Norėjimo galia prieš valią
Žymos: kantrybė, Motyvacija, motyvavimo metodai, norai, norų galia, Paul Myers, stiprybė, tikslai, valia, valios galia, vertinimas
Skaitydamas autoriaus Paul Myers kūrinį „Need To Know“, radau įdomią koncepciją apie tikslų siekimą, kuria norėčiau pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai.
Perpildyta kantrybės taurė
Kaip jau rašiau anksčiau, paprastai žmonės stengiasi išlaikyti įprastą komforto zoną, t.y., viską palikti taip, kaip yra dabar. Jei kažkas blogai, jie tai kenčia. Tačiau tik iki tol, kol tai pasidaro nepakeliama. Kitaip tariant, imamės keisti padėtį tada, kai nieko nedarymas kainuoja tiek daug, kad esame motyvuoti veikti.
Žinoma, įvairūs aspektai skirtingus žmones veikia įvairiai. Kai ką išjudinti gali menkniekis, o kitus tik gresianti „katastrofa“. Pavyzdžiui, asmuo mėgsta tvarką ir net vienas nešvarus puodelis ant stalo, gali jį priversti susitvarkyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali krauti tuščius indus ant stalo tol, kol nebeliks švarių ir bus priverstas eiti plauti.
Vieną asmenį ieškoti naujos darbo vietos privers 20% algos sumažinimas, tuo tarpu kitas, net sumažinus uždarbį per pus, liks dirbti ten pat ir skųsis, koks gyvenimas neteisingas.
Norėjimas prieš valią
Žmonės visad kažko nori: užkalbinti patinkančią merginą, numesti svorio, pradėti savo verslą ir t.t. Klausimas, kodėl asmuo to nepasiekė, turi du pagrindinius atsakymus: norima per silpnai, arba, kad tam tereikia šiek tiek valios, kurią galima nuolat stiprinti.
Valia leidžia padaryti mums tai, ko mes nenorime. Tuo tarpu gyvenime siekiame dalykų, kurių norime. Taigi, jei žmogus remiasi valios pastangomis, tuomet jis kovoja prieš dalykus, kurių iš tiesų nori, pakeisdamas juos dalykais, kurių turėtų trokšti.
Matome, kad žmoguje vyksta kova tarp dalykų, kurie skatina tai daryti, bei dalykų, kurie mus stabdo. Tuo turėtume pasinaudoti.
Tikslų siekimas
Tikslo pasiekimą nulemia tai, kiek malonumo gausime (už), ir, kiek skausmo išvengsime (prieš), suma. Jei suma neigiama, tuomet einame atgal, jei teigiama – stumiamės į priekį. Kuo balansas didesnis, tuo greičiau pasieksime tikslą.
Įdomu, kad žmonės dažnai nė nesusirašo už ir prieš argumentų, tuomet tai už juos padaro pasąmonė. Iš tiesų, mes galime jais manipuliuoti. Tarkime, kad turime tikslą praleisti daugiau laiko su sporto draugais.
Gali būti, kad jūs tik manote, kad turite praleisti laiką su jais, nors iš tiesų to nelabai norite. Tuomet už grafoje atsirastų: atstūmimo išvengimas. Tačiau prieš grafoje galima parašyti atkirtį: neleisiu kitiems nuspręsti, ką turiu daryti.
Norint pridėti daugiau prieš, galima šį laiką lyginti su kitomis socialinėmis gyvenimo dalimis. Pvz., bus nuvilta mergina, dėl mažiau su ja praleidžiamo laiko.
Taip pat, galima pasinaudoti mažiau tiesiogiai susijusiais dalykais. Juk rūpinatės sveikata, tuomet jums nepatiks tai, jog draugai leidžia laiką bare, kur daug dūmų ir nesveikas maistas. Dar vienas punktas į išvengtino skausmo (prieš) grafą: tai kainuos pinigus, kuriuos galėtumėte išleisti labiau maloniems dalykams.
| Gautas malonumas (už) | Išvengtas skausmas (prieš) |
| Atstūmimo išvengimas | Kiti sprendžia, ką turiu daryti |
| Blogesnė sveikata | |
| Išleisti pinigai | |
| Nuvilta mergina |
Tokiu būdu galima ženkliai paspartinti tikslo pasiekimą arba suvokti, kad jis mums menkavertis, ir išstumti jį iš dienotvarkės.
Ką apie tai manote? Ar valia iš tiesų mus tolina nuo mūsų tikslų? Ar pagrindinis siekis yra kuo didesnė norimų dalykų suma gyvenime?
Mane erzina, jog žmogus turi nuolat kovoti. Blogiausia, jog pats su savimi.
Taip, čia kaip tavo viename praeitų straipsnių: mes taip mėgstame padaryti viską sudėtingai ir kentėti dėl to..
Patogu, nepatogu, bijau, ką pagalvos – ar tam gyvename, kad kažkam patiktume ar įtiktume?
Jei negerai, galime iš bet kokio taško keisti gyvenimą, jo kryptį. Komforto kūrimas yra iliuzija, nes gyvenimas yra judėjimas ir nuolatiniai pokyčiai 🙂
O ir tikrai, kaip dažnai naudojame valią prieš pačius save 🙂 ..
Geras straipsnis, ačiū.. Verčia pagalvoti 🙂
Manyčiau , kad yra dvi valios , tik viena iš jų kyla nuo sąmonės , o kita iš pasąmonės .Valią iš pasąmonės dažniausiai vadiname NORU , TROŠKIMU …. Dar ..žmonės , pastebėjau valią labai dažnai maišo su PRIEVARTA . Valia yra apsisprendimas .Per dieną žmogus apsisprendžia šimtus kartų , ką veiks , kur eis , su kuo bendraus , tiek sąmoningai , tiek pasąmoningai (intuityviai )ir šimtus kartų tai įgyvendina . Tad ko gero nėra ne valingų žmonių …
Bet vietoj apsisprendimo dažnai žmonėse pastebiu PRIEVARTĄ sau pačiam , poelgius ir veiksmus iš jėgos pozicijų (prieš save pačius ).
Pats klausimas (Ar valia iš tiesų mus tolina nuo mūsų tikslų? ) yra iš esmės iš pamatų netesingas , todėl tikro gilaus – aiškaus atsakymo nebus . Tik psichologinė painiava .
Klausti reiktų iš ko , ir iš kur , ir kada prasideda REALIZACIJA ? Kas yra žmogui realizacija ?
Va tik šitie klausimai atves į gilų savos prigimties ir gamtos pažinimo slėpinius , o ne dirbtines – uždaras sistemas , dirbtinius valios ugdymus , dirbtinius tikslus , kuriuose nėra vaisingų sėklų ir atsakymų.
Galiu tik pasufleruoti Rytietišką išmintį „ Jei nori patekti į savo paties VIDŲ , pirma turi išmokti patekti (atsirasti ) IŠORĖJE .“ Juk būti valioje , reikštų būti savo paties viduje , bet ar žmogus tikrai randasi IŠORĖJE , reiškia ar POJŪČIŲ KANALAI – KONTAKTAS su IŠORE cirkuliuoja ar giliai užmigę .Gal žmogus seniai kenčia SENSORINĮ BADĄ , nors žmogus save laiko labai dvasingu ir išsilavinusiu žmogumi…
Sutrikus giliam pojūtingumui – sutrinka visa DĖMESINGUMO – psichinių procesų ritmingumo sistema . Tokiu atveju VALIA ir valingi spredimai sveikatai gali tapti pražūtingi žmogui , nes žmogus nebe realybėje rasis , o PSICHINIŲ VAIZDINIŲ srautuose , savo fantazijų fimuose , baimėse , nerimuose , kompleksuose , represijose , o gal net depresijose .
Prieš pabaigą reiktų savęs paklausti kas yra pasąmonė , ar šis fenomenas man yra psichine realybe (nes tik per tikrovę mes einame į dialogą ) , ar tik nieko nesakantis psichologinis terminas .
Ir pabaigai … mokymasis , realizacija , bendravimas , kūryba , veikla , darbas , jei jie kuriami teisingai (čia yra didžiulė paslaptis ką tai reiškia ) visada yra didžiuliame Džiugesyje , tekamume , laidume , lengvume . Bet jei žmogus neužsidega …valia tikrai nepadės , nes pati valia (gali būti labai stipri ir užgrūdinta ) – ŪPAS ko gero randasi giliame įmygyje.
Jonai, labai išsamus komentaras. Straipsnyje tavo minima „prievarta sau“ vadinama valia, o norėjimo galia „apsisprendimu“. Tuomet tai leidžia klausti, ar valia mus tolina, ar artina prie tikslų.
Visiškai sutinku su tolimesne komentaro dalimi, kad pirmiausia mūsų pasaulio suvokimo paradigma turi būti pakankamai artima realybei, o tikslai „teisingi“.
Dėkoju Povilai tau ir į tave panašiems už tavo žingeidumą , norą ir ko gero vidinį poreikį tobulėti…
Pasistengsiu atsakyti būtent apie valią…pasitelkdamas įv. autorius ir mąstytojus.
„Tuomet tai leidžia klausti, ar valia mus tolina, ar artina prie tikslų.“
Reiktų pradėti nuo to , kad žmogus , jo prigimtis yra trejybinė , o ne tik valia . Kūnas – Siela – Dvasia . Dvasią sudaro protas ir valia . Žmogus realizuoja save ne tik per valią , bet ir per kūną ir kūno pojūčius , o sielą per emocijas , jausmus .
Pačiame klausime slypi dviprasmybė , gerai tai ar blogai , toji valia .Tada supaprastinu tavąjį klausimą iki šio klausimo , gerai ar blogai namuose turėti peilį ? Su peiliu įmanoma atimti žmogui gyvybę , ir su tuo pačiu peiliu atsiriekti gardžios ajerų duonelės .
Visą gyvenimo realizaciją , įv. uždavinius ir tikslus suvesti vien tik į valią , reikštų grįžti į S.Graikijos laikus Spartos respubliką , kur valia ir valingumas buvo svarbiausios dorybės lemiančios visą žmogaus gyvenimą
voliuntarizmas
1. filosofijos srovė, pasaulio ir būties pradu laikanti valią.
2. vadovavimo savavališkumas
Visa šiuolaikinė Vakarų civilizacija , ypač švietimas remiasi vien tik Valios ir Logikos dominavimu ( būtent iš S.Graikijos įtakos ) iki valinio despotizmo versle , politikoje , pedagogikoje , tobulėjimo sistemose . Susikūrė nebe mokyklos , bet Žinių FABRIKAI .Ten seniai nebėra jokio auklėjimo ir pedagogikos , nėra tokiam auklėjimui LAIKO !!!
„Prievarta sau “ įvyksta ir rutuliojasi tada , kai apsisprendimą dėl vieno ar kito poelgio , veiksmo , darbo , mokymosi padaro ne pats asmuo , bet tėvai , draugai , mokytojai ,auklėtojai , tad tokio apsisprendimo NAŠTĄ ( ir pasekmes ) ilgą laiką kenčia pats žmogus .Sakysim , moksleiviui nepatinka istorija ar matematika , o gal kalbų mokymasis . Kodėl nepatinka yra atskiras klausimas , bet tikrai ne dėl valios stokos . Mokytojai ar tėvai su didžiule psichologine įtaiga į t i k i n ė j a tokį moksleivį apie matematikos ar kalbų naudą ir kad jam tikrai patiks tie dalykai , jei jis įdės daugiau valios pastangų.
Ir štai moksleivis jau įtikintas ta nauda ir tuom gėriu , kurį jis renkasi kaip ir pats , bet iš esmės jo pasirinkimas yra baisiai pritemptas , tad ir iškyla klausimas , ar iš tiesų įvyko giluminis valios aktas ar tai nėra prievarta sau pačiam .
Žmonės , jau suaugę gali metų metus gyventi ir dirbti ne savo darbus , būti ne su savo žmonėmis …
Kodėl bažnyčioje kartas nuo karto įvyksta teisėtas bažnytinės sntuokos (šliūbo) nutraukimas ? Ko gi klausia bažnytinis tribunolas norinčių nutraukti lyg ir Dievo palaimintą santuoką ?
O gi klausia ir ieško LAISVO ir Sąmoningo apsisprendimo …o dažnai gi šliūbas priimamas dėl mados , dėl tėvų spaudimo ir pan. , tad iš esmės paties Santuokos SAKRAMENTO
nebūta pačioje pradžioje .
Joanitų vaikų gatvės programoje vaikų visada ilgai ir kantriai teiraujamasi kas jiems patinka iš tikro , mėginant atverti sielos gelmes , giluminius NORUS ir Poreikus .
Tad metų metais gali gyventi svetima valia , kaip sava , ir net nesuprasi kodėl nesiseka .
Valia savo prigimtimi yra meilė sau pačiam , meilė gyvenimui , meilė artimui . Bet labai dažnai Valia paverčiama būtent G A L I A , sakysim vien tik kvailu užsispyrimu . Jei tu neišsimiegi 5 para , o reikia laikyti egzaminą , kaip pasielgsi , prievartausi save , ar ieškosi VALIOS ? Jei ieškosi valios , tai gal nueisi pas dėstytoją ir paaiškinsi savo bėdą , o gal draugui paskambinsi kuris yra gydytojas ir sulauksi išganingos pagalbos ? Jei „valingai“ ir toliau elgsies nepaisydamas kūno ir psichikos grėsmingų signalų , gali atsidurti psichiatrinėje , taip visiškai sužlugdydamas savo gyvenimo tikslus .Kas bus kaltas ?
Aš ne manau , kad prievarta tapati valingumui , nes būtent stoka labai asmeninio gilaus , natūralaus apsisprendimo sukuria „prievartines būsenas “ .
Psichologas V. Levis ( „Menas būti savimi “) yra taikliai pastebėjęs , kad dažnai būtent labai valingi žmonės su savo itin stipria valia sužlugdo save pačius .
( …Oj , na ir trenkė žaibas , kompas moment atsijungė , maniau visą tekstą praradau , bet Lapė gudri , – išsaugojo , tad mėginsiu užbaigti…)
Tad tik pasikartosiu , kad ne tik valia dalyvauja tikslų realizacijoje , o VISUMA asmens , o pati valia nėra nei bloga nei gera , bet VALIOS sureikšminimas iki voliuntarizmo , kas dažnai įvyksta , būtent mokyklos laikotarpyje , dėka S.Graikijos stoicistinės švietimo pakraipos , dažnai žmones padaro nelaimingus iš kartos į kartą .
Kartą vienuolis paklausė į didelius tikslus besibraunančius žmones :„ Ar esate girdėję kaip miške auga medžiai ?“ … O jie užauga dideli ir labai gražūs , auga labai labai lėtai ir tyliai
Man valia reiškia , kai galiu vėl ir vėl bandyti pradėti gyventi „ iš naujo “ , vėl ir vėl su vidiniu džiaugsmu atsiliept į savo sielos ir gyvenimo ženklus , atspalvius , melodijas .
Protas ir Valia auga ir stiebiasi tik iš mūsų „POJŪČIŲ SODO “ . Baro kameroje patalpintas žmogus nuo sensorinio bado gali numirti tiesiogine prasme jau po keliasdešimties valandų tokio pojūtinio badavimo ….
Ne apie valią reiktų galvoti ir rūpintis , o apie nuolatinį SĄLYTĮ su IŠORYBE …Patikėk , kai tik tai įvyks , patirsi nenusakomus prigimties fenomenus be jokių programų ir tikslų , išsibudins valia ir protas tokia UGNIMI , kad neatpažinsi savęs …Bet tikiu , kad nesąmoningai pas tave ir daugelį daugelį save realizuojančių žmonių taip ir atsitinka .
Ir dar yra savaime susiorganizuojančių procesų dėsningumai (Sinergetikos mokslas ) , ten tikslai kildinami būtent iš permanentinės – pačios sistemos prigimties , kaip gamtos evoliucija ir pan. , bet tikrai ne valios .
Tik tiek kiek žmogus gali būti PASĄMONINGAS , tiek jis gali būti sąmoningas , o juk mokykloje visus moko atvirkščiai , ar ne ? Tai ne mano teiginys , bet garsaus pasaulinio psichologo V.Rotenbergo.
Labai išsiplėčiau , nebe komentaras , o ištisas straipsnis , jooooooo , gal tikrai verta savo GERĄ susikurti …
tad visiems skaitantiems vasaros džiugesio , sutarimo su savim ir artimais …
Jonas
Labas rytas 🙂
Įsiterpsiu kaimyniškai 🙂 . Labai įdomus pasisakymas (išties komantaru sunku pavadinti 🙂 ) . Jonai, tikrai neturite savo tinklapio? Kurkite, jei neturite, nes turite kuo pasidalinti, dabar LAIKAS dalintis 🙂 .
Povilo ieškojimai džiugina, tai jaunas žmogus, pabudęs ir žingsnis po žingsnio atveriantis save – jis tuo atsivėrimu ir dalinasi čia. Kai pagalvoju, kad yra daug tokio jaunimo – dėl ateities tikrai džiugu..
Visi mes ieškome taip, kaip suprantame, ir dažniausiai savarankiškai, nes, deja, pažinti save ir savo dvasinį potencialą – jūs teisus – niekas iš vaikystės nemoko, greičiau, atvirkščiai..
Ir ieškojimai dažniausiai – per sukurtas metodikas, literatūrą ir daromas iš to išvadas bei atmetant tai, kas gyvenime neveikia. Jaunas žmogus dar neturi patirties, bet ir nėra ja stipriai nusivylęs – jis kaupia žinias, kurias tik pritaikęs gyvenime, pradės plėsti savo realybę ir suvokimą, ir kurios palaipsniui taps Išmintimi.
Gražus tas skleidimasis, link savęs ir per savęs suvokimą į aukščiausią suvokimą, ir viskam savo laikas 🙂 .
O valia.. taip, galima su jumis sutikti, reikia skirti valią nuo prievartos ties savimi. Bet prisiminkime kario principą visuose senuose mokymuose – kartais ir tam, kad pabustume iš visuomeninio sapno, turime ir savo valią kartais paversti prievarta – pradiniuose etapuose. Kitas pabudimo kelias – savo gyvenimo būdu susikuriame situacijas, kurios priverčia pabusti ir ieškoti žinių.
Sakyčiau, čia tiesiog painiava sąvokose – dabar jų daug sąmoningai prikurta. Ačiū jums už tokį išsamų paaiškinimą – tikrai praplėtė akiratį. Ir.. būtinai kurkite savo GERĄ – lankysimės semtis išminties.
Povilui ačiū už tai, kad dalinasi savo ieškojimais 🙂
Stabdau, nes ir aš linkusi iš komentarų rašinius kurti 😉 ..
Gražios visiems dienos 😀 !!
Jonai, šaunios įžvalgos. Su beveik viskuo sutinku. O nuosavas puslapis puiki idėja. Tikrai! Pirmyn 😉 !
Tačiau be valios, kaip taikliai pastebėjo Viltė, nebus tų pradinių žingsnių. Nebus lūžio apie kurį rašai: „Bet tikiu , kad nesąmoningai pas tave ir daugelį daugelį save realizuojančių žmonių taip ir atsitinka.“ Manau priešingai, kad tas lūžis įvyksta sąmoningai to siekiant. Juk asmeninis tobulėjimas yra tiesioginis tikslas/noras/poreikis. Žinoma, vėliau visi atradimai ir suvokimai persikelia į pasąmonę ir pakeičia mūsų elgesį.
O diena nusimato graži, lauke šilta, pučia malonus vėjelis 😉
jooo
kaip sako rusai : sila jest, volia jest – sily voli netu
o gal kai sako rytuose šio pasaulio prasmė yra tiesiog žaismė (arba lyla sanskrito kalba – kaip užneša į lylia lylia mūsų dainų tarpuposmiuose) Nes taip jau būna su tais gyvenimo tikslų baraižymais ir siekimais, kaip sako dievas tam rusų anekdote: mužik nevažna mnie tvaja rabota, važno čto ty mučiešsia.
Beje pažiūrėk Poviliuk katrie tavo pirštikaulių slanksteliai ilgesni: pirmi prie nagų (valios veikti) ar antrieji (logikos) ir viskas pasidarys daug aiškiau kokio tipo tavo prigimtis, o prieš ją nėr ko labai šokinėti.
nora, sunkokai man su rusų, tad norėčiau pasitikslinti. „sila jest, volia jest – sily voli netu“ = Jėgos yra, valia yra – valios jėgos nėra. Teisingai? Ir ką reiškia „mučiešsia“?.
Kažkaip visad slanksteliai iki šiol asocijavosi su stuburu. Regis, kad pirštuose yra tik pirštikauliai. Kaip bebūtų, man atrodo, kad pas visus proporcijos daugiau ar mažiau vienodos. Kuo kūno dalis yra toliau nuo centro, tuo ji mažesnė.