Turto alokacija 2019-01-01
Sunku suprasti iš simbolių, kur vis dėlto tie pinigai investuoti. Štai „gražiai“ sugrupuoti skaičiai:
Dabar aišku, ką toliau reikia pirkti 🙂
Vienintelė problema, kad per Degiro realiai tik pasaulio indeksą eina pirkti. Kitu atveju, arba bus išmokami dividendai (ką Degiro apmokestina), arba fondo išlaikymo kaštai yra per dideli (> 0,4%). Tad pasaulio indekso nemažės, turbūt net didės.
Sveikas,
iškilo keletas klausimų žiūrint į grafiką:
I) Cash laikai grynais sąskaitoj? Pinigai „juodai dienai” kurių nelieti ir palieki infliacijai graužti?
II) P2P Diversifikuoji per skirtingas platformas (Jei per skirtingas gal gali pasidalinti kokias)? P2P verslo ar privačių asmenų paskolas? Privačių/verslo paskolos su NT įkeitimu? Vėluojančias/defaultinusias paskolas nurašai į nuostolius ir minusuoji iš bendros sumos ar palieki vis tiek prie portfelio dydžio?
Ir truputį ne į temą, pradėjau dairytis platformos kur būtų galima pirkti dividendines akcijas, tai po paskutinio tavo komentaro apie degiro kainas susimasčiau. Ar visgi yra kokia geresnė platforma šiam reikalui už degiro?
Labas, Gintautai 🙂
1. a) Cash mano atveju yra investicija. Pvz., labai puikiai palaiko portfelio verte siuo metu bei leidzia isigyti pigiau.
1. b) Kadangi ketinu gyventi is pasyviu pajamu, man visad reikia tureti 2 metu islaidas grynaisiais. Cia tam atvejui, jei vel dirbti atsibos. Reikia buti pasiruosus.
1. c) Cash taip pat yra emergency fondas. Jei kazkas nutiktu, nenoretum kokiam Swedbank’e laukti penkias (tris darbo dienos plius savaitgalis) dienas, kol gausi pinigu po akciju pardavimo. Zinoma, Lietuvos sitaucija yra ektremali turbut, bet pvz., jei noreciau gauti pinigus is Degiro, butu tas pats. Net, jei Degiro iskart duotu man tuos pinigus, man uztrukdu apie diena, kol is Degiro pereitu i N26. Tada dar diena is N26 i Swedbank. Jei savaitgalis, tai neatsiras Swedbank’e be pirmadienio.
2. Realiai tai irgi pirmas punktas. Mano p2p investicijos labai specifines. Realiai tai laikau indeliu banke, kuri galiu nutraukti bet kuria akimirka. Cia platformos specifika. Zinoma, palukanos irgi daug mazesnes (2.8-3.4%). Nesuku galvos, kur jos investuotos. Defaultiniu ir veluojanciu skolu nebuna. Viskas ismokama laiku, platforma turi pakankamai pinigu garantiniam fonde, kad visiems kompensuotu, jei tokie dalykai nutiktu.
3. Degiro platforma turi du account’o tipus. Pasirinkau ta, kur mano vertybiniai popieriai negali buti skolinami. Todel atsiranda mazas mokestis uz dividendus. Bet lyginant su lietuviskais bankais, tai geriau ji susimoketi nei banke laikyti (bet reiktu patikrinti matematiskai). Kol kas dar geresnes platformos nesutikau, kuri buvo pasiekiama is Lietuvos. Taciau dabar jau vargu ar pavyks ten saskaita atsidaryti 🙁
Ar Derigo turi kažkokių pranašumų prieš Interactive Brokers?
Spėčiau, kad gal ir yra aktualumų smulkiems investuotojams, bet kai portfelio vertė reikšmingesnė, ar jų belieka ?
P.S. Iš Interactive Brokers į Swedbank lėšos įkrenta labai greit. Laukti 3d po pardavimo nereikia, kad galėtum pervesti į savo sąskaitą. Pavedimai jiems ir iš jų eurais daromi į Vokiškas sąskaitas Frankfurte.
Degiro yra pigiau. Interactive Brokers liepia susimokėti už pirkimą/pardavimą: https://www.interactivebrokers.co.uk/en/index.php?f=1590&p=stocks1 Mano atveju man užtenka nemokamų ETF.
Jei neturi 100k€, tai dar neaktyvumo mokestis atsiranda.
„Iš Interactive Brokers į Swedbank lėšos įkrenta labai greit“
Turi omeny per dieną, jei pasiuntei ryte, tai gausi kitą dieną ryte? O jei savaitgalis? Swedbank nieko nedaro savaitgaliais 😀 Mano supratimu, čia nepriklauso nuo platformos.
Labas,
paskaičius: „Net, jei Degiro iskart duotu man tuos pinigus, man uztrukdu apie diena, kol is Degiro pereitu i N26. Tada dar diena is N26 i Swedbank. Jei savaitgalis, tai neatsiras Swedbank’e be pirmadienio.”
O kam tau į swedbank vestis? Turint pinigus N26 tu juos kaip ir turi realiai jau. Asmeniškai naudojuos N26 kaip pagrindiniu banku, gryninu pinigus su kortele, atsiskaitinėju su kortele ir vargo nematau. Tad realiai tau užtruktų dieną iš Degiro į N26, o toliau pinigais jau galima disponuoti kaip nori.
Labas, Gintautai 🙂
Geras pastebėjimas. Tik banko kortelės dar neturiu 🙂 Visai pamiršau. Idėja buvo, kad atkeliaus iki manęs (pasinaudojau tikru adresu Vokietijoje). Bet paskui pamiršau priminti, kad atvežtų 😀
Vo, tai reikia priminti, ir tikrai. Mano juk ir planas viską iš Swedbank persivesti ir užsidaryti sąskaitą.
Bet paskui prisiminiau, kad Lietuvoj ta bankų monopolija ir daug kur tapatybę eina tik su banku patvirtinti. Kaip ir neturiu kitų priemonių. Pvz., užpildyti mokesčių deklaraciją. Man regis net žvejo bilietui reikia banko, kad tavo asmens kodą patikrintų.
Nėra jokio monopolio bankuose. Pats swedbank esu auksinis klientas, moku tik 0,7eur per mėn. Tapatybę pasitvirtinu ne per bankus o per mob parašą. Laikau dividendines akcijas swedbanke tel1l. Ilgametis pliusas ir kainos padidėjimas buvo vertas laikymo mokesčių. Net dabar krentant pasaulio indeksams kuriame vien faang sudaro ženklią dalį, jie išlaiko kainos augimą. Berods praeitos krizės metu daugiau 20% nekrito. Indeksai puiku, bėda kad juose per daug riebių burbulų sudėtyje.
Labas, atostogos 🙂
Visad malonu sulaukti oponuojančios nuomonės. Tik man regis, kad čia supainioti apelsinai su obuoliais. Prieš pradedant noriu pasakyti, kad taip pat esu auksinis klientas.
1. Tai, kad akcijos kaštai puikiai pasidengia iš akcijos prieaugio ir išmokėtų dividendų reiškia, kad gera investicija. Bet tai nieko nepasako apie banko mokesčius.
Pvz., nusiperka žmogus mašiną už 100k, o realiai kaina 90k. Paskui žmogus sako, na, bet tai vis tiek garantija yra, mašina esu patenkintas, puikiai važiuoja. Be tie 10k kažkur dingo. Investicijose skirtumas irgi per ilgą laikotarpį bus tūkstantinis https://balticmustache.lt/geriausias-brokeris-investavimui-i-etf-lietuvoje/
2. Tai, kad bankas leidžia patvirtinti tapatybę, tai nėra jo trūkumas, bet privalumas. Neturiu galimybės mobiliam parašui, nes esu UK gyventojas. Tad, tai yra banko Privalumas. Mano asmeniniu atveju trūkumas tas, kad tada negali jo atsisakyti.
3. Investuojame į skirtingus dalykus. Pvz., aš noriu į indeksus ir eurais. Minimalus įsigijimo mokestis 26€. Vadovaujuosi taisykle, kad tai negali būti daugiau nei 0,5%. Vadinasi, kad kaskart turiu įsigyti už 26€/0,5%*100%= 5200€. Net aš tokiom sumom per kartą labai retai investuoju. Taip pat, norint nusimesti ta pati bėda, negali nusimesti už 1-2k, nes komisinis daug pelno suvalgo.
Dabar pereikime prie to, kas nesusiję su banku.
Taip, dividendinis investavimas turi privalumų, lygiai kaip ir trūkumų. Tai, net priklauso nuo mokestinės bazės. Man regis net čia ankstesniuose komentaruose esu paaiškinęs, kad mano atveju kasmet galiu patirti 11 000£ pelno iš akcijų prieaugio, bet tik 2 000£ iš dividendų. Taip pat, yra geru p2035 komentarų už dividendų privalumus.
Dividendinį investavimą esu išbandęs anksčiau, dabar esu pilnai į indeksus. 5% laikau pasaulio dividendų indekse. Taip sakant, hibridas: ir dividendai, ir indeksas.
Išvada ta, kad, svarbu pasirinkti tai, kas tau atneš daugiausia naudos bei labiausiai sutampa su tavo tikslais ir asmenybe.
Sveikas, Povilai,
koks butu tavo patarimas, jei siuo metu turiu dideli kapitala cashu ir anksciau ar veliau noreciau tai investuoti i etf’us. Kaip jau ir minejai anksciau, sudetinga atspeti rinkos timinga, todel visa kapitala suinvestuoti iskart yra loterija, bet jei kapitala dalinti i daug pirkimu, tai tuomet tai issidalins i labai ilga laika. Esme, kad ateityje reguliariai pirkti ir toliau isaveriginti pirkimo kaina galimybes nebus. Tai realiai, jei as isdalinu tuos reguliarius pirkimus i 5 metus, bet poto nustoju pirkes, tai gaunas panasiai kaip, kad nupirkciau per viena kart uz viso kapitalo suma. Tai nenusprendziu koks butu geriausias sprendimas mano atveju? Lauksiu atsakymo 🙂
Labas, Question 🙂
Gal skaičiukų trūksta, kad pilnai suprasčiau problemą. Investuojant per penkis metus, tikrai būtų pripirkta įvairiomis kainomis. Štai, kad ir dabartinis pakritimas.
Ar turėta omeny, kad investuojama 5 kartus iš viso, t.y, vieną kartą per metus?
Taip pat, reikia turėti omeny, kad didžioji pinigų dalis nedirbs 5 metus. Kas reiškia, kad daug vertės bus prarasta. Ypač, jei pasirinkti ETF’ai mokėtų dividendus, kurie vėl savo ruožtu gali būti investuojami (tai, net blogai pataikius pirkimo laiką, eitų papildomai užsipirkti pigiai).
Taip pat, turiu sutikti, kad, jei turima suma yra didelė, tuomet labai sunku psichologiškai būtų suinvestuoti vienu ypu.
Okey, šiek tiek skaičiukų. Įsivaizduokime, kad Petras gauna palikimą cashu 170k. Petras uždirba 500e, todėl ateityje papildomai investuoti neturės nei noro, nei daug galimybių 🙂 Petras jau iš seniau turi sukaupęs 12k (kaip finansinę „pagalvę”). Petras nusprendžia 170k investuoti į ETF’us. Kaip siūlytum Petrui tuos ETF’us pradėti pirkti? Ar kas mėnesį užsipirkti ETF’ų už 2k, tai užtruktų apie 7 metus ir tuo metu, kaip ir minėjai, nedirbtų neinvestuotas kapitalas. Ar nusipirkti vienu metu už visus (Petras psichologiškai stiprus :D)? Petras planuoja visus dividendus reinvestuoti. Gal yra dar kokių nors variantų? Petras planuoja visus ETF’us parduoti 2039-ais metais. Taigi, koks būtų Tavo pasiūlymas Petrui? :))
Labas, Question 🙂
Dabar suprantu „bėdą“ 😀
Gerai, kad Petras psichologiškai stiprus.
Na, laukti 7 metus tikrai per ilgai 🙂 Bet tokią didelę sumą iškart sumerkti man tai neramu, nors Petras ir stiprus.
Tai siūlau keletą scenarijų:
1. Iškart nusipirkti už kokį 50-70k (arba kelis pirmus mėnesius investuoti po 10-15k). Likusius išdalinti lygiomis dalimis per 2-3 metus.
2. Investuoti pirmus metus po 7k per mėnesį, vėliau po 3.5 per du metus.
3. Investuoti tolygiai 2-3 metus, kas būtų po 7k ir 5k atitinkamai.
Pats asmeniškai turbūt eičiau su pirmu variantu.
Labas Povilai,
Kiek skaitau pasaulinės rinkosbeina į meškų zoną. Norėčiau pradėti investuoti irgi galvojau apie EFT, bet ar jau neperdaug rizikinga investuotuoti? Net pats swedbank atstovas skelbė, kad šiemet gal dar krizė neateis bet kitamet jau ateis. Tai ar neapsimokėtų dabar išsigrįninti ir eiti ant casho, o sugrįžti prie investavimo krizei pasiekus dugną? Beto tu turi daug bloge įrašų – mėnesinių analizių, man sunku suprasti principą, kaip tu gali kas mėnesį turėti toki dideli augimą procentais? Ar tu atidedi dali savo pinigų ir investuoji, taip didindamas vertybinių popierių vertę, kurias pateiki kas mėnesį kaip ataskaitas? Ačiū už atsakymus 🙂
Ps. Pats tik pradedu tuom duomėtis, nes tik nesenai atsirado galimybė. Noriu siekti to paties tikslo kaip ir tu: pasyvios pajamos.
Labas, Evaldai 🙂
Augimą per mėnesį procentais? Nesu tikras apie kokius skaičius eina kalba. Nes tokio nepateikiu. Jei eina kalba apie sumas € ir £, tai tikrai taip, kiekvieną mėnesį sutaupyta alga prisijungia prie mano turto vertės. Taip pat, investuoju kiekvieną mėnesį 1-4k. Visad tą darau 13tą mėnesio dieną, bei dabar su Degiro sąskaita dar ir 30tą.
http://testas.panavas.lt/2018/08/04/finansines-nepriklausomybes-progresas-mano-portfelis-2018-08-01/ apskaičiavau metinį iWeb portfeli pelną kaip 12,2%.
Didžiausia investavimo klaida būna galvoti, kad galima „pataikyti“, kada pirkti ar parduot (angl. market timing). Juk realybė tokia, kad niekas nežino, kada bus krizė. Jei tai būtų taip paprasta, niekas per krizes akcijų neparduotų, bei prieš jas nepirktų. Ir automatiškai, niekur akcijos nekristų. Kartu ir neaugtų.
Žinoma, galiu puikiai išpranašauti kitą krizę – ji tikrai bus. Po jos bus kita. Krizės visad bus. Bet pasyvaus investavimo indeksus esmė ta, kad net su krizėm vis tiek pelnas po infliacijos apie 7%. Periodiškai investuojant perkama tiek pigiais, tiek brangiais laikais. Įsigijimo kaina išsividurkina.
Tuo tarpu, mėginant atspėti, kada pirkti ir parduoti labiausiai tikėtinas rezultatas likti ant ledo. Parduoti per pigiai; nebūti rinkoje, kai ji auga; bei nupirkti ne pačiam dugne.
Žinoma, prieš dabartinę korekciją atrodė, kad akcijos pervertintos, tai truputį padidinau grynųjų kiekį. Dabar situacija priešinga, akcijų išpardavimas, grynųjų sumažinau. Kaip bebūtų, visad išlaikiau investavimo periodiškumą.
Labas, jau vasaris isibegeja, o kur sausio men. apzvalga?
Labas, Gintautai 🙂
Bus savaitgalį 😉
Man įdomu, kiek žmonių nusivils, supratę, kad per krizę neišgyvens. Dabar tapo madinga kalbėti apie pasyvias pajamas. Kai ateis tikras sunkmetis, bedarbystė, kainų augimas ir alkanų ar apyalkanių banditų siautėjimai gatvėse vargu, ar taip ramiai bus sėdima prie kompiuterio, maigant knopkytes ir laukiant, kada gi ateis tas išganingas pirkimo momentas.
Krizė dėl to ir vadinama krize, kad niekas nebeturi pinigo. Niekam. Arba beveik niekam.
Labas, Amigo! 🙂
Kažkaip komentaras atrodo tarsi visai ne į temą. Gal blogai jį suprantu?
Vos keliomis eilutėmis aukščiau rašoma apie tai, kaip blogai yra timinti akcijų rinką (mėginti pirkti, kai pigiausia, parduoti, kai brangiausia).
Visa mano strategijos esmė, išvidurkinti įsigijimo kainą.
Krizė būna krizė tik tam, kas neturi pinigų bei nėra pasiruošęs. Visiems turintiems strategiją tas negalios. Juk vien grynųjų portfelyje daugiau nei jų reikia pragyventi metus. Toliau dividendai, obligacijų pardavimai. Žodžiu, gyvenk ir žvenk per krizę 😉
Dėl Question klausimo: aš tai sumerkčiau pirmą dalį (pusę?) iš karto, kitą pusę laikyčiau grynais ir periodiškai, kaip Povilas ir sako. Kiek ir kur priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra finansinės rinkos. Dabar jau eina į pabaigą ciklo, tai reikia turėti atsargumo. Ne visos rinkos vienodos.
P.S. Gaila, kad LTU dalina palikimus į kairę ir į dešinę. Affectina work ethic, kaip sakoma. Daugiau LTU gyvenimus pradėtų nuo 0, daugiau teigiamų reformų būtų.