teorijos testus, kol kiekvieną kartą išlaikote.

Bendro pobūdžio patarimai

• Būtų pailsėjus ir išsimiegojus.
• Jei yra kažkokių neaiškumų, kaip kur nors elgtis, prieš testą paklauskite instruktoriaus.
• Jei turite važinėjimo patirties Lietuvoje, prisiminkite, kad per žalią šviesą galima važiuoti net tada, jei jums dedikuota rodyklė nedega. Tiesiog reikia praleisti kitus eismo dalyvius. Analogiškai elkitės, kaip su papildoma žalios rodyklės sekcija Lietuvoje.
• Teorijai laikyti gali būti eilė, mano atveju lapkričio viduryje buvo tik savaitė. Todėl teoriją galite laikytis ar bent jai užsiregistruoti dar nepraėję CBT, taip paspartindami procesą. Manau, kad motociklams yra atskira eilė, nes kitaip būčiau turėjęs laukti bent kelias savaites.

Jei liko kažkokių neatsakytų klausimų, užduokite juos komentaruose ir papildysiu straipsnį. Sėkmės laikantis ir būkite saugūs kelyje! 🙂

Taupom taupom piliai ant uolos krašto 🙂

Praeitame straipsnyje paskaičiavome, kiek tų pinigų reikia bei padarėme išvadą, kad svarbiausia yra ne kiek uždirbame, bet kokią dalį algos sugebame pasilikti sau. Todėl šįkart pasidalinsiu, kaip tai padaryti.

Turbūt teko girdėti apie http://www.getrichslowly.org/? Jo, įkūrėjas pardavė savo kūrinį dar 2006 metais bei ne per seniausiai atsivertė į „ūsuotumą“ (angl. mustachianism). Štai jo pasakojimas apie mąstymo pasikeitimą: http://www.mrmoneymustache.com/2014/06/19/j-d-roth-how-i-learned-to-stop-worrying-and-love-mustachianism/

Esmė ta, kad buvo suprasta, kad 10 ar 20 procentų atlygio taupymas yra per mažai. Su 10% reikia net 9 mėnesių, kad sutaupyti sumą mėnesio pragyvenimui, su 20, reikia 4. Tuo tarpu su 50% vos vieno, su 75%, per mėnesį sutaupoma trims mėnesiams!

Pirma, tikrai neteigiu, kad kiekvienas taip gali padaryti. Jei dirbate už minimumą, tai tiesiog neįmanoma. Tačiau, jei gaunate bent 2500-3000 į rankas, tuomet 50% taupymas pasiekiamas net be didesnių valios pastangų.

Antra, dauguma dalykų atrodo nesąmonė iš pirmo žvilgsnio, kai žmonės daro kažką kitaip. Bet, kai pradedi vadovautis logika vietoj emocijų, supranti, kad taip turėtų elgtis kiekvienas sveiko proto žmogus. Pvz., važinėti dviračiu net šaltu metu ir per lietų.

Ilgoka ta įžangą, bet kaip be jos? 🙂

Pagrindinės taupymo gairės

Tikiuosi jau perskaitėte mano straipsnį pirmą dalį apie pinigų taupymą? Čia nekartosiu ten esančių patarimų, bet pridėsiu naujus, kuriuos pats taikau.

Važinėti dviračiu į darbą.

Dar nė dienos nevažiavau kitaip. Jei būtų didžiulė liūtis, tai tiesiog ilgiau pasėdėčiau darbe, o kitą dieną vėliau nueičiau, kad išlyginti valandas. Tas pats galioja, jei lyja iš ryto. Tačiau kasdienis lietus nėra priežastis nevažiuoti. Iš patirties galiu pasakyti, kad per lietų daug smagiau!

Žmonės kartas nuo karto vis paklausia, kodėl neturiu automobilio, nes kažkaip žmonės už minimumą dirbantys toj pat įmonėj sugeba jį turėti, o „vargšas“ programuotojas šaltu oru dviratį mina. Tiesa ta, kad minant dviratį nebūna šalta. Kol dviratį nusinešu į apačią ryte iš trečio aukšto, kūnas šiek tiek įšyla, tad atidarius lauko duris nebūna vėsu. Vos pamynus, jau šilta visai kelionei. Tad šalčio faktorių galima pamiršti.

O kur dar sveikatos privalumai važinėjant dviračiu, užsigrūdinimas. Apie pinigus kalbėti irgi neverta, tūkstančius sutaupau neturėdamas Londone mašinos.

Maistą gamintis patiems bei pirkti jį keliose parduotuvėse

Į darbą maistą nešdavausi visad, daug greičiau gaunasi papietauti nei keliauti iki kažkokios kavinės, laukti kol tave aptarnaus, kol pagamins, kol atneš, tada grįžti atgal. Vien dėl laiko visad rinkdavausi savo atsineštą maistą, net, jei tai nebūdavo pigiau. Taip pat, yra nerašyta taisyklė, kad kiekvieną penktadienį darbe einame pietauti kažkur arba užsisakom.

Be to, išmokau šį bei tą apie dietas, kalorijas, maisto naudingumą ir pan. Sakyčiau, kad maitinuosi kaip niekad sveikai. Pusryčiams pjaustyti švieži vaisiai ir įvairūs riešutai ant viršaus. Pietums namuose paruoštas maistas. Svarbiausia, kad išmokau, kur ką pigiausiai pirkti. Vaisius visad perku turgelyje, mėsą ir pan. dalykus Asda parduotuvėj, riešutus, dribsnius ir pan. Lidl, smulkmenas 99p ir t.t.

Skamba turbūt kaip sunki užduotis apeiti visas? Iš tiesų tai ne. Kiekviena iš jų yra maždaug 1-3 min. kelio nuo manęs pėsčiomis. Kadangi apsiperku tik vieną vienintelį kartą per savaitę – šeštadienį, tai vis tiek vienu ypu yra sunku viską panešti, tad vienu kartu aplankau 1-2 parduotuves.

Pats maisto gaminimas man patinka. Nepasakyčiau, kad teikia malonumą, bet patinka – raminanti veikla, kurios metu daug visko apgalvoti ir sugalvoti galima.

Išmokti pasidaryti pačiam

Čia yra dar vienas mitas, kad, jei jau uždirbama 50 Lt/val., tai neturėtumėm daryti darbo, kuris moka tik 20 Lt/mėn. Nebent iš tiesų sėdite šeštadienį darbe, kad atidirbtumėte tas valandas, kurias sunaudojote padengti tas papildomas išlaidas. Tokiu atveju, galite praleist šitą dalį.

Nusipirkau dėvėtą dviratį, už serviso darbą sumokėjau 50£. Greitai išmokau minimaliai reguliuotis bėgius (naujiems dviračiams būna nemokamas servisas po 6 savaičių, būtent tokio man prireikė, nes visi trosai buvo pakeisti, kurie prasitampo šiek tiek panaudojus), nes nenorėjau, mokėti tokias milžiniškas sumas… už važinėjimą dviračiu. Kiek iš jūsų Lietuvoj už dviračio remontą, neskaitant detalių, išleido 220 Lt vos tam, kad sureguliuoti bėgius, stabdžius, pakeisti galines žvaigždes su grandine? Tai va, daugiau neišleisiu 😉

Turėjau kitą bėdą, kad žvaigždžių du dantukai užsilenkė, tai vietoj patarimo pirkti naujas, kas kainuotų vėl daug pinigų, tiesiog atlenkiau su replėm. Atvažinėjau keletą savaičių, džiaugiausi, kaip čia viskas išsisprendė paprastai. Tačiau vakar ploviau grandinę ir žvaigždes, tad pamačiau, kad vėl vieną reikia šiek tiek atlenkti. Tad vis dėlto, tai ne atsitiktinumas, tikrai reikia keisti, bet tik tada, kai tie dantukai nulūš galutinai. Iki tol, replės mano draugas.

Kad nebūčiau klaidingai suprastas, yra dalykų, kuriems taupyti neverta. Pvz., būtina užsidėti apšvietimo lempas, atšvaitus ir t.t.

Automobilio tepalus su filtrais keisdavau pats. Ratus persukdavau pats prieš žiemą ir pavasarį. Jei neturite dar 8 ratlankių su padangomis, tai metas juos įsigyti. Paskaičiuokite, kiek jie kainuoja bei, kiek kainuoja mokėti už padangų permontavimą ant kitų ratlankių, balansavimą ir persukimą dukart per metus.

Ketinu įsigyti motociklą, vos įveiksiu UK biurokratijos pinkles ir gausiu pagaliau leidimą teises laikytis. Tuomet irgi ketinu, kiek galėdamas daugiau visko darytis pagal youtube video., t.y., dar daugiau nei automobilio atveju. Pradžiai vožtuvų gal nesusireguliuosiu, bet manau, kad sugebėsiu pamatuoti tarpelius ir nustatyti, ar tai apskritai reikia daryti. Tikėtina, kad pirmą kartą viskas bus normos ribose, tad turėtų būti sutaupytas koks 80-100£ 🙂

Žinoma, nesakau, kad tai visad įmanoma ar tam yra laiko. Bet dažniausiai tikrai taip.

O kur dar malonumas, kad didėja supratimas kaip viskas veikia.

Pabaiga

Kitą savaitę aprašysiu daugiau būdų didinti sutaupomą algos dalį, tuo tarpu svarstau, kaip turėtų būti smagu dviračiu žiemą važinėtis per sniegą. Kaip paaiškinti, kad to dar nesu bandęs?.. 😉

Motyvacija

Ar jūsų pirmadieniai ir penktadieniai bent kartais panašūs į šiuos?

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turėjo daug tokių pirmadienių bei penktadienių. Dažniausias sprendimas savipagalboje būtų rasti tai ką myli esame darbe ir stengtis koncentruotis ten arba ieškoti naujos profesijos. Jau tos tikrosios, kuri yra jūsų gyvenimo pašaukimas.
Abu šie pasiūlymai yra sąlyginai geri, bet nė vienas neišsprendžia problemos. Esmė ta, kad esame žmonės, kurie pagrįsti emocijomis, hormonais ir kitokia chemija. Jei man šią savaitę darbinė nuotaika, galiu eiti pirmadienį penktadienine video nuotaika. Bet po savaitės, galiu kasdien eiti su pirmadienine. Žmonės ne robotai – jiems reikia laisvės, pasirinkimo. Savo verslas vargiai čia padės, nes tada atsakysime ne bosui, o klientams.

Antrame ir trečiame kurse rimtai svarsčiau mesti programų sistemų studijas bei perstoti į psichologiją (laikas, kai pradėjau dirbti). Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nejaučiau priburto malonumo savo profesijoje t.y., tokio, kuris turi būti, kai „myli“ savo darbą.
Tuomet atsakymas į klausimą, ką veiktum, jei turėtum neribotus finansus būdavo labai greitas: mesčiau visus darbus, univėrus ir nieko neveikčiau.

Finansinė nepriklausomybė – motyvacija. Nuotrauka James Willamor

Bet po truputį augau, supratimas, kad nieko neveikti yra gerai, buvo pakeistas supratimu, kad tada nesijauti laimingas. Iš esmės, reikia kažką veikti, po to ilsėtis, vėl veikti. Gyvenime būtini iššūkiai.

Galiausiai užsidegė lemputė virš mano galvos, supratau, kad programavimas man labai patinka. Tada atsakymas patapo toks: dirbčiau puse etato, gal kiek daugiau. Kitas variantas, savaitę dirbu, savaitę ne. Dirbdamas pasirinkčiau darbus, kurie duoda malonumo. T.y., jei esu pakankamai nusidirbęs, tai imčiau lengvus darbus, kurie suteikia pasitenkinimą, nes be didelių pastangų gali išbraukti iš darbų sąrašo. Jei esu gerai pailsėjęs, imčiau iššūkį metančius darbus. T.y., būčiau galėjęs net nekeisti darbovietės, jei šios sąlygos būtų patenkinamos. Iš tiesų, tikėtina, kad puse etato būčiau sukūręs beveik tiek pat vertės, kiek padarydavau dirbdamas 0,8 etato.

Taigi, jei turėčiau pinigų, kad nebereiktų apie juos galvoti, tikrai nedirbčiau programuotoju. Tačiau mielai tai veikčiau laisvalaikiu. Rašytoju irgi nedirbčiau, bet mielai bloginčiau. Po truputį ryškėja tobulo gyvenimo kontūrai.

Finansinės nepriklausomybės vizija

Ar esate sau uždavę klausimą: kiek pinigų reikia gyvenime? Skaičius bus gerokai mažesnis nei manote, bet kartu pakankamai didelis.
Jau nuo jaunų studento dienų, vos susidomėjęs investavimu, pradėjau galvoti, kaip būtų puiku turėti kokius 300 000 litų bei gauti metinių 10%. Per metus už 30 000 Lt tikrai nesunkiai pragyvenčiau – nebūčiau ponas, bet kaip vienam asmeniui, kuris tada net už butą nemokėjo, tai tikrai per akis.

Tada buvo idėjų apie verslus, generuojančius pasyvias pajamas. Beje, vieno tokio pusę turiu. Blogą rašyti pradėjau taip pat, galvodamas, kad kažkuriuo momentu, pavyks jį monetizuoti. Visad siekiau prasimanyti pasyvių pinigų šaltinį.

Tikslas

Iki trisdešimto gimtadienio išeiti į „pensiją“ (2017.03.26).  Būti pensijoje reiškia, kad nebeturėsiu jokio oficialaus darbo tik tam, kad uždirbčiau pinigų. Esminis pragyvenimo šaltinis galės būti tik tai, kas generuoja pasyvias pajamas. Daugiausia akcijos, kita dalis iš jau minėto verslo, kuriuo stipriai kliautis negaliu. Gali netikėtai pasibaigti. Net jei gyvuos toliau, tai vis tiek po 10-20 metų jo neliks (o gal transformuosis). Viskas keičiasi. Todėl didžiausias ramstis bus tiesiog finansinės priemonės, kitaip liaudyje žinomos kaip vertybiniai popieriai.

Kiek man reikia pinigų? Ar tai įmanoma? Nuo ko priklauso? Kaip tai padaryti? Atsakymai į šiuos klausimus kituose straipsniuose.

Antra dalis.

Atkeliavo dar vienas penktadienis. Staiga, visi jaučiasi daug geriau nei kurią kitą darbo dieną. Kas antras atsakymas į klausimą – „kaip sekasi?“ – yra – „puikiai, juk šiandien penktadienis!“. Visi entuziastingi, krečia pokštus darbe ir t.t. Prie to pačio galima pridėti pirmadieninius atsakymus: „Ai, šiandien ne kaip, juk pirmadienis… Iki penktadienio dar taip toli.”. Ar taip jaučiatės ir jūs? Bent retkarčiais?

Žinoma, yra daug validžių priežasčių, kodėl ši diena mus priverčia jaustis laimingesniais, pvz., žmonės nesusitvarko miego režimo, todėl laukia savaitgalio, kai galės pagaliau „atmiegoti“ prarastas valandas… Arba tiesiog yra suplanuota išvykta su draugais. Bet šįkart apie mitą.

Penktadienis yra tarsi viltis. Viltis, kad gyvenime yra ne tik darbas, kad galėsime būti laisvi bent 2,5 dienos nuo įsipareigojimų. Įsitikinimas, kad savaitgalį nuveiksite ką nors įdomaus ar produktyvaus. Iš esmės, penktadienis įkūnija viziją apie gyvenimą, koks jis turėtų būti. Tik va, darbas trukdo.

Deja, dažniausiai penktadienio vakaras ir savaitgalis praeina taip, tarsi nieko nenuveikėm. Arba dar blogiau, turime tiek įspūdžių, kad jaučiamės tarsi dabar reiktų išeiginių nuo nuotykių. Tokie dalykai palieka mumyse arba tuštumą, arba psichologinį nuovargį. Kuo tuštuma ir nuovargis didesni, tuo sekmadienio vakaras gali būti nemalonesnis, gyvenant su mintimi „rytoj vėl į darbą“.

Taigi, penktadienis ateina ir praeina. Reikia džiaugtis dabartimi. Savaitgalis nebūtinas, kad jaustumėmės gerai ir nuveiktume ką nors produktyvaus. Tūkstančio mylių kelio prasideda žingsneliu po žingsnelio.

Dabar atskleisiu paslaptį – jums nebūtina dirbti 50 metų, kol išeisite į pensiją. Būdami 70 ar 75, jau būsite sudėvėję kūnus ir mažai, kuo galėsite pasidžiaugti. Yra kitas kelias – ankstyva pensija, pvz., 30ties ar 4oties metų. Plačiau apie tai kituose straipsniuose.

Šiandienos „moralas“, visada džiaukitės dabartimi bei prisiminkite, kad absoliučiai viską galima pakeisti. Laukti savaitgalio, kad „gyventumėte“ yra kvaila. Jei visad lauksite penktadienių, taip prabėgs gyvenimas pro akis, o jūs vis jo lauksite ir lauksite.

P.S. visad yra akimirkų ir žmonių, kai norisi pirmadienį į darbą, tačiau net tokiais atvejais, maloniau būtų, kad tereiktų dirbti pusdienį ir keltis kiek vėliau 😉

Šiandien užpildžiau testą http://psychcentral.com/quizzes/narcissistic.htm. Kaip seniai buvau nustebintas kokios nors apklausos apie mane. Tiesiog pakankamai gerai žinau asmenines galimybes ir įgūdžius. Taip pat, esu mėginęs ne vieną ir ne du testus, tad visad „apytiksliai tiksliai“ nuspėju, koks bus rezultatas.

Šįkart likau nustebintas – surinkau 21 tašką. Norėdamas dar kartą nueiti iki rekomendacijų, gavau 24. 14% skirtumas tarp to, ką gavau ryte ir naktį. Žmonės tikrai emociški padarai.

Tiems, kurie surenka 18 ir daugiau – rekomenduojama apsilankyti pas daktarą ir įsitikinti, kad neturite tikros bėdos. Taip pat, pridurta, kad įžymybės paprastai surenka apie 18. Vidurkis yra 12-15, tad maniškis skaičius tikrai ne tipinis. Taip pat, ne toks, kokio norėčiau. Na, kas iš mūsų norėtų būti vadinamas narcizu?

Išskaidžius detaliai, viskas pakankamai aišku. Kitų neišnaudoju (0 taškų), tuštybės ir noro būti pripažintam turiu šiek tiek (po 3 taškus). Pasikliovimas savimi (5 balai) ir tikėjimas, kad esu geresnis nei vidurkis (5 balai) irgi atrodo kaip normalus dalykas. Jei taip nebūtų, kaip kažką pasiekti? Man tik keisti balai valdžios ir pasirodymo srityje (po 4). Bet gerai pagalvojus – tiesa, mėgstu dėmesį, bet ne visur ir ne visada.

Detali ataskaita:
Authority (valdingumas): 4.00
Self-Sufficiency (pasikliovimas savimi): 5.00
Superiority (geresnis nei kiti): 5.00
Exhibitionism (noras pasirodyti): 4.00
Exploitativeness (kitų išnaudojimas): 0.00
Vanity (tuštybė): 3.00
Entitlement (noras būti pripažintam): 3.00
Viso taškų: 24.00

Pamėginkite jūs šį testą, gal ką naujo sužinosite. Man buvo atvertos akys, koks savimyla esu 😉 Nuėjau į simptomų puslapį http://psychcentral.com/disorders/narcissistic-personality-disorder-symptoms/ , panašu, kad jų neturiu. Beje, jei turėčiau, tai juk to nesuprasčiau?.. 😀