* You are viewing the author archive

Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 3 dalis – sprendimas

Praeitą kartą rašiau apie išbandytus motociklus praeitą savaitę. Dabar apie šią savaitę bandytus bei ką gi pasirinkau. Pabaigoje dar trumpai apie kelionės tikslus ir planuojamus kaštus.

Kodėl atmečiau BWM 1300 GS

Nors žiauriai patogus, smagiai valdosi, bet vis dėlto per sunkus. Lėtais greičiais ar aikštelėj stumdyti sudėtinga. Be to, brangiausias apie 23k. Tiesa, Ducati ne ką pigiau su 20,1k£.

Iš ko renkuosi?

Pasirinkimas tarp Husqvarna Norden 901, Triumph Tiger 900 (tiek GT, tiek Rally) ir Ducati DesertX.

Husqvarna Norden 901 – labai patogu sėdėti

Privalumai

  1. Patogiausias iš trijų sėdėti, tik BWM patogesnis (bet BWM iškritęs iš pasirinkimo). Galimos net dvi padėtys, arčiau bako, arba toliau. Tad užpakalis niekad nenutirptų.
  2. Kaina mažiausia iš likusių.
  3. Valdosi ir guldosi maloniai

Trūkumai

  1. Per trumpas langas. Nors daug daužymo (angl. buffeting) nėra, bet langas per mažas. Gamintojas siūlo didesnę, gal išspręstų bėdą.
  2. Patikimumas. Iš esmės, tai tas pats KTM. Tiesiog neturiu pasitikėjimo ir būtų neramu, kad suges.
  3. Valdosi maloniai, bet nėra ryšio su asfaltu jausmo. Galbūt čia šakes pareguliuoti reiktų. Ne, darant apsisukimo manevrą lėtu greičiu, buvo kažkaip keista. Bet galbūt čia todėl, kad prieš tai su mažesniu ir kitaip valdomu KTM važiavau. Tikrai nieko blogo nėra, tik keistai truputį pasirodė.

Realiai geras variantas, atmečiau dėl nepasitikėjimo gamintoju.

Galutinė kaina su viskuo apie 15k£

Ducati DesertX – pats smagiausias

Ducati DesertX 2023

Tai smagiausias motociklas iš visų bandytų. Žiauriai gerai valdosi ir guldosi. Lėtu greičiu irgi labai lengva manevruoti.

Ant tiek linksmas, kad tiesiog priverčia agresyviai važiuoti ir lėkti.

Tačiau motociklas toks labai gyvuliškas (angl. raw) sakyčiau. Stiklas labai blogas, labai daug daužymo (angl. buffeting). Sėdynė atrodo minkšta, tačiau akivaizdžiai per siaura ir per trumpa. Mano užpakalis būna ten, kur susijungia sėdynės. Pradinis minkštumas apgaulingas. Pirma pagalvojau, kad primena BWM 1300 GS, tačiau pasidaro nebeminkšta po kiek laiko.

Pati važiuoklė labai sportiška. Sugeria tik mažus nelygumus, visa kita labai jaučiasi per užpakalį. Nebūtų smagu prastais keliais, o tokių nemažai pasitaiko. Man išvis sunku įsivaizduoti, kaip per bekelę tokiu važiuoti. Atidaužytų užpakalį ir rankas. Taip, valdymas, kelio dangos pojūtis ir sukibimas turbūt fantastiški būtų, bet mano kūnui daug malonumo nebūtų.

Tam tikruose apsukų rėžiuose vibruoja kažkur stiklas ar kažkas prieky. Taip pat, yra kažkoks pusiau švilpimo garsas važiuojant. Primena kažkiek oro paėmimo garsą, tačiau ne jis čia, nes rankeną užlaužus supranti, kaip oro paėmimas skamba.

Quick-shifter prastas. Reikia jėgos daugiau. Taip pat, prastai sulygina apsukas perjungiant. Dažniausiai būna smūgis naudojant quik-shifter.
Iš esmės quick-shifter išeitų naudoti tik tada, kai yra pagreitis imamas ir apsukos kažkiek sukeltos, bent 5-6k.
Poreikis atleisti gazo rankeną norint perjungti į apačią nervinantis. Visa esmė perjungti į apačią, kad tuoj bus einama ant lenkimo. Net, jei yra lėtėjama, tai nereiškia, kad aš noriu gazą atleisti. Juk noriu tik pavarą pakeisti. Man labai keista, kad taip veikia. Mažai situacijų, kur jį naudoti malonu.

Trūkumai:

  1. Stiklas
  2. Sėdynė
  3. Važiuoklė kieta per bet ką didesnio ant kelio (šitą gal galima kaip nors pražiūrėti. Būtent dėl to turbūt taip smagiai valdosi)
  4. Prastas quick-shifter
  5. Ducati verčia viską daryti atstovybėje (angl. dealership)

Stiklas

Peržiūrėjus trečiąsias šalis ne tiek daug pasirinkimų tam išspręsti. Pats Ducati kelioninis (angl. touring) stiklas vos 2,5cm aukštesnis. Internete žmonės sako, kad sprendimas yra priešingas, reikia eiti su dar žemesniu Rally stiklu, tada lieka tik švarus vėjas. Peržiūrėjus internetą, tikrai mažokai tų variantų, kaip tas problems išspręsti reiktų. Problema, kad daužymas buvo didžiausia praeitos kelionės bėda, ir tikrai nenoriu to kartoti. Uždėjus didesnį stiklą, problema dažnai neišsisprendžia, gali pablogėti. Kitas dalykas, kad aš noriu iškart važiuoti nusipirkęs, o ne mėginti spręsti tokias bėdas. Žinoma, turint laiko, tikrai galima būtų rasti stiklą, kuris būtų tinkamas.

Sėdynė

Sėdynę irgi galima pakeisti, tas turbūt mažiau problematiška nei stiklas. Bet kuri sėdynė turėtų sueiti geriau nei originalas.

Limituotos remonto galimybės

Viską turbūt galima rasti internete, bet Ducati tiek nuėjo į tą pusę, kad naudojimosi knygelėj ties grandinės įtempimu rašo: važiuoti į atstovybę. Iš esmės, instrukcija beprasmė. Nieko absoliučiai nesako, išskyrus, kad reikia vežti į atstovybę.

Kita

Kaina antra pagal dydį, tik BWM 1300 GS brangesnis. Komplektacija 20,1k £ (bazinė kaina 15,1£). Kaina tikrai nėra problema. Čia tik mėginu pateisinti, kodėl kažką kitą pasirinkau.

Privalumai

  1. Važiavimo malonumas ir valdymas fantastiški – niekas net nėra arti Ducati šituo aspektu. Ducato atskiroj savo lygoj.
  2. Tepalo keitimas kas 15 000km (vietoj įprastų 10 000km)
  3. Labai gražus

Triumph Tiger 900 GT Pro ir Rally Pro

Tiger 900 Rally Pro 2024

Nors pradinė kaina beveik tokia pat kaip Ducati (14,6k£ for Rally Pro, ir 13,6k£ for GT Pro), bet sudėjus visus priedus tiek Rally tiek GT išeina 17,2k£ (vietoj Ducati 20,1k£).

Problemos:

  1. Vibracijos
  2. Valdymas vidutiniškas
  3. Šiluma juntama keliais

Vibracijos

GT Pro iš esmės jų neturi, bet Rally Pro turi. Mano bandytas Rally Pro turėjo bekelės pėdų laikiklius, tad nebuvo gumos. Po 1,5h UK greitkeliais (105-130k km/h) mano kairė koja dilgčiojo. Kairė ranka dar nesijautė, bet atrodo pusvalandis ir gali pasijusti. Bet galėjau ir įsivaizduoti, nes, kai ieškai vibracijų ir jausmų, tai smegenys mėgsta rasti.

Valdymas

GT Pro tai valdosi visai smagiai. Prasčiau nei Ducati, bet vis tiek smagiai. Rally Pro nėra smagus. Kad valdosi blogai pasakyti negaliu, bet tiesiog nėra smagu. Neturi Rally Pro pasipriešinimo guldymui kaip koks KTM 890 Adventure, bet kartu nėra labai norintis vykdyti reikalavimus. Kompromisas tarp labai patogios važiuoklės (turbūt ir galimybės bekelia važiuoti) ir valdymo.

2024 Triumph Tiger 900 sėdynės naujos anot manęs tai mažiau patogios nei praeitų metų modelio. Praeitų modelių buvo super pagal mane. Bet taip, dabar per sėdynes vibracijos jausti neišeina. Sėdynė nėra labai geresnė nei Ducati, bet nereikia sėdėti ant sėdynių sujungimo, kas reiškia, kad net paprastas airflow uždangalas pridėtų tą mažą trūkstamą komfortą.

Žinoma, valdymas vidutiniškas, bet būčiau Ducati neišbandęs, tai atrodytų neblogas. Nuo Husqvarna 901 nusileidžia ne tiek daug. Bet kartu ir turi privalumą, kad jaučiamas asfaltas labiau.

Šiluma

Daug kas skundėsi, kad praeitas modelis pro vieną pusę per daug šilumos pučia ir kaitina kelius. Šitą jie pataisyti mėgino. Gal ir pataisė, tačiau testavau 13C temperatūroje. Keliai jautė šilumą, bet abejose pusėse. Ne karštį, bet šilumą. Sustojus, apčiupinėjau vietas, kur keliai būna, ten visur šilta. Iš esmės, man regis net Honda NC750X ten sušyla, bet tik prie didesnių temperatūrų ir keliai realiai nejaučia, nes nėra į juos pučiančių ventiliatorių..
Sunku prognozuoti, kaip tai būtų 25C ar 35C temperatūroje. Vienas apžvalgininkas jautrus karščiui sakė, kad ties 25C tai vis dar nėra problema. Prie 35C dar turbūt niekas neturėjo galimybės išbandyti.

Privalumai:

  1. Rally Pro labai patogu iš pakabos pusės
  2. Gera apsauga nuo vėjo, reguliuojama 5cm.
  3. GT Pro valdosi maloniai (bet ne Rally Pro)
  4. Gamintojo patikimumas didžiausias iš šių trijų pasirinkimų, bet tikrai nėra „japoniškas“

Patogumas

GT Pro verčia būti į priekį pasilenkus, kas mano nugarai nepatiko nė kiek nei 2023 nei šitam modelyje. Man įsiskauda nugara apačioj arba viršuj. Galima būtų pataisyti šitą turbūt pastumūs vairą arčiau.

Rally Pro išbandžiau ant žemesnės sėdynės tai keliai įsiskaudėjo abu. Su Honda NC750X tik kairys skaudėdavo. GT Pro keliai puikiai stovi, nes pėdų laikikliai yra keliais centimatrais priekyje, tad kojų sulinkimas mažesnis. Iš esmės, tikiuosi, kad Rally Pro sėdynė ant aukštesnės sėdynės išspręstų šitą bėdą.

Vėjo apsauga

5 cm reguliavimas gali atrodyti mažai, bet būna situacijų, kai pvz., labai vėjuota ir nuleidi 5cm žemyn stiklą, vėjas pradeda labiau pūsti ir sumažėja daužymas. Jei šoninio vėjo nėra, tai tada ant aukščiausios padėties labai švarus vėjas eina. Plius imčiau dar su spoileriu, tai turbūt įmanoma išvis ramiai ir tyliai važiuoti bus.

Valdymas

GT Pro neprilygsta Ducati DesertX, bet turbūt yra panašus į Husqvarna Norden 901.

Rally Pro valdymas nėra blogas, bet tikrai mažiau linksmas. Nėra tokio pasipriešinimo guldyti kaip KTM 890 Adventure, bet kartu ir motociklas neturi noro gultis ar atsitiesti. Iš esmės kompromisas tarp super patogios pakabos ir valdymo.

Patikimumas

Triumph didžiausias iš Ducati ir Husqvarna. Triumph taip pat leidžia pratęsti garantiją iki 4 metų. Bei visi nauji motociklai turi Europoj galiojantį draudimą dviems metams, jei sugestų motociklas (angl. roadside assistance).

Kita

Pigesnis nei Ducati apie 3k, nors ne piniguose laimė 😉

Užsisakiau Triumph Tiger 900 Rally Pro

Penktadienį (2024-02-09) sumokėjau užstatą už Rally Pro už būtent tą spalvą kuri matoma nuotraukoje. Pristatys tarp vasario 24 ir kovo 9. Tada dar reiks prasukti staigiai 1 000 km, ir padaryti pirmą servisą motociklui. Tada iškart į kelionę.

Iš esmės pasirinkau dėl didesnio komforto nei Ducati. Ką vadinu komfortu?

  1. Vėjo gera apsauga
  2. Maloni važiuoklė/pakaba (angl. suspension)
  3. Sėdynė nėra super, bet geriau nei Ducati
  4. Malonumas naudoti quick-shifter (galima net į pirmą ar iš pirmo į antrą, vis tiek super maloniai perjungia)

Mano važiavimo stilius ramus, patogumas svarbiau nei manevringumas. Neramumas tik tos vibracijos, šilumos nuo aušintuvų, ir kad keliai kiek per daug sulenkti buvo su sėdyne ant žemesnės padėties (važinėsiu ant aukštesnės). Bet manau, kad viskas bus normaliai. Nė vienas motociklas nebuvo idealus, visi savo trūkumų turėjo. Čia tikrai labai kompromisinis pasirinkimas, nėra taip, kad kažkuris variantas geriausias net, jei ignoruojama kaina.

Jei pirkčiau motociklą trumpoms kelionėms ir tiesiog šiaip turėti, tai tikrai Ducati imčiau. Galima būtų paaukoti patogumą dėl papildomo malonumo, kai važiuojama ne tiek daug ir ne taip toli. Man regis, Ducati yra vienintelis motociklas, kur tikrai nesijaučia, kad priekinis ratas yra 21 colio. Geriau nei BWM GS 1300 are Tiger 900 GT Pro, nors abu pastarieji su 19 colių ratu.

Galutinė kaina su visom apsaugom, dėžėm, surinkimu, registracija ir t.t. gavosi 17,2k£ (381£ nuolaida) (20,15k€). Esu tikras, kad galima buvo daugiau išsimušti nuolaidos, bet aš neteisingai interpretavau mano pirmą kainos derėjimą. Vietoj to, kad iškart nuleistų, nuėjo su viršininkų tartis (kai derėjausi dėl praeitų metų modelio, tai ne problema buvo iškart daugiau nuleisti), tai pagalvojau, kad, esu jau arti limito, bet manau, kad bent dar 200£ iki 17k turbūt buvo galima nusiderėti norint. Kaip bebūtų, derybininko įgūdžius man tikrai yra kur tobulinti.

P.S. Visi čia kalbėti motociklai buvo sukomplektuoti su aliumininėms dėžėm, apsaugom, šildomoms rankenom ir sėdynėm (išskyrus Ducati, nes neturi tokio varianto), cruise control, quick-shifter ir t.t. Žodžiu, beveik viskas, kas įmanoma. Kai kurie iš šių dalykų įeina į pradinę kainą.
Plius darbas visa tai sumontuoti. Bei 400£ už sekiklį.

P.P.S. Taip, pačiam viską perkant ir susidedant būtų pigiau, bet neturiu nei vietos, nei laiko, nei noro tuo užsiimti.

Koks mano dabartinis kelionės užmojis?

Per ateinančius porą metų aplankyti visas Europos šalis motociklu, išskyrus salas (Islandija, Malta, Kipras). Bus 3 mėnesiai keliauti, 3 mėnesiai poilsis, 3 mėnesiai keliauti ir taip porą metų.

Įsivaizduoju, kad Vakarų Europoj man tai kainuos apie 5500-6000€ per mėnesį. Rytų apie 4000-5000€. Taip pat, kadangi kelionė bus ilga, tai reiks ir tepalus, ir padangas, ir grandines keisti, vožtuvus reguliuoti, ir t.t. Tam dar keli tūkstančiai sueis.

Viso gausis apie 12 mėnesių keliavimo, tad vidutiniškai tarkime  5250€ per mėnesį. Vadinasi 12 * 5250€ = 63 000€. Tada  dar bent kokie 4 000€ motociklo priežiūrai. Manau, kad į 70k€ eis sutilpti. Žinoma, kad tai yra daug daugiau nei mano portfelis leidžia, norint jo nemažinti.

Įmanoma, kad bus galimybė padirbti 2-3 mėnesius per metus savo senai įmonei. Jei tokia proga bus, tai apsiimsiu. Pradiniai pinigai realiai neapmokestinami JK, tai per tą mažą laikotarpį galima apie 15-16k £ be vargo uždirbti, kas labai pagelbėtų. Plius visai smagu paprograminti po tiek laiko nedirbus būtų.

Visos dalys

Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 1 dalis
Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 2 dalis
Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 3 dalis

Share

Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 2 dalis – vidurys

Motociklo rinkimasis toliau vyksta

Šią savaitę išbandžiau KTM 890 Adventure (2023), Husqvarna Norden 901 (2023), BWM 1300 GS (2024).

Kitos savaitės grafikas: pirmadienį Ducati DesertX (2023), antradienį jau mano pernai bandytas Triumph 900, bet šįkart atnaujintas 2024 modelis

Primenu, kad praeitų metų gale dar išmėginau Honda NC750X (šiuo, bet senesniu modeliu keliavau rugsėjį), Transalp, Suzuki 800RE. Nuomonę apie juos galima rasti praeitame įrašę: Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei. Ten aprašyti ir rinkimosi kriterijai.

Tai galutinis modelių sąrašas, neturiu planų mėginti dar ką nors.

Apie modelius

KTM 890 Adventure iškrito iš pasirinkimų

KTM 890 Adventure (2023 metų modelis)

KTM 890 Adventure (2023 metų modelis)

KTM 890 Adventure tikrai ne man ir iš pasirinkimų sąrašo išbrauktas vien dėl ergonominių priežasčių. Jis skirtas mažesniems žmonėms (esu 183cm, ir 84 kg, apie 13% riebumo (angl. body fat), kas reiškia, kad mano kojos nemenkos ir užima vietos). Sėdynė man regis Rally uždėta, ant mažesnės padėties iš dviejų. Tačiau sėdynės pakėlimas nieko nepakeistų, juolab, kad normali sėdynė truputį žemesnė nei Rally. Per siauras „bakas“ (kabutėse, nes tikras bakas yra apačioje), pėdų padėtis per aukštai.

Pati pavarų svirtis per trumpa, per mažai išsikišusi nuo motociklo. Čia turbūt labai bekelei pritaikyta, kur norima visus priversti kojas laikyti kuo arčiau motociklo, bet man kelionėms reikia, tai tik papildomas nepatogumas.

Iš važiavimo pusės KTM geras. Jokių juntamų vibracijų normaliais greičiais. Labai tvirtai stovi ant kelio ir labai eina jausti, kiek motociklas sukimba su asfaltu, tikrai suteikia galimybę agresyviai lakstyti ir pasitikėjimą motociklu. To paseka, kad motociklas turi pasipriešinimą prieš guldymą, bet turi polinkį labai išsitiesinti (atguldyti labai faina). Transalp irgi tokį efektą turi, bet mažesnį. Tačiau nesuteikia kartu tokio didelio stabilumo ant kelio kaip KTM.

Man labiau patinka, kai nebūna pasipriešinimo guldant, pvz., kaip pas GS 1300 ar Triumph 900 GT, ar minėtas Norden 901.

Stabdžiai nuvylė, gal kažkas su šiuo konkrečiu motociklu ne taip, bet stabdo silpnokai, kai maksimaliai užspaudi. Kita vertus, nėra to jausmo, kad labai priekinės šakės suvažiuotų, kai stabdoma.

Ekranas labai aiškus ir gerai matomas.

Stiklas visai neblogas. Yra kažkiek daužymo, bet minimaliai. Spoileris turbūt išręstų bėdą pilnai.

KTM dar kvailai padaryta, kad UK negalima nusipirkti ilgesnės gamintojo garantijos, o tai būtent tas gamintojas, kur negalima gyventi jos neturint. Kitos šalys leidžia, ir garantija galioja daugumoj Europos šalių. Taip galima net iki 8 metų/80 000 km garantiją turėti. Deja, JK ne 🙁

Bandyto motociklo posūkių jungiklis į dešinę jau nebeveikia. Būtent dėl tokių dalykų, reikia tos garantijos. Nors daug kam būna ir blogiau nei viso labo neveikiantis mygtukas.

Husqvarna Norden 901

Husqvarna Norden 901 (2023 metų modelis)

Husqvarna Norden 901 (2023 metų modelis)

Manau, kad tai gražiausias motociklas, kuris kada buvo sukurtas.

Po KTM pervažiavimo su pardavėju pakalbėjau ir paklausiau, ar neturi jie Norden 901 vietoj atsisėsti, nes KTM nepatiko ergonomika. Žinoma, jie turėjo, nes KTM ir Husqvarna salonai dažnai apjungti būna. Tai atsisėdau, iškart aišku pasidarė, kad va taip turėtų motociklas jaustis. Iš esmės Norden 901 tas pats motociklas kas KTM 890, bet švelnesnė važiuoklė, variklis toks pat, bet kuro žemėlapis kitoks. Sėdynė irgi buvo ant mažiausios padėties, bet ergonomika super. Baką galima siauriai arba plačiai apkabinti, priklausomai, kur ant sėdynės sėdima. Galima tiek arčiau, tiek toliau nuo bako sėdėti. Kojos nėra per daug sulenktos. Pati sėdynė atrodo labai patogi, ne BMW 1300 GS lygio, bet tik vienu lygiu žemiau, kitaip tariant viena iš geriausių rinkoje.

Žinoma, kadangi ergonomika patiko, tai tada išvažiavau ir su šituo motociklu pasibandyti. Motociklas labai maloniai guldosi. Taip, lėtais greičiais kiek sunkiau valdyti nei KTM 890. Sunkiau jausti ir esi kiek aukščiau. Svorio centras turbūt truputį kitoks.

Galbūt reiktų pareguliuoti priekines šakes, o gal čia todėl, kad ant Norden 901 buvo uždėtos pakankamai agresyvios bekelės padangos. Bet visiškai nėra pojūčio apie sukibimą su keliu, kai motociklas guldomas. Jausmas, kad kilimu virš kelio važiuoji. Kas yra malonu, kai duobelės ir nelygumai neegzistuoja, bet kartu neramu, nes nejauti ribų. Triumph GT toks per vidurį tarpm KTM ir Husqvarna, sklendi maloniai virš kelio, bet yra tam tikras feedback apie sukibimą.

Įdomu, kad variklis tai tas pats, bet jaučiasi jie gana skirtingai. Pvz., iš vietos išvažiuojant Husqvarna kitaip gazuojasi. Taip pat, atrodo, kad net galios daugiau turi visam apsukų ruože, nors ant popieriaus tas pats variklis su ta pačia galia. Abu motociklai buvo tam pat Road/Street režime. Sport nėra šituose.
Kita vertus, vibracijos ant KTM 890 pasijunta ties 6000, bet su Norden 901 jau ant 5500 juntama. Kas nėra bėda, nes reikia virš 140km/h važiuoti bei jos yra silpnos lyginant su Triumph ar net Transalp.

Pavarų svirtis neužkliuvo, priešingai nei KTM 890. Jinai atrodo vizualiai irgi trumpa. Tai net nežinau, kaip čia yra. Galbūt ji kiek labiau iškišta, o gal tiesiog, kai sėdėsena kitokia, tai tas nekliūna.

Ekrano dizainas tai fainas Norden 901, bet skaičiukai per maži, pvz., apsukų skaičių. Žinoma, paskui galva įpranta, kur kas yra, bet galėtų būti didesni.

Stiklas tikrai per mažas. Atrodo labai gražiai, bet mažai ką saugo, tiesa vėjas beveik visiškai švarus, daužymo (angl. buffeting) yra, bet mažai. Truputį neramu dėl šito, nes akivaizdžiai reiktų užsakinėti didesnį stiklą, bet juo nesu važiavęs, tai nežinau, koks pojūtis būtų.

Manau, kad visai neblogas pasirinkimas būtų kelionei iš jausmo, kaip sėdėti ir važiuoti. Tikrai būtų labai patogu. Variklis irgi malonus. Neramu tik dėl kokybės ir patikimumo. Dar, jei imti naują, bet 2023 modelį, tai gerą nuolaidą duoda.

BWM 1300 GS

BWM 1300 GS (2024 modelis)

Tai brangiausias bandytas motociklas. Viską sudėjus, bei dar dėžes pirkti reiktų iš trečiųjų šalių, tai galutinė kaina būtų apie 22,5k-23,5k£ (26,3k-27,5k€).

Svoris vietoj labai jaučiasi. Pvz., kai stovi ant šoninės kojos, tai labai sunku jį pastumti iš šono į šoną. Lėtais greičiais mėginant apsisukti irgi jaučiasi visas tas svoris. Tačiau apsižergus motociklą arba vos pajudėjus (> 10km/h), jis staiga dingsta. Motociklas guldosi idealiai, jokio pasipriešinimo, bet yra perduodamas jausmas, kiek sukibimo yra (šiaip režimai pakabos ten keičiasi elektroniškai, jei „Dynamic Package“ yra).

Sėdynė yra pasakiška. Tikrai sekantis lygis. Ten vos ne kaip ant fotelio sėdėti. Pati kojų ir rankų padėtys tiesiog tobulos. Aš puikiai galiu įsivaizduoti, kad galima važiuoti kelias valandas, galbūt net visą dieną, be jokio poreikio sustoti, kad pailsinti kūną.

Ekranas ryškus, viskas reguliuojasi intuityviai, matosi idealiai.

Man užkliuvo sankabos ir bėgių padėtys. Pvz., sankabos rankena reguliuojama, bet galimos tik dvi padėtys ir ji jau buvo ant artimesnės padėties. Bet man ji kiek per toli ir sukibimas prasideda iškart, tai tikrai buvo labai nepatogu valdyti motociklą (man tai užkliuvo ir UK Transalp, Lietuvoje Transalp buvo kitaip sureguliuotas, tai nekliuvo). Šiaip man sunku suvokti, kodėl rankena negali būti arčiau pristumta, juk nesu mažas žmogus, rankos ir pirštai lyg normalaus ilgio pas mane. Jei būtų galima nustumti sukibimo tašką arčiau vairo rankenos, tai turbūt valdyti būtų patogu.

Bėgių svirtis ant bandymo motociklo buvo idiotiškai padaryta, bet čia šitą tai tikrai nesunkiai galima pakeisti, tereikia aukščiau pakelti. Inai ant tiek į apačią nulenkta, kad man jinai į batą liesdavosi dažnai net ne ant to ploto, kur papildoma guma ant bato, bet priekyje. Norint, kad liestų ten kur reikia, man taip reikdavo pėdą išlenkti, kad man čiurną „skaudėdavo“. Skausmas gal per stiprus žodis, bet malonu tikrai nebuvo. Keista, kad kažkas galvoja, kad protinga taip motociklus surinkti ir duoti išbandyti. Kosmosas.

Stiklas didžiulis, elektra reguliuojamas. Nuotraukose motociklas labai blogai atrodo, nes stiklas pakeltas. Užgesinus variklį, stiklas suvažiuoja į apačią automatiškai, tada motociklas pradeda padoriai atrodyti. Stiklas tikrai visai neblogai saugo nuo vėjo. Tačiau didesniais greičiais jis per mažas, vis tiek daužymo (angl. buffeting) yra, bet mažai. Panašu, kad paprastas spoileris ant viršaus ištaisytų padėtį. Tik keista, kad BWM pats to nesiūlo, būtina iš trečiųjų šalių pirkti. Bei išvis, kaip gali motociklas tiek kainuoti, bet net neturėti pakankamo aukščio stiklo? Juk jis elektra reguliuojamas, tad nuleisti visad galima, kiek tik norima, t.y., per auškto stiklo problemos nebūtų. Sakyčiau, kad vėjo apsauga geresnė nei Triumph. Triumph daugiau vėjo praleidžia, bet daužymo visai nėra (angl. buffeting neturi). Bet niekas negali prilygti Transalp, ten tiesiog kitas lygis kovai su vėju. Kūnas pilnai apsaugotas, o į šalmą eina tik švarus vėjas. Uždėjus spoilerį, eitų rinktis ar norima vėjo ar ne.

Dabar suprantu, kodėl juos traktoriais vadina. Kai GS 1300 dirba ant laisvų, tai garsas tikrai tarp B4 dyzelinio Passat ir baltarusiško traktoriaus. Visas motociklas vibruoja ir purtosi. Bet vos apsukas pakėlus, vibracijos beveik visiškai dingsta. Kai imamas pagreitis, jos jaučiamos, bet jų tipas švelnus ir neerzinantis. Kai greitis palaikomas, variklis labai ramus, nieko nesijaučia.

Manau, kad didžiausia šito BWM problema, kad baisu, kad jis per sunkus. Pridėsiu gi dar bent 40kg svorio dėl bagažo. Jau dabar sunku manevruoti, bet prikrovus dar svorio, tai bus tik blogiau. Išsprendus sankabos, pavarų svirties problemas, uždėjus spoilerį ant stiklo, tai tikrai nesveikai patogus motociklas, ir manau, kad turbūt vertas tų 5-7k€ papildomai. Plius, siūlo 3 metų garantiją, vietoj daugumos 2jų.

Dar šnekant apie pinigus, keletas jų priedų konfigūracijų yra nesąmoningos. Pvz., norint quickshifter reikia viso Dynamic Package 1 600£. Norint papildomų didesnių deflektorių ant rankenų, reikia Riding Assistant už 700£. Paėmus žalią spalvą konfigūratoriuje, neleidžia uždėti apsaugų paketo išvis. Nebent paskutiniam žingsny, renkantis kiekvieną dalį atskirai, bet tada brangiau gaunasi ant 300-400£. Tokia prievartinė paketų schema. Realiai, ko aš noriu, tai be prievartos turbūt galima 1 500£ sutaupyti būtų, jei kvailų apribojimų nebūtų.

Dar įdomus niuansas su BWM, kad jie neima jokio mokesčio už detalių uždėjimą. Kokia konfigūracija užsakoma, tokia ateina iš gamyklos. Kiti gamintojai, ima pinigus už visų ekstra detalių montavimą. Tačiau BWM man atsiuntė vieną pasiūlymą, tai ten išlindo greitai, kad vietoj to, jie plėšia kitu būdu ir turbūt dar daugiau!

Štai iš oro 766£ mokestis. Kiti gamintojai pristatymą, pirmų metų kelių mokestį, ir numerio registraciją jau būna įtraukę į bazinę modelio kainą. BWM ima ant viršaus. Patikrinau gamintojų svetaines, ir taip, BWM rašo, kad tai nebus įtraukta į bazinę kainą. Tuo tarpu, kiti gamintojai rašo, kad jau įtraukta. Žinoma, jei jie imtų už detalių montavimą, o pas juos ten jų be proto, tai turbūt tiek pat prisuktų, kai valandinis įkainis koks 100£ per valandą.

Keistas nutikimas su „Hold“ funkcija

Motociklas sustojus prieš kalvą, „užsirakino“. Nuvažiavau nuo mažos kalvos, apsisukau, ir sustojau prieš įkalnę. Sustojau, nes norėjau pasitikrinti žemėlapyje kur važiuoju, padaryti porą nuotraukų. Tą atlikus, mėginu važiuoti, bet nesigauna. Ekranas rodo žalią apskritimą ir viduje didelę raidę „H“, kai tik šoninė koja pakeliama. Tas man iškart sako, kad kažkoks Hold mechanizmas įsijungė. Pamėginau stabdžius, sankabą paspausti. Užgesinti, užvesti. Niekas nepadeda. Mėginau net priverstinai važiuoti, galvodamas, kad gal automatiškai atsileidžia bet, deja, ne.

Ant galo paskambinau į BWM saloną pardavėjui, jis persiuntė į serviso skyrių, kur man buvo pasakyta, kad viso labo reikia priekinį stabdį iki galo užspausti, tada Hold atsileis. Taip ir buvo. Tik pamiršau paklausti po to, kada tas Hold įsijungia ir kokia jo paskirtis. Galbūt parkavimui ant kalvos.

Apie Transalp vis dar mąstau, nors galvojau, kad išbraukiau iš sąrašo

Vis dar pagalvoju apie Honda Transalp, kurį mėginau anksčiau. Viena, tai todėl, kad tai Honda ir pigiausias motociklas iš likusių. Bet turbūt labiausiai todėl, kad žiauriai gera apsauga nuo vėjo, ir toks mažas bet ne per mažas (priešingai nei KTM 890), tai lengvai valdosi labai. Niekas tokio gėrio pasiūlyti negali, net GS 1300 su didžiuliu elektroniškai reguliuojamu stiklu yra prasčiau nei Transalp (primenu, kad abu mano bandyti Transalp turėjo abu deflektorių rinkinius. Bet GS ar Triumph irgi juos turi, net papildomai užsakyti nereikia, bet jų efektyvumas gerokai mažesnis).

Greičio pojūtis labai subjektyvu

Kitas niuansas, kad išbandžius tiek daug motociklų, pasidaro aišku, kad, ir kiek galingas motociklas, tai atrodo, kad mažai. Pvz., nei Norden nei KTM neatrodo, kad yra rimtas skirtumas nuo Transalp. Taip, skirtumas yra, bet jis nėra didelis. Lygiai kaip ir Triumph 2023 modelis greitesnis nei Transalp, bet nedaug.

Nėra to pojūčio tokio. Gal kažkaip su senatve kažkas smegenyse man nutiko. Net ir GS 1300 man nepasirodė per greitas iš pojūčio. Taip, GS antru bėgiu dugnais ir neradau kur pralėkti, reikia geros tiesiosios ir pripratimo, nesinori naujo motociklo suvaryti. O autostradoj nėra kaip prilėtint per daug. Paliko man tą Dynamic mode Pro, o aš tingėjau persijungti ir norėjau agresyviausio kuro žemėlapio. Tai, žinau, kad tas režimas leidžia ratui pakilti ir prasisukti truputuką. Bet trečiu bėgiu, tai pasismaginau.
Ką noriu pasakyti, kad Transalp galia variklio nuvylė, nes tikėjausi daug daugiau dėl internetinių atsiliepimų apie jį. Tačiau dabar, kai išbandžiau tiek daug motociklų, tai supratau, kad visur tas galios pojūtis nuviliantis yra (turbūt išskyrus Suzuki 800RE, ten visa galia labai žemai apsukose, tad pasiekiama bet kada ir yra akimirksninė).
Žinoma, skirtumas yra tarp Hondos ir kitų yra, bet skirtumas nėra diena nuo nakties. Tiesiog, galia anksčiau apsūkose prasideda, kas gana svarbu, bet, kartu aš paprastai ramiai važiuoju, o kai noriu agresyviai, galiu pavaras viena ar dviem perjungti žemiau (to reiktų Transalp, bet ne GS ar KTM, ir t.t.).

Vėjo apsaugos svarba

Gal kai kam atrodo keista, kad labai ta vėjo apsauga rūpinuosi. Bet taip yra todėl, kad po paskutinės kelionės atsirado zvimbimas ausyse. Žinoma, praeitos kelionės motociklo stiklas mano ūgiui labai netiko ir jau pirmą dieną galvojau, kad ausims tai nepatiks. Problema ne ta, kad „švarus“ ir tolygus vėjas pučia, bet kad vėjas daužo (angl. buffeting) ir ne truputį, o be proto stipriai. „Švaraus“ vėjo keliamas triukšmas gerokai mažesnė žala nei daužymo keliamas garsas.

Taip pat, jei stiklas nėra reguliuojamas, o vėjo visai nėra, tas vėl būtų problema, jei diena šilta. Tai sunku tą balansą rasti. Geriausia, kai stiklas aukštas, bet reguliuojamas (iš bandytų tik Triumph 900 ir GS 13000 stiklą galima reguliuoti. Tiesa, ant viršaus uždėta spoilerį ant visų galima ranka reguliuoti būtų).

Ausų gydytoja sakė, kad, arba nevažiuot motociklais, arba geresnių kamštukų reikia (bet tokių gal nelabai yra). Tai noriu, kad motociklas per daug triukšmo nekeltų ir kuo tyliau būtų galima važiuoti. Dar pas mane žaizda ausyje atsirado kelionės metu nuo tų kamštukų, tai ne visą laiką galėjau naudoti išvis, nes buvo per skausminga 🙁

Beje, mano ausys visad buvo problema dar nuo vaikystės, tai nereikia per daug motociklo kaltinti. Bet akivaizdžiai nepadėjo ir net kelionės metu buvau pastebėjęs įdomių niuansų kaip klausa kartais veikia.

Pabaigai dar apie mano jau pernai bandytą Triumph GT 900 (2023), kurio vos nenusipirkau

Tikrai ne tobulas motociklas, bet tikrai fainas, perlėkęs (su 2023 modeliu) buvau patenkintas kaip vaikas ir visas emociškas (buvau išbandęs tik dar pigesnius modelius kaip Honda Transalp, Suzuki 800RE). Galios beveik užtenka šypsenai sukelti. Tai tik žinojau, kad reikia nenusipirkti, kol esu salone, ir skubėt namo.

Galvai prasiblaivius nuo emocijų, atsirado neramumų dėl vibracijų ir, kad nelabai galima greičiau nei 120 km/h važiuoti ilgą laiką (žinoma, aš greičiau ir nevažinėju, nes autostradų nenaudoju). Bei žinojau, kad netrukus išeina naujas modelis (2024), tad pagalvojau, kad geriau palaukti. Naujame modelyje variklis: turi mažiau vibracijų, daugiau galios, geresnes kuro sąnaudas. Taip pat, keletas kitų mažų pakeitimų modeliui atlikta: gumos prieš vairą, daugiau į sėdynes prikišta pamušalo, naujas duslintuvas. Visi šie dalykai iš esmės mažina vibracijas. Neišbandžius (bandysiu antradienį), sunku apie tai kalbėti. Kadangi maksimalus torque dabar yra žemiau, tad tikėtina, kad ir vibracijos prasidės kiek žemiau, net jei bus silpnesnės.

Beje, palyginimui, Transalp vibracijos mažėja kuo daugiau apsukų/didesnis greitis, bet pradžioj juntamos labai bake, tada 3700-4300 ruože juntamos visur ir per stiprios. Po to, pradeda nelabai jaustis ir mažėti.
Triumph (2023) priešingai, pradžioj nieko nejauti, atrodo, kad jos neegzistuoja. Tačiau pasiekus 5600-6000 staiga stipriai pasijunta, 6300-6500 akivaizdžiai per daug ir nemalonu, jei ilgesnį laiką važiuoti. Toks vos ne kaip jungiklis: arba visai nėra vibracijų, arba be proto visur jaučiasi. Manau, kad gal problema, kad jie UK gamintojas, ir jie derina į 70 mylių per valandą greičio limitą (113 km/h). Plius Triumph spidometras vietoj įprastų 3-5% meluoja 10%. Tad jei spidometras rodo 120 km/h, tikras greitis tik 108 km/h, tuo tarpu KTM ar mašina važiuotų 114 km/h. Tada būtų greitis kaip viso transporto aplink, jei visi pagal spidometrą važiuoja 120 km/h. Esmė, kad skirtumas toks didelis su Triumph, kad visad reikia prisiminti važiuoti greičiau nei spidometras rodo, tada ir apsukos aukštesnės.

Realiai jiems užtektų padaryti šeštą bėgį aukštesnį, ir visos problemos būtų išspręstos. Lygiai taip jas sprendžia KTM/Husqvarna. Pas juos vibracijos (bet mažos) nuo 5500-6000 pradeda jaustis. Bet norint tiek apsukas užkelti tai reikia apie 140-150km/h pasiekti, kai Triumph berods nuo 125 km/h, jau 5800 apsukų (plius spidometras meluoja daug).

Praeitą kartą mėginau tik GT modelį (skirtas asfaltui ir lengvam off-road), dabar išmėginsiu abu: tiek GT Pro, tiek Rally Pro. Ketinu daryti keletą lengvų off-road kelių, bet GT manau, kad puikiai susitvarkytų irgi.

Jei per daug valdymas nesiskirtų ant asfalto, tai imčiau Rally Pro, nes kaina realiai ta pati (pridėjus apsaugų kainą prie GT). Pakaba (angl. suspension) daug geresnė, bet nėra elektroniškai reguliuojama. Žinoma, čia sąlyginai, nes ant asfalto GT bus geresnis su trumpesnėm šakėm. Sėdynė Rally aukštesnė nei GT, bet tik 0,6 cm aukštesnė (ant žemesnės padėties) anot interneto nei mano bandytas Norden 901, tai turėtų nebūti problema. Taip pat, Rally Pro sėdėsena mažiau agresyvi, labiau neutrali. GT yra mažas palinkimas į priekį.

Bet svarbiausia, kad gražiau atrodo dėl spalvos, būtų malonu ant akies 😉 Jo, į senatvę pradėjau emocinius sprendimus daryti.

Visos dalys

Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 1 dalis
Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 2 dalis
Motociklo rinkimasis sekančiai kelionei 3 dalis

Share

Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2024-02-01)

Intro

Akcijų pardavimas grynųjų rezervų atstatymui

Akcijos kyla kaip ant mielių. Realiai norėjau laukti balandžio, bet pagalvojau, kad geriau dalį parduosiu dabar, ir susimokėsiu mokesčius nei rizikuosiu, kad pasibaigs pinigai ir būsiu priverstas parduoti net, jei bus minuse. Procentai bus tik 10% nuo pelno, nes šiais finansiniais metais dirbau tik kelis mėnesius (UK finansiniai metai baigiasi balandžio 5tą). Taip sakant, išsiskaidau riziką.

Parduodu Interactive Brokers sąskaitoje. Ne Degiro, nes pelnai nuo esančių IB yra mažesni, tad mažiau mokesčių. Žinoma, tos akcijos tai kai kurios dar Swedbank’e buvo, po to buvo Degiro, tai realiai pelnai dideli, bet jau anksčiau fiksuoti, tad šiam laikui gana menki.

Taip pat, dabar nežinau, ką daryti su eurais, man jų reiks tarp kovo ir birželio (turiu dabar apie 20k€ ir išleisiu apie 5,5k€ per mėnesį). Tad užrakinti indėlyje tikrai nėra noro. Kita vertus, eurų valiuta neturiu nieko gero kur padėti. Svarus, tai galiu padėti Monzo su 4,1% ir bet kurią akimirką pasiimti. Būtų puiku ką nors tokio atrasti, bet su eurais. IB moka 3.49% už eurus, bet tik sumai viršijančiai 10 000. Revolut man moka tik 1.19% (net su Ultra planu už eurus mokėtų tik 2,14% už eurus).

Žemiau pažymėtos mano įvykdytos operacijos šį mėnesį. Šiuo metu jau yra 7 868,01£ metinio pelno, neapmokestinama tik 6 000£ (kitais metais bus tik 3 000£ neapmokestinama), kurie buvo išnaudoti vos mokestiniams metams prasidėjus.

Finansinis turtas

Mano turtas 2024-02-01 dienai yra 472 113.48£ (-570.01£) arba 553 364.22€ (+8 643.76€). Praeitas mėnuo.

Turto grafikas 2024-02-01

iWeb portfelis

Viso investuota 177 951£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 278 442.31£ (+100 491.39£ +56.47%) (lentelėse, skiltyje statistika, matoma procentinė išraiška nėra teisinga).

Statistika

iWeb portfelis grafikas 2024-02-01

iWeb portfelis 2024-02-01 part 1

iWeb portfelis 2024-02-01 part 2

Degiro

Vertė 14 998.57€ (+6 669.95€ +75.4%). Investavimo pradžia: 2018-10-12. Portfelis yra mažinamas. Buvo investuota 54 000€, dabar 8 845.59€.

Degiro portfelis 2024-02-01

Degiro portfelio grafikas 2024-02-01

Vanguard

Viso investuota 59 111,74£, vertė 64 931.37£ (+5 819.63£ +21.17% metinių, +9.85% paprastų). Investavimo pradžia 2021-03-04.

Vanguard portfelio grafikas 2024-02-01

Vanguard calculations 2024-02-01

Interactive Brokers

Ši sąskaita bus naudojama pragyvenimo išlaidoms. Bei dalis bus perkelta į ISA.

Taip pat, kažkodėl jie nebesiūlo nusiimti „margin“ paskolos į banko sąskaitą.

Investavimo pradžia 2022-02-24. Viso buvo 78 600£. Dabar jau nuimta 2 924.46£, tad liko 75 675.54£ kapitalo. Dabartinė vertė 89 127,86£ (+13 452,32£ +17,78%).

 

InteractiveBrokers portfelis 2024-02-01

Išlaidos

Išleista 903,91£ (1 059.47€).

Neapskaitomos sumos

Šios sumos nėra įtrauktos į mano turto apskaitą:

  • Lietuviška pensija – ~700€
  • Investuota į Poq (kur dirbu) – 3 134.67£, dabartinė vertė 0.00£ (nes neįmanoma parduoti)
  • Mokestinė lengvata už privačią pensiją 3600£ (4 200€) – už 2022-2023
  • Apie ~1 000£ turėtų grąžinti permokėtų mokesčių, nes neišdirbau metus, tad neperlipsiu mokestinio slenksčio į 40% teritoriją, bet mokėjau mokesčius tarsi būčiau.

Viso apie ~6 000€

Share

30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Liublinas – Vilnius

Liublino miestas

Liublinas (Lublin), Lenkija 🇵🇱 (2023-10-03 – 2013-10-04)

28ta diena

Tiesiog važiavimas be ypatingesnių nuotykių. Nuotaikos jau buvo kelionės pabaigos. Kelias geras.

Atvykus į viešbutį nustebau. Pastatas patiko, pats atrodo gražiai, bet dar ir apsuptas kitų puikių senamiesčio pastatų (nuotraukoje viršuje, tai pastatas, esantis dešinėje nuo parkavimo aikštelės. Mano langas buvo į tą aikštelę). Parkavimas su uždaromais vartais. Saugumas visad labiau svarbus motociklu važiuojant.

Pusryčiai irgi buvo gražiai dekoruotam kambary ir labai įmantrūs, bet, kad niekas įmantrybių nevalgė. Visi tik paprastus dalykus. Man regis ant to rėmelio parašyta, kad čia jų nacionaliniai patiekalai.

Liublinas 9tas pagal dydį Lenkijos miestas (336 000+ gyventojų). Miestas klestėjo dėl geografinės padėties, kai buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos sąjunga, 1385 metais. Yra 15 viešų ir privačių universitetų mieste. Žiūrint į gatves, miestas tikrai jaunas atrodo. Taip pat, labai tvarkingas.

Vakare išėjau užkąsti. Radau skaniausius kelionės (o gal ir gyvenimo) biurgerius. Tik net vietos pavadinimo neatsimenu. Bet sekančią dieną, ėjau vėl ten pat valgyt to paties.

Beeidamas netikėtai radau štai ką:

Dieną atrodo taip:

Atpažinau vaizdą viduje kaip Vilnių! Bei, kad esu matęs kitą šio „portalo“ pusę prie geležinkelio stoties! Man bežiūrint iš Lietuvos kažkas pamojavo. Taip pat, pora merginų Liubline irgi susidomėjo „portalu“ bei, kodėl taip aktyviai apžiūrinėju. Pasirodė, kad turi lietuvių draugių.

29ta diena

Aplankiau Liublino pilies muziejų. Kur apturėjau vieną iš keistesnių patirčių. Svarbu paminėti, kad Lenkijoje (ar bent šitam mieste) labai pasijuto, kad su anglų kalba jie nedraugauja. Pvz., savitarnos atsiskaitymo kasos net pasirinkus anglų kalbą dar pusę dalykų lenkiškai rašo. Kai kurie išvis neturi kalbos pasirinkimo, tik lenkiškai. Tas pats galioja ir muziejaus puslapiui. Pasirinkus anglų kalbą, būna parašoma apie 20 žodžių angliškai, visa kita lenkiškai. Vienintelis skirtumas, kad Google tada nebesiūlo versti, nes meta duomenys indikuoja, kad puslapis angliškas jau ir taip, nors tai melas.

Nuėjau į pilies muziejaus kasas. Nusipirkau bilietą pas kasininkę (kalbėdamas angliškai). Jinai man davė instrukcijas angliškai, ką toliau daryti. Bet aš neįsiminiau, nes tuo metu dėjausi telefoną ir bilietą į kišenes. Paprašiau pakartoti (angl. „Could you repeat please“). Mane pasiekė atsakymas „nekalbu angliškai“ (angl. „I don’t speak English).

Jei būčiau neturėjęs kitų blogų patirčių mieste su anglų kalba, tai būčiau pagalvojęs, kad jinai moka tik tam tikrus dalykus angliškai mintinai. Bet iš jos manieros ir miesto nenoro kalbėti angliškai, man pasirodė, kad čia buvo principo reikalas. Tai mane gerokai įsiutino.

Bet jaudintis neverta, jau palikau vienos žvaigždutės įvertinimą Googlėj 😀

Pats muziejus visai nieko buvo, tik, kad painus. Galima nusipirkti bilietą į patį muziejų, bei atskiri bilietai į dvi papildomas dalis (bokštas ir bažnyčia). Būtent taip ir padariau. Užtruko man surasti tas dvi papildomas vietas. Pvz., bokšto apžiūrai ir panoraminiam vaizdui reikia pilnai išeiti iš muziejaus pro bilietų vartus ir tada patraukti link bokšto. Bet muziejaus sienos sujungtos su bokštu, tai nustembi, kad negalima tiesiog tiesiai praeiti. Bažnyčia buvo muziejaus viduje.

Taip pat, dar buvo zonų, kurios reikalauja dar kitokių bilietų. Stovi žmogus salėj ir tikrina. Buvo labai sunku orientuotis, kur man galima eiti, o kur ne. Užsukus į porą kambarių, buvau išprašytas.

Durų žymėjimas tarp salių irgi keistas. Pvz., durys į kitą zoną būna pilnai uždarytos ir nėra jokios rodyklės. Pažiūrėjus į duris galvoji, kad ten eiti negalima, bet kai kuriais atvejais pasirodo, kad būtent ten ir reikia eiti, kad patekti į sekančias sales.

Vėliau sekė pasivaikščiojimas po miestą ir vakarienė.

30ta diena – paskutinė kelionės diena! 2013-10-05 – Vilnius 🇱🇹

Gavosi 700 kilometrų, kas vos ne dvigubas įprastos dienos kilometražas. Tam užtrukau apie 10 valandų. Kelis kartus sulijo. Net vidinį švarko pašiltinimą įsidėjau, nepaisant to, kad ant viršaus jau ir taip buvau lietui atsparų kostiumą apsirengęs.

Telefonas nuo lietaus nustojo krautis, kai kirtau Lietuvos sieną. Bet Garmin GPS veikė kuo puikiausiai, lietus nebaisus. Kita vertus, Lietuvoj esant tai galima jau beveik iš ženklų susiprast, kur važiuot.

Pabaigai šiek tiek skaičių: 5857 kilometrai. 16 viešbučių. 206 litrai kuro (kaina 312€). 25 kartus sustota piltis kuro. Vidutinės sąnaudos 3.5 l/100km. Viso išleista 4 682€.

Ačiū, kad skaitote 🙂

P.S. Nauja kelionė jau planuojama, turėtų prasidėti anksti pavasarį. Šiuo metu esu Londone, darau testavimo važiavimus. Šiandien bandau KTM 890 Adventure, poryt BMW 1300 GS. Kitą savaitę naujus (2024) Triumph 900 tiek GT, tiek Rally modelius.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Share

30 dienų kelionė motociklu 12dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Prešovas

Prešovas (Prešov), Slovakija 🇸🇰 (2023-10-01 – 2013-10-02)

26ta diena – temperatūros pokytis – likau be baseino

Pirmą kartą užsisakiau viešbutį su baseinu. Beveik visi skelbimai visad rašo, kad baseinas uždaromas rugsėjo 30tą. Bet čia nebuvo taip parašyta. Jau svajojau, kaip pagaliau nuo tų karščių atsivėsinsiu įšokęs į vandenį. Šitas viešbutis nebuvo parašęs, kad baseinas uždarytas. Parašiau žinutę. Jie atrašė, kad baseinas atidarytas, tačiau, kad per šalta juo naudotis. Galvoju kažkokiais čia jau marazmais užsiima. Šalta? Jie gal prie bajerio! Nuo kada 25+ yra šalta?!

Pasirodo, kad vos keli šimtai kilometrų į šiaurią labai temperatūrą pakeičia. Jau Deva mieste buvo vėsiau, vietoj 30 su viršum buvo tik 24! Bet keliaujant link Prešovo dar labiau šalti pradėjo. Kelionės metu net įjungiau šildomas rankenas.

Iš pradžių galvojau, kad tiesiog pagaliau oras atvėso. Bet tada pažiūrėjau, kad piečiau dar karšta, vis dar virš 24. Atvykus tikrai nebuvo noro į jokius baseinus. Dieną buvo 18, naktį gal 12. Tačiau pripratus prie aukštų temperatūrų, kai prakaituoji su šortais ir maike kasdien, tai 18 atrodė kaip žiema ❄️

Kaip ten bebūtų, apsuko mane vis tiek, nes baseinas tai buvo uždengtas, kai man sakė, kad atidarytas! 🙁

Žemiau mano apsistojimo vieta:

Penzion Trattoria

Prastas asfaltas

Kelionėje iš Vengrijos (Deva) į Slovakiją (Prešovas) sutikau blogiausią asfaltą gyvenime. Viskas buvo gerai, kol neprasidėjo kažkokia kalnuota vietovė. Daug vingių, bet asfaltas duobėtas ir sutrupėjęs, tad visad galvoji, kad motociklas nuslys. Sudėtinga važiuoti. Vaizdų labai neatsivėrė, bet mačiau, kad vietomis daug mašinų sustoję, tad norint galima turbūt kažką rasti. Kaip bebūtų, jei ne prastas asfaltas, tai tokie siauri miško keliukai tarp medžių yra vieni iš mano mėgstamiausių maršrutų.

Mano telefonui irgi nepatiko. Turiu vibracijų sugėrėją (angl. dampener), tad mano telefonas juda beveik visada. Nuo šitų duobių, tai nors USB-C portas telefone tikrai nebuvo išmaltas, laidas laikosi tvirtai, tačiau krovimas pradėjo atsijunginėti ir vėl pasijunginėti.

Apžvalgos bokštas Vengrijoje

Kelionės metu vėl radau nelegalios veiklos. Sustojau ties apžvalgos bokštu. Iš pradžių, net nemačiau, bet pasirodo, kad laiptai užkalti lentomis. Išmėginau motociklininko rūbų tamprumą, ir įlipau pro šoną. Viršuje radau tik vieną supuvusią lentą. Negi vien dėlto ėmė ir uždarė?

Vakaras

Pasiekus viešbutį išėjau pasivaikščioti po senamiestį, kuris buvo tiesiog už viešbučio durų. Keičiasi ne tik temperatūra, tačiau ir dienos šviesos trukmė. Kuo toliau nuo pusiaujo (angl. equator), tuo labiau laviruoja dienos šviesa priklausomai nuo metų laiko. Per kelias dienas praradau apie 40 minučių dienos šviesos. Plius saulė kitaip šviečia, ne taip ryškiai.

Cathedral of St Alexander Nevsky during night

Taip pat, užtikau bažnyčią, kur buvo viduje koncertas. Užėjau kelioms minutėms pasiklausyti, visai neblogas buvo.

Vakarienei buvo pica:

27ta diena – Šarišo pilis (Šariš)

Tai gotikos ir renesanso erų akmeninės pilies griuvėsiai. Aukštis apie 570 metrų virš jūros lygio. Tai viena didžiausių ir seniausių Slovakijos pilių. Menamai įkurtą 4tam amžiuje. Tačiau buvo perstatyta kelis kartus, kol galiausiai 1678 metais sudegė.

Tai buvo tik apie 10 kilometrų nuo mano viešbučio. Boltas pasirodė per brangus, nebuvo karšta, tai nusprendžiau važiuoti motociklu. Dar kartą primenu, kad, daug darbo yra motociklu tokius dalykus daryti. Nuotraukoje apačioje motociklininko striukė ir kelnės sukištos į šonines dėžės, kurios tuščios, nes daiktai viešbutyje. Tada šalmas yra pervertas specialiu trosu ir prirakintas prie priekinio rato su stabdžių disko spyna. Batų gal nieks nevogs, tai padėti prie motociklo. Viršutinės dėžės nėra, nes dvi šonines su rankenom galiu per kartą nusinešti.

Prie pilies griuvėsių būtina eiti pėsčiomis (arba dviračiu) gražiu taku. Tačiau takas kyla į kalną, tad prakaitas muša.

Vėl nelegalas

Prie įėjimo buvo parašyta kaina. Bet nebuvo žmonių, kurie rinktų pinigus. Buvau vienintelis lanktyojas! Rimtas privalumas, kai keliaunama ne sezono metu.

Vėliau vidujė pamačiau du žmones. Jie mane irgi matė. Man niekas nieko nesakė, aš niekam nieko nesakiau, tai už dyką ir apžiūrėjau 😀

Pilis tariamai taip kažkada atrodė:

Dabar išlikę ne tiek daug:

Šarišo pilis

Šarišo pilies siena

Ant išlikusio bokšto žmonės įleidžiami tik tam tikromis valandomis, ko aš nebuvau nusiteikęs laukti. Ypač, kad net bilieto neturėjau ir nežinojau, ar kas nors tikrai ateitų įleisti.

Taip pat, man patiko, kad buvo visų šalies pilių žemėlapis (šios pilies numeris 5).

Turbūt tiek perskaičius tapo aišku, kad žodis „hrad“ reiškia „pilis“. Turint tą omeny, pabaigai „nuotaikinga“ nuotrauka:

Taupymas ant ženklų

Slovakijoje pastebėjau, kad, priešingai nei Lietuvoje, perėjos einančios viena po kitos dažnai žymimos tik vienu ženklu. Man regis vienoj vietoj mačiau net 3x!Dvi pėsčiųjų perėjos tik su vienu perėjos ženklu

Iš kitos pusės irgi ženklas tik prieš pirmą perėją stovi. Taip pat, tas „2x“ pakreiptas šonu, kas reiškia, kad galioja matyt ir sukant į dešinę.

Manau, kad visai nebloga sistema. Nebūtina ten mirgalkių ir ženklų ant kiekvienos dėti kaip Lietuvoje ar JK. Kai mes norim padaryti visas labai matomas, tuomet jos visos yra matomos kaip normalios. Ypatingas žymėjimas turėtų būti taikomas specialiais atvejais.
Svarbiau būtų, kad žmonės atšvaitus užsidėtų. Vis dar vyrauja nesupratimas, kad gatvė gali pilnai apšviesta būti, bet pėsčiojo vis tiek nesimato, jei jis be atšvaito.

Pagrindinio kelio ženklų skirtumas

Įvažiavau į naują šalį. Varau sau spakainas. Vienam miestely, netikėtai smegenys suvokia, kad nemačiau kelio ženklo, kad aš ant pagrindinio kelio. Iškart avarinis stabdymas, bet beveik pralekiu pro sankryžą, nespėju sustoti. Bet turiu pilną matomumą, nieko nėra. Kažkaip net nesuprantu žiūrėdamas aplink tą sankryžą, kas čia buvo. Galvoju, gal rimtai, kas sugalvojo lygiavertę sankryžą vidury miesto padaryti.

Važiuoju toliau, po kiek laiko vėl analogiška situacija. Tik, šįkart pasiruošęs, tai spėju sustoti. Pradedu galvoti, na, tikrai taip negali būti. Koks idiotas turėtų kelius projektuoti, kad dėtų tiek daug lygiaverčių sankryžų.

Toliau važiuoju jau tiesiu keliu tarp miestų, ir pastebiu baisiai keistą dalyką. Jie, pagrindinio kelio ženklą deda ne prieš sankryžą, bet po!!! Bet nebūtinai iškart po! Įsivaizduojat? Manau, kad ne.

Pavyzdžiui, važiuojate pagrindiniu keliu, ateina šalutinis, nėra jokio ženklo, kad tai šalutinis. Tačiau už šalutinio kelio iškart (arba daug daug toliau stovi ženklas), kad jūsų kelias pagrindinis. Jis galioja kilometrą ar ilgiau. Galiojimo atstumas nenurodomas, tik iš patirties žinau, kad kartais jie galioja kilometrus, iki kol sutinkamas kitas šalutinis kelias. Už to kelio vėl bus ženklas, kad jūsų kelias pagrindinis. Esmė, kad jums reikia įsiminti ženklus kartais net kilometrams į priekį!

Nežinau, kaip jie sugeba tokia sistema naudotis. Bet tai absurdiška. Kaip žinoti, ar, čia koks šunkelis, ar čia jau šalutinis kelias ir pagrindinio kelio ženklas susinaudojo. Ar šitas nusukimas nesiskaito kaip sankryža, todėl mano pagrindinio kelio ženklas matytas prieš kilometrą dar galios kitai sankryžai?

Žodžiu, pilna kosmonautika.

P.S. nesu 100% tikras, kad pagrindinių ženklų problema yra Slovakijoje, gali būti ir Vengrijoje. Nebepamenu tiksliai.

Pabaiga. Vakarienės vietą rinktis kažkaip sunkiai sekėsi. Ant galo radau kažkokį kinų restoranėlį. Angliškai savininkai nekalbėjo, sūnus plius minus. Užsisakyti pavyko, buvo visai neblogai, nepaisant, kad iš nuotraukos ne kaip atrodo:

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Share

30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Debrecenas

Debrecenas (Debrecen), Vengrija 🇭🇺 (2023-09-29 – 2013-09-30)

24ta kelionės diena

Sienos kirtimai tarp Vengrijos ir Rumunijos tai anekdotiniai. Pvz., keliaujant į Rumuniją yra pasų kontrolė, nes Rumunija nėra Šengeno dalis. Tačiau viskas ką jie padarė, tai nuskenavo mano pasą. Netikrino motociklo numerio ar dokumento. Šalmo nusiimti nereikėjo. Visa patikra truko 30 sekundžių – tiek trunka paimti mano pasą ir nuskenuoti neišeinant iš būdelės. Sudėjus tai su faktu, kad motociklai kerta sienas be eilės (užlįsdami prieš mašinas), tai viskas įvyko akimirksniu.

Grįžtant atgal (iš Rumunijos į Vengriją), tikrino per nago juodymą rimčiau. Galbūt todėl, kad įvažiuojama į Šengeno erdvę. Kaip bebūtų, pasiėmė tiek motociklo dokumentus, tiek mano pasą. Viena pasienietė pralaikė gal 5 minutes nusinešusi į būdelę. Paskui išėjo, padavė kitai ir parodė pirštu į mane.

Paėmusi dokumentus, ji nuėjo už manęs, patikrino motociklo numerį. Tada padariau mostą ranka, klausdamas, ar nusiimti šalmą. Tačiau ji papurtė galvą į šonus, kad nereikia. Atidavė dokumentus.

Su tokiom kokybiškom patikrom, tai galiu naudoti bet kokius motociklo numerius bei galiu keliauti su bet ko pasu, nes veido niekas netikrina. Kitaip tariant, jei kas nori, kad pervežčiau narkotikus tark Vengrijos ir Rumunijos, tai mielai pagelbėsiu už atitinkamą mokestį 😀

Viešbutyje (o gal čia pensionas? Nežinau, kaip vadinti, nes virtuvę bendrą tai turėjo, lauke net barbecue zona buvo) pirmą kartą turėjau net tris lovas. Visad sakau, kad gyvenimas nesąžiningas, nes pastogė kainuoja ar vienam, ar dviem identiškai. Kitaip tariant, į kelionę su savimi antrą asmenį galiu už dyką paimti. Žiūriu, kad kai kur net trims kaina ta patį 😉

Nustebau pirmą kartą radęs kainoraštį visiems metams, kur kainos skirtingos priklausomai nuo sezono. Pvz., rugsėjį kainos mažesnės nei vasarą ir pan.

Dar keistenybė buvo, kad kondicionierius buvo kambaryje, tačiau pulto neradau. Nuėjus pas administratorę, man buvo paaiškinta, kad visi pulteliai buvo surinkti, kai kažkas sugalvojo kambarius šildyti. Man tas pasirodė keista, bet patikinau, kad ketinu tik vėsinti ir pultelį gavau.

Debreceno miestas gražus, su švariais senais pastatais ties gatvėmis. Tai antras pagal dydį Vengrijos miestas, su ~330 tūkstančių gyventojų.


Reformed Great Church of Debrecen

Dar vienas įdomus miesto niuansas, kad daug šviesoforų rodo laiką iki kada įsijungs šviesa. Pavyzdžiui, jei jums žalia, tai sekundės bus skaičiuojamos iki nulio, kad žinotum, kiek liko. Jei jums raudona, tai sekundės skaičiuojamos iki nulio, tada įsijungs žalia. Man tas labai patiko, nereikia veltui dairytis.

Tokį dalyką mačiau Bulgarijoj (ne šios kelionės metu). Bet man buvo paaiškinta, kad kažkas ten blogai. Žmonės per daug piktnaudžiauja, kai tiksliai laiką žino. Tai Bulgarijoje nustojo juos dėti, dabar naikina netgi.

Jaučiausi parvagęs, tai dienos planas buvo tiesiog pasivaikščioti. Pro senamiestį nuėjau iki parko. Kur radau futbolo stadioną, fontanų ir pan.


Žinoma, man irgi reikėjo pereiti šitais takais vandenyje. Beveik visus po vandeniu panirusius galima peršokti, bet vienoj vietoj kažkaip netinkamai įvertinau ir gavau toliau vaikščioti su vienu šlapiu batu. Bet šilta, tai greit išdžiūvo.
Truputis Vengrijos istorijos

Teko ne tiek mažai pabendrauti su viešbučio administratore. Sužinojau, įdomių dalykų. Pvz., kad žmonės iš Rumunijos po 8tos klasės be tėvų gali persikelti į Vengriją. Ji buvo gimusi Rumunijoje, bet gyvena toj daly, kuri buvo atimta iš Vengrijos. Pasirodo, kad po pirmo pasaulinio karo Vengrija prarado apie 2/3 teritorijos. Ji atiteko Slovėnijai, Slovakijai, Čekijai, Austrijai, Kroatijai ir Rumunijai. Vengrija įsitraukė į antrą pasaulį siekdama jas atgauti. Bet Vokietijai pralaimėjus karą, jos vėl buvo atimtos.

Kaip bebūtų, galioja tokia sistema, kad žmonės iš tų zonų gali laisvai persikelti į Vengriją, gauti pilietybę, mokslas apmokamas ir t.t. Administratorė net pasakė, kad nors augusi Rumunijoje, bet rumuniškai nelabai šneka.

Man keisčiausias dalykas buvo, kaip jiems be tėvų taip leidžiama persikelti į kitą šalį, bet ji patikino, kad tai normalu pas juos ir nieko keisto.

Pabaigai pietūs, kurie sveiki gali būti tik, jei pradedama nuo ledų.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Share

30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) – Deva

Deva, Rumunija (2023-09-27 – 2013-09-28)

23čia kelionės diena

Deva miestą pasiekti, važiuojant iš Rimniku Vilčos, galima pasinaudojant Transalpina kalnų keliu, kuris yra aukščiausias Rumunijos (asfaltuotas) kalnų kelias, pasiekiantis 2 145 metrus.

Transalpina kelio panoraminė nuotrauka

2008-2009 metais buvo nuspręsta visus 148 kilometrus pilnai renovuoti. Kaina 385 milijonai eurų, kitaip tariant 2,6 milijono už kilometrą!

Kelią galima naudoti tik pusę metų dėl aukščio ir oro. Tuo tarpu, egzistuoja šalimais kitas kelias, kuris eina žemiau. Šitam remontui nebuvo nei eismo, nei ekonominio pateisinimo. Korupcijos skandalų buvo.

Geriausia dalis, kad jis nėra pabaigtas! Pirmas asfalto sluoksnis užbaigtas 99%, o kitos „statybos“ 80%. Sunku suprasti, kas tos kitos. Bet gal barjerai, papildomos aikštelės sustoti, kažkokia infrastruktūra pasivaikščiojimams (angl. hikes) ir pan. Vyriausybė dabar teisiasi su bankrutuojančia įmone. Tikslas nutraukti sutartį, ir organizuoti naują konkursą, kad pabaigti kelią.

Pats važiuodamas tai nė nepagalvojau, kad kažkas nebaigta. Geras kelias visur buvo, daug geresnis nei Transfegerešano (Transfăgărășan).

Transalpina kelias

Iš esmės, Trasnalpina egzistuoja tik turizmui, bet, ar jis sukuria ką nors panašaus, kas tuos milijonus atpirks, tai nežinau. Bet pravažiuoti buvo smagu! Viso šią dieną padariau apie 300 kilometrų ir užtrukau tam apie 7 valandas.

Buvo dar šalčiau nei praeitam kalnų kelyje. Viena, tai šitas truputį aukštesnis, antra, jau į rugsėjo galą temperatūros nukrito žemiau 30. Viršuje nusiėmus pirštines nuotraukoms, norėdavosi greitai tas pirštines atgal mautis. Žinoma, nebuvo taip šalta, tiesiog kūnas pripratęs prie didžiulių karščių, o vėjas stiprus.

Deva

Tai nedidelis miestelis, vos kiek daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų. Pirmą kartą paminėtas 1269, didžiausias vizualinis aspektas ant kalvos stūksanti tvirtovė.

Viešbutyje pirmą kartą radau gulbes. Taip pat, Deva buvo mano paskutinis sustojimas Rumunijoje.

24 diena

Rytą pradėjau vaizdu į jau minėtą tvirtovę pro savo kambario langą ir pusryčiais viešbutyje (8-10€).

Pagooglinus buvau nusivylęs, nes tvirtovė uždaryta. Kaip visad susidariau įdomesnių taškų mieste maršrutą Google maps programėlėje, ir išėjau laimės ieškoti.

Devos tvirtovė nuolat patenka į kadrą. Priėjus aikštę viršuje, tapo aišku, kad jau liko tik į kalną užlipti. Mankšta niekad nekenkia gyvenime, tai nusprendžiau lipti viršun.

Gavau ir laiptais lipti, ir pro urvą praeiti.

Bet daugiausia kelias buvo tiesiog miško takelis.

Nelegalas

Priėjus įėjimą į pilies zoną buvo keista. Vartai buvo atidaryti. Ženklai paaiškinantys, ką matau buvo keliom kalbom. Tai ėmiau ir užėjau. Pradėjau užlipdamas į virš vartų esantį bokštą. O tada laiptais aukštyn.

Kai buvau bokšte, išgirdau, kaip darbuotojų sunkvežimis atvažiuoja. Atsirado baimė, kas bus, jei jie pravažiavę uždarys vartus. Žinoma, tas neįvyko. Tada lipant laiptais, važiavo dar kita mašina. Pradėjau galvoti, kad, jei užmatys mane, tai gausiu velnių. Tas vėl neįvyko.

Užlipus laiptais pamačiau pirmą ir vienintelį ženklą kelionės metu apie gyvates.

Lipau toliau. Užmačiau du žmones be manęs. Vis dar buvo ženklai su paaiškinimais, ką mes matome.

Deva tvirtovė

Toliau buvo dar geriau. Priėjau tokius ženklus:

Kaip supratau dar yra kilnojama pertvara, kuri turėtų būti per vidurį šito kelio, bet ji buvo šone, nes darbuotojai vaikšto ir mašinos pravažiuoja. Kaip ten bebūtų, mačiau kad vienas žmogus iš šito kelio išėjo, tai pagalvojau, kad aš gi niekuom neprastesnis, ir savo laimę išmėginsiu.

Apžiūrėjau ir apėjau visą tvirtovę, išskyrus vieną mažą zoną, kur buvo galima matyti ir girdėti dirbančius statybininkus. Net bilieto pirkti nereikėjo 😉

Žinoma, vyksta renovacija, tai nieko labai mandro viduje ir nebuvo.

Deva tvirtovės vidus

Po šito mini nuotykio liko tik grįžti atgal į viešbutį vakarienės.

Visos dalys

30 dienų kelionė motociklu 1 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 2 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 3 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 4 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 5 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 6 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 7 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 8 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 9 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 10 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 11 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 12 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)
30 dienų kelionė motociklu 13 dalis (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija)

Share