Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2017-02-01)
Finansinis turtas
Mano turtas 2017-02-01 dienai yra 121 045,08£ (+ 8 621,02) arba 490 416,01 Lt (+34 928,21) arba 142 034,29€ (+10 115,91). Praeitas mėnuo.
iWeb portfelis
Viso investuota 67 080£ (~259,43£ grynaisiais). Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 79 960,90£ (+12 880,90£ 19,20%) (lentelėje matoma procentinė išraiška nėra teisinga).
Statistika
Swedbank portfelis
Viso investuota 27 753,99€, dabartinė vertė 32 956,98€, prieaugis +18,7%.
RateSetter (peer to peer skolinimas)
Investuota 4 001£, vertė 4 100,89£. Pradžia 2016-06-14.
Jei ką domina gauti 100£ papildomai investavus 1 000£, spausti čia. Tokiu būdu galima „lengvai“ uždirbti 14% metinių su maža rizika (iki mano paties 100£ liko 129 dienos).
Taupymas
Išleista pragyvenimui 17,34% pajamų, t.y., sutaupyta 82,66%.
Šį mėnesį rodiklis skiriasi nuo įprasto ~70% todėl, kad dirbau 35 dienas iš eilės (įskaitant savaitgalius). Taip pat, mėnuo turėjo 5 penktadienius vietoj 4, kas reiškia, kad algą išmokėjo 5 kartus (alga savaitinė).
sveikas. siulau dali portfelio diversifikuoti ir investuoti per forex saskaitos valdytoja. Konservatyviu atveju, galimas pelnas 20-30 % plius komisinis nuo pelno valdytojui. (30%). Rizika yra, bet visada apsisprendi del max nuostolio. Linkiu sekmes.
Labas 🙂
Jei pelnas 20-30%, tai rizika turi būti didelė.
Kas yra forex sąskaitos valdytojas? Jis už mane mano pinigus stumdo, skamba panašiai kaip aktyvus fondas (angl. active)? Jei egzistuotų toks fondas reguliariai uždirbantis 20-30%, tai visi ten pinigus sukištų 🙂
Kiek metų jau dirbi programuotoju Anglijoje? ir maždaug kiek uždirbi per metus ?
Labas, Tomai,
Dirbu 3.25 metų. Deja, algos negaliu atskleisti.
Didenesnė nei Londono vidurkis, tačiau programavimas tėra maža dalis to, ką darau po paskutinio paaušktinimo.
Kokios mintys apie sekancia krize? Ar tikiesi likviduotis pries ja?
Labas, Rokai,
esu pasyvus indeksų investuotojas, tad tikrai neketinu likviduotis.
Kai bus krizė, prisipirksiu, kiek tik galėsiu. Jei tuo metu nedirbsiu, tai įsidarbinsiu, kad tik daugiau prisipirkti.
Žinoma, yra tam tikrų dalykų į kuriuos reaguoju. Kai UK paskelbė apie Brexit, tai išsipardaviau UK FTSE 100 indekso akcijas. Taip pat, pradėjau pirkti Europos akcijų indeksą, į kurį UK neįeina vietoj įprasto.
Laimėjus Trump’ui, mažiau pradėjau investuoti į US, bet nieko, ką turėjau nepardaviau.
P.S. jei bus krizė, bus smagu!
Siūlyčiau atsargiau reaguoti į įvairius įvykius (brexit, Trump ir t.t.) ir pasekoje keisti investavimo strategiją.
Investuotojų negebėjimas spėlioti būsimų rinkų pokyčių remiantis naujienomis yra puikiai dokumentuotas įvairiausiuose tyrimuose.
Iliustracine nuoroda:
http://theirrelevantinvestor.com/2017/03/20/gradual-improvements-go-unnoticed/
Labas, Karoli,
būtent todėl atsikračiau tik UK akcijų.
USA tik nustojau pirkti vietoj to, kad panaikinčiau, t.y., tiesiog procentaliai sumažinau portfelio dalį. Kas bet kuriuo atveju buvo geras sprendimas, nes turėti > 50% USA buvo per daug.
Taip pat, naujais finansiniais metais (balandžio 6tą prasidės) vėl pasipildysiu VHYL fondo vienetais. Į kurį, žinoma, įeina ir USA akcijos.
Dėkui už patarimą.
Turiu ir šiuo klausimu savo nuomone.
Nėra jokių logiškų priežąsčių investuoti į dividendines akcijas. Larry Swedreo gan neblogai aprašo priežastis kodėl savo knygoje „Your complete guide to Factor-Based investing”. Jis taip tas rašo blogą etf.com kur didele dalimi knygos informacija yra copy/paste principu pateikiama.
Trumpai apibūdinus priežąstis:
1) Dididendus mokančios akcijos niekuo nepranašesnės už paprastas. Jų graža nėra didesnė. Dividendus mokančios akcijos dažniausiai yra vertės akcijos (value stocks), todėl tam tikruose tyrimuose galima rasti pateikiamus duomenis, kad tos akcijos kurios moka dividendus – pasiekia geresnės gražos. Bet taip yra todėl, kad dividendinės akcijos turi teigiamą koreliaciją su vertės faktoriumi. Kitaip tariant, jei pirma išrikiuotumėm akcijas pagal tokius kriterijus kaip CAPE/PE/PB ir tt., ir tuomet žiūrėtumėm at yra skirtumas tarp dividendus mokančių ir ne – jokio skirtumo nebūtų.
2) Renkiantis investuojant tiesiai į vertės akcijas pasiekiama graža didesnė, nei investuojant į dividendines akcijas.
3) Investuojant į dividendines akcijas prarandama diversifikacijos galimybė, nes tik nedidelė dalis jų turės reikalaujamas charakteristikas. Jau neminint fakto, kad didelė dalis kompanijų (ypač JAV) nemoka dividendų, o superka savo akcijas (share repurchase), nes taip efektyviau mokamų mokesčių prasme.
4) Nors istoriškai dividendus mokančios akcijos pasižymėjo didesne graža nei vidurkis dėl koreliacijos su vertės faktoriumi, nuo 2008 metų finansų krizės dividendinės akcijos ženkliai pabrango lyginant su kitomis ir jų vertinimai (valuations) ženkliai viršyja istorines normas. Taip nutiko, tikėtina, dėl žmonių nerecianalių preferencijų dividendams ir vėl, tiketina, kad dividendinių akcijų graža vidutiniu laikotarpiu bus mažesnė už istorines normas.
Dėkui už naudingą informaciją.
Mano turimas VYHL sudaro/sudarys ne daugiau, kaip 5% mano portfelio.
Mano tikslas, kad būtų portfelis labiau diskvalifikuotas ir mažiau svyruotų per krizes. Taip pat, toks fondas portfelyje palengvina išgryninimą, nes be pardavimo sandėrio įkrenta daugiau pinigų dividendų pavidalu. T.y., puikiai suprantu, kad šitas fondas tikėtinai augs mažiau nei kiti.
Esu prieš investavimą į specifines akcijas. Tas apima ir dividendines akcijas.
Dėl diversifikacijos nesutinku. Į mano turimą pasaulio dividendų indeksą įeina beveik 1200 įmonių. Tad per akis tų akcijų (https://www.vanguard.co.uk/uk/portal/detail/etf/overview?portId=9506&assetCode=EQUITY##overview).