Vyrų požiūris į apkūnias moteris

Socialiniai psichologai Mark Snyder ir Julie Haugen (1994, 1995) paprašė 76 vyriškos lyties studentų (Minesotos universitetas) susipažinti telefonu su viena iš 76 moterų studenčių.

Moterys to nežinojo, tačiau, prieš kiekvieną pokalbį, pusei vyrų buvo parodyta nutukusios moters nuotrauka, bei pasakyta, kad tai moteris su kuria jie netrukus kalbėsis. Kitai pusei – normalaus svorio moteris.

Vėliau buvo atlikta tik moterų pusės pokalbio analizė, kuri atskleidė, kad moterys kalbėjo šalčiau ir buvo mažiau laimingos, jeigu jos buvo laikomos apkūniomis.

Akivaizdu, kad kažkas vyrų balso tone ir pokalbio turinyje privertė moteris kalbėti tam tikru būdu, tarsi patvirtinant, kad apkūnios moterys nėra patrauklios.

Vyrų išankstinis nusistatymas ir diskriminacija turi poveikį.

Bandos vedami

Solomon Asch atliko eksperimentą, kuriame kiekvieną kartą yra 8 dalyviai. Septyni visad yra tie patys, o aštuntasis to nežino ir galvoja, kad visi aštuoniese dalyvauja eksperimente.

Užduotis paprasta. Yra dvi kortelės: vienoje yra viena linija, o kitoje trys, sunumeruotos nuo A iki C. Reikia pasakyti, kurią iš tų linijų atitinka pirmoji pagal ilgį.

Dalyviai pateikdavo skirtingus atsakymus, priklausomai nuo to, ar 7 aktoriai/dalyviai rinkdavosi neteisingą atsakymo variantą. 32% dalyvių pritardavo akivaizdžiai neteisingam grupės pasirinkimui ir pateikdavo klaidingą atsakymą.

Kartojant bandymą keletą kartų su tais pačiais dalyviais net 75% bent kartą per 12ka mėginimų pasirinkdavo neteisingai bei 25% niekad nepasiduodavo spaudimui ir rinkdavosi teisingą atsakymą.

Jei grupė nesukeldavo spaudimo, klaidingai pasirinkdavo mažiau nei 1%.

Halo efektas

Nisbett ir Wilson atliko eksperimentą, kurio metu buvo įrašytos dvi to paties dėstytojo paskaitos. Turinys buvo identiškas, tačiau vienoje paskaitoje jis atsakydavo šiltai ir draugiškai, kitoje – šaltai ir autoritetingai.

Studentų buvo paprašyta įvertinti dėstytoją keletoje sričių: išvaizda, akcentas ir kalbėjimo maniera. Akcentas buvo visur vienodas.

Rezultatai patvirtino ankstesnius tyrimus. Grupė, kuri matė „draugišką“ lektoriaus paskaitą, vertino išvaizdą, kalbėjimo manierą ir net akcentą daug geriau.

Beje, reiškinys vyksta priešingai su neigiamais dalykais. Jei žmogus padaro kažkokią klaidą ar jam nesiseka kažkokioj vienoj srity, tuomet jis laikomas netikusiu ir kitose.

Vienas iš efekto pavyzdžių būtų „brandas“. Uždėk žymaus dizainerio etiketę ant paprastų džinsų, staiga, jie tampa daug brangesni. Žmonės sutiks mokėti daugiau.

Ankstesnės dalys: pirmoji, antroji.

10% knygų skaitymo taisyklė

Turite nuolat augantį knygų sąrašą, kurį norite perskaityti, tačiau stokojate laiko? Norite perskaityti 40 su viršum knygų per metus? Kad skaityti svarbu, jau žinome, tad imkime ir pradėkime.

Paprastas 10% metodas

Jei kasdien perskaitytumėte vos 10% knygos, tuomet, kas 10 dienų, tektų pradėti naują.

Kaip sunku perskaityti tuos 10%? Tarkime, kad vidutinė knyga yra 300 puslapių, tuomet kasdien jums reikia perskaityti 30 puslapių. Priklausomai nuo knygos bei jūsų sugebėjimų 1 puslapis reikalauja nuo pusantros iki dviejų minučių. Taigi, tam jums reikėtų nuo 45 minučių iki valandos.

Taip pat, jei skaitoma elektroniniu pavidalu, tai dažnai knyga užima vos 80-90%, vėliau seka šaltiniai, paaiškinimai ir pan. Taigi, per metus galima perskaityti daugiau nei 40 knygų.

Kaip skaityti knygas ir iš kur jų gauti

1. Klasikinės nemokamos knygos. Vienas iš šaltinių http://www.openculture.com/free_ebooks. Jei ten randate knygą, dažniausiai galite ją „nusipirkti“ už 0,00 svarų iš amazon.co.uk ir gauti tiesiai į savo įrenginį.
2. Galima skolintis iš bibliotekos. Taip, jos vis dar egzistuoja ir turi gerų knygų. Paprastai tų pačių, kur prieš metus ar du buvo geidžiamiausios. Žinoma, nepavyks rasti visų, bet paieškoti verta.
   

   Knygų skaitymas su Kindle įrenginiu

3. Skolintis elektronines knygas. Jungtinėje Karalystėje jau galima skolintis tokias knygas, tad bibliotekų repertuaras ir nauda auga
4. Nusipirkti tam dedikuotą įrenginį. Pvz., Kindle. Pirma, kaip su kiekvienu nauju daiktu, pradžioje norėsite, kuo daugiau juo naudotis, ir tai leis išsiugdyti skaitymo įprotį. Antra, jis malonesnis akims ir patogesnis nei telefonas ar kompiuteris.
5. Skaityti telefone. Tikrai patogu, nes jis visad po ranka. Be to, telefonui egzistuoja Kindle aplikacija, tad net skaitymo vieta tarp jo ir Kindle sinchronizuojama. Turiu Nokia Lumia 620 su Windows 8, knygoms ne iš Amazon naudoju Legimi aplikaciją.
6. Skaityti kompiuteryje. Kompiuteriams apstu programų, kurios leidžia tai daryti.
7. Nusipirkti knygą.

Kaip tam rasti laiko

• Viešasis transportas. 20 minučių į vieną pusę, tada tiek pat atgal. Būsite jau perskaitę dienos „normą“ (iškart 10%).
• Skaitymas darbe.
  • Skaityti pietaujant (apie 15 puslapių = 5%)
  • Skaityti tualete (taip teisingai išgirdote. Jei kaskart perskaitote vos po 3 puslapius, tai automatiškai be pastangų pasiekiate bent 3*3/30 = 3% knygos)
• Rytas. Keliuosi anksti bei tomis dienomis, kai nebėgioju, skaitau iš ryto apie pusvalandį.

Protingi esate, mieli skaitytojai, tikrai galite atrasti vietų ir būdų, kaip tai padaryti. Parašykit savo mėgstamiausias vietas komentaruose.

Asmeninis 30 dienų iššūkis knygų skaitymui

Mano meilė skaitymui išaugo 🙂

Nuolatiniai skaitytojai pastebėjo, kad pradėjau skelbti daugiau knygų apžvalgų. Nuo kovo 1 pradėjau šį iššūkį ir baigiau 30tą. Žinoma, skaitau toliau. Viso perskaičiau 4 knygas per kovą (teoriškai turėjau perskaityti tik tris, bet dažnai įsijauti ar nori užbaigti skyrių, todėl perskaitai daugiau nei planuota).

Visuomet turiu dvi knygas skaitymui. Viena popierinė fantastinė iš bibliotekos, kita praktinio pobūdžio, skaitoma telefone. Stengiuosi abiejų perskaityti po 5% per dieną.

Susidūriau su problema, kad 10% gali būti per daug kai kuriais atvejais. Pradėjau skaityti Stephen King „It“, 1376 puslapių dydžio ir Daniel Kahnman (ženkliai „storesnė“ nei vidutinės knygos). 10% „It“ knygos  yra 138 puslapiai. Jei vidutinė trukmė 2 minutės (sunkus tekstas), tuomet reikia 276 minučių = 4 val. 36 min. Akivaizdu, kad kasdien perskaityti 10% neįmanoma.

Pradžioj aukojau miegą, bet vėliau išsprendžiau bėdą, turėdamas trečią knygą, kuri yra plonesnė. Taigi, dienos metu skaitau, kiek išeina, o vakare „damušu“ procentus su plonesne knyga.

Įkvėpimas pabaigai

Turiu sąrašą knygų, kurias norėčiau perskaityti. Dabar aktyviai skaitydamas pradėjau tiek daug žinių gauti, kad nė nesuprantu, kaip be to gyvenau. Neseniai prabėgau per atminties labirintus ir peržiūrėjau visas apžvalgas, kurias esu paskelbęs. Tikrai skaičiau per mažai knygų.

Žinoma, tai dalinai kompensuodavau tuo, kad skaitau daugybę straipsnių internete. Tačiau knyga nagrinėja viską giliau, žinios kokybiškesnės. Skaitant dėmesys būna visiškai sukoncentruotas, atsipalaiduojama.

Esu tikras, kad yra knygų, kurias norite perskaityti. Tad gana meluoti sau ir kitiems, kad neturi 30-45 min. per dieną skaitymui ir pradėkite skaityti! Kas gi nori gailėtis, kad per vėlai kažką sužinojo ir suprato. Tikrai ne jūs ir ne aš! 🙂

Už įkvėpimą dėkui šiam straipsniui.

Daniel Kahneman knyga „Thinking, Fast and Slow“

Siužetas. Knyga pasakoja apie mąstymo „stereotipus“. Kad būtų paprasčiau viską dėstyti, žmogaus mąstymas padalinimas į dvi sistemas. Pirmoji (pasąmonė) yra greita, turi prieigą prie visos jūsų atminties, intuityvi, atsakymai ateina iškart be pastangų. Antroji (sąmonė) yra tingi, reikalauja pastangų, naudojasi pirmosios pagalba, geba spręsti visokio tipo problemas, protauja logiškai.

Didžioji problema ta, kad galvodami darome daugybę klaidų, nes pasikliauname pirmąja sistema, kuri dažnai nėra pritaikyta šiandienio pasaulio sudėtingumui. Kita vertus, net žinodami apie klaidas, kurias padarysime, dažniausiai neturime galimybės jų išvengti. Smegenų veikimas yra per daug automatinis dažnais atvejais. Norint jį pakeisti, tenka įdėti daug pastangų.

Štai pavyzdys iš knygos. Beisbolo lazda ir kamuoliukas kainuoja 1,10 Lt. Lazda kainuoja vienu litu daugiau. Kiek kainuoja kamuoliukas?

Esu tikras, kad pirmasis atsakymas atėjęs į galvą buvo 10 ct. Net galvoti nereikėjo, jis išniro labai lengvai iš pasąmonės gelmių. Deja, teisingas atsakymas yra 5 ct. Norint jį gauti, reikia panaudoti valios ir paskaičiuoti. Tai reiškia, kad naudotis reikia antrąja sistema.

Būtent apie tokias klaidas ir kalbama knygoje. Šis pavyzdys labai trivialus. Pateiksiu kiek įmantresnį.

Inkaro efektas (angl. anchoring effect). Jei jūsų paklaustų, ar Ghandi mirė 114 metų, jūsų spėjimas būtų artimas šitam skaičiui. Tačiau, jei paklaustų, ar mirė 35, staiga, jūsų spėjimas būtų artimesnis šitam skaičiui. Tas pats galioja su prekių kainom, parodyk brangią ir kita atrodys pigesnė.

Lygiai tą patį nustatė tuomet, kai nekilnojamojo turto ekspertų buvo paprašyta įvertinti namo kainą. Vienu atveju name tyčia buvo palikta brošiūra su kažkokia kaina. Ekspertų siūlytos kainos akivaizdžiai koreliavo su tuo, kas buvo parašyta brošiūroje.

Apie dar vieną tokį efektą galite perskaityti čia: „Vertinimo paklaida: kaip meluojame sau, kitiems ir apie kitus (angl. hindsight bias)“.

Knyga atskleis nesuskaičiuojamą daugybę mąstymo spragų, kurias padarome kasdien.

Apie autorių. Daniel Kahneman yra žinomas už savo darbus tokiose psichologijos srityse kaip sprendimų priėmimas ir situacijos vertinimas. Yra Nobelio premijos laureatas už darbą elgesio ekonomikos srityje (angl. behavioral economics). Jo atradimai verčia abejoti tradicinėmis ekonomikos teorijos dogmomis.

Privalumai

• Daugybė peno apmąstymams.
• Išmoksite vieną kitą triuką, kuris praktiškai pravers gyvenime.
• Nors labai sunku pataisyti savo elgesį, bet perskaitę knygą, galėsite atpažinti bent kai kurias situacijas, kur reikia pagalvoti giliau.
• Atvers akis ir parodys, kiek kvailai elgtis yra linkę žmonės.

Trūkumai

• Sklandumas, struktūra ir dėstymas galėtų būti šiek tiek geresnis.

Į rekomenduojamų sąrašą knyga nekeliauja, tačiau ją perskaityti tikrai verta. Akiračio praplėtimą garantuoju!

Galutinis įvertinimas 9-

Tyrimų rezultatai būna tokie, kokių tikėjomės.

Atliekama daug socialinių psichologijos tyrimų ir gaunami rezultatai būna tokie, kokių visi tikėjomis. Kiekvienam buvo žinoma, kas bus nustatyta. Atsiranda net pasipriešinimas tyrimams, nes jie suprantami kaip beprasmiai. Tad kam vargintis?

Štai vienas tokių tyrimų, kuris vaizdžiai padės suprasti situaciją. Arthur Schlesinger, Jr. (1949) viešai rodė nepagarbą amerikiečių antro pasaulinio karo kareivių tyrimams.  Štai ką per tyrimus sociologas Paul Lazardfeld (1949) nustatė:

1. Geresnį išsilavinimą turintys kareiviai turėjo daugiau prisitaikymo problemų nei mažiau išsimokslinę (intelektualai mažiau pasirengę mūšio iššūkiams nei paprasti žmonės).
2. Kariai iš pietų geriau susitvarkė su Pietų Jūros salos (South Sea Island) klimatu negu šiauriečiai (kitaip tariant, pietiečiai buvo geriau pripratę prie karšto oro).
3. Baltieji labiau siekė paaukštinimo nei juodaodžiai (daug metų priespaudos priverčia sumažinti ambicijas).
4. Pietiečiai juodaodžiai teikė pirmenybę pietiečių karininkams lyginant su šiauriečių (pietuose daugiau juodaodžių, todėl iš tos vietos kilę baltaodžiai karininkai labiau patyrę ir geriau pasirengę elgtis su juodaodžiais).

Po laiko visiems atrodo, kad tai akivaizdu. Tad kam dar tirti?

Esu įsitikinęs, kad skaitydami pagalvojote tą patį.

Dabar padarykite 30 sekundžių pertraukėlę ir paklauskite savęs, ar tikrai tai taip akivaizdu ir tyrimas beprasmis?

Prie reikalo esmės

Smegenys operuoja tik naujausia informacija, iškreipdamos praeities įsitikinimus.

Tyčia palikau viršuje laisvos vietos, kad būtinai savo kailiu patirtumėte, kaip susimovėte.

Visi aukščiau esantys teiginiai yra klaidingi ir rezultatai buvo priešingi (pvz., intelektualai geriau prisitaiko prie mūšio situacijų).

Žmonių smegenys operuoja ne logikos pagrindu. Intuityvioji ir autonominė smegenų dalis (dažnai angliškai vadinama System 1) tiesiog visad stengiasi padaryti kuo nuoseklesnę istoriją iš turimų faktų.

Tačiau niekada negali vertinti, kas buvo anksčiau ir kaip tada jautėmės. Tai yra, vos gavus naują informaciją, kuri pakeičia jūsų supratimą ir požiūrį, jūs iškart galvosite ir elgsitės taip, kad visada tai žinojote ar bent nujautėte. Smegenys nėra pajėgios atsakyti į klausimus, kokia praeitis buvo iš tiesų, ką tada galvojote, kaip jautėtės. Kai jau įsisavinote naują informaciją, ji įtakos jūsų mąstymą apie tai, kas buvo praeityje, kad ir kaip subjektyvu tai būtų.

Atrodo, kad tai neįmanoma? Šįkart tai ne pokštas. Tai tiesa. Pagrįsiu tai Baruch Fischh ir Ruth Beyth eksperimentu, kuris požiūrį „po-laiko-protingas“ prigavo pirmą kartą.

Jie atliko apklausą prieš prezidentui Ričardui Niksonui (angl. Richard Nixon) keliaunant vizito į Kiniją ir Rusiją 1972. Respondentai priskyrė tikimybes penkiolikai galimų šio vizito rezultatų. Pvz., ar Mao Zedong sutiks pasimatyti su Niksonu? Ar Jungtinės valstijos suteiks diplomatinį pripažinimą Kinijai? Ar po dešimtmečių priešiškumo Jungtinės Valstijos ir Rusija pagaliau sugebės susitarti dėl ko nors svarbaus?

Po vizito buvo sukviesti tie patys dalyviai ir apklausti dar kartą. Rezultatai buvo įspūdingi. Pirma, jei įvykis iš tiesų įvyko, tai jie teigė, kad tam įvykiui priskyrė žymiai didesnę tikimybę nei iš tiesų. Antra, jei tai neįvyko, tuomet jie teigdavo, kad jie to tikėjosi daug mažiau nei iš tiesų.

O dabar pati svarbiausia dalis: jie ne tik savo rezultatus iškreipė, bet lygiai taip pat pakeitė tikimybes, kokiomis manė, kad kiti to tikėjosi. Klaidos analogiškos, kaip „meluojant“ apie savo spėjimus.

Tai priverčia mus kaltinti kitus, kad jie turėjo žinoti geriau, nes juk tikimybė tam įvykti buvo tokia didelė! Kiekvienas ekspertas ar patarėjas turėjo tai numatyti ir tam tinkamai pasiruošti.

Kokią įtaką tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui

• 

  Gyvenkime draugiškai suprasdami, kad visi, tame tarpe ir mes, nesame protingesni už kitus. Mums tik taip atrodo po laiko.

  Kai politikas suklysta, visi protingi, nes visi „žinojo“. Kyla didelis nepasitenkinimas. Tuo tarpu, kai politikas pasielgia teisingai ir po metų matome, kad viskas gerai su tuo sprendimu, mes elgiamės analogiškai. Kadangi viskas buvo „akivaizdu“, tai nėra čia ko liaupsinti.

• Aukščiau esantis punktas galioja daug plačiau. Pvz., ekspertai, kurie žinojo, kad krizė bus. Arba tai, kad jūsų finansinis patarėjas blogai akcijas parinko. Visos tokios klaidos NEteisėtai elementarios ir priverčia mus kaltinti kitus, nes jie elgėsi kaip silpnapročiai, kai turėjo žinoti geriau.
• Tai suteikia perdėtą pasitikėjimą mūsų pasaulio suvokimui bei iškreipia visas mintis apie praeitį. Jei negalima objektyviai žvelgti į praeitį, turime pripažinti, kad klaidos tikimybė daug didesnė nei mums piešia rožinė praeitis. Žiūrėti eksperimentą aukščiau.
• Tai lemia subjektyvius teismo sprendimus, pvz., buvo atliekama mažos rizikos operacija bei pacientas mirė. Visi po laiko manys, kad rizika buvo daug didesnė, nes pacientas nebegyvas. Todėl daktaras, kuris paskyrė operaciją, turėjo būti protingesnis ir taip nesielgti. Tuo tarpu, maža rizika objektyviai reiškia būtent tai, kad kažkiek žmonių mirs. Kitu atveju rizika būtų nulinė.

Vienu sakiniu: Negebėjimas objektyviai pažvelgti į mūsų praeities įsitikinimus, priverčia mus klysti, būti subjektyviais, perdėtai teisti kitus už jų klaidas.

Finansinis turtas

Mano turtas 2015-04-01 dienai yra 39 658,8 £ (188 559,48 Lt arba 54 612,93€). Praeitas mėnuo.

Finansinės nepriklausomybės progresas 47-54% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

Šįkart kitaip sumą litais skaičiavau. Svarai paversti į eurus su google skaičiuokle, pridėti eurai iš lietuviškos sąskaitos. Tada gautą eurų sumą padauginau iš 3,4528. Skirtumas nuo tokių sumų apie 10 000 – 12 000. Tokiu būdu, staiga, iš 168k pasidarė 188k, nors realus mėnesinis prieaugis apie 8-10k. Taigi, 200 000 Lt pasieksiu tikrai greičiau, nei planuotas šių metų liepos mėnuo.

Swedbank portfelis

Viso investuota 56 722,60. Dabartinė vertė 64 416,13 Lt, prieaugis 13,7%. Sunku tiksliai apibrėžti bendrą portfelio uždarbį, kai negaliu nustatyti, kiek pelno pridėjo dividendai. Nežinau, kiek iš jų perinvestavau. Tad čia tik „orientacinė“ portfelio uždarbio vertė. Dividendų gaunu ~1 900 Lt per metus, kas yra  4,7% metinių (atmetus ishares world etf).

iWeb portfelis

Viso investuota 15 000£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 16 488,4 £ (+9,92%). Paveiksliuke nesimato, iš dividendų gautos pajamos: 168,28£.